prekybininkai

Lenkijoje nuo vasario bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Lengvatiniu tarifu maisto produktai apmokestinami ir kitose ES šalyse. Lietuvoje tokiam siūlymui nepritaria nei finansų ministrė, nei ekonomistai. Anot jų, PVM lengvata tik papildytų prekybininkų kišenes ir ištuštintų Lietuvos biudžetą. Tuo metu patys prekybininkai sako, kad tai sustabdytų kainų augimą.

Gruodžio 28 d. pasikeitė galimybių paso galiojimo tvarka. Dokumentas nebegalioja gyventojams, kurie pasiskiepijo daugiau nei prieš 7 mėnesius. Taip pat galimybių pasas reikalingas ir vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių. Šie reikalavimai keičia lankymąsi parduotuvėse. Prekybininkai perspėja gyventojus prieš einant į parduotuvę pasitikrinti galimybių paso galiojimo laiką, o vaikus – su savimi nešiotis asmens dokumentą.

Po savaitės į didesnes parduotuves ir prekybos centrus pirkėjai patekti negalės, jeigu neturės sustiprinančio skiepo. Galimybių pasas po gruodžio 28 d. galioti nustos, jeigu gyventojas neturės neigiamo testo. Šia nauja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tvarka piktinasi prekybininkai, kurie įspėja pirkėjus dėl galimų netikėtumų. SAM skaičiuoja, kad stiprinamąja doze dar nepasiskiepijo 200 tūkst. žmonių, tą turinčių padaryti per savaitę.

Nuo pirmadienio prekybininkams draudžiama skelbti elektroninių cigarečių kainų akcijas, jas reklamuoti, pirkėjams duoti dovanų, prizus ar leisti šias cigaretes išbandyti nemokamai.  Draudimas galios ir naujoms elektroninėms cigaretėms („Iqos“), pildikliams, skysčiams, žoliniams  rūkalams.   Toks draudimas numatytas nuo lapkričio 1-osios įsigaliojusiose Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisose.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nusprendus riboti žmonių srautus  be galimybių paso aptarnaujančiose parduotuvėse ir turgavietėse, jų atstovai abejoja tokio sprendimo efektyvumu.  Pasak Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės, priemonės turėtų būti ne pavienės, o kompleksinės.  „Iš principo dėl kvadratų vienaip ar kitaip galvočiau gal 30 ir per daug (...) Pavieniai sprendimai neduoda naudos, kokia galėtų būti“, – BNS sakė ji.

Lietuvos prekybininkai teigia, kad dėl privalomo galimybių paso didžiosiose šalies parduotuvėse klientų sumažėjo beveik ketvirtadaliu, o mažesnėse pirkėjų atsirado daugiau. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad dėl ribojimų vien iš jų tinklo valstybė nesulauks beveik milijono eurų mokesčių. Pokalbis su Dainiumi Dunduliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Mes jau mėnesį su galimybių pasu.

18-19-mečiams leidus įsigyti silpną – iki 15 proc. alkoholį, ne tik išaugtų jo prieinamumas, bet tai būtų našta prekybininkams – jiems tektų tikrinti ne tik pirkėjų amžių, bet ir gėrimų stiprumą, sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.

Prie parduotuvių įėjimų – keiksmai, nesusipratimai ir net ašaros. Nuo rugsėjo 13 d. didžiųjų prekybos centrų durys neturintiems galimybių paso – užsidarė. Prekybininkai sako, kad daugiausia problemų kyla su senjorais – kai kurie jų net nežino, kas yra galimybių pasas, o kai kurie išsigandę, kad nebegalės nusipirkti graudinosi net iki ašarų. Naują tvarką keikia skiepų priešininkai – kaltina valdžią žmonių segregacija: „Vienas ir antras.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovei Rūtai Vainienei pareiškus, kad reikalavimas nuo rugsėjo 13-osios žmones aptarnauti tik su galimybių pasu gali paveikti visą prekybos grandinę, vieno didžiausių prekybos tinklų „Maxima“ atstovė patvirtino, kad jau ruošiamasi mažinti užsakymų. „Matydami šiuo metu galimybių pasus turinčių žmonių skaičių ir žinodami savo pirkėjų skaičių, be abejonės, ruošiamės srautų mažėjimui ir užsakymų mažinimui.

Artėjant rugsėjo 13-ajai, kai žmonės bus aptarnaujami tik su galimybių pasu, prekybininkai intensyviai tam ruošiasi. Tačiau ne visi jų žino, kaip įgyvendins naujas taisykles, be to, baiminamasi chaoso ir konfliktų.  Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovės Rūtos Vainienės, prekybos įmonės kuria instrukcijas darbuotojams, kurie turės tikrinti klientus, tačiau tą padaryti sudėtinga – nėra pavyzdžių, kuriuos būtų galima pritaikyti.

Vyriausybei nusprendus, kad be galimybių paso būtinų prekių bus galima nusipirkti tik mažesnėse nei 1500 kv. metrų ploto parduotuvėse, gyventojai ėmė skaičiuoti ir matuoti netoliese esančių parduotuvių plotus. Didieji prekybos tinklai vardija, kad mažų parduotuvių tikrai turi, o vienas iš jų svarsto, kad ir didesnėse parduotuvėse nereikės galimybių paso, jei pirkėjai naudosis savitarnos kasomis.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad didieji prekybos tinklai būtų nepajėgūs tikrinti, ar pirkėjai turi galimybių pasus, be to, baiminamasi  konfliktų. „Pagrindinis nuogąstavimas yra dėl to, kad neįmanoma atlaikyti tokios patikros ir apgulties nei techniškai, nei iš prekybininkų pusės, nei iš Registrų centro, kuris teikia galimybių paso patikros funkcionalumą“, – BNS sakė R. Vainienė.

Dalis gyventojų išėję apsipirkti grįžta su kur kas pilnesniu krepšiu pirkinių, nei planavo. Specialistai pastebi, kad žmonės pasiduoda impulsyviam pirkimui, ypač jeigu prekėms taikomos nuolaidos. Tačiau vis populiarėjančios ekologijos ir tvarumo idėjos atneš pokyčių. Žmonių nebestebins brangstančios prekės ir jie vis daugiau dėmesio skirs prekių kokybei, o ne kainai.

Beveik keturis mėnesius uždaryti prekybos centrai ir prekybos vietos skaičiuoja nuostolius ir karantino neišgyvenusius nuomininkus, rašoma pranešime spaudai. Ieškodami būdų veikti prieš keletą savaičių Vyriausybei prekybos centrai (PC) pristatė beveik dešimtį papildomų saugumo priemonių, kurios mažintų bet kokias viruso rizikas, tačiau ketinimas atidaryti prekybą nuo balandžio 12 d. buvo atšauktas.  „Prekybos centrai vienareikšmiškai turėtų būti prilyginti prekybos maistu vietoms.

Nuolaidas ir akcijas mėgstantys medžioti lietuviai galės būti ramūs, kad prekybininkai jų neapgaudinėja – Seimui priėmus įstatymo pataisas nuo liepos 1 dienos įsigalios tvarka, kuomet parduotuvėse per akcijas bus privaloma prekių kainose nurodyti ir ankstesnę jų kainą, kuri buvo taikoma per pastarąsias 30 dienų. Pasak tokio siūlymo iniciatorių, prekybininkai nebegalės manipuliuoti kainomis – vieną dieną jas pakelti, o kitą – jau pritaikyti nuolaidą.

Seimas balsuos dėl Civilinio kodekso pataisų, įpareigosiančių prekybininkus nuo liepos per nuolaidų akcijas prekių kainose nurodyti ankstesnę jų kainą, kuri prieš tai būtų galiojusi ne mažiau kaip 30 dienų. Jei pataisa būtų priimta, pardavėjai privalėtų nurodyti, kokia prekių kaina buvo prieš nuolaidą – reguliaria kaina būtų laikoma mažiausia, taikyta mėnesį ar ilgiau iki nuolaidos. Vyriausybei siūloma leisti nustatyti ir trumpesnį terminą, jei prekės rinkoje bus trumpiau negu 30 dienų.

Mokestinės permainos artėja ir prie dabartinės kelių mokesčio sistemos. Žadami pakeitimai palies ne tik prekybininkų, vežėjų pinigines, bet ir dalies ūkininkų. Tiesa, jau dabar kalbama, kad numatyti pokyčiai yra netinkami, o valstybė dėl to gali prarasti milijonus eurų.  Praeitoje Seimo kadencijoje politikai leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) diegti naują kelių apmokestinimo sistemą, kurios vertė – apie 90 mln. eurų.

2020-aisiai pasaulį sukausčius koronaviruso pandemijai ypač nukentėjo verslas. Tačiau net ir epidemijos akivaizdoje atėjus naujiesiems metams Lietuvos didieji prekybos tinklai turi planų plėtrai ir naujovėms.   Didžiųjų prekybos tinklų atstovai pasidalijo planais 2021-iesiems ir klientams žada dar patogesnį apsipirkimą.

 Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį su prekybininkų atstovais aptars karantino suvaržyto verslo būklę ir pasirengimą veikti saugiai.  Prezidento ir premjerės susitikimai rengiami atskirai.  Pasak prezidento atstovo spaudai Antano Bubnelio, G. Nausėda nuotoliniame susitikime aptars smulkiojo ir vidutinio verslo padėtį bei įmonių pasirengimą veikti saugiai pandemijos sąlygomis.

Dėl karantino nuo pernai lapkričio ir gruodžio negalinčių veikti prekybininkų ir sporto klubų atstovai prašo Vyriausybės svarstyti laipsnišką ribojimų atpalaidavimą. Lietuvos prekybos įmonių asociacija viliasi, kad gerėjant epidemiologinei situacijai, prekybos verslas bus atvertas etapais, pranešė asociacija.  Anot jos, pirmiausia draudimas veikti turėtų būti atšauktas iki 2 tūkst. kv. metrų ploto parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko.

Trečiadienį įsigalioja sugriežtintas karantinas. Ekonomistai tikina, kad tai buvo būtinas Vyriausybės sprendimas. Tačiau pripažįsta, kad dalis verslų patirs nuostolių, todėl jiems būtina valdžios pagalba, kuri kol kas vėluoja ir pasiekė ne visus verslininkus. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad sugriežtintas karantinas pradėtas per vėlai. „Jis turėjo prasidėti prieš mėnesį ar du tam, kad netaptume, daugiausiai užsikrėtusių asmenų per savaitę, valstybe.

Seime vėl kilo idėja drausti prekybininkams dirbti Sekmadieniais ir švenčių dienomis. Draudimų iniciatoriai sako, kad taip norima ne tik sudaryti sąlygas prekybos tinklų darbuotojams pabūti su šeima, bet ir valdyti koronaviruso plitimą. Prekybininkai tikina, kad tai pakenktų darbuotojams ir pažeistų pirkėjų interesus.

Kalėdų eglučių augintojams Lietuvoje – darbų įkarštis. Žaliaskarės fasuojamos ir ruošiamos eksportui į užsienį. Jų užteks ir vietos rinkoje. „Kiek prašo eglučių, tiek turime, jų niekada netrūksta“, – kasmete patirtimi pasitiki ūkininkai. Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja nuomojamos vazoninės eglės.

Trečiadienį įsigaliojo griežtesni karantino reikalavimai. Vienas jų šalia parduotuvių užpildyti tik 20 proc. stovėjimo vietų. Tačiau šįryt ne visi prekybos tinklai ribojo pirkėjų automobilius aikštelėse. Anot jų, dėl netikėto paslaugų poreikio rangovai nespėjo aptverti visų aikštelių, tačiau tikina, kad dar šiandien visos aikštelės bus aptvertos. Trečiadienį portalo tv3.lt žurnalistė apsilankė 5 prekybos tinklų – „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“ ir „Lidl“ parduotuvėse.

Šiais metais daug tradicijų tenka keisti. Ne išimtis ir Kalėdų miestelis, paprastai supantis sostinės ryškiausias eglutes Katedros, Rotušės aikštėse, Dizaino skvere. Kalėdinių mugių įprastose vietose nerasite, tačiau prekybininkai kviečia apsidairyti po virtualią Kalėdų mugę internete. Internetinio Kalėdų miestelio lankytojus, užėjusius į virtualią erdvę, pasitiks 7 skirtingi nameliai – kiekvienas jų po savo pavadinimu bus paruošęs įvairių kūrėjų gaminių.

Kalėdos šiais metais bus kitokios ir neįprastos. Ne tik todėl, kad nėra aišku, ar galėsime jas švęsti su brangiausiais žmonėmis, bet ir dėl galimo dovanų trūkumo. Pasaulyje siautėjantis koronavirusas stabdo tiek prekių gamybą, tiek logistiką. Prekybininkai skatina kalėdinėmis dovanomis pradėti rūpintis jau dabar, nes kiekvieną dieną tikimybė jas gauti laiku – vis mažėja.  „Tai bus labiausiai intensyvios Kalėdos istorijoje, kokias el.

Iki Kalėdų likus mažiau nei dviem mėnesiams, prekybos centruose žmonės graibsto ir kalėdines egles, ir namų puošimo dekoracijas. Prekybininkai trina rankas, pardavimai prasidėjo keliais mėnesiais anksčiau nei pernai. Tiesa, išliko tik viena tradicija – gyvas eglutes žmonės rezervuoja, bet kol kas į namus jų neneša. „Nežinau, penkiasdešimt eurų tarkim“, – sako pirkėja Kristina. Tiek dekoracijoms planuoja išleisti vilnietė Kristina.

Savaitgalį, įsigaliojus prievolei viešajame transporte, prekybos bei laisvalaikio ir pramogų vietose dėvėti kaukes, policija už šio reikalavimo nepaisymą nubaudė daugiau negu dvi dešimtis žmonių. Kiek iš viso pranešimų apie nedėvėjusius veido apsaugos priemonių gyventojus gauta, paaiškės pirmadienį.  Didžiųjų prekybos tinklų atstovai sako, kad dauguma pirkėjų paisė naujos tvarkos, didelių incidentų nebuvo, o kaukių pardavimai kai kur išaugo kelis kartus.

Vasaros sezonu prekybininkai turgavietėse ar prekyvietėse siūlo įsigyti įvairių uogų, vaisių ar daržovių. Tiesa, neretai žmonės skundžiasi, kad parduodami produktai būna supuvę. Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) specialistai tikina, kad net ir tokiu atveju pirkėjai turi savų teisių, todėl verta neužmiršti svarbių patarimų. Be to, patys prekybininkai už pažeidimus gali sulaukti beveik 600 eurų siekiančių baudų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento inspektoriai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos pareigūnais po atlikto patikrinimo Jonavoje išaiškino prekybininkus, kurie mėsą išnuomotose patalpose tvarkė nelegaliai, neturėdami tam reikiamo VMVT leidimo. Be to, čia iš tiesų veikė ne viena, o dvi įmonės, užsiimančios tokia pat veikla, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Savaitgalį dėl koronaviruso bus tiriami vaistinių, prekybų vietų ir vaikų darželių darbuotojai. „Šį savaitgalį kviesime tirtis vaistinių, prekybos vietų darbuotojus. Kviesčiau pasinaudoti galimybe ir registruotis Karštojoje linijoje“, – penktadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Anot jo, prevenciškai kviečiami tirtis ir darželių darbuotojai, kurie planuoja nuo gegužės 18-osios grįžti į darbą.

Nors karantino metu gyventojai į parduotuves užsuka rečiau, bet kainas stebi itin atidžiai. Daugelis pastebėjo, kad išaugo mėsos kainos, ypač – kiaulienos. Specialistai tikina, kad kainų augimą lėmė pernykštis kiaulių maras Kinijoje, o karantinas čia niekuo dėtas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktame pagrindinių maisto produktų kainų palyginime, kuris skelbiamas portale produktukainos.lt, pastebima, kad mėsos kainos didžiuosiuose prekybos tinkluose išaugo.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija viliasi, kad prezidentas Gitanas Nausėda vetuos antradienį priimtą kainų reguliavimo įstatymą, leidžiantį Vyriausybei karantino metu reguliuoti kainas, riboti prekių arba paslaugų prieinamumą, rašo „Verslo žinios“. Asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako besitikinti, kad G. Nausėda vetuos pataisas. „O jeigu vis dėlto įstatymas būtų pasirašytas, mūsų didžiausias lūkestis – kad to reguliavimo neprireiktų“, – sakė R. Vainienė.

Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas prekybininkams, vykdantiems veiklą paskelbto karantino metu. Kol šalyje galioja karantinas, prekybą fizinėse parduotuvėse gali vykdyti maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavėjai. Kitos prekybos vietos karantino metu turėtų laikinai sustabdyti savo veiklą fizinėse parduotuvėse. Turgavietėse galima prekiauti tik maisto produktais.

Pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai, pirmiausiai tai pajuto prekybininkai. Naujienų portalas tv3.lt gavo skaitytojo laišką, kuriame, pasak jo, užfiksuotos parduotuvių lentynos Dubline ketvirtadienio vakarą, apie 20 val. Matyti, kad lentynose trūko kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, mėsos, kepinių, negendančių produktų. „Nuo ketvirtadienio 18:00 val.

Vasario pabaigoje Kėdainių turguose ir turgeliuose ant prekystalių ir močiučių pintinėse atsiranda vis daugiau žalumynų. Centrinėje miesto turgavietėje šeštadienį bei ūkininkų turguje sekmadienį buvo gausu šviežių krapų, salotų, svogūnų laiškų, ridikėlių. Taip pat net keli prekeiviai pardavinėjo ir agurkus, tiesa, jie atskleidė, jog agurkai turguje nelietuviški, o atvežti iš Lenkijos.

Seime po svarstymo pritarta, kad prekeiviai, klientams siūlantys nemokamus plastikinius pirkinių maišelius, kuriuos įprasta matyti prie kasų, būtų baudžiami. Tiesa, tai nereiškia, kad prekybos vietose nebeliks itin plonų plastikinių maišelių, skirtų biriems produktams ar, pavyzdžiui, daržovėms susidėti. Baudos grės už storesnio plastiko maišelius.

Lietuvoje nenutyla kalbos apie planuojamą mokestį, nutaikytą į prekybininkus. Valdantieji siūlo, kad apmokestinti reikia tuos prekybos centrus, kurių apyvarta viršija 2 mln. eurų per mėnesį, todėl nuo kitų metų verslininkai atseikėtų 1 proc. apyvartos mokestį. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis interviu tv3.lt tikino, kad žadamas 1 proc. apyvartos mokestis pirmiausia atsilieps pirkėjams.

Valdantiesiems apmokestinus bankus, stambius prekybininkus, išplėtus nekilnojamojo turto bei įvedus taršių automobilių mokesčius, į biudžetą nebus surinkta tiek papildomų pajamų, kad jų užtektų finansuoti gerovės valstybės plėtrą, sako ekonomistas Romas Lazutka.  Jis abejoja, kad situacija pagerėtų ir pridėjus gyventojų gautą naudą iš neapmokestinamojo  minimumo didinimo ir prezidento siūlymų, kurių Seimas neatmetė.

Lietuvoje planuojama įvesti naują mokestį prekybininkams, kuris pirmiausia paveiktų stambiausius verslus. Siūlyta, kad apmokestinti būtų tie pardavėjai, kurių apyvarta viršija 2 mln. eurų per mėnesį ir jie jau nuo kitų metų būtų atseikėtų 1 proc. apyvartos mokestį.

Valdančiųjų siūlomas mokestis prekybininkams nuguls ant eilinių gyventojų pečių – skelbia prekybos įmonių asociacijos užsakymu atlikti tyrimai. Esą įvedus mokestį, brangs maisto produktai, o dėl to nukentės skurdžiausiai gyvenantys žmonės. Valdantieji tokias kalbas ir tyrimus vadina spekuliacija – esą stambiausi prekybininkai mokesčius turės sumokėti savo, o ne gyventojų sąskaita. Valdančiųjų noras pažaboti stambiųjų įmonių apetitą gali atsisukti bumerangu.

Turgavietėse kasos aparatais naudojasi vos kas trečias prekeivis, tad Vyriausybė pradeda žvanginti naujais ginklais. Žadama centralizuoti visą apskaitos sistemą – prekybininkai informaciją apie turimas, o vėliau ir parduotas prekes privalės pildyti kompiuteriuose ar išmaniuosiuose telefonuose. Prekeiviai piktinasi – esą dėl tokios tvarkos smulkieji verslininkai bankrutuos ir pakils maisto produktų kainos.

Nemokamai plastikinius maišelius dalijantiems prekybininkams grės baudos – tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė.  Anot Aplinkos ministerijos, už parduotuvėse nemokamai dalijamus lengvuosius (15-50 mikronų storio) plastiko maišelius darbuotojams pirmą kartą numatomas įspėjimas, o antrą kartą padarius pažeidimą – 30–60 eurų bauda.  Įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys pirmą kartą būtų baudžiami 100 eurų, o antrą kartą – 200 eurų bauda.

Seimas priėmė svarstyti valdančiųjų „valstiečių“ siūlymą nuo 2020 metų įvesti naują prekybos mokestį, kurį mokėtų  daugiau kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartą (be pridėtinės vertės mokesčio) pasiekę mažmenininkai.   Už tai, kad Seimas pradėtų svarstyti apyvartos mokesčio įvedimą numatantį Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą antradienį balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 11, o susilaikė 16. Toliau Seimas pakeitimų imsis lapkričio 21-ąją.

Praūžus mokslo metų šventei gėlių turgelius nuspalvina įvairiausių kombinacijų ir rūšių gėlės. Daugybė vaikų ir jų tėvų suskuba pirkti gėlių mylimoms mokytojoms ar darželio auklėtojoms. Kokios gėlių kombinacijos populiariausios ir perkamiausios pasakojo Kaune esančio gėlių salono „Studio flores“ savininkė Kristina Rimienė ir Simono Konarskio gėlių turgelio prekybininkai Vilniuje.

Pirkėją ir pardavėją sieja tamprus ryšys, tačiau šiuo metu galios centras – prekybininkų pusėje. Vis dėlto analitikai pastebi, kad situacija keičiasi, o tai – svarbus signalas mažiesiems prekybininkams. „Retail Zoom Baltics“ vadovas Baltijos šalims Artūras Urbonavičius konferencijoje „Retail 2018” kalbėjo, kad Lietuva – unikali šalis, mat per 28 metus nuo nelaisvos rinkos pereita prie absoliučiai vakarietiškų prekybos standartų.

Europos Komisijai (EK) siūlant uždrausti naudoti vienkartinius plastikinius gaminius, prekybininkai mano, kad naujovės nuguls ant vartotojų pečių, skelbia portalas lrt.lt. Bendrovės „Šviežia kava“ komunikacijos vadybininkas Nerijus Pudžiuvėlis teigia, kad alternatyvos plastiko pakuotėms yra brangesnės. „Jos yra gerokai brangesnės, kainos svyruoja dvigubai, priklausomai nuo kiekių. Ir tai – nevisiškai 100 proc. „žalias“ sprendimas, nes yra dar neišspręstų problemų, kaip kavos dangteliai.

60 parduotuvių Lietuvoje valdančios įmonės „Gulbelė“ direktoriui Arūnui Tarnauskui sakant, kad didieji tinklai naudojasi dominuojama padėtimi ir siekdami pritraukti srautus kai kurias prekes parduoda pigiau, nei perka iš tiekėjų, konkurencijos sargai tikina, kad taip daryti galima, rašo „Verslo žinios“. „Mums rankos išsukiojamos nuolatos, savo kainodara didieji tinklai naudojasi kaip vienu iš smulkiųjų žudymo įrankių“, – dienraščiui teigė A. Tarnauskas.

Techninės apžiūros centre netoli Vilniaus pats darbymetis, darbuotojai vieną po kito tikrina automobilius. O vairuotojai viltingai laukia naujo techninės apžiūros paso. Tačiau jau visai netrukus jį gauti gali tapti daug sunkiau. Seimo narys Kęstutis Masiulis, neapsikęsdamas Lietuvoje klestinčio automobilių ridos klastojimo, žada jau netrukus inicijuoti įstatymų pataisas, dėl kurių nustačius, jog automobilio rida suklastota, vairuotojai automobiliu naudotis nebegalės.