prekybininkai

Viešojoje erdvėje ne kartą yra pasirodžiusios nuotraukos, kuomet prekybininkai skelbiasi taikydami didžiules nuolaidas, tačiau nulupę kainų lipdukus pirkėjai pastebi, kad anksčiau ji buvo dar mažesnė. Seimo narys Kęstutis Masiulis sako, kad prekybininkai manipuliuoja akcijomis, nes lietuviai linkę pirkti tas prekes, kurios pažymėtos su nuolaida.

Derliaus kainos nesikeitė, o parduotuvėse mokame brangiau. Būtent tokia situacija šiuo metu su bulvėmis, rapsų aliejumi ir juoda duona. Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę skelbia tam tikrų produktų kainų prekybos tinkluose pakitimus. Iš paskutinių matyti, kad kol dauguma daržovių pinga, brangsta lietuviškos bulvės – 0,54 Eur/kg, o tai – ęį proc. brangiau nei tokiu pat metu praeitais metais.

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai. Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln.

Nuo kovo 1-osios brangs svaigieji gėrimai. Valdantieji nusprendė kone dvigubai padidinti alkoholio akcizą. Nė nesulaukę termino gamintojai jau atleido dešimtis darbuotojų, prekybininkai baiminasi netekti pelno, nesijaudina tik gatvėje mūsų žurnalistų sutikti alkoholio mėgėjai - sako, kad gers kaip gėrę. „Vyrai gėrė, vyrai gers, kol žemelė apsivers." Ši archajinė frazė šiandien gyva kaip niekad, tampanti alkoholio mėgėjų atsaku su priklausomybėmis kovojančiai valdžiai.

Prekybininkai trina rankas – mados gyventi sveikuoliškai paakinti lietuviai ėmė daug daugiau pirkti vaisių ir daržovių. Žmonės renkasi daugiau egzotiškesnių vaisių, daržoves taip pat perka kuo įvairesnes. Tačiau mitybos specialistai sako, kad nei vienų, nei kitų padauginti nereikėtų. Vaisiai ir daržovės neatstos kituose produktuose esančių medžiagų. Tad viską reikia valgyti saikingai.

Tuo metu kai daugumoje Europos valstybių verslo bankrotų statistika vis labiau džiugina akį, Lietuvoje fiksuojami bankrotų rekordai. Taip teigia įmonių kreditingumą stebinčios UAB Creditreform Lietuva specialistai. „Registrų centro duomenimis, pernai Lietuvoje teisinis statusas „bankrutuojanti“ suteiktas 2012 įmonių, o tai net 26,2 proc.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, jog prekybininkai kilstelėjo bendrą kainų lygį, norėdami susigrąžinti prarastas pajamas, kai prieš euro įvedimą tarp valdžios ir jų buvo susitarta pusę metų nedidinti kainų. Anot jos, kainas sumažintų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo mažinimas būtiniausiems maisto produktams. „Jeigu kalbėsime apie kainų kylimą, tai bendras brangimas yra. Aš neneigčiau kilimo vienos iš priežasčių ir situacijos dėl euro įvedimo. Tai ne pats euras pakėlė kainas.

Socialiniuose tinkluose po Marijono Mikutavičiaus pasisakymo, apie milžiniškas daržovių kainas, nerimsta pasipiktinimai ir diskusijos. Socialiniuose tinkluose plinta raginimas boikotuoti prekybos centrus. „Pažabokime prekybininkų godumą! Gegužės mėnesio 10-12 dienomis neikite į parduotuves ar prekybos centrus. Atkreipkime dėmesį į neįprastą kainų kėlimą maisto produktų prekybos tinkluose.

Kiek pinigų šiemet lietuviai išleis Velykoms ir kokius patiekalus ruoš šventiniam stalui? Pasirodo, žmonės bus linkę sočiau pavalgyti - kas ketvirtas gyventojas šventiniam stalui žada skirti daugiau nei 50 eurų. Pasak prekybininkų, be kiaušinių, tradicinių patiekalų ant stalo lietuviai dės kur kas daugiau vaisių, daržovių ir saldžių kepinių. O šventinio stalo puošmena taps ne tik vištų, bet ir gigantiški stručių kiaušiniai.

 Parlamentarų siūlymas riboti didžiųjų prekybos centrų darbo laiką šventinėmis dienomis yra skubotas, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Šiuo metu reikėtų vis dėlto atsižvelgti į visuomenės norus ir pageidavimus. Aš suprantu, kada mes turėdavom nemažai smulkių parduotuvių centruose, bet jos užsidarė, kada miesto centruose atsidarė didieji prekybos centrai. Turime labai logiškai pasverti ir elgtis labai atsakingai.

Lietuvoje praūžė krepšinio virusas – „Eurobasket 2015”, kuris prekybininkus džiugina ne tik rinktinės iškovotais sidabro medaliais, bet ir padidėjusiais pardavimais. Didieji prekybos tinklai vienareikšmiškai teigia, kad šiais metais Europos krepšinio čempionato sirgaliai buvo išlaidesni ir sau leido daugiau nei įprastai. Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šių metų Europos krepšinio čempionato sirgaliai itin aktyviai pirko sirgalių ir tautinę atributiką.

Edita Vežbickaitė, Žinios.lt Gėlių pardavėjai skundžiasi – dėl šalto pavasario Lietuvos mamos šiemet Motinos dieną bus apdovanotos įvežtinėmis gėlėmis, mat lietuviškos tulpės ar kitos specialiai šiai šventei augintos gėlės nespės pražysti. Tačiau šiaip prekybininkai trina rankas – prekyba prieš Mamos dieną klesti. Žmonės šluote šluoja nuo prekystalių saldumynus, kvepalus, o kai kas nepagaili pinigų ir brangesnei dovanai.

Per Seimo komitetus keliauja pataisos, numatančios papildomus draudimus prekybos tinklams ir didesnes galias Konkurencijos tarybai. Bet perdirbėjai ir žemdirbiai nori dar griežtesnių nuostatų – kad prekybininkai negalėtų dažnai reikalauti papildomų susitarimų dėl nuolaidų ar akcijų. Keturiems didžiausiems Lietuvos prekybos tinklams nuo 2010 metų taikomas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas. Tačiau perdirbėjai ir žemdirbiai skundžiasi tebejaučiantys tinklų spaudimą.

Žinių radijas Įregistruotas įstatymo projektas, kuriame numatomi pieno rinkos reguliavimo ir antkainių pokyčiai. Be kita ko, siūloma prekybininkams iki 10 proc. apriboti pieno produktų antkainį, taip pat reguliuoti pieno supirkimo kainas.

 VL žurnalistė Vida Tavorienė Prieš šventes pirkėjų nestigo nei prekybos centruose, nei mažesnėse parduotuvėse, nei turgavietėse. Tačiau kasdienybėje varžytuvės dėl vartotojų, kurių Lietuvoje mažėja, aštrėja. Sunkmečiu išpurtytoms turgavietėms nelengva konkuruoti su prekybos centrais, kuriuose be perstojo sukasi įvairių akcijų pasiutpolkė. Kas joje laimi: prekybininkai ar pirkėjai, iškart nesusigaudysi, tačiau stambiųjų prekybos centrų reklaminis šturmas masina vartotojus.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvai įsivedus eurą, prekybininkai Lenkijoje, pasienyje, tikisi dar daugiau pirkėjų iš Lietuvos nei iki šiol. Bet kol kas žmonių srautai ūgtelėjo vos pastebimai, nors zloto kursas per pastarąsias dienas krito 0,5 proc. Vienoje maisto bazėje daugiausiai lietuvių galima sutikti ankstyvą rytą. Atvykę iš Kauno, Alytaus ar Marijampolės lietuviai, pasak prekybininkų, perka viską.

 Nuo rugpjūčio, kai Vyriausybėje buvo pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas, vis daugiau prekybininkų ir paslaugų teikėjų oficialiai pasižada kainas perskaičiuoti sąžiningai. Šiuo metu daugiau nei 4 271 Lietuvos ūkio subjektas, kuriems priklauso 12 354 prekybos ir paslaugų teikimo vietos, viešai įsipareigojo vykdyti šį pažadą.

Edgaras Savickas, LRT.lt Laikotarpis prieš Kalėdas ir Naujuosius metus daugeliui prekybininkų visada yra intensyviausias. Tačiau labiausiai per jį pasipelno specifines nišas užimantys verslininkai, kai apskritai Lietuvos ekonomikai prekybos padidėjimas nėra ypač svarbus. Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius devynerius metus mažmeninė prekyba (išskyrus variklines transporto priemones ir motociklus) lapkričio–gruodžio mėnesiais vidutiniškai sudarydavo 18,3 proc.

Artėjant euro įvedimui vieni prekybininkai su nerimu laukia kaip toliau rutuliosis situacija pasikeitus valiutai, kiti – džiaugiasi, nes įžvelgia galimybes tvirčiau žengti į tarptautines rinkas. Lietuvai pagaliau žengiant į euro zoną, prekybininkai kava įžvelgia ir galimybę kainų mažinimui. Kava ir kavos aparatais prekiaujančios įmonės „Kavos draugas“ vadovo Aurimo Vainausko teigimu, Lietuvai įsivedus eurą, prekybai tarptautinėje rinkoje atsiras palankesnė terpė.

2015 m. sausio 1 dieną įvedus naują nacionalinę valiutą prekybininkams teks didesnis nei įprasta krūvis – dvi savaites pirkėjai galės atsiskaityti dviem valiutomis, per jas turės būti pakeistos visos kainų etiketės, užtikrinant operatyvų atsiskaitymo procesą – dirbti maksimalus kasų skaičius. Siekdamas užtikrinti kuo sklandesnį perėjimą prie naujos valiutos savo klientams ir darbuotojams, prekybos tinklas „Maxima“ šiuo periodu papildomai ketina įdarbinti kelis tūkstančius darbuotojų.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ūkininkų nedžiugina nei bulvių derlius, nei supirkimo kaina. Šiemet ji – rekordiškai žema ir nesiekia savikainos. Pasak bulvių augintojų, taip yra todėl, kad prekybininkai mažina kainas kaltindami Rusijos embargą. Kėdainių rajone 2 dešimtmečius ūkininkaujantis Saulius Dambrauskas bulvėmis kasmet užsodina daugiau nei 100 hektarų žemės. Nors iki bulviakasio pabaigos – dar kelios savaitės, jau dabar aišku, kad derlius bus mažesnis.

„Sostinės dienose“ sutikti žmonės renginį vertino daugiausia teigiamai, pasakojo, kad džiaugiasi būdami tarp žmonių, žadėjo vakare aplankyti numatytus nemokamus renginius. „Na, ką aš galiu pasakyti – ką tik atvažiavau, dar noriu pasivaikščioti ir apsižiūrėti. Žinau, kad bus vakare daug koncertų tik neturiu jokios programos. Šiaip iš pirmo žvilgsnio „Sostinės dienos“ man labai primena „Kaziuko mugę“ – tos pačios eilės prekiautojų, čia tokia išeina kaip prekyvietė.

Penktadienį Vilniuje prasideda tradicinė dvidešimtoji Vilniaus miesto šventė – „Sostinės dienos“. Jubiliejinis festivalis šiemet pasipuošė laisvės simboliais – paukščiais. Miesto gyventojai ir svečiai iki trijų metrų siekiančias jų skulptūras gali išvysti Odminių skvero erdvėje, pranešė organizatoriai.

 Mindaugas Malcevičius Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, priėmus galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, prekybininkai sukruto. Nors pagal įstatymus visas kainas litais ir eurais prekybos ir paslaugų teikimo vietose jie privalo nurodyti tik nuo rugpjūčio 22 d., didžioji dalis parduotuvių kainas keičiasi jau dabar.

kaunas.kasvyksta.lt Prekybos miestelyje „Urmas“ vykstantis Bagažinių turgus kaskart sulaukia susidomėjimo. Čia susirenka žmonės, kurie turi jau nebereikalingų daiktų ir nori atlaisvinti namų lentynas. Šiame turguje siekiama ne užsidirbti, o pabendrauti bei gerai praleisti laiką, todėl ir šį kartą susirinkusiųjų neišvaikė šaltokas oras ir lietus. Susirinkusieji atsineša daiktų iš namų.

Septynių įmonių įsteigta Ekologinių produktų gamintojų ir prekybininkų asociacija (EPA) pradeda veiklą. Atsižvelgdama į informacijos trūkumą apie ekologiškumą ir jo standarto plėtros poreikį Lietuvoje, asociacija sieks skleisti informaciją apie ekologiško produkto pridėtinę vertę visuomenei, prisidėti prie teisinių ekologinių produktų gamybos ir prekybos pagrindų tobulinimo bei įtvirtinti ir išplėtoti ekologiško ūkininkavimo, gamybos, prekybos ir vartojimo tradiciją Lietuvoje.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino bene didžiausią kada nors rastą nelegalios mėsos prekybos vietą. Pareigūnai įtaria du mėsos prekybos didmenininkus iš Šakių, kurių nelegalios prekybos apyvarta per pusantrų metų siekė beveik 8 mln. litų. Pirminiais duomenimis, du vyrai, valstybei galėjo nesumokėti pusantro milijono mokesčių.

Prekybininkai įspėja, kad „globaliniai faktoriai“, įskaitant pilietinius neramumus Sirijoje ir Egipte, verčia naftos kainas kilti aukštyn, skelbia BBC. Smukęs Libijos naftos žaliavos eksportas bei auganti jos paklausa Azijoje taip pat kelia naftos kainas. Anot Degalų pardavėjų asociacijos, benzinas Britanijos degalinėse brangs apie 5 pensus už litrą.

Aurelija Malakauskaitė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šią vasarą rekordiškai išaugusios pieno supirkimo kainos gerokai pabrangino ir lietuviškus pieno produktus. Pieno gamintojai nesiima prognozuoti, ar trūkstant žaliavos pienas ir toliau brangs. Tuo metu prekybininkai perspėja, jog antrąjį pieno produktų kainų šuolį pajusime maždaug spalį.

Europos Komisija planuoja užbaigti dešimtmetį trunkantį mūšį su „Visa Europe“ ir „MasterCard“ mokėjimo kortelių bendrovėsmis ir apriboti jų taikomus mokesčius transakcijoms, rašo „The Financial Times“. Taip bus apkarpyta žymi Europos bankų pelno dalis. EK siūlo pritaikyti 0,2 proc. lubas visoms debetinių kortelių ir kreditinių kortelių operacijoms. Pirmus du metus būtų taikomos išimtys - apribojimai galios tik transakcijoms, vykdomoms iš ir į užsienį.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Praėjusią savaitę viešosios tvarkos sergėtojai, lydimi policijos pareigūnų, atliko Prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių laikymosi kontrolės reidą Kaštonų alėjoje. Jo metu taisyklių nesilaikę prekeiviai buvo nubausti baudomis. Pričiupo 15 pažeidėjų „Reido metu nustatyta, kad taisykles pažeidė 15 asmenų, prekiavusių draudžiamais daiktais: rūbais, batais, naujais daiktais.

Centrinis šalies bankas su bankų ir prekybos bei paslaugų rinkos dalyviais tarėsi, kaip mažinti bankų taikomus įkainius už atsiskaitymus kortelėms, kaip pirkėjus paskatinti dažniau atsiskaityti grynaisiais pinigais. Prekybininkams su bankais nesusitarus, mažindamas savo dalį, žada įsikišti Lietuvos bankas. Apčiuopiamesnių sprendimų tikimasi ne anksčiau kaip kitąmet.

Sibiro prekybininkai ėmėsi rimtai ruoštis gruodį pranašaujamai pasaulio pabaigai. Tomske vis labiau populiarėja rinktinės apokalipsės prekės. Kelios Sibiro miesto Tomsko parduotuvės pradėjo pardavinėti majų išpranašautai apokalipsei šių metų gruodžio 21-ąją subalansuotą rinkinį, pavadintą „Pasaulio pabaigai paminėti“. Komplektą sudaro butelis degtinės, skardinė šprotų, degtukų dėžutė, kelios žvakės, virvė, muilas, truputis vaistų bei užrašų knygutė, mintims ateičiai užrašyti.

Pirkėjas, kasos čekyje pamatęs didesnę kainą, nei nurodyta ant prekystalių, neretai suskumba apkaltinti parduotuvę sąmoninga apgaule. Vis dėlto specialistai tikina, kad tokie atvejai – netyčiniai. Pralobti pirkėjų sąskaita parduotuvės stengiasi kitais būdais – manipuliuodamos kainomis. Praėjusią savaitę Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) už klaidinamą reklamą nubaudė parduotuves „Maxima“ ir „Jysk“. „Maximai“ skirta 6 tūkst.

Tarp gyventojų Lietuvoje aukščiausią reputaciją turi mobiliojo ryšio bendrovės. Tačiau per septynerius metus smuktelėjo prekybos centrų ir finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacija. Tokius rezultatus atskleidė bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuriuo buvo analizuojama keturių verslo sektorių, kurių paslaugomis dažniausiai naudojasi gyventojai, reputacija visuomenėje ir jos pokyčiai nuo 2005 metų. „Verslo atstovų reputacija mūsų šalyje neretai tapatinama su jų įvaizdžiu.

Latvijos prekybininkų asociacija (LPA) prognozuoja, kad artimiausiu metu išaugs cukraus, pieno, duonos, mėsos ir kavos kainos. Kaip sakė portalui „Nozare.lv“ asociacijos vadovas Henrikas Danusevičius, cukrus brangs dėl kainų augimo pasaulinėje rinkoje. Per kelis mėnesius jo kaina padidės 1 procentu.

Derliaus nuėmimo pikas sumažino žaliavų supirkimo kainas. Deja, prekybininkai į šiuos pokyčius visiškai nesureagavo, tad maisto produktų kainos parduotuvėse tebesiekia aukštumas, rašo „Vakaro žinios“. Specialistų teigimu, tai jų naudojimasis esama padėtimi ir papildoma galimybė daugiau uždirbti. „Vakaro žinios“ aiškinosi, kur dingsta tie keliasdešimt procentų, skiriančių supirkimo ir pardavimo kainas, kodėl stipriai pingant žaliavoms produktai tik brangsta.

Ne visi prekybos centrų lankytojai yra laukiami, o siekiant sureguliuoti pageidaujamų ir nepageidaujamų klientų srautus imamasi pačių netikėčiausių priemonių, pvz., klientus baidyti muzika. Ne vieta nepirkti Kone kiekviename prekybos centro kampe stovinčių apsaugos darbuotojų darbas yra ne tik bauginti linkusius vagiliauti, bet ir sudrausminti ne pagal numatytas ir tik administracijai žinomas lankytojų elgesio taisykles besielgiančius asmenis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad tiriant Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF gautą informaciją, uždrausta į mūsų rinką tiekti šviežius mango vaisius iš Brazilijos. Informaciją apie nesaugių vaisių siuntą, išplatintą Europos Sąjungos šalyse, pateikė atsakinga Olandijos tarnyba. Mangus iš Brazilijos importavo ir Airijoje, Čekijoje, Olandijoje ir Lietuvoje išplatino Olandijos firma Hage International BV.

Londono olimpinių žaidynių organizatoriai sugriežino taisykles, reglamentuojančias oficialiųjų prekinių ženklų naudojimą. 250 uniformuotų „prekinių ženklų policijos“ pareigūnų vaikštinėja gatvėmis, kur netrukus šurmuliuos olimpinės žaidynės, tam, kad užtikrintų, jog smulkusis verslas neleistinai nesipelnytų iš didžiausio pasaulyje sporto įvykio ir jo simbolių.

Pastaruoju metu Seime gana dažnai įregistruojami siūlymai maisto produktams taikyti lengvatinį PVM tarifą. Tačiau visuotinio Seimo narių palaikymo tokios iniciatyvos nesulaukia, nepritaria tam ir Vyriausybė, apskritai neigiamai ir kategoriškai nusiteikusi įvairių lengvatų atžvilgiu. Taiko labai mažai PVM lengvatų Seimo nariai – įvairių PVM lengvatų iniciatoriai – teigia, kad didelis PVM tarifas ne tik smaugia mūsų šalies vartotojus ir verslininkus, bet ir žlugdo šalies ekonomiką.

Prekiautojai suvenyrais laukia į Lietuvą atostogoms grįžtančių emigrantų. Pasak prekybininkų, pastaraisiais metais jie suvenyrų perka vis daugiau.Prekiautojai suvenyrais teigia, kad keičiasi sostinės svečių įgeidžiai. Paklausiais išlieka tik visiškai pigūs suvenyrai arba priešingai – kokybiški, brangūs, buityje pritaikomi daiktai. Pagrindinis prekybos sezonas prasidės liepą, tačiau pardavėjai jau laukia į Lietuvą atostogoms grįžtančių emigrantų.

Nors praeitos savaitės pabaigoje Kaune praūžė tradicinė miesto šventė, renginių maratonas tęsiasi ir toliau. Šį savaitgalį į Kauną sugužės gausybė sendaiktininkų iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių, į savo tradicinę šventę rinksis ir baikeriai. „Senturgio lankytojams ypač patiko, kad pakvietėme daugiau prekybininkų iš užsienio, kurie atvežė anksčiau nematytų sendaikčių. Šį kartą ir vėl pakvietėme nemažai svečių iš Lenkijos ir Rusijos“, - pasakojo prekybos miestelio atstovas.

Praėjusiais metais Vyriausybė, užsibrėžusi iš „šešėlio“ ištraukti milijardą litų, šiemet pranešė, kad pavyko surinkti pusę – apie 500 milijonų. Tačiau ji ir toliau nusiteikusi kovoti su „šešėliniu“ verslu. Nuo gegužės 1-osios įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kuriuo kasos aparatai tapo privalomi visiems turgaus prekiautojams, ne vien prekiaujantiesiems maisto produktais, kaip buvo iki šiol.

Ne maisto prekių pardavėjai sutaria: praėjusiais metais apie keičiamą tvarką kolegos, dengtose turgavietėse prekiaujantys maistu, buvo geriau informuoti, o dėl kompensacijos už kasos aparatus tuomet nekilo jokių klausimų, rašo „Lietuvos rytas“. „Tai – neteisybė. Maistu prekiaujantys pardavėjai atgavo pinigus, sumokėtus už kasos aparatus. Tuomet buvo aišku, kiek bus kompensuojama tam, kuris įsigis aparatą.

Seimas po pateikimo pritarė Kainų įstatymo pataisų projektui,  siūlančiam įmonėms, prekiaujančioms maisto produktais, uždrausti imti bet kokį kitą mokestį ir reikalauti kitų finansinių įsipareigojimų už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 25 procentai nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos, o mažmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 50 procentų nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos.

Nuo gegužės 1 d. kasos aparatai (EKA) bus privalomi visiems individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja patalpose ne tik maisto produktais, bet ir kitomis prekėmis, tačiau tam tikrais atvejais EKA naudoti nebus reikalaujama, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Išlygos nustatytos po diskusijų su Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija bei Finansų ministerija.

Žemės mišinių gamintojai ir pardavėjai sako: krizė pakeitė žmonių mąstymą – soduose ar balkonuose daržovės dabar auginamos ir dėl ekonominės naudos, ir dėl malonumo.Pavasarį komposto ir kitų panašių gaminių pirkimas auga ne procentais, o kartais. Kovą – pats prekybos karštymetis, praneša LTV „Panorama“. Prekyba kompostu prasideda dar žemę kaustant pašalui, maždaug sausį.

Smulkieji verslininkai ir prekybininkai, sunerimę dėl nuo gegužės jiems privalomų kasos aparatų turgavietėse ir pasunkėsiančios mokesčių naštos, Finansų ministerijai buvo pateikę net 12 pasiūlymų, bet derybos vyksta tik dėl dviejų.