prezidentūra

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis penktadienį viešai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydamas įvertinti kandidato į krašto apsaugos ministrus Lauryno Kasčiūno pasisakymus. Kaip teigia politikas, jį gąsdina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko išsakyta parama Prancūzijos prezidento idėjai į Ukrainą siųsti karius.

Po trečiadienio vakarą fiksuoto gedimo ketvirtadienį vis dar nepasiekiama Prezidentūros interneto svetainė, likusių valstybinių institucijų tinklalapių veikla atstatyta. Kaip BNS informavo prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis, specialistai šiuo metu sprendžia technines problemas. „Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) specialistai nurodo, kad sutrikimo priežastis – techninis gedimas arba žmogiškoji klaida“, – BNS nurodė R. Jasiulionis.

Vidiniuose Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) susirašinėjimuose sankcijų klausimu dalyvavusi šalies vadovo patarėja Skirmantė Straigienė tikina, kad baltarusiškas trąšas siūlyta išimti mainais į Astravo atominės elektrinės (AE) įtraukimą į sankcijų Baltarusijai paketą.  „Mes tai vadiname paketu.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad kilus ginčams dėl diplomatinių paskyrimų, jis dėjo maksimalias pastangas išspręsti susiklosčiusią situaciją ir prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė bent 10 kandidatų užimti ambasadoriaus Lenkijoje poziciją. „Dabar turbūt pamesčiau net skaičių, kiek įvairių kandidatų, siekiant išeiti iš situacijos, esu pateikęs prezidentui. Daugiau nei 10“, – penktadienį LRT televizijai sakė G. Landsbergis.

Per pastaruosius mėnesius įvykus keletui su buityje naudojamomis suskystintomis naftos dujomis (SND) susijusių incidentų, Prezidentūra ketina siūlyti griežčiau kontroliuoti jų tiekimo sistemas, o ateityje apskritai atsisakyti šio kuro.

Baltijos šalims ruošiantis po metų atsijungti nuo rusiškos ir prisijungti prie europietiškos elektros sistemos, prezidento patarėjas Jarekas Newierowiczius sako, kad visos su sinchronizacija susijusios rizikos – valdomos. Vis tik, tikina Prezidentūros atstovas, reiktų ruoštis galimai Rusijos reakcijai. „Didžiausia rizika, kurią matėme, tai nesutarimas tarp mūsų pačių – su kolegomis Latvija ir Estija. Tačiau buvo pasiektas susitarimas, kad sinchronizacija įvyks kitų metų vasarį.

Į prezidento postą kandidatuojantis advokatas Ignas Vėgėlė tikina kol kas neturintis planų burti naujos partijos. „Jokiu būdu. Prezidentas yra neutralus, jis privalo burti ir jungti tai, apie ką aš kalbu savo vizijoje“, – renginyje, kuriame buvo pristatyta jo rinkiminės kampanijos vizija, teigė I. Vėgėlė. „Aš neketinu šiuo metu galvoti apie būsimas politinių partijų struktūras, pasikeitimus, jų gali atsirasti naujų, mes apie tai žinome“, – taip pat akcentavo jis.

Praėjusią savaitę jau antrąjį kartą su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog „buvo žengtas žingsnis į priekį“, siekiant spręsti tarp institucijų įsižiebusius ginčus. Šalies vadovo viliasi, kad trečią kartą susitikus su ministru bus priimti galutiniai sprendimai dėl kandidatų į diplomatines atstovybes paskyrimo. „Reikalai juda.

Papildomos lėšos gynybai visų pirma turėtų ateiti per ekonomikos augimą, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė. „Prezidento nuomonė labai paprasta šitoj vietoj – prioritetas turi būti ekonomikos augimas. Pažiūrėkime į gynybos išlaidas nuo 2019 metų, tada jos sudarė virš 970 mln. eurų, dabar 2024 metais sieks beveik 2,1 mlrd. eurų, tas augimas labai didelis“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidento patarėja.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ persikėlus į Seimą, Prezidentūra teigia, kad konkrečius parlamentinių lėšų panaudojimo atvejus ir tai reglamentuojančią tvarką turi vertinti patys parlamentarai. „Prezidento nuomone, konkrečius Seimo narių išlaidų, susijusių su parlamentine veikla, atvejus ir šių išlaidų atlyginimo iš valstybės biudžeto tvarką turi aiškinti patys Seimo nariai.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, artėjančios Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga, apdovanojo 2023 m. Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatus. Šalies vadovas iškilmėse pasidžiaugė, kad Vasario 16-oji kasmet tampa proga nusilenkti Lietuvą ir pasaulį keičiančiai kūrybos galiai. Jį lydėjo išskirtiniu kostiumėliu pasipuošusi pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Trečiadienį vykusiame Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje Prezidentūra pristatė praėjusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo rezultatus. Visgi šio klausimo svarstyme, kaip įprasta, nedalyvavo Vyriausybės atstovas, nes šalies vadovas Gitanas Nausėda į susitikimą buvo išlydėtas be užsienio reikalų viceministro. Komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė akcentuoja, kad tai nėra įprastas veikimas, todėl teigia posėdžio metu paprašiusi Prezidentūros šios praktikos nekartoti.

Užsienio reikalų ministerija vis dar laukia paaiškinimo, kodėl prezidentui netiko atrinkti kandidatai į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak viceministro Egidijaus Meilūno, šalies vadovas nėra pateikęs oficialių paaiškinimų. Todėl, tęsė jis, tik sulaukus tokio atsakymo, ministerija galės svarstyti, kokių tolimesnių veiksmų imtis dėl diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo pozicijos. Apie prezidentūros ir konservatorių karą dėl ambasadorių.

Prezidentūros siūlymas kompensuoti verslo ir gyventojų išlaidas dėl nuo sausio smarkiai padidinto suskystintų naftos dujų (SND) akcizo nedera su Lietuvos įsipareigojimais mažinti taršą, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Užsenio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusija išsikviesdama diplomatus turi savo siekių, kurie „eina toliau negu Ukraina“. Rusija pirmadienį iškvietė trijų Baltijos valstybių diplomatinius atstovus, apkaltinusi jas bandymu „sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus. Į klausimą, ko siekia Rusija taip elgdamasi, ministras atsakė: „Sunku pasakyti man, gal sutelkti dėmesį. Turime būti atidūs ir stebėti rimtai tokius pareiškimus.

Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila sako, kad Prezidentūros atstovai 2021 m. birželį siekė švelninti Lietuvos poziciją dėl europinių sankcijų Baltarusijos trąšų sektoriui įvedimo. Taip politikas teigė pirmadienį posėdžiavusiai Seimo parlamentinio tyrimo komisijai, besiaiškinančiai Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją ir galimą neteisėtą įtaką, įvedant ribojamąsias priemones Minsko režimui.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad įstrigusį ambasadorių klausimą galima išspręsti didinant pasitikėjimą tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM). „Yra nusistovėjusi tradicija pasitikėjimo principo ir tam tikros Užsienio reikalų ministerijos tvarkos. Dabar abu šie dalykai susiduria su iššūkiais“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje komentavo G. Landsbergis.

Prezidentūra nesutinka su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvada, kurioje nurodoma, kad miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę šalies vadovas Gitanas Nausėda ir Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų įstatymą. Daukanto rūmai akcentuoja, kad prezidentas iš ambasadoriaus negavo dovanų ar paslaugų. „Respublikos Prezidentas negavo dovanų ar paslaugų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis stebisi Prezidentūros pareiškimais, esą ministerijos sprendimas atšaukti ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį yra kryptingas veikimas prieš diplomatą. Politikas pabrėžia – diplomato atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikšte. „Neįsivaizduoju, iš kokio tamsaus rūsio jie traukia tokius pasvarstymus. Mane nuoširdžiai stulbina visi šie pasisakymai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nepritaria Prezidentūros raginimams, kad reaguojant į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės išvadas tyrime dėl mažamečio paėmimo, ministerija turi imtis papildomų priemonių. Anot ministrės, šioje situacijoje priemonių turi imtis Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienio popietę Skėmių kaime susitiko su dviem „Lietuvos galios“ projekto, jungiančio pilietines iniciatyvas visoje Lietuvoje, bendruomenėmis – Skėmių kaimo ir Pociūnėlių miestelio. D. Nausėdienė susitikime dėvėjo kostiumėlį, o įvaizdį pagyvino aksesuaru – skarele. Pastaruoju metu pirmoji šalies ponia pamėgo skareles, kuriomis puošėsi jau ne vieno vizito metu.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) sprendimas šią vasarą atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį yra kryptingas elgesys diplomato atžvilgiu, nurodo Prezidentūra. Daukanto aikštė neatmeta, kad prašys D. Matulionio kadenciją pratęsti dar vieniems metams – jeigu nebus rastas tinkamas kandidatas jį pakeisti.

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai (PAKK) nusprendus, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nepaviešino Lietuvai perduotos užsienio valstybių įslaptintos informacijos, Prezidentūra neatskleidžia, ar šis sprendimas keičia šalies vadovo požiūrį į situaciją. Komisijai priėmus ministrui palankų sprendimą, ELTA pasiteiravo Daukanto aikštės, ar tokios išvados keičia prezidento poziciją – anksčiau jis ne kartą pažymėjo, kad A. Anušauskas paviešino riboto naudojimo informaciją.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ateinančią savaitę grįš prie kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos denonsavimo klausimo. Pasak komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, tikimasi, kad sprendimą dėl šio klausimo vilkinanti Prezidentūra aiškiai pateiks savo argumentus. „Yra daug argumentų, kodėl reikėtų išeiti iš šitos konvencijos. Pagrindinis argumentas – vykstant karui, ruošiantis atgrasymui, gynybai tu sau suvaržyti rankų negali.

Į Lietuvą iš anksto neviešinto vizito atskridęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko padėkoti Lietuvai už paramą kariaujantiems ukrainiečiams ir tartis dėl tolesnės paramos. Tiesa, Zelenskio vizitas nepadėjo susivienyti mūsų politikams. Prezidentūra į susitikimą su Ukrainos prezidento delegacija nepakvietė Gabrieliaus Landsbergio.

Įsiplieskus ginčui tarp prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, prezidentūra apkaltino buvusį Valdo Adamkaus patarėją Albiną Janušką vėl norint atgaivinti „valstybininkų“ klaną ir užvaldyti valstybę. Januška tvirtina, kad jokio klano nėra, o tokie kaltinimai rodo, kad prezidentūra nuolat meluoja ir laiko mus idiotais.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkui Žygimantui Pavilioniui prakalbus apie terminą, iki kada šalies vadovas turėtų apsvarstyti Užsienio reikalų ministerijos (URM) pateiktus kandidatus į ambasadoriaus Lenkijoje poziciją, Prezidentūra teigia, kad komiteto kišimasis į procedūras dabartinėje stadijoje gali būti vertinamas kaip spaudimas Daukanto aikštei ir Vyriausybei.

Prezidentūra nėra linkusi vertinti vokiečių leidinio „Bild“ publikacijos, kurioje teigiama, kad Vokietijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi Rusijos provokacijoms NATO rytiniame flange. Pasak Prezidentūros, šie teiginiai nepatvirtinti jokiais dokumentais, o grėsmių vertinimas regione nėra pakitęs. „Neturime galimybės komentuoti nepatvirtintais dokumentais grįstų žiniasklaidos publikacijų“, – Eltai teigiama Prezidento komunikacijos grupės atsakyme.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis prakalbo apie atsaką Prezidentūrai, jei ši iki sausio 29 d. nepatvirtins ambasadoriaus Lenkijoje.  „Jeigu iki sutartos datos – sausio 29 d. vyksiančio Užsienio reikalų komiteto – Prezidentūra atsisakys svarstyti ir skirti prieš gerus metus pasiūlytus profesionalus, pareikšime savo poziciją“, – įraše Facebook dalijosi Ž. Pavilionis.

Viešojoje erdvėje netylant kritikai dėl Prezidentūros sprendimo nekviesti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio į susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas tikina, kad Lietuvos interesas yra parama Ukrainai, o ne vieno ar kito Vyriausybės atstovo pakvietimas į susitikimus. Pasak jo, V. Zelenskio vizito metu aptarti kariniai klausimai, kuriems, patarėjo teigimu, G. Landsbergio dalyvavimas nebuvo būtinas.

Daukanto aikštės rūmai nusprendė nepakviesti ministro Gabrieliaus Landsbergio į Prezidentūroje įvykusį Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio bei jo delegacijos apsilankymą. Plačiau apie Užsienio reikalų ministro ir Prezidento peštynes kalbame su vadinamuoju valstybininkų klano lyderiu, buvusiu Adamkaus patarėju Albinu Januška.

Į Ukrainos vadovo priėmimą Prezidentūroje nepakviestas šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako atsiprašęs ukrainiečių delegacijos ir užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos dėl susiklosčiusios situacijos. „Turėjau vakar progą atsiprašyti ukrainiečių ir savo kolegos, kad nebūtų neteisinga suprasta situacija, kad čia nėra Lietuvos demaršas. Ir toliau ketinu savo darbą dirbti“, – ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Siekiant išsiaiškinti, kodėl 2019 m. organizuota prezidento Gitano Nausėdos rinkiminė kampanija sukėlė tiek klausimų, reikėtų įvertinti, kokius duomenis vertino nepriklausoma monitoringo agentūra, sako buvęs šalies vadovo rinkimų štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas. Taip jis teigė trečiadienį posėdžiaujančiai parlamento laikinajai komisijai, tiriančiai galimai neteisėtą Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą 2019 m. šalies vadovo rinkimų metu.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis įžeidimu ir nepagarba Ukrainai vadina Daukanto aikštės rūmų sprendimą nepakviesti ministro Gabrieliaus Landsbergio į trečiadienį Prezidentūroje numatytą Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio bei jo delegacijos apsilankymą. Pasak konservatoriaus, labai gaila, kad Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda nusprendė sekti savo patarėjo Frederiko Jansono keliu – skaldyti, o ne vienyti valstybę.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė viliasi, kad Vyriausybė ir Prezidentūra netrukus ras kompromisą dėl ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūros. Jos teigimu, tai turėtų būti abiem pusėms tinkamas diplomatas. Tačiau patarėja neatskleidžia, ar tokio kandidato pavardė gali būti pasiūlyta paties prezidento.

Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) susikirtus dėl ambasadorių skyrimo, konfliktą spręsti pirmadienį toliau bandys Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK). „Aiškinsimės ir vienos, ir kitos pusės, dalyvaujančių skyrime, informaciją detaliau, negu galima viešai, apie tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos atrenkami ir skiriami tie žmonės.

Pirmąją naujųjų metų savaitę ginčai dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje netilo. Susivaidijusios institucijos apsikeitė abipusiais kaltinimais bei įtarimais, kad prasidėjusi kandi diskusija dėl Lietuvai itin svarbios diplomatinės atstovybės yra ne kas kita, o prezidentinės rinkiminės kampanijos dalis. Viešoje erdvėje vykusių ginčų metu išskyrė ir versijos, kurias Prezidentūra bei Užsienio reikalų ministerija (URM) pateikė aiškindamos įstrigusio proceso aplinkybes.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja prezidentūrą, kuri pastaruoju metu įsivėlė į kandžius ginčus su Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje. Įvertinusi prezidento ir jo komandos retoriką, parlamento vadovės įsitikinusi, kad žmonės iš Prezidentūros tikisi telkimo, o ne sąmokslų teorijų platinimo. „Prezidentūra yra ta institucija, iš kurios visuomenė tikisi ne konfliktų ir sąmokslų teorijų kūrimo.

Tęsiantis Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) konfliktui dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo, kadenciją baigęs šalies vadovas Valdas Adamkus sako, kad institucijos turėtų šį klausimą spręsti ne viešai.  „Man atrodo, kad sutarimas turi būti, pirmiausiai, tarp dviejų institucijų – šiuo atveju, prezidento ir Užsienio reikalų ministerijos.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) abejonės dėl to, ar Prezidentūra neviršijo savo konstitucinių įgaliojimų, prašydama pateikti informaciją apie ambasadorių atrankas, skamba keistai, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. Jo įsitikinimu, prezidentas Gitanas Nausėda turi teisę susipažinti su tokia medžiaga. Be to, pasak patarėjo, tokiu būdu būtų atsakyta, ar konkursas į diplomatinės atstovybės Lenkijoje vadovo postą iš tiesų įvyko.

Prezidentūra siūlo keisti Užsienio reikalų ministerijos (URM) vykdomą ambasadorių skyrimo tvarką. Prezidentūra pokyčius siūlo tęsiantis nesutarimams dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo. Prezidentūros kanclerė antradienį raštu kreipėsi į URM kanclerę, prašydama pateikti prezidentui Gitanui Nausėdai dokumentaciją apie URM vykdytus kandidatų į Lietuvos diplomatinių atstovybių, tarp jų ir ambasados Lenkijoje, vadovus atrankos konkursus.

Prezidentūrai paprašius Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerės Ingos Černiuk pateikti dokumentaciją apie vykdytus ambasadorių atrankos konkursus, ministerija atkreipia dėmesį, kad tokie reikalavimai gali turėti Konstitucijoje numatytų įgaliojimų viršijimo požymių. URM nurodo, kad organizuojamose atrankose šalies vadovo atstovai neturi jokių įgaliojimų. „Kandidatūrų atrankos ir teikimo procedūroje Prezidento atstovams ar kanclerei nėra suteiktos teisės bei įgaliojimai.

Vyriausybės pradėta ir neužbaigta mokesčių reforma šiuo metu yra tokia, kad prie jos grįžti bus sudėtinga bet kokiai naujai Seimo daugumai, sako prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas.

Seimui atšaukus pataisas dėl šalpos pensijų, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad taip valdantieji pasidavė ambicijoms. „Tenka apgailestauti, kad valdantieji savo balsavimu pasidavė ambicijoms ir atsisakė savo pačių sprendimo pagerinti šalpos negalios pensijų sistemą“, – BNS ketvirtadienį sakė šalies vadovo patarėja.

Viešai paskelbtų galimų kandidatų į ambasadorius menkinimas nedera Prezidentūrai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Mano nuomone, toks menkinimas, kažkoks peizojimas, vadinimas jų kažkokiais parašiutistais ir dar kažkuo, mano supratimu, nedera nei prezidento atstovams, nei pačiam prezidentui“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė premjerė.

Prezidento kanceliarija neseniai sudarė pirkimo sutartį dėl prekių sensorinio kambariui įsigijimo. Prezidentūroje veikiančiam Valstybės pažinimo centrui už beveik 10 tūkst. eurų bus nupirkta gana keistų dalykų: akmenėlių, smėlio gyvatę, paslapčių namelį, kočėlų ir kt. Šios prekės esą reikalingos tam, kad žmonės atsipalaiduotų, atitrūktų nuo įprastos aplinkos ir pasinertų į naują pasaulį.

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Prezidentūroje apdovanojo geriausius Lieruvos fizinio ugdymo pedagogus. Ceremonija, kurioje pagerbiami mokytojai, daug laiko ir pastangų skiriantys sporto ir olimpinių vertybių puoselėjimui, nuo mažų dienų formuojantys vaikų fizinę kultūrą ir sveiką gyvenseną, surengta jau tryliktą kartą. Penktą kartą apdovanoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų fizinio ugdymo pedagogai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūra stringa, nes jis įtaria Užsienio reikalų ministeriją (URM) proteguojant į šias pareigas „tam tikrus žmones“. „Man nepatinka, kad procesas politizuojamas.

Prezidentūroje ketvirtadienį vyks tradiciniai Maldos pusryčiai, rengiami kasmet advento pradžioje. Šiemet renginio tema bus „Šeima – mano atrama, viltis ir džiaugsmas“, BNS sakė prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Dalyvaus Nausėda Maldos pusryčiuose dalyvaus ir šalies vadovas. Per renginį invokaciją tars kunigas Ričardas Doveika, baigiamąją kalbą – Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.