prezidentūra

Daukanto aikštės rūmai nusprendė nepakviesti ministro Gabrieliaus Landsbergio į Prezidentūroje įvykusį Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio bei jo delegacijos apsilankymą. Plačiau apie Užsienio reikalų ministro ir Prezidento peštynes kalbame su vadinamuoju valstybininkų klano lyderiu, buvusiu Adamkaus patarėju Albinu Januška.

Į Ukrainos vadovo priėmimą Prezidentūroje nepakviestas šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako atsiprašęs ukrainiečių delegacijos ir užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos dėl susiklosčiusios situacijos. „Turėjau vakar progą atsiprašyti ukrainiečių ir savo kolegos, kad nebūtų neteisinga suprasta situacija, kad čia nėra Lietuvos demaršas. Ir toliau ketinu savo darbą dirbti“, – ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Siekiant išsiaiškinti, kodėl 2019 m. organizuota prezidento Gitano Nausėdos rinkiminė kampanija sukėlė tiek klausimų, reikėtų įvertinti, kokius duomenis vertino nepriklausoma monitoringo agentūra, sako buvęs šalies vadovo rinkimų štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas. Taip jis teigė trečiadienį posėdžiaujančiai parlamento laikinajai komisijai, tiriančiai galimai neteisėtą Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą 2019 m. šalies vadovo rinkimų metu.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis įžeidimu ir nepagarba Ukrainai vadina Daukanto aikštės rūmų sprendimą nepakviesti ministro Gabrieliaus Landsbergio į trečiadienį Prezidentūroje numatytą Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio bei jo delegacijos apsilankymą. Pasak konservatoriaus, labai gaila, kad Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda nusprendė sekti savo patarėjo Frederiko Jansono keliu – skaldyti, o ne vienyti valstybę.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė viliasi, kad Vyriausybė ir Prezidentūra netrukus ras kompromisą dėl ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūros. Jos teigimu, tai turėtų būti abiem pusėms tinkamas diplomatas. Tačiau patarėja neatskleidžia, ar tokio kandidato pavardė gali būti pasiūlyta paties prezidento.

Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) susikirtus dėl ambasadorių skyrimo, konfliktą spręsti pirmadienį toliau bandys Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK). „Aiškinsimės ir vienos, ir kitos pusės, dalyvaujančių skyrime, informaciją detaliau, negu galima viešai, apie tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos atrenkami ir skiriami tie žmonės.

Pirmąją naujųjų metų savaitę ginčai dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje netilo. Susivaidijusios institucijos apsikeitė abipusiais kaltinimais bei įtarimais, kad prasidėjusi kandi diskusija dėl Lietuvai itin svarbios diplomatinės atstovybės yra ne kas kita, o prezidentinės rinkiminės kampanijos dalis. Viešoje erdvėje vykusių ginčų metu išskyrė ir versijos, kurias Prezidentūra bei Užsienio reikalų ministerija (URM) pateikė aiškindamos įstrigusio proceso aplinkybes.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja prezidentūrą, kuri pastaruoju metu įsivėlė į kandžius ginčus su Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje. Įvertinusi prezidento ir jo komandos retoriką, parlamento vadovės įsitikinusi, kad žmonės iš Prezidentūros tikisi telkimo, o ne sąmokslų teorijų platinimo. „Prezidentūra yra ta institucija, iš kurios visuomenė tikisi ne konfliktų ir sąmokslų teorijų kūrimo.

Tęsiantis Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) konfliktui dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo, kadenciją baigęs šalies vadovas Valdas Adamkus sako, kad institucijos turėtų šį klausimą spręsti ne viešai.  „Man atrodo, kad sutarimas turi būti, pirmiausiai, tarp dviejų institucijų – šiuo atveju, prezidento ir Užsienio reikalų ministerijos.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) abejonės dėl to, ar Prezidentūra neviršijo savo konstitucinių įgaliojimų, prašydama pateikti informaciją apie ambasadorių atrankas, skamba keistai, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. Jo įsitikinimu, prezidentas Gitanas Nausėda turi teisę susipažinti su tokia medžiaga. Be to, pasak patarėjo, tokiu būdu būtų atsakyta, ar konkursas į diplomatinės atstovybės Lenkijoje vadovo postą iš tiesų įvyko.

Prezidentūra siūlo keisti Užsienio reikalų ministerijos (URM) vykdomą ambasadorių skyrimo tvarką. Prezidentūra pokyčius siūlo tęsiantis nesutarimams dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo. Prezidentūros kanclerė antradienį raštu kreipėsi į URM kanclerę, prašydama pateikti prezidentui Gitanui Nausėdai dokumentaciją apie URM vykdytus kandidatų į Lietuvos diplomatinių atstovybių, tarp jų ir ambasados Lenkijoje, vadovus atrankos konkursus.

Prezidentūrai paprašius Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerės Ingos Černiuk pateikti dokumentaciją apie vykdytus ambasadorių atrankos konkursus, ministerija atkreipia dėmesį, kad tokie reikalavimai gali turėti Konstitucijoje numatytų įgaliojimų viršijimo požymių. URM nurodo, kad organizuojamose atrankose šalies vadovo atstovai neturi jokių įgaliojimų. „Kandidatūrų atrankos ir teikimo procedūroje Prezidento atstovams ar kanclerei nėra suteiktos teisės bei įgaliojimai.

Vyriausybės pradėta ir neužbaigta mokesčių reforma šiuo metu yra tokia, kad prie jos grįžti bus sudėtinga bet kokiai naujai Seimo daugumai, sako prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas.

Seimui atšaukus pataisas dėl šalpos pensijų, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad taip valdantieji pasidavė ambicijoms. „Tenka apgailestauti, kad valdantieji savo balsavimu pasidavė ambicijoms ir atsisakė savo pačių sprendimo pagerinti šalpos negalios pensijų sistemą“, – BNS ketvirtadienį sakė šalies vadovo patarėja.

Viešai paskelbtų galimų kandidatų į ambasadorius menkinimas nedera Prezidentūrai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Mano nuomone, toks menkinimas, kažkoks peizojimas, vadinimas jų kažkokiais parašiutistais ir dar kažkuo, mano supratimu, nedera nei prezidento atstovams, nei pačiam prezidentui“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė premjerė.

Prezidento kanceliarija neseniai sudarė pirkimo sutartį dėl prekių sensorinio kambariui įsigijimo. Prezidentūroje veikiančiam Valstybės pažinimo centrui už beveik 10 tūkst. eurų bus nupirkta gana keistų dalykų: akmenėlių, smėlio gyvatę, paslapčių namelį, kočėlų ir kt. Šios prekės esą reikalingos tam, kad žmonės atsipalaiduotų, atitrūktų nuo įprastos aplinkos ir pasinertų į naują pasaulį.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Prezidentūroje apdovanojo geriausius Lieruvos fizinio ugdymo pedagogus. Ceremonija, kurioje pagerbiami mokytojai, daug laiko ir pastangų skiriantys sporto ir olimpinių vertybių puoselėjimui, nuo mažų dienų formuojantys vaikų fizinę kultūrą ir sveiką gyvenseną, surengta jau tryliktą kartą. Penktą kartą apdovanoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų fizinio ugdymo pedagogai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūra stringa, nes jis įtaria Užsienio reikalų ministeriją (URM) proteguojant į šias pareigas „tam tikrus žmones“. „Man nepatinka, kad procesas politizuojamas.

Prezidentūroje ketvirtadienį vyks tradiciniai Maldos pusryčiai, rengiami kasmet advento pradžioje. Šiemet renginio tema bus „Šeima – mano atrama, viltis ir džiaugsmas“, BNS sakė prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Dalyvaus Nausėda Maldos pusryčiuose dalyvaus ir šalies vadovas. Per renginį invokaciją tars kunigas Ričardas Doveika, baigiamąją kalbą – Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.

Šalies vadovo reakciją į vaiko paėmimo iš šeimos įrašą sukritikavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė vietoj rūpesčio vaiko teisėmis užsiima politikavimu, antradienį pareiškė Prezidentūra. M. Navickienė anksčiau pareiškė, jog vaiko teisių specialistus kritikavęs Gitanas Nausėda vaikėsi populiarumo.

Kalėdų eglė sužibo ir Prezidentūroje. Pasigrožėti ja ir pamatyti Prezidento su prezidentiene susirinko pusketvirto šimto vaikų iš įvairiausių šalies kampelių. O puošmenas pirmąjai šalies eglei jau trečius metus tradiciškai gamina tiek patys mokiniai, tiek įvairios lietuvių bendruomenės. Šįkart tai angeliukai ir sparnai, anot pirmosios ponios, simbolizuojantys laisvę – saviraiškos, naujų siekių, atradimų. Kalėdos jau atkeliauja ir į Prezidentūrą.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė antradienį įžiebė pagrindinę Prezidentūros šv. Kalėdų eglę, papuoštą žmonių iš visos Lietuvos kurtais kalėdiniais žaisliukais. Taip pat šventiniam laikotarpiui lankytojams atvertas Prezidentūros kiemas, kuriame pirmą kartą įžiebta Kalėdų eglė.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Prezidentūroje apdovanos Konstitucijos egzamino nugalėtojus. Šiemet Konstitucijos egzaminą laikė rekordinis dalyvių skaičius – daugiau kaip 29 tūkstančiai. Kaip anksčiau pranešė Teisingumo ministerija, teisės studentų ar teisinį išsilavinimą turinčių asmenų grupėje geriausiai į egzamino klausimus atsakė Jonas Steponėnas, o nugalėtoju kategorijoje „Kiti“ pripažintas Martynas Raila.  Vyriausiosios dalyvės titulas atiteko Janinai Šimaitienei.

Minint Tarptautinę tolerancijos dieną, prezidentas Gitanas Nausėda sako besidžiaugiantis, jog požiūris į neįgaliuosius keičiasi. „Tolerancija – tai pagarba kiekvieno žmogaus teisei į kitą nuomonę arba tapatybę kasdien ir visur.  Man tai yra veiksmažodis, veikla siekiant užtikrinti visiems lygias teises. Džiaugiuosi kintančio požiūrio į žmones su negalia ženklais“, – ketvirtadienį Prezidentūroje vykusiame renginyje kalbėjo G. Nausėda.

Seime svarstoma iniciatyva įpareigoti šalies vadovus apsigyventi tarnybinėse rezidencijose pažeistų žmogaus teisę gyventi savo pasirinktoje vietoje, mano prezidentas Gitanas Nausėda. „Tiesą sakant, man visiškai nerūpi, kas ten yra siūloma, manau, kad pirmiausia yra žmogaus tesės gyventi ten, kur jis nori, pažeidimas.

Siekiant gerinti šalies kelių būklę Prezidentūra siūlys perskirstyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas daugiau jų skiriant savivaldybėms, taip pat suteikti daugiau laisvės skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius. Anot jo, savivaldybėms galėtų būti skiriama iki 50 proc. programos lėšų.  „Prezidentas siūlys padidinti finansavimo procentą savivaldybėms nuo dabartinių 33 judant link 50 procentų.

1,6 mlrd. eurų vertės Regionų plėtros programa pajudėjo į priekį ir iki metų pabaigos turėtų būti suplanuota, kur bus panaudota 35 proc. lėšų, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Paulius Baltokas. „Šiandien turime konstatuoti, kad 1,6 mlrd. europinės paramos savivaldybėms vis dar yra po biurokratiniu užraktu, atrodo, kad jis nukris pakankamai greitai“, – per spaudos konferenciją penktadienį Prezidentūroje vykstant Regionų forumui sakė P. Baltokas.

Prezidentūroje penktadienį vyks prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas kasmetinis Regionų forumas, skirtas svarbiausiems regioninės politikos klausimams aptarti. Kaip skelbia Prezidentūra, jau penktą kartą vyksiantis forumas tradiciškai organizuojamas kartu su Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Pirmojoje renginio dalyje bus pristatyta Regionų plėtros programų įgyvendinimo eiga, diskutuojama apie reformas švietimo ir sveikatos srityse.

Seimo komisijos, kuri aiškinsis Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją, sukūrimas silpnina pasitikėjimą kitomis šį klausimą svarsčiusiomis institucijomis, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Dėl ko tikrai yra šiek tiek apmaudu, kad šiuo metu, kai buvo šnekama apie visą istoriją, apie įtarimus, jau buvo sukurta įrankių, kurie turėjo didinti pasitikėjimą“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo K. Budrys.

Užsienio reikalų ministerija (URM) atmeta Prezidentūros kritiką dėl dvigubų standartų tiriant dviejų ambasadorių – Deivido Matulionio ir Eitvydo Bajarūno – elgesį. Šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė anksčiau šią savaitę pareiškė, kad tiriant galimą D. Matulionio nusižengimą tyrimo komisija buvo sukurta, priešingai nei E. Bajarūno atveju.

Pietų Korėjos sostinėje prie prezidentūros du policijos pareigūnai buvo sužaloti peiliu, antradienį pranešė naujienų agentūra „Yonhap“. Pasak pranešimo, 77-erių užpuolikas, kurio pavardė Parkas, pradėjo šūkauti priešais pastatą ir smogė peiliu pareigūnams, kai šie bandė jį sutramdyti. Vienam pareigūnui peiliu buvo sužalotas pilvas, o kitam – kairė ranka. Jie gydomi ligoninėje, sakoma pranešime, kuriame priduriama, kad vyras buvo sulaikytas įvykio vietoje.

Politikai ir paveldosaugininkai siūlo inicijuoti atskirą programą dvarams išsaugoti. Per antradienį Vilniuje vykusį Kultūros forumą paskelbta apie Prezidentūros, Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Kultūros paveldo departamento ketinimą bendrai kreiptis į Mokslo tarybą dėl dvarams skirtos programos inicijavimo, pranešė Prezidentūra. „Šiandien dvarų išlikimas iškyla kaip vienas svarbiausių Lietuvos paveldo apsaugos ir atvėrimo dabarties gyvenimui klausimų.

Ieškant ilgalaikių finansavimo šaltinių šalies gynybai reikia diskutuoti apie įvairias galimybes, įskaitant ir pelno mokesčio didinimą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Anot jos, šiuo metu galima svarstyti visus pasiūlymus didinti finansavimą krašto apsaugai, tačiau jie turi būti aiškiai pagrįsti.

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis siūlo tėvams įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus. NPD galėtų siekti 1044 eurus per metus, arba 87 eurus per mėnesį už vieną vaiką, pranešė Prezidentūra. NPD dydžiui netaikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. 20 proc. nuo 87 eurų yra 17,4 euro. Būtent tokią papildomą sumą į rankas už kiekvieną vaiką gautų dirbantys tėvai.

Ilgiau nei metus trukęs Valstybės pažinimo centro (VPC) skaityklos remontas kainavo apie 7 tūkst. eurų, BNS nurodė Prezidentūra. Šioje erdvėje nuo pernai gegužės iki šių metų rugsėjo buvo atnaujinta sienų, lubų ir grindų danga. Bendrai remonto darbai kainavo 6,9 tūkst. eurų, juos atliko įmonės „Deglas“ ir „Grindys“. „Ši erdvė jau naudojama įvairiems prezidento, jo komandos susitikimams, interviu“, – BNS nurodė Prezidento komunikacijos grupė.

Prezidentūrai siūlant ieškoti papildomų galimybių finansuoti šalies gynybą, ekspertai siūlo svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius. Nepriklausomas ekspertas, buvęs finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad saugumo situacijai pasikeitus dabartinio finansavimo gynybai neužtenka.

Tikimybė, kad kartosis panašios atakos į pastarosiomis dienomis gautus tūkstančių melagingų laiškų bus tuo didesnė, kuo prasčiau į jas reaguosime, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Mes nuo to esame neapsaugoti – tai gali būti ryt, poryt, ir tikimybė, kad taip įvyks, didėja su kiekvienu mūsų blogu sureagavimu: kuo blogiau reaguosime, tuo didesnė tikimybė, kad tai kartosis“, – LRT televizijos „Dienos temai“ ketvirtadienį sakė patarėjas.

Valstybės pažinimo centro skaityklos remontas baigtas, tačiau visuomenei nebus prieinama, skelbia naujienų portalas LRT. „Ši erdvė jau naudojama įvairiems prezidento, jo komandos susitikimams, interviu“, – LRT nurodė Prezidentūra. Anot jos, šioje vietoje galioja „įprastas Prezidento rezidencijos patalpų saugumo režimas“, kuris „nenumato lankytojų lankymosi jose“. Kaip nurodo Prezidentūra, pats Valstybės pažinimo centras veikia, yra prieinamas lankytojams.

Valstybės gynimo tarybos (VGT) nariai buvo informuoti apie tai, kad galimybių papildomai skolintis gynybai kitų metų biudžete nebus, atsakydama į prezidento patarėjo priekaištus sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Grupuotės „Hamas“ ataka prieš Izraelį gali turėti poveikį ir Lietuvos ekonomikai, o Vyriausybė turi būti pasiruošusi į tai reaguoti, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Dabar „Hamas“ ataka prieš Izraelį tikrai gali turėti įtakos ir globalūs procesai veikia Europos Sąjungą, Lietuva yra atvira ekonomika, todėl poveikis, tikėtina, gali jaustis“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Vyriausybei ruošiantis teikti 2024-ųjų biudžeto projektą Seimui, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, jog ragindamas ieškoti galimybių didinti finansavimą keliams šalies vadovas siūlo tam skirti papildomai bent 35 mln. eurų, o šių išlaidų šaltinis būtų nuo kitų metų padidintas kelių naudotojo mokestis. Pasak patarėjos, tai leistų išlaikyti planuojamą 2,9 proc. biudžeto deficitą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako parengtą nutarimo projektą, kuriuo siūloma inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl pranešėjo istorijos, pasirašė 39 Seimo nariai. Apie tai Eltai patvirtino pats politikas. V. Bakas nurodė ketinąs oficialiai registruoti nutarimo projektą artimiausiu metu. Kaip numato Seimo statutas, inicijuoti laikinajai parlamentinio tyrimo komisijai reikia bent ketvirtadalio Seimo narių palaikymo – ne mažiau kaip 36 parašų.

Antisemitiniai parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai yra politiški, todėl juos verta duoti ir politinį, ne tik teisėsaugos vertinimą, sako prezidento patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Taip ji kalbėjo po to, kai Seimui praėjusią savaitę sudarius laikinąją tyrimo komisiją išsiaiškinti, ar yra pagrindo pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui, opozicinių frakcijų nariai atsisakė dirbti komisijoje.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad Prezidentūros siūlomos šeimos mokesčio lengvatos tikisi dauguma Lietuvos žmonių – tai, anot jos, parodė Daukanto aikštės inicijuota reprezentatyvi apklausa. „Tokio mokesčių sistemos teisingumo elemento tikisi žmonės, nes Prezidentūros užsakymu darytoje reprezentatyvioje „Baltijos tyrimų“ apklausoje, daugiau nei 80 proc.

Netyla kalbos dėl Lietuvos ketinimo įsigyti tankų. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais tikina, kad suma už juos bus didesnė nei galėtume įsivaizduoti ir, kad mes tokios sumos neturime. Ar tai reiškia, kad tankų ketiname atsisakyti, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. Girdime jūsų skeptiškus pasisakymus apie tankų įsigijimą, esą, kokios sumos reikės, mes nežinome, tačiau ji bus didesnė negu mes galėtume skirti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Prezidentūros siūlymas įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) vaikus auginantiems tėvams yra populizmas, ji sieja tai su artėjančiais rinkimais.  „Tai yra populizmas. Rinkimų kampanijos pradžia ir čia yra pagrindinė problema. Kai kalbi „šeimos“, „vaikai“... Ar gaila?Aišku, kad ne. Tai labai svarbu padėti žmonėms, auginantiems vaikus, juos reikia ir į būrelius išleisti, į mokyklą.

Prezidentui pareiškus, kad siekiant įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę konstitucinės vertybės neturi būti išplaunamos „per užpakalines duris“, teisingumo ministrė įžvelgė aliuziją į lytinius santykius, o Prezidentūra į tai atsako „fantazijų nekomentuojanti“. Diskusijų viešojoje erdvėje sukėlė prezidento komentaras jam antradienį kalbant apie tai, kad abiejų lyčių partnerystę turintis reglamentuoti įstatymo projektas turėtų atitikti Konstituciją.

Prezidento Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas bei vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius pakeitė savo pavardės rašybą, ji rašoma lenkiškai – Jarek Niewierowicz.  Lenkiškas patarėjo vardas ir pavardė nurodyti Prezidentūros interneto puslapyje. Motyvuodamas asmens duomenų saugumu patarėjas neįvardijo, kada pakeitė jų rašybą.  „Savo pavardės nekeičiau, ji išliko tokia, kokia buvo.

Pandemijos laikotarpiu skandalingais pareiškimais išgarsėjęs advokatas Ignas Vėgėlė – ne politikas, tačiau yra laikomas antru populiariausiu kandidatu į prezidentus.