prekės

Apsipirkti į Lenkiją reguliariai važiuoja 12 proc. Lietuvos gyventojų. Šiemet per vieną apsipirkimą vidutiniškai lietuviai išleido 442 litus. Per mėnesį iš Lietuvos iškeliaujančių pinigų suma sudaro nuo 32,6 iki 49 mln. litų, per dieną – apie 1,5 mln. litų. Tokius duomenys gauti bendrovei „Rait“ balandžio mėnesį atlikus reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Šiemet pasikeitė geografinis ir demografinis važiuojančiųjų apsipirkti į Lenkiją potencialas.

Nyderlandų bankas ING sutiko sumokėti 619 mln. dolerių baudą Jungtinių Valstijų valdžiai. Tai didžiausia bauda per visą banko istoriją už sankcijų režimo pažeidimus, praneša BBC. JAV teisingumo departamentas apkaltino banką neteisėtai pervedus 1,6 mlrd. dolerių. Lėšos buvo pervedamos per amerikiečių bankus į klientų iš juodojo šalių sąrašo (įskaitant Kubą ir Iraną) sąskaitas. Pabrėžiama, kad ING slėpė šią informaciją.

Konkurencijos taryba pripažino, kad UAB „Palink“, valdanti mažmeninės prekybos tinklui „Iki“ priklausančias parduotuves, pažeidė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, kadangi nepagrįstai suvaržė prekių tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje. Už nustatytą pažeidimą bendrovei skirta 360 000 litų piniginė bauda, skelbiama Konkurencijos tarybos pranešime.

Birželio 2 dieną Kanados sostinės Toronto prekybos centre vyras netikėtai  pradėjo šaudyti. Vienas žmogus žuvo, 7 sužeisti. Šaudžiusiam asmeniui pavyko pasislėpti. Manoma šaulys galėjo likti prekybos centre. Pastate esantys žmonės evakuoti, praneša reuters.

Verslininkas Davidas Elliottas iš JAV Arizonos valstijos padavė „Google“ į teismą, reikalaudamas atimti korporacijos teises į jos prekės ženklą. Ieškovas tvirtai įsitikinęs, kad žodis, kuriuo pavadinta kompanija, yra bendrinis ir reiškia paiešką internete, o ne kompanijos pavadinimą ar jos teikiamas paslaugas.

Tokie geri apatiniai, kad norisi šalia jų būti kuo arčiau. Reklama tikrai kontroversiška ir išskirtinė. Miroslav yra pagarsėję tokio pobūdžio standartus laužančiomis reklamomis. Daugiau vaizdų galerijoje.

Lietuvos gamintojai palaiko Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio inicijuotą įsakymą dėl prekių ženklinimo užsienio kalba reglamentavimo ir siekia, kad jis pradėtų veikti kuo greičiau. Jų teigimu, nauja prekių ženklinimo tvarka suteiktų vienodas konkurencines sąlygas, taip pat apsaugotų Lietuvos vartotojus. „Juk akivaizdu, kad reglamentavimas prekių ženklinime būtinas norint suvienodinti konkurencines sąlygas ir apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios informacijos.

Prekės ženklas – tai ne tik logotipas ant pakuotės, tai – identitetas. Visai nesvarbu, kokio dydžio yra organizacija – tarptautinė korporacija, individualus verslas ar studentų susivienijimas, kiekviena iš jų gali sukurti stiprią ir lengvai atpažįstama tapatybę.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies eksportas išaugo 11,9 proc., o importas – 13,0 proc. Palyginti su šuolišku augimu 2010 ir 2011 m., kai eksportas kasmet ūgtelėdavo trečdaliu, plėtra ženkliai sulėtėjo. Vis tik pagrindinė sulėtėjimo priežastis yra gana „nekalta“, t. y. statistinė, nes jau pernai Lietuvos eksportuotojai sugebėjo pasiekti aukštų rezultatų.

Kaip reaguotumėte, jei atėję į įmonę išgirstumėte pasiūlymą jų paslaugas mainyti į savo teikiamas paslaugas? Greičiausiai pamanytumėte, kad iš jūsų tiesiog šaiposi. Tiesa ta, kad mainai šiandien yra būdas ne tik sutaupyti, bet ir gauti tai, ko įpirkti galbūt negalėtumėte. Tokia ekonominio bendradarbiavimo forma vis labiau įsigali JAV, kur ekonomistai net sukūrė terminą „natūrinių mainų doleriai“, reiškiantį paslaugų ar daiktų, išmainytų į kitas paslaugas ar daiktus, vertę.

Dėl neteisėtai gabentų 3990 pakelių cigarečių Trakų rajono apylinkės teismas penktadienį Ignalinos rajono gyventojui skyrė 20 000 litų baudą. Šių metų balandžio 11 d. kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, sustabdžius automobilį, vairuojamą Ignalinos rajono gyventojo A. V., jo bagažinėje ir salone rasta 3 990 pakelių cigarečių su Rusijos banderolėmis. Bendra rastų cigarečių vertė – 27 291 Lt. Elektrėnų policijos komisariate buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena.

Ar ekologija tai – nauda, mada, o gal tiesiog verslas, tuštinantis lengvatikių pinigines?! Muzikanto Arnoldo Lukošiaus pasisakymuose niekada netrūksta ironijos. Šįkart „LT United“ narys pareiškė, jog ekologiškiausi žmonės Lietuvoje yra benamiai, nes būtent jie labiausiai rūšiuoja visas atliekas.  Muzikantui taip pat atrodo, kad ekologiškos prekės yra per brangios.

Viešnagę parduotuvėje galima prilyginti pasivaikščiojimui po parką – kai oras gražus, norisi kuo ilgiau dairytis į medžius ir skaičiuoti varnas. Apsipirkimas taip pat labai priklauso nuo emocijų. Paskaičiuota, kad kas trečias sprendimas pirkti yra priimamas pačioje prekybos vietoje, o daugiau nei pusė į mūsų krepšelius atgulančių pirkinių – impulsyvūs. Prekybininkai tai puikiai žino, kadangi už neplanuotus pirkinius susižeria net 33 proc. visų savo pajamų.

Kodėl jūsų televizorius sugedo vos tik pasibaigė garantijos laikas, o nedidelis automobilio remontas tapo skaudžiu smūgiu piniginei? Kodėl spausdintuvas staiga nustojo spausdinti, o iš parduotuvių dingo filtrai prieš penkerius metus pirktam kavos aparatui? Apsupti vis sudėtingesnės įrangos, mes vis dažniau susiduriame su nemaloniomis problemomis.

Vartotojui siūlomoje maisto produktų gausoje vis sunkiau atrinkti tuos, kurie labiausiai tinka žmogaus organizmui ir sveikatai. Sveikatinančios mitybos mokslas sulaukia vis daugiau dėmesio. Nuodugniai ištirta maisto produktų sudėtis, nuolat skelbiamos sveikos mitybos rekomendacijos, tad kiekvienas norintis gali sužinoti į burną dedamų produktų sudėtį, jų biologinę ir fiziologinę vertę.

„Kokių prekių pirkėjas negali reikalauti pakeisti, jei jam nepatinka jų forma, spalva, dydis ar pan.?“ – domisi Aušra V. iš Gargždų (Klaipėdos r.). Atsako Vitas Ūsas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas viešiesiems ryšiams: Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.

Prieš kelis mėnesius Graikijos mieste Volos buvo įvesta alternatyvi valiuta. Ši iniciatyva įtraukė 800 bendruomenės narių, kuriems sunkiai sekasi įpirkti prekes eurais, rašo BBC. Gyventoja Hara Soldatou Voloso centriniame turguje nužvelgia rankdarbių prekystalį ir išsirenka dekoruotas žvakes. Ji savo pirkiniu patenkinta: „Jos kainavo man tik 24 TEM, kuriuos aš užsidirbau mokydama jogos.“ Visoje turgaus zonoje jums tikrai nereikės vieno dalyko – pinigų.

Kai Lietuvoje maisto kainos kyla vos ne kasdien, vis daugiau lietuvių apsiperka kaimyninėje Lenkijoje. Tačiau ir lietuviai, anot pačių lenkų, jau renkasi – dažniau suka į turgų, kur kainos dar žemesnės nei prekybos centruose. Prasidėjus žemės ūkio darbams rankas trina trąšų ir sėklų pardavėjai – prekyba išaugo perpus, praneša LTV „Panorama“. Suvalkų pagrindinėje turgavietėje po Velykų – štilis. Apsipirkti atvykusių lietuvių nėra, o ir vietinių – vos vienas kitas.

Turguje prekiaujantieji triumfuoja: kone metus gyvenę nežinomybėje, kaip reikės lauko sąlygomis dirbti su kasos aparatais ir juos apsaugoti nuo aplinkos poveikio, gali ramiau atsikvėpti. Nuo gegužės pirmosios, kaip buvo skelbiama, kasos aparatus privalės turėti ne visi, o tik tie, kurie prekiaus uždarose patalpose. Buvo išgirsti Protestais ir bado akcijomis prie Seimo prieš metus mitingavę smulkieji prekybininkai siekė, kad kasos aparatai nebūtų įvesti. Jų balso valdžios vyrai neišgirdo.

Lietuvos kariuomenė už pakrančių apsaugai skirtas valtis su ginkluote sumokėjo beveik tris milijonus litų, bet paaiškėjo, kad dvi yra brokuotos. Penktadienį Vilniaus pirmosios apylinkės teismas pripažino, kad Prancūzijos karinės produkcijos gamintojai ir pardavėjai – įmonė „Sillinger“ ir „Sofema“ privalo grąžinti pinigus ir ištaisyti gedimus. „Prancūzai pasamdė labai gerus advokatus, todėl, matyt, nutartį skųs.

Nu­teis­tie­ji nu­trau­kė ba­do strei­ką, „su­tau­py­tas“ mais­tas ne­be­bus ati­duo­da­mas lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­joms. Prieš paskelbiant ba­do ak­ci­ją, ša­lies įka­li­ni­mo įstai­go­se esan­čios par­duo­tu­vės skai­čia­vo pa­di­dė­ju­sį pel­ną. Ka­li­niai pui­kiai buvo pa­si­ren­gę „lai­ky­tis die­tos“ – pri­si­pir­kę ski­lan­džių, el­nie­nos deš­ros ir ap­va­lią su­me­lę kai­nuo­jan­čių mais­to pa­pil­dų.

Norimų prekių šiuo metu galima įsigyti įvairiais būdais: pirkti parduotuvėse, pirkti iš platintojų arba užsisakyti internetu. Apsukrūs verslininkai, užsiimantys prekių siuntimu paštu, patiklių klientų ieško atakuodami telefono skambučiais. Į „Valstiečių laikraštį“ kreipėsi skaitytoja prašydama pagalbos. Beveik prieš mėnesį jai paskambino ir pasiūlė pirkti labai gerų ir pigių Omega -3 maisto papildų. Moteris sakė pagalvosianti.

  Trečiadienį Kauno apygardos teismas ėmėsi iš esmės nagrinėti bylą, kurioje bendrovės „Naujoji ranga“  direktorius Nerijus Pečiokas kaltinamas kontrabandos būdu iš Anglijos į Lietuvą atgabenęs du karinius vilkikus bei šarvuotį. Už strateginių prekių įvežimą  kontrabandos būdu bendrovės Naujoji ranga“ vadovui Nerijui Pečiokui  gresia laisvės atėmimas nuo trijų iki dešimties metų. Teisme direktorius sakė nemanęs, jog gabena iš Anglijos kontrabandą.

Vasario mėnesį metinė Lietuvos infliacija atitiko prognozes ir sudarė 3,7 proc. Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią poveikį vartojimo kainoms darė dėl augusių pasaulinių naftos kainų brangusios transporto paslaugos, kilę būsto išlaikymo kaštai ir brangesni maisto produktai. Dėl besitęsiančio žiemos sezono prekių išpardavimo pigo drabužiai ir avalynė. Panašios prekių ir paslaugų kainų pokyčių tendencijos buvo stebimos ir Latvijoje.

Nuo kovo prasidėję medienos elektroninės prekybos aukcionai įsibėgėja. Miškininkai kalba apie pigsiančią medieną malkoms. Tačiau, pasak urėdijų, nesant paklausos malkoms, popiermedžiui kituose aukcionuose bus mažinamos pradinės kainos. Perdirbėjai sako nerimaujantys dėl sudėtingos būsimų pusmečio ir ilgalaikių aukcionų tvarkos. Nuo kovo pradžios pradėjus veikti bendrai elektroninei sistemai kiekvienos urėdijos trumpalaikių pirkimų aukcionas vyksta kartą per mėnesį.

Sausį sumažėjus užsienio investicinių prekių paklausai Vokietijos pramonės užsakymai netikėtai smuko. Vokietijos ekonomikos ministerijos duomenimis, sausį, palyginus su gruodžiu, šalies pramonės užsakymai smuko 2,7 proc. Gruodį jie išaugo 1,6 proc. Ekonomistai prognozavo, kad sausį užsakymai išaugs 0,6 proc. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį didžiausia Europos ekonomika susitraukė, nes dėl skolų krizės euro zonoje sumažėjo prekių ir paslaugų iš Vokietijos paklausa.

Pernai savo veiklą plėtę didieji Lietuvos prekybos centrai tai daryti ketina ir šiemet. Plėtrą planuoja ne tik senieji rinkos dalyviai: naujų parduotuvių atidarys suomių „Prisma“ ir vokiečių tinklas „Lidl“. Naujų rinkos dalyvių galimybes ekspertai vertina vangiai.

Šių metų vasarį, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, vartojimo kainų indeksas Estijoje išaugo 4,2 procento. Didžiausios įtakos tam turėjo padidėjusios išlaidos būstui, pakilusios benzino ir alkoholio kainos, informuoja šalies Statistikos departamentas. Kaip pranešė departamento spaudos tarnyba, lyginant su sausiu, vasarį kainos išaugo 0,4 proc. Palyginti su praėjusių metų vasariu, prekės pabrango 3,5 proc., o paslaugos – 5,5 procento.

Pastaraisiais metais žaibo greičiu besiplėtusi grupinio apsipirkimo portalų rinka - persotinta. Kai kurios svetainės jau uždaromos, rašo „Lietuvos rytas“. Nutraukus veiklą vienai svetainių - jamam.lt, vartotojai nesulaukia pirkinių, neatgauna pinigų ir vargsta ieškodami dingusių pardavėjų. Vilnietis Rimas B. prekės, už kurią sumokėjo, laukia jau pusantro mėnesio. Kiti skundžiasi, kad pirkinys neatkeliavo dar nuo praėjusių metų. Paties portalo jamam.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) trečius metus iš eilės rengia konkursą „Populiariausia prekė“. Šiais metais bus paskelbtos prekės, kurias dažniausiai rinkosi pirkėjai 2011 metais. Ženklu „Populiariausia prekė“ žymimi tiek Lietuvos, tiek užsienio gamintojų produktai parduodami mūsų šalyje. Šio konkurso nugalėtojų atrankos  vienintelis kriterijus, yra parduotų prekių kiekis per metus pagrindiniuose keturiuose Lietuvos prekybos tinkluose.

Jau netrukus ant dalies Lietuvoje parduodamų lenkiškų gaminių išvysite naują prekės ženklą, kuriuo lenkai ketina pažymėti dalį eksportuojamos produkcijos. Pasidomėjome, kokią įtaką toks prekių žymėjimas gali turėti Lietuvoje ir ar vertėtų lietuviams pasekti kaimynų pavyzdžiu. Lenkijos ambasados Lietuvoje duomenimis, prekės ženklo koncepcija sukurta atlikus tyrimus devyniose pasaulio valstybėse, tarp jų Kinijoje ir JAV.

Nors Kembridžo Kunigaikštienė meilės dieną šventė be mylimojo Princo Williamo, regis, liūdėti jai nebuvo kada. Ji turėjo palydėti karalienę Elžbietą II bei Kornvalio kunigaikštienę Camilla Parker-Bowles į prabangų prekybos centrą Londone „Fortnum & Mason“. Vizitas į „Fortnum & Mason“ tėra vienas iš daugelio karališkųjų pareigų, kurias Kate Middletom (30 m.) ėmėsi vykdyti, kol jos vyras eina karinę tarnybą.

Nuosekliai stebint gausų nuolaidų publikavimą rinkoje ilgesnį laiką, galima pastebėti įdomių niuansų. Štai bendrovių nuolaidų/lojalumo rinkodaros kampanijų sėkmės formulė ir pagrindinės klaidos.

„Prekybos agentai nepageidaujami“ – panašaus pobūdžio perspėjimai mus pasitinka lankantis daugumoje įmonių. Kodėl ginamės nuo žmonių, kurie, kaip ir daugelio garbingų įmonių pardavimo atstovai, daro tą patį – siūlo kažką pirkti? Ginamės nuo kitų pardavėjų, nors pardavinėdami patys, labai nemėgstame būti atstumti. Paklausus, kodėl žmonės ginasi nuo pardavėjų, lyg nuo skėrių, išgirstame keletą atsakymų: trukdo, bruka tai, ko nereikia, elgiasi agresyviai.

Bendžaminas Franklinas yra sakęs, kad mažos skylutės ir didelį laivą paskandinti gali. Tačiau net jei ta valtis - finansinė gerovė, dažnas smulkių išlaidų deramai neįvertina ar tiesiog neužtenka valios tas skyles surasti ir užkimšti. „Swedbank" Asmeninių finansų instituto ekspertai vardina populiarius žalingus finansinius įpročius, kurie nepastebimai, bet užtikrintai gramzdina ir tuština asmeninį biudžetą. Cigaretės. Rūkymas yra ne tik žalingas ir brangus įprotis.

Remiantis ekspertų duomenimis, turguose bei parduotuvėse parduodama nuo 30 iki 50 procentų suklastotų prekių. Mums parduoda padirbtą buitinę techniką, Kinijoje pasiūtus „itališkus“ rūbus ir nelegaliuose cechuose pagamintą maistą. Trečiadienį „Gyvenamosios aplinkos“ žurnalistai aiškinsis, kokios prekės klastojamos dažniausiai, kur paprastai jos parduodamos ir kaip jas atskirti nuo originalo. Maisto prekių klastotės būna trijų rūšių: kopijos, versijos ir variacijos.

Iš Lenkijos, Vokietijos, Amerikos į Lietuvą plūsta pigesnės prekės.Kainos Lietuvoje – neįtikėtinai aukštos. O gal aukštos ne kainos, o mes uždirbame per mažai? Bet skaičiuojame pirkdami ne tik drabužius, automobilių dalis, buitinę techniką, bet ir duoną ar cukrų. Tie, kurie bent kartą pabandė apsipirkti užsienyje, į Lietuvos parduotuves užsuka vis rečiau arba tik per išpardavimus. Lenkija, Vokietija, Didžioji Britanija ar net – tolimoji Amerika.

Plėšikas pagrobė telefoną ir 185 litus. Antradienį, apie 16 h į Vilniuje, Antakalnio gatvėje veikiančią kanceliarinių prekių parduotuvę įbėgo kaukėtas jaunuolis. Grasindamas 21 metų  pardavėjai O. L. peiliu pagrobė jos mobiliojo ryšio telefoną bei iš kasos aparato stalčiaus 185 litus. Griebęs pinigus kaukėtas plėšikas spruko.

Lenkija pasitvirtino savo šalies prekės ženklą, kuriuo jau šiemet žymės savas prekes. Tai, ekspertų teigimu, pirmiausiai pajus Lietuvos maisto pramonė. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, išskirtus lenkiškus produktus, kurie jau ir taip žinomi kaip pigesni, lietuviai, tikėtina, dar labiau pirks, o brangesnės lietuviškos produkcijos lentynose gali mažėti. Prekės ženklą kaimyninė Lenkija sukūrė ir ims naudoti šiemet.

Vis dažniau internetu prekių iš Amerikos užsisakantys lietuviai visokiais būdais mėgina išvengti mokesčių, rašo „Lietuvos rytas“. Muitininkai savo ruožtu vis įtariau žiūri į prekes, kurios siunčiamos kaip dovanos. Kaip išvengti muito, pridėtinės vertės mokesčių siunčiantis prekę iš Amerikos? Toks klausimas kyla daugumai lietuvių, kurie interneto parduotuvėse randa ilgai ieškotą daiktą. Būdų, kaip išvengti mokesčių, daugėja, nes auga ir atsisiunčiamų prekių kiekis.

Net jei atrodo, jog šiais laikais visos prekės ir paslaugos tik brangsta, visuomet galima atrasti ir keletą išimčių. „Cnn.com“ išskiria šešis dalykus, kurie 2012 metais turėtų kainuoti pigiau nei iki šiol: Vynas Vyno mėgėjai šiais metais turi puikią progą pakelti taures. Kaip teigia vyno prekyba užsiimantis Michaelas Glasby, šiais metais kokybiško vyno kainos turėtų nemažai nukristi.

2011 m. apžvelgėme ne tiek ir daug sėkmingų mokėtinų sumų valdymo, priešingai nei gautinų sumų valdymo pavyzdžių. Iš vienos pusės tai rodo, kad įmonės nėra linkusios atskleisti santykių su tiekėjais, iš kitos – nėra labai aktyvios šioje srityje. Nepaisant to, mokėtinų sumų valdymo pavyzdžių yra. Auksinė taisyklė: vėluojantys atsiskaityti klientai dažnai atsiduria eilės pabaigoje. Tuo praėjusių metų žiemą galėjo įsitikinti iš sniego pusnių neišvažiuojantys Vilniaus gyventojai.

„Kokakolininkų karta jau susilaukė vaikų, ir kai kurie iš jų turi įgimtą cukraligę. Mes, mokesčių mokėtojai, turim sumokėti už jų sveikatos apsaugą“, – bodisi nesveiko gyvenimo būdo padariniais pilietė, glostoma vandens purslų sporto klubo vonioje. Panašaus pokalbio fragmentų galima išgirsti ir parduotuvėje, ir šnekantis kaimynams, o visų greičiausiai – laukiant prie gydytojo kabineto. Besidominčių sveika mityba vis daugėja, plečiasi ekologiško maisto pramonė ir prekyba.

Šiais metais Seimo kanceliarijoje pagrindinis taupymas vyks prekių ir paslaugų srityje, sako Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė. Pasak jos, asignavimai paslaugoms ir prekėms sumažinti 4 mln. 233 tūkst. litų. Penktadienį spaudos konferencijoje Seime V. Baltraitienė sakė, kad 2012 metais planuojama sumažinti išlaidas šildymui, elektrai, transporto išlaikymui, spaudiniams ir visoms kitoms prekėms, taip pat komandiruotėms.

Gerda ir Gediminas Smelevičiai, prieš 19 metų Žeimelyje, Pakruojo rajone, verslą pradėję nuo „kišeninės“ mielų smulkmenų parduotuvytės, prieš 4 metus rizikavo įkurti ir maisto prekių parduotuvę. Nors smulkiesiems prekybininkams pinigai iš dangaus nebyra, vyras vis važiuoja užsidirbti į užsienį, kad galėtų įnešti „injekciją“ sėkmingesnei veiklai gimtajame krašte, šios poros optimizmas galėtų išjudinti ir akmenis.

Sukčiai nusitaikė į pigių prekių internetu ieškančius gyventojus. Telefonus, muzikos grotuvus ar net automobilius perkantys žmonėsi gali likti it musę pešę – pervedę pinigus į nurodytą sąskaitą pirkinio gali ir nesulaukti. Skelbimų svetainių administratoriai pataria pernelyg nedžiūgauti pastebėjus mažesnę nei kitur siūlomą prekės kainą – skelbimo autorius gali būti apgavikas.

Ekonominiam sunkmečiui supurčius Lietuvą, dalis šalies gyventojų panūdo pigesnių prekių ieškoti internete. Kai kurie jau siūlo ir tarpininkavimo paslaugas perkant užsienio tinklalapiuose, tačiau pomėgio apeiti šalies įstatymus nepamiršta nė vieni. Bendrovės „Lietuvos paštas“ specialistai pasakoja, kad šventiniu laikotarpiu pašto siuntose pasitaikydavo fejerverkų, šaltųjų ugnelių ir kitos pirotechnikos.

2011 m. gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos (VKI) sumažėjo 0,2 proc. Iš viso per praėjusius metus kainos išaugo šiek tiek mažiau nei prognozavo „Danske“ bankas. Vietoje prognozuotų 3,6 proc., kainos kilo 3,4 proc. VKI sumažėjimą gruodžio mėnesį lėmė mažėjusios drabužių ir avalynės kainos (sezoninis poveikis) bei dėl neįprastai šiltos žiemos sumažėjęs šilumos suvartojimas. Vidutinė metinė infliacija 2011 m. sudarė 4,1 proc.

Nors Šiaulių universitetas neišlipa iš skolų, abejotinų pirkinių neatsisako. Kad svečiai iš užsienio nemanytų, jog atvažiavo į Afriką, jie šeriami saldainiais. Tokia logika vadovaujasi ŠU, kuriame mokomąja medžiaga virsta minkštasuoliai ar net televizoriaus staliukai, kuriems taškomi dešimtys tūkstančių litų. Prisipirko suvenyrų Praėjusiais metais ŠU pirko begales daiktų.