prezidentūra

Premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo į prezidento patarėjos išsakytas mintis, kad Vyriausybė tik po aiškaus pokalbio su prezidentu ėmėsi veiksmų dėl migrantų.  „Bandau prisiminti tą „aiškų pokalbį“. Gal be reikalo tikiuosi, kad kiti politikai, o ypač jų vardu kalbantieji irgi vertina savo nuopelnus su tinkamu saiku. Bet norėčiau vis dar tikėtis“, – sako I. Šimonytė.

Penktadienį Vilniuje Katedros aikštėje vyks Šeimų sąjūdžio mitingas. Leidimas išduotas rinktis 10 tūkst. žmonių. Prieš mitingą Lietuvos liberalus jaunimas rengia antiprotestą, kurio tikslas išreikšti palaikymą demokratijai ir teisės viršenybei. Akcijoje dalyvavo kelios dešimtys žmonių, atvyko parlamentarai Tomas Vytautas Raskevičius ir Matas Maldeikis, pasikalbėti su akcijos rengėjais išėjo ir prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.

Prezidentūra siūlo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kurie, anot jos atstovo, leistų į aukštąsias mokyklas Lietuvoje priimti ne tik pagal akademinius rezultatus. Šalies vadovo patarėjas švietimui, mokslui ir kultūrai Paulius Baltokas sako, kad yra neteisinga, jog į bakalauro studijas bet kokio amžiaus žmonės priimami remiantis tik brandos atestatu.

Pandemijai ir toliau tęsiantis, Švietimo, sporto ir mokslo ministerija paruošė tris scenarijus artėjantiems mokslo metams. Jie suskirstyti į žaliąjį, geltonąjį ir raudonąjį lygius, pagal kuriuos atitinkamų pakopų moksleiviai bus mokomi. Nurodoma, ateinančius mokslo metus mokiniai mokytųsi kontaktiniu būdu, o nuotolinis ugdymas vyktų tik išskirtinais atvejais.

Nuo rugsėjo vidurio Prezidento kanceliarija keičia struktūrą – naikinami arba jungiami skyriai, taip pat atsisakoma kelių etatų. Šiuos pokyčius numato rugsėjo 15 dieną įsigaliosiantis prezidento Gitano Nausėdos potvarkis. Kaip BNS informavo Prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė, struktūros pertvarkymo tikslas – padidinti veiklos efektyvumą. „Pokyčiais siekiame stiprinti vadybines, analitines ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias veiklas, optimizuoti visus procesus“, – teigė ji.

Lietuvoje nebus kuriamas NATO analitinis padalinys, į šalį atvyks NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupė, penktadienį BNS informavo Prezidentūra.

Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei sporto bendruomene prezidentūroje aptarė šalies sporto problematiką. Lietuva visai neseniai pasibaigusiose Tokijo žaidynėse iškovojo vos vieną medalį. Tai antras kartas nuo nepriklausomybės atkūrimo, kai olimpiadoje Lietuva iškovojo vos vieną apdovanojimą. Olimpiadoje šaliai atstovavo 38 sportininkai. Tai yra mažiausia olimpinė rinktinė per 30 metų.

Dėl Lietuvos piliečių ir šalies kariams talkinusių vertėjų išskraidinimo iš Afganistano deramasi su tokiais partneriais kaip Jungtinės Valstijos ir Ukraina, sako prezidento patarėja. „Kalbame su sąjungininkais, amerikiečiais pirmiausia, tačiau taip pat ir kitais. Kalbame su partneriais tokiais kaip Ukraina, kurie taip pat gali mums šitoje situacijoje padėti“, – lrt radijui ketvirtadienį sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Prezidento iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautoje informacijoje nebuvo kalbama apie rimtesnę grėsmę dėl „Šeimų gynimo maršo“ organizatorių ar dalyvių, teigia Prezidentūra. VSD ketvirtadienį pranešė, kad sprendimų priėmėjams nuo sausio teikė informaciją apie galimą įtampą dėl skiepijimo, o nuo kovo – apie su „Šeimų maršu“ susijusias rizikas. „VSD teikiamos informacijos turinio viešai komunikuoti neturime teisės.

Du konservatoriai siūlo nustatyti, kad derinant leidimus mitingams prie Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės dalyvautų ir šių institucijų atstovai. Šiuo metu Susirinkimų įstatymas numato, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda sutarė laikytis bendros pozicijos kovojant su neteisėta migracija iš Baltarusijos. Apie tai pirmadienį po šalių lyderių pokalbio telefonu pranešė Prezidentūra. „Išorinės ES sienos apsauga yra bendras Europos Sąjungos institucijų ir ES šalių rūpestis. Nelegali migracija gali būti panaudota prieš bet kurią šalį, todėl reikalingos skubios regioninės priemonės.

Pareiškęs, jog uždaro valstybės sienas, Minsko režimas tarsi įkaitais siekia pasinaudoti neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą keliaujančiais migrantais, teigia Prezidentūra. „Savo pastaraisiais pareiškimais Baltarusijos režimas siekia kelti įtampą, o situacijos eskalavimui tarsi įkaitais siekia pasinaudoti savo prisiviliotais nelegaliais migrantais“, – BNS ketvirtadienį informavo Prezidento komunikacijos grupė.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė abejoja, ar reikia versti darbdavius griežčiau reaguoti į nuo koronaviruso nesiskiepijančius darbuotojus. Pasak jos, reikia dar išnaudoti visas skiepytis skatinančias motyvacines priemones.   I. Segalovičienė be kita ko įsitikinusi, kad nušalinti nuo darbo būtų galima ne visus nesiskiepijančius žmones, o tik kai kurių profesijų atstovus.

Per parą Lietuvoje jau 337 nauji infekcijos atvejai. Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo imtis latviško modelio – darbdaviams leisti skiepytis nenorinčius ir nuotoliniu būdu dirbti negalinčius darbuotojus nušalinti  nuo darbo. Profsąjungos aiškina, kad toks žingsnis dalį dar labiau atbaidys nuo vakcinacijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į visus Lietuvos žmones ir dar kartą paragino pasiskiepyti. Jo teigimu, faktai apie vakcinų naudą kalba patys už save, o vakcinacija yra vienintelis būdas išspręsti koronaviruso problemą Lietuvoje. „Noriu dar kartą paskatinti pasiskiepyti. Ne dėl to, kad kažkas verčia tą daryti ar kažkas skatina tą daryti. Pasiskiepykite dėl savęs, dėl savo artimųjų ir dėl visos visuomenės saugumo“, – į Lietuvos žmones trečiadienį kreipėsi G. Nausėda.

Po beveik trijų mėnesių pertraukos šalies vadovas Gitanas Nausėda į Prezidentūrą antradienį darbinio susitikimo kviečia premjerę Ingridą Šimonytę. Kaip BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, G. Nausėda su ministre pirmininke aptars nelegalių migrantų krizės suvaldymą ir koronaviruso plitimo stabdymą. Pastarąjį kartą toks darbinis šalies vadovų susitikimas vyko gegužės pradžioje. Liepos viduryje nutrūkusius G. Nausėdos ir I. Šimonytės susitikimus Prezidentūra naujienų portalui 15min.

Penktadienį LR prezidentūroje pagerbti šių metų „Globalios Lietuvos apdovanojimų“ laureatai. Apdovanojimus, kurie teikiami užsienyje gyvenantiems ar iš jo grįžusiems nusipelniusiems lietuviams, kasmet organizuoja diasporos profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“. „Globalios Lietuvos apdovanojimai“ pagerbia užsienyje gyvenančius ar iš jo grįžusius lietuvius, kurie savo išskirtiniu talentu, vizijomis ir sėkmingu darbu kuria pažangią Lietuvą ir garsina jos vardą visame pasaulyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad šiuo metu gerovės paskirstymas šalyje nėra teisingas. Jo teigimu, socialinės atskirties mažinimas yra viena iš valstybės stiprinimo priemonių.

Neteisėtos migracijos iš Baltarusijos tendencijos keisis į blogesniąją pusę, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius. „Tos tendencijos, kurios yra šiandien dienai, jos be abejo keisis ir keisis į blogesniąją pusę“, – Žinių radijui antradienį sakė jis. Pasak prezidento patarėjo, Aliaksandro Lukašenkos režimas taip naudojasi ribotomis turimomis priemonėmis atsakyti į Europos Sąjungos įvestas sankcijas.

Liepos 6-osios vakarą prezidentūra tęsė šventinio priėmimo tradiciją, tačiau kvietimo į pobūvį sulaukė toli gražu ne visi politikai. Be kvietimo liko Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, o premjerė ir sveikatos apsaugos ministras dalyvauti renginyje paprasčiausiai atsisakė. Toks prezidentūros elgesys apnuogino įtemptus santykius tarp prezidentūros ir valdančiosios daugumos. Ši komunikacija – su žiežirbomis, sakė Vilniaus universiteto mokslininkas Andrius Šuminas.

Pirmadienį į Lietuvą atvyksta Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles‘is Michelis, pranešė Prezidentūra. Dvišaliame prezidento Gitano Nausėdos ir EVT pirmininko susitikime bus kalbama apie santykius su Rusija ir Baltarusija, nelegalios migracijos keliamus iššūkius ir Europos Sąjungos rytinių sienų apsaugą, Astravo AE saugumo problemas ir pandemijos suvaldymo priemones.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Ainis Razma grįžta dirbti į Valstybės saugumo departamentą (VSD), penktadienį skelbia naujienų portalas 15min.lt. Tai portalui patvirtino šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. A. Razma prie Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės prisijungė 2019-ųjų rugpjūtį, prieš tai ėjęs VSD valdybos viršininko pareigas.

Įtampa tarp Prezidentūros ir valdančiųjų, panašu neslopsta. Nors į rūmus pasikalbėti apie partnerystės įstatymą Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius įsiprašė, tačiau aiškėja, kad prezidentūroje gali būti laukiami ne visi. Liepos 6-ąją Prezidentas rengia Valstybės dienos iškilmes. Tarp gausybės kviestų politikų yra ir Seimo komitetų pirmininkai, išskyrus vieną. Gitaną Nausėdą kritikavęs konservatorius Žygimantas Pavilionis tikina, kad kvietimo negavo.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta ketvirtadienį paragino Vyriausybę imtis informacinės kampanijos, skirtos dėl skiepo nuo koronaviruso neapsisprendusiems šalies gyventojams. „Jokių stebuklų nereikia, reikia nuoseklių veiksmų, papildomų priemonių, fokusuojantis į tą visuomenės grupę 20 - 30 proc., kurie nėra linkę skubėti pasiskiepyti“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė S. Krėpšta.

Prezidento Gitano Nausėdos nuomone, patikslintas šių metų biudžetas buvo vertas pasirašyti, nes jame yra svarbių dalykų, kurie didina šalies saugumą, sako prezidento vyriausiasis patarėjas.   „Numatytos papildomos lėšos šalies gynybai ir rytinės sienos apsaugai, kalbant apie Baltarusiją  ir pabėgėlių srautus. Taip pat numatytos vienišų žmonių papildomos išmokos prie pensijų, kurios mažins senjorų skurdą, ypač vienišų“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Simonas Krėpšta.

Santykiuose su Prezidentūra paskutiniu metu išryškėjo vertybinės skirtys, bet jos neturėtų trukdyti dialogui, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  „Kalbant apie santykius su Prezidentūra, aš sakyčiau, kad pastarosiomis savaitėmis ypatingai išsigrynino tam tikros vertybinės skirtys. Tai neturėtų stebinti, tiesiog tai įvyko ryškiau negu iki tol“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Politinis sprendimas dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu būtų priimtinas visoms pusėms, teigia prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. „V. Landsbergis buvo pats pirmasis nepriklausomos, atkurtos Lietuvos Seimo pirmininkas, o kadangi tuo metu Prezidento institucijos nebuvo, tai jis pagal susitarimą ėjo ir valstybės vadovo funkcijas.

Diskusija praėjusios savaitės Europos Vadovų Taryboje (EVT) dėl LGBTQ bendruomenės teisių Vengrijoje kilo spontaniškai, sako prezidento patarėja. „Diskusija dėl Vengrijos kilo gana spontaniškai, vakarienės metu. Tikrai buvo galima suprasti, kad nė vienas vadovas nėra iš anksto pasiruošęs, išnagrinėjęs tą įstatymą, susipažinęs su juo, susidaręs nuomonę, aptaręs“, – Žinių radijui antradienį sakė Asta Skaisgirytė. „Visi vadovai tiesiog kalbėjosi apie tai.

Birželio 15-18 dienomis vykęs  „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ mitingas ketvirtadienį vyko prie prezidentūros. Protesto dalyvius pasitiko prezidento patarėjo Povilo Mačiulio kreipimąsis, kuris buvo palydėtas plojimais. Dėl šio kreipimosi pasigirdo įvairių pastabų ir kritikos. Kieno pusėje stovi prezidentas aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Mindaugas Lingė ir politologas Mindaugas Jurkynas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad per vasarą Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos institucijos turės pasiruošti rudeniui, mat pavojų kelia naujos COVID-19 atmainos. Taip pat prezidentūra siekia didinti vakcinavimo tempus. „Ši vasara, kaip ir praėjusi vasara, yra kritinis laikotarpis, kuris turėtų būti skirtas Vyriausybės, SAM, visų institucijų pasirengimui rudens laikotarpiui. Todėl, kad matome naujas atmainas, kurios plečiasi kitose šalyse.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis ketvirtadienį prie prezidentūros susirinkusiems protestuotojams padėkojo už aktyvumą. Visgi politologas tikina, kad tokiu būdu buvo praleista proga nubrėžti aiškią ribą tarp kraštutinių pažiūrių ir siekio, kad žmogaus teisės būtų pagrįstos demokratiniais principais. „Norisi padėkoti jums už aktyvumą.

Reaguodama į paviešintą Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) susirašinėjimą dėl šalies pozicijos prezidento Gitano Nausėdos vizito Švedijoje metu, jo patarėja sako, kad tai yra įprasta praktika. „Tai yra įprasta praktika rinkti informaciją prieš kiekvieną užsienio vizitą“, – antradienį žurnalistams sakė prezidento vyriausioji patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Ji taip pat pridūrė, kad G. Nausėda „neklausė, kaip pasisakyti Stokholme“. Pirmadienį naujienų portalas lrytas.

Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis mano, kad, jeigu Lietuvos tarnybos netinkamai reaguos į situaciją Lietuvos-Baltarusijos pasienyje dėl nelegalių migrantų, problema gali tapti nevaldoma. „Ar tie taktiniai sprendimai yra tokie, kokie turi būti, artimiausiu metu pamatysime. Tai yra tiktai pradžia. Tai yra testavimas, bandymas pasižiūrėti, kaip mūsų tarnybos reaguoja.

Baltijos šalių lyderiai pirmadienį Briuselyje susitiks su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu. Šią žinią pranešė Lietuvos Prezidentūra. Susitikime su Baltųjų rūmų šeimininku dalyvaus Lietuvos ir Latvijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Egilas Levitas bei Estijos premjerė Kaja Kallas. Jis vyks 12.30 val. Briuselio (13.30 val. Lietuvos) laiku NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo (KT) teisėją Danutę Jočienę šio teismo pirmininke, pranešė prezidentūra. Pasak šalies vadovo, D. Jočienės profesionalumas ir sukaupta vadovaujamo darbo patirtis vertintini kaip neabejotini kandidatės privalumai siekiant eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas ir sėkmingai vadovauti šiam teismui. Jei Seimas patvirtins D. Jočienės kandidatūrą, ji taps pirmąja moterimi Konstitucinio Teismo pirmininke.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seime išdėstė savo antrąjį metinį pranešimą. Nausėda sukritikavo valdančiuosius, esą dėl blaškymosi jie tampa našta visuomenei. Šalies vadovas kritikavo šalį skaldančius politikus, kurie skirsto žmones į „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“ bei kuria „Tiesos ministeriją“. Jo nuomone valdžia per daug laiko gaišta diskusijoms dėl mažareikšmių pokyčių, o rimtų reformų nesiima.

Kadenciją baigęs šalies vadovas Valdas Adamkus teigiamai vertina prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, tačiau atkreipia dėmesį, kad jame mažai dėmesio skirta užsienio politikai, daugiau koncentruotasi į vidaus politikos problemas. G. Nausėda antradienį skaitė savo antrąjį metinį pranešimą. Tokią prievolę jam numato Konstitucija. „Visų svarbiausia, man atrodo, kad prezidentas apima labai platų ruožą savo pranešime.

Kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, atsiliepdama apie prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, teigia pasigendanti lyderystės visuose valdymo lygmenyse Lietuvoje. „Kai kalbame apie lyderystę, kaip tokią, apskritai tos lyderystės Lietuvoje yra mažai ir jos nematome visuose lygmenyse“, – žurnalistams po prezidento metinio pranešimo Seime antradienį sakė D. Grybauskaitė.

Situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kur pastaruoju metu pastebimai išaugo nelegalių migrantų srautas, kelia nerimą, tačiau Lietuva yra pasirengusi į tai reaguoti, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai yra nerimą keliančios tendencijos. Mes turime į jas reaguoti ir netrukus ketinu šaukti Valstybės gynimo tarybos posėdį“, – šeštadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sutarė su Vyriausybės atstovais šiemet padidinti gynybos biudžetą, kad asignavimai krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Prezidentūra. Grėsmė neįvykdyti įsipareigojimo NATO kilo Lietuvos ekonomikai šiemet augant sparčiau, nei anksčiau prognozuota. Šalies vadovas su finansų ministre Gintare Skaiste ir krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi sutarė, kad gynybos finansavimas šiais metais bus 20,5 mln.

Aliaksandro Lukašenkos retorika dėl incidento priverstinai nutupdant „Ryanair“ lėktuvą Minske – nestebina, o į jo grasinimus dėl galim sienų atvėrimo nelegaliems migrantams bus reaguojama su sąjungininkais, sakė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.  „Eilinį kartą ir jam būdingu stiliumi kaltino Vakarus, kad vakarai nori susidoroti su Baltarusija, kad nori juos užmušti, net tai buvo pasakyta. Nieko nebestebina jo tokia retorika.

Sukanka lygiai dveji metai, kai tauta prezidentu išsirinko Gitaną Nausėdą. Ekspertai atviri – šalies vadovas per šį laiką pasiūlė gerų iniciatyvų, visgi savo vietos politikos padangėje Nausėda tebeieško. Itin ekspertus stebina, kad jie patys ir visuomenė nuolat turi spėlioti, ką šalies vadovas iš tiesų norėjo pasakyti viena ar kita žinute.

Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka nesitikėjo, kad Europos Sąjungos ES lyderiai bus tokie vieningi ir priims ryžtingus sprendimus, reaguojant į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske, teigia Prezidentūra. „A. Lukašenka nepasakė nieko naujo, tik pakartojo jam įprastą „apgultos Baltarusijos“ naratyvą.

  Prezidento vyriausioji patarėja diplomatiniams klausimams Asta Skaisgirytė sako, kad Baltarusijos žmonėms išvykti trukdo režimas, o ne skrydžių ribojimas, kurio imtis nusprendė Europos Sąjungos šalių lyderiai. „Baltarusijos žmonėms išvykti kliuvinys yra režimas, o ne fiziniai keliavimo būdai.

Prezidentūros užsakymu daromos apklausos, prezidento sveikinimas Didžiajame šeimos gynimo marše, dviprasmiškai suprantamos žinutės – viešojoje erdvėje netrūksta diskusijų apie prezidento Gitano Nausėdos elgesį pastaruoju metu. Kalbinti ekspertai tikina, kad šalies vadovas blaškosi, nepasako savo nuomonės, o bandymas skirtingas nuomones turinčiuosius susodinti prie vieno stalo fiasko patyrė iškart po prezidento rinkimų.

Šeštadienį Prezidentūros kieme atidaryta Dianos Nausėdienės globojama paroda „AccessAbility“, skirta atkreipti dėmesį į aplinkos prieinamumą, kuris būtinas norint užtikrinti žmonių su negalia orumą. „Galia būti laisvu, nepriklausomu, aktyviu savo paties gyvenimo šeimininku bei bendruomenės nariu reiškia būti oriu. Labai dažnai, iš pirmo žvilgsnio, sudėtingą ir filosofinį žmogaus orumo klausimą galima išspręsti ir paprastais būdais.

Darbo grupės, kuri geriausiu kandidatu į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą atrinko dabartinį šio teismo teisėją Virgilijų Valančių, nuomonė yra rekomendacinė ir nesaisto prezidento Gitano Nausėdos, teigia prezidentūra.  „Darbo grupės nuomonė nėra ir negali saistyti prezidento, ji yra tik rekomendacinio pobūdžio ir skirta tik Teisingumo ministerijai ir Vyriausybei“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Prezidentūros bandymai slėpti kai kuriuos vykdytų visuomenės apklausų klausimus rodo nebrandumą, sako opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis. Pasak jo, tai, kad prezidentūra užsakinėja apklausas bei domisi visuomenės pulsu vienu ar kitu klausimu, nėra blogas ar smerktinas dalykas, nors tai ir nauja praktika.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Prezidentūros užsakytoje apklausoje dalis skeptiškai Lietuvos paramą Ukrainos euroatlantinei integracijai įvertinusių žmonių gali ir nebūti prieš šį procesą.