prezidentūra

Prezidentas Gitanas Nausėda Seime išdėstė savo antrąjį metinį pranešimą. Nausėda sukritikavo valdančiuosius, esą dėl blaškymosi jie tampa našta visuomenei. Šalies vadovas kritikavo šalį skaldančius politikus, kurie skirsto žmones į „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“ bei kuria „Tiesos ministeriją“. Jo nuomone valdžia per daug laiko gaišta diskusijoms dėl mažareikšmių pokyčių, o rimtų reformų nesiima.

Kadenciją baigęs šalies vadovas Valdas Adamkus teigiamai vertina prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, tačiau atkreipia dėmesį, kad jame mažai dėmesio skirta užsienio politikai, daugiau koncentruotasi į vidaus politikos problemas. G. Nausėda antradienį skaitė savo antrąjį metinį pranešimą. Tokią prievolę jam numato Konstitucija. „Visų svarbiausia, man atrodo, kad prezidentas apima labai platų ruožą savo pranešime.

Kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, atsiliepdama apie prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, teigia pasigendanti lyderystės visuose valdymo lygmenyse Lietuvoje. „Kai kalbame apie lyderystę, kaip tokią, apskritai tos lyderystės Lietuvoje yra mažai ir jos nematome visuose lygmenyse“, – žurnalistams po prezidento metinio pranešimo Seime antradienį sakė D. Grybauskaitė.

Situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kur pastaruoju metu pastebimai išaugo nelegalių migrantų srautas, kelia nerimą, tačiau Lietuva yra pasirengusi į tai reaguoti, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai yra nerimą keliančios tendencijos. Mes turime į jas reaguoti ir netrukus ketinu šaukti Valstybės gynimo tarybos posėdį“, – šeštadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sutarė su Vyriausybės atstovais šiemet padidinti gynybos biudžetą, kad asignavimai krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Prezidentūra. Grėsmė neįvykdyti įsipareigojimo NATO kilo Lietuvos ekonomikai šiemet augant sparčiau, nei anksčiau prognozuota. Šalies vadovas su finansų ministre Gintare Skaiste ir krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi sutarė, kad gynybos finansavimas šiais metais bus 20,5 mln.

Aliaksandro Lukašenkos retorika dėl incidento priverstinai nutupdant „Ryanair“ lėktuvą Minske – nestebina, o į jo grasinimus dėl galim sienų atvėrimo nelegaliems migrantams bus reaguojama su sąjungininkais, sakė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.  „Eilinį kartą ir jam būdingu stiliumi kaltino Vakarus, kad vakarai nori susidoroti su Baltarusija, kad nori juos užmušti, net tai buvo pasakyta. Nieko nebestebina jo tokia retorika.

Sukanka lygiai dveji metai, kai tauta prezidentu išsirinko Gitaną Nausėdą. Ekspertai atviri – šalies vadovas per šį laiką pasiūlė gerų iniciatyvų, visgi savo vietos politikos padangėje Nausėda tebeieško. Itin ekspertus stebina, kad jie patys ir visuomenė nuolat turi spėlioti, ką šalies vadovas iš tiesų norėjo pasakyti viena ar kita žinute.

Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka nesitikėjo, kad Europos Sąjungos ES lyderiai bus tokie vieningi ir priims ryžtingus sprendimus, reaguojant į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske, teigia Prezidentūra. „A. Lukašenka nepasakė nieko naujo, tik pakartojo jam įprastą „apgultos Baltarusijos“ naratyvą.

  Prezidento vyriausioji patarėja diplomatiniams klausimams Asta Skaisgirytė sako, kad Baltarusijos žmonėms išvykti trukdo režimas, o ne skrydžių ribojimas, kurio imtis nusprendė Europos Sąjungos šalių lyderiai. „Baltarusijos žmonėms išvykti kliuvinys yra režimas, o ne fiziniai keliavimo būdai.

Prezidentūros užsakymu daromos apklausos, prezidento sveikinimas Didžiajame šeimos gynimo marše, dviprasmiškai suprantamos žinutės – viešojoje erdvėje netrūksta diskusijų apie prezidento Gitano Nausėdos elgesį pastaruoju metu. Kalbinti ekspertai tikina, kad šalies vadovas blaškosi, nepasako savo nuomonės, o bandymas skirtingas nuomones turinčiuosius susodinti prie vieno stalo fiasko patyrė iškart po prezidento rinkimų.

Šeštadienį Prezidentūros kieme atidaryta Dianos Nausėdienės globojama paroda „AccessAbility“, skirta atkreipti dėmesį į aplinkos prieinamumą, kuris būtinas norint užtikrinti žmonių su negalia orumą. „Galia būti laisvu, nepriklausomu, aktyviu savo paties gyvenimo šeimininku bei bendruomenės nariu reiškia būti oriu. Labai dažnai, iš pirmo žvilgsnio, sudėtingą ir filosofinį žmogaus orumo klausimą galima išspręsti ir paprastais būdais.

Darbo grupės, kuri geriausiu kandidatu į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą atrinko dabartinį šio teismo teisėją Virgilijų Valančių, nuomonė yra rekomendacinė ir nesaisto prezidento Gitano Nausėdos, teigia prezidentūra.  „Darbo grupės nuomonė nėra ir negali saistyti prezidento, ji yra tik rekomendacinio pobūdžio ir skirta tik Teisingumo ministerijai ir Vyriausybei“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Prezidentūros bandymai slėpti kai kuriuos vykdytų visuomenės apklausų klausimus rodo nebrandumą, sako opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis. Pasak jo, tai, kad prezidentūra užsakinėja apklausas bei domisi visuomenės pulsu vienu ar kitu klausimu, nėra blogas ar smerktinas dalykas, nors tai ir nauja praktika.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Prezidentūros užsakytoje apklausoje dalis skeptiškai Lietuvos paramą Ukrainos euroatlantinei integracijai įvertinusių žmonių gali ir nebūti prieš šį procesą.

Prezidentūros užsakymu balandį atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje gyventojų buvo klausiama apie vakcinaciją nuo COVID-19, karantiną, mokestines priemones bei vidaus ir užsienio politikos klausimus. Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė kelios pavienės Prezidentūros užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos  dalys, susijusios su partnerystės ir Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimais. Nors paaiškėjo, kad Prezidentūra buvo užsakiusi kur kas platesnę apklausą įvairiais klausimais.

Taiklus minimalių pajamų užtikrinimas gali būti efektyvi priemonė skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti, ypač tarp pažeidžiamų visuomenės narių, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Tai jis akcentavo Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikime Portugalijos mieste Porte, penktadienį pranešė Prezidentūra. Anot jos, G. Nausėda taip pat iškėlė nelygybės mažinimo per lygaus starto užtikrinimo švietime svarbą.

Prezidentūra palankiai vertina Vyriausybės trečiadienį patvirtintą galimybių pasą, tačiau ragina užtikrinti skaidrų ir sklandų šios priemonės įgyvendinimą.  „Šiaip tai yra sveikintinas sprendimas. Gerai, kad tas galimybių pasas pagaliau priimtas, gerai, kad, atrodo, susitarta, kokias galimybes suteikia šitas pasas.

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į valstybės vadovus, taip pat prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šie inicijuotų partnerystė svarstymą Seime. „Šį rytą daugiau nei 150 žmogaus teises teigiančių organizacijų kreipėsi į valstybės vadovus, su prašymu nedelsiant inicijuoti partnerystės svarstymą Lietuvos Respublikos Seime ir suteikti teisinę apsaugą daugiau nei 100 tūkst. mūsų šalyje gyvenančių nesusituokusių porų. Atsiprašau, kad užtrukome taip ilgai. Vėluojame jau 20 metų.

Didesnė dalis gyventojų nepalaiko Stambulo konvencijos ratifikavimo, rodo Prezidentūros užsakymu atlikta apklausa.  Kaip rašo portalas delfi.lt, konvencijos ratifikavimui pritaria ir greičiau pritaria 22,1 proc. apklaustųjų, 48,8 proc. respondentų teigia tam nepritariantys arba greičiau nepritariantys, o 29,2 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Prezidento kanceliarijos užsakymu apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, balandžio 8-17 dienomis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jai nėra aišku, kokią problemą spręstų neapmokestintų pajamų didinimas (NPD) jau šiais metais. Taip Vyriausybės vadovė komentavo antradienį Prezidentūros išsakytą ketinimą Seimui šiemet vėl teikti siūlymą didinti NPD. „Nelabai aišku, kokią problemą bandoma spręsti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė. „Praėjusiais metais prezidentūra siūlė mažinti GPM, baimindamasi darbo užmokesčio mažėjimo, bet darbo užmokestis didėjo 10 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad kai kurie šiuo metu priimami sprendimai yra palankūs konkrečioms partijoms. Taip prezidentas atsiliepė į klausimą, ar jam neatrodo, kad konservatoriai bando pardaryti sistemą taip, kad jiems būtų patogu. Penktadienį prezidentas G. Nausėda lankėsi Mažeikių viešojoje bibliotekoje, Šeirės pažintiniame take Plateliuose. Po vizito Plateliuose surengta prezidento spaudos konferencija.

Karantino atlaisvinimai buvo reikalingi, tačiau svarbu ruoštis ir galimam situacijos blogėjimui, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Turbūt yra labai nedaug valstybių, kuriose pandeminė situacija prastėja ir tuo pačiu metu laisvinami karantino ribojimai. Kita vertus, tai yra suprantama, nes karantinas tęsiasi jau šeštą mėnesį, ir situacija verslo prasme ir socialine prasme yra tikrai labai įtempta“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad problemos, susijusios su koronaviruso valdymu šalyje, išeina už sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio kompetencijos ribų. Šalies vadovo teigimu, Vyriausybei reikia sutvarkyti savo komunikaciją. Prezidentas pakartojo, kad tiki, kad bus pasiektas jo anksčiau iškeltas tikslas – paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.

Kaistanti padėtis Rusijos-Ukrainos pasienyje kelia nerimą, nes primena padėtį prieš Rusijai įsiveržiant į Krymą 2014-aisiais, sako prezidento patarėja. „Jau prieš mėnesį buvo tam tikrų signalų, kad situacija Ukrainos ir Rusijos pasienyje kaista, tačiau dar nebuvo taip, kaip yra šiai dienai. O šiai dienai mes stebime labai didelį Rusijos kariuomenės pritraukimą prie Ukrainos sienų, neįprastai didelį“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.

Skiepijant nuo koronaviruso (COVID-19) reiktų grįžti prie objektyvesnių kriterijų, tokių kaip žmonių amžius, sveikatos būklės, nes kyla abejonių dėl dabartinės tvarkos objektyvumo, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta.

TS–LKD partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad Ramūnas Karbauskis skleidžia prieš Lietuvą nukreiptas teorijas. R. Karbauskis sako, kad neturint ką pasakyti, verčiau patylėti. „Šiandien jau tikrai nebeveikia viešųjų ryšių triukai, kai į nemalonų klausimą atsakinėjama „ne į temą“. Taip nutiko šiandien su Gabrieliumi Landsbergiu.

Vyriausybei svarstant galimybę jau nuo kitos savaitės atverti visą prekybą, Prezidentūra teigia, kad reikėtų apsvarstyti karantino reikalavimų prekybai diferenciaciją – skirtingus reikalavimus skirtingoms savivaldybėms. Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta atkreipia dėmesį, kad pandeminė situacija kai kuriose savivaldybėse skiriasi smarkiai – pavyzdžiui, Vilniuje 100 tūkst. gyventojų tenkančių naujų užsikrėtimų skaičius yra 2-3 kartus didesnis nei vakarų Lietuvoje.

Vakcinų kiekiai, kuriuos Lietuva gaus antrąjį ketvirtį, yra pakankami paskiepyti 70 proc. suaugusių žmonių, todėl objektyvių priežasčių neįgyvendinti šio tikslo nėra, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Konservatoriai užsimojo iš prezidento Gitano Nausėdos perimti atstovavimą Lietuvai Europos Vadovų Taryboje – Seime svarstė, prezidentas ar Ingrida Šimonytė turi Lietuvai atstovauti Briuselio posėdžiuose, tačiau galiausiai nusprendė deleguoti G. Nausėdą, bet leista suprasti, kad taip gali būti nebe visada. Tokie veiksmai, anot politologų, rodo, kad konservatoriai mėgina demonstruoti savo galią, pastumti prezidentą į šoną arba priversti jį būti sukalbamesniu.

Baltijos šalys ketvirtadienį į nacionalinių sankcijų sąrašą įtrauks dar 118 Baltarusijos režimo rėmėjų, pranešė Prezidentūra. Tai paskelbta po šalies vadovo Gitano Nausėdos susitikimo su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja. „Lietuva, Latvija ir Estija parengė naują nacionalinių ir regioninių sankcijų prieš Baltarusijos režimo atstovus paketą, šiandieną bus paskelbtas dar 118 režimo rėmėjų, kuriems taikomos nacionalinės sankcijos, sąrašas“, – rašoma pranešime spaudai.

Dėl Baltarusijai paskelbtų sankcijų pusketvirto šimto Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojų likus be atlyginimų, Prezidentūra ragina Vyriausybę ieškoti tvaraus sprendimo. Pasak prezidento patarėjos Astos Skaisgirytės, siūlymai darbuotojams ieškotis naujo darbo yra beprasmiai, žinant, kad Druskininkuose didelis nedarbas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) penktadienį atsisakė priimti buvusio vidaus reikalų ministro ir buvusio krašto apsaugos viceministro Eimučio Misiūno skundą dėl prezidento Gitano Nausėdos atsisakymo grąžinti jį į anksčiau eitas teisėjo pareigas.  Teismo vertinimu, skundas atmetamas, nes jis nepriklauso administracinių teismų kompetencijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Seime būtina priimti sprendimus ne tik dėl Covid-19 krizės, bet ir dėl popandeminio laikotarpio. Anot prezidento, būtina suteikti „aiškią viltį“ dėl pagalbos verslui ir žmonėms. G. Nausėda antradienį su Seimo valdyba aptarė kovo 10-ąją prasidėsiančios Seimo pavasario sesijos darbus. Prezidentas šioje sesijoje Seimui siūlo šešis įstatymų pakeitimų projektus, susijusius su viešaisiais pirkimais, kova su korupcija, mokesčiais ir teismų darbu.

Iš pareigų traukiasi prezidentūros kanclerė Algė Budrytė, taip pat – valstybės vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis bei dar du komandos nariai. Kodėl Gitano Nausėdos komanda byra, apie kokias galimas priežastis nekalbama viešai, kalbėjome su žurnalistu Aurimu Peredniu. Prezidentūrą vienas po kito palieka svarbūs patarėjai, tokia savotiška trečia atleidimų banga.

Prezidentas Gitanas Nausėda, kadaise vadinęs savo komandą stipriausia, kada nors buvusia Daukanto aikštės rūmuose, ir toliau ją barsto – pernai pasitraukus 6 patarėjams, dabar komandą palieka dar 4. Prezidentūra ir patys patarėjai išsiskyrimo priežasčių nekomentuoja, o apžvalgininkai beda pirštu ir į Prezidento asmenį ir net į didžiulę žmonos įtaką.

Per metus prezidento Gitano Nausėdos komanda išgyveno jau du didelius pokyčius. Būrys pasikeitusių patarėjų nieko gero nereiškia, sako politologai. Tačiau šio pasitraukimo priežastys, jų teigimu, gali būti įvairios. Nuo didesnio atlygio privačiame sektoriuje – iki Covid-19 pandemijos keliamos įtampos ir paprasčiausio pervargimo.

Koronaviruso pandemijos metu šalyje išaugus nedarbui, prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sako, jog būtina galvoti apie pagalbos priemones po karantino, kad darbo rinka greičiau atsigautų. Tai jis kalbėjo po prezidento susitikimo su profesinių sąjungų atstovais.

Iš pareigų traukiasi Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė, taip pat šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis bei dar du komandos nariai. Taip pat prie komandos jungiasi dvi naujos patarėjos – Ekonomikos ir Teisės grupėse. A. Budrytę kanclerės pareigose pakeis Agila Barzdienė, Prezidentūros komunikacijai nuo šiol vadovaus buvusi finansų ministro Viliaus Šapokos atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Prezidentūra nemato reikalo diskutuoti, kas Europos Vadovų Taryboje (EVT) turėtų atstovauti Lietuvai, sako šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė. Ji pabrėžė, kad prezidento ir premjerės pozicijos yra derinamos prieš kiekvieną EVT posėdį. „Tikrai nematome reikalo dėl to diskutuoti. Prezidentas ir premjerė susitinka, kalbasi prieš Vadovų Tarybą, po Vadovų Tarybos, jie derina veiksmus, nuomonę ir požiūrį.

Prezidentas Gitanas Nausėda gavo kvietimą ir ketina dalyvauti rugpjūčio 17–20 dienomis Singapūre rengiamame specialiame kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forumo renginyje. Kaip šeštadienį pranešė Prezidentūra, pasaulio lyderių susitikimas šį kartą skiriamas ekonomikos gaivinimui ir pandemijos iššūkių galimų įveikimo būdų aptarimui, taip pat diskusijoms, kaip sukurti tvaresnį pasaulį. „Renginys Singapūre bus pirmasis gyvas pasaulio lyderių susitikimas 2021 metais.

Prezidento kanceliarija pasirašė sutartį dėl grafinio dizaino paslaugų, kuriomis perkamas Prezidentūros logotipo atnaujinimas ir gerovės valstybę apibūdinančių žodžių vizualus atvaizdavimas. Jį ketinama naudoti reprezentacijai. Kaip skelbia naujienų portalas 15min.

Pajamos per karantiną mažėjo keturiems iš dešimties lietuvių, bedarbių vis daugėja, tačiau išmokas gauna tik trečdalis visų neturinčiųjų darbo. Ekonomistai perspėja – jei skurdo šmėkla nesitrauks, gali prasidėti dar viena emigracijos banga. Kaip mažinti smarkiai išaugusį nedarbą, Prezidentas Gitanas Nausėda pokalbiui buvo pasikvietęs socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę. Ministerija siūlo perskaičiuoti išmokas tėvams bei plėsti išmokų dirbantiesiems savarankiškai ratą.

Per pandemiją šalyje išaugus nedarbui, būtina stiprinti jo draudimo sistemą, efektyvinti Užimtumo tarnybos veiklą bei dalį investicijų skirti nedarbo mažinimui, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.  „Visų pirma, prezidento nuomone, vertėtų peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą, nes tai yra ta pirmoji pagalvė, kuri galėtų spręsti situaciją tų žmonių, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu. Šiuo metu egzistuoja faktas, kad tik 30 proc.

Prezidentūra mato riziką dėl koronaviruso vakcinų kaupimosi sandėliuose, jei skiepijimo tempai Lietuvoje artimiausiu metu nedidės. Šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad praėjusią savaitę gautas vakcinų kiekis – 70 tūkst. dozių – sudaro prielaidas spartinti vakcinavimą ir Lietuva teoriškai jau gali pasiekti 10 tūkst. per dieną paskiepijamų žmonių ribą. Tačiau, anot jo, vakcinavimui nepaspartėjus, kyla rizika, jog vakcinos ims kauptis sandėliuose.

Prezidentą Gitaną Nausėdą saugantys pareigūnai tą daro pasitelkę kiniškas vaizdo kameras ir technologijas, kurias valstybės ekspertai įvardija kaip nesaugias ir rekomenduoja jų nenaudoti. Nors apie kinų technologijų keliamą pavojų tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje ekspertai kalba jau seniai, jas mūsų įstaigos vis tiek dar perka.

Vyriausybei rengiantis keisti mokesčių sistemą, savo žodį taria ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Įmonėms, kurios rūpinasi savo darbuotojais, priima jų vis daugiau ir didina algas – šalies vadovas ragina mažinti mokesčius. Tačiau jis siūlo didesnius mokesčius užkrauti dirbantiems individualiai ir tiems, kas gauna dividendus. Šie siūlymai jau kelia didžiules aistras tarp verslininkų, ūkininkų ir politikų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad NATO privalo išlaikyti patikimą atgrasymo ir gynybos laikyseną. „Ieškodami tinkamiausio ir efektyviausio atsako į naujai kylančius iššūkius, privalome išlaikyti patikimą atgrasymo ir gynybos laikyseną, nepaleisdami iš akiračio agresyvių Rusijos veiksmų, kurie kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui“, – trečiadienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė sako, kad kai kurių Seimo konservatorių frakcijos narių siūlymai į Europos Sąjungos viršūnių susitikimus deleguoti ne prezidentą, o premjerę yra nepagrįsti nei konstituciškai, nei atsižvelgus į susiklosčiusią praktiką.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva nepakankamai išnaudoja UNESCO pasaulio paveldo vertybių potencialą. „Pasak Prezidento, Lietuva turėtų aktyviau išnaudoti narystės UNESCO teikiamas galimybes pritaikant šalyje sukauptą tarptautinę patirtį, taip pat pasaulyje skleidžiant informaciją apie Lietuvos pasaulio paveldo vertybes“, – rašoma pirmadienį Prezidentūros išplatintame pranešime.