prekės

“Kokių yra produktų, apie kuriuos nežino niekas?” – būtent šiuo klausimu prasidėjo diskusija socialiniame portale Quora. Iki dabar jau yra 38 atsakymai į šį klausimą. Nors portalas Quora įkvėptas Silicio slėnio IT specialistų, tačiau vartotojai nusprendė, kad geriausi produktai – tai įvairūs įrenginiai, skirti žmonių gyvenimo pagerinimui realiame pasaulyje. Neretai – trečiojo pasaulio šalyse. Quora atrinko 17 geriausių produktų, apie kuriuos niekas nežino.

Didžiausias darbas – sukurti sklandžiai veikiantį verslą, ir šiame procese tinkamai išrinkti bendrovės pavadinimą gali tapti nemenku iššūkiu, nes tai yra jūsų verslo veidas. Kompanijos pavadinimas žengs koja kojon su kuriama produkcija. „Inc.“ renkant bendrovės pavadinimą siūlo atsižvelgti į kelias taisykles. Mąstant apie pavadinimo turinį reikėtų rinktis iš dviejų alternatyvų. Viena vertus, pavadinimas galėtų asocijuotis su jūsų verslu.

Per pastaruosius 50 metų dirbančių moterų skaičius išsivysčiusiose valstybėse smarkiai išaugo. Šeštajame dešimtmetyje dirbo tik vos mažiau nei trečdalis JAV moterų, šiandien šis skaičius siekia 47 proc., rašo „Entrepreneur“. is dėlto vadovaujamuose postuose aiškiai vyrauja vyrai. Europos Komisijos (EK) teigimu, didžiausių bendrovių valdybose moterys užima tik 14 proc. Skirtingose šalyse šis skaičius skiriasi. Italijos bendrovių valdybose moterų tėra 6 proc., Ispanijoje – 11 proc.

Ar artėjant šventėms prekybininkai trina rankomis, mat netrukus jų parduotuves užplūs šventines dovanas iš lentynų šluojantys pirkėjai. Kompanija „Nielsen“ JAV apklausė 6-12 metų vaikų ką jie norėtų rasti po Kalėdine eglute. Panašu, kad šiemet tėvams daugiausiai galvą skaudės dėl išmaniųjų žaisliukų, mat „iPad“ rasti po Kalėdų eglute pageidauja net 48 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje – „Nintendo Wii U“, o „iPod Touch“ atsidūrė trečioje pageidavimų sąrašo vietoje. 33 proc.

Prekybininkai visame pasaulyje likus daugiau nei mėnesiui iki žiemos švenčių jau skelbia apie šventines nuolaidas. Vis dažniau nuolaidų maratonai persikelia ir į internetą. Lietuvoje, pasak specialistų, internetinių išpardavimų tradicijos žengia dar tik pirmuosius žingsnius.

Kinijos valdžios atstovai antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos aplenkė Europos Sąjungą (ES) ir tapo didžiausia šalies eksporto rinka, praneša AFP. Pokyčius lėmė besitęsianti Europos skolų krizė, dėl kurios sumažėjo regiono paklausa. "Didžiausia rinka yra JAV, o ES yra antra. Anksčiau didžiausia buvo ES", - žiniasklaidai sakė Prekybos ministerijos atstovas Šen Danjangas (Shen Danyang). Kinijos eksportas į JAV per pirmus dešimt šių metų mėnesių sudarė 289,3 mlrd.

Lapkričio pabaigoje bus paaiškės, ką lietuviai mano apie šalies rinkoje jau esančias lenkiškas prekes, - bus paskelbti specialaus tyrimo rezultatai. Jį užsakė Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius. Jo vadovo Henryko Szymadskio teigimu, tokio pobūdžio tyrimas - pirmas, tačiau būtinas, nes be jo suteiktų duomenų būtų sunku sužinoti, kaip Lietuvos gyventojai vertina prekes iš Lenkijos.

Seimas lapkričio 8 dieną po svarstymo priėmė Prekių ženklų įstatymo pakeitimus. Pagal juos nuo 2013 m. birželio mėnesio įsigalios nemažai naujovių, kurių didžioji dalis sumažins pareiškėjų ir prekių ženklų savininkų naštą. Supaprastinta paraiškos padavimo ir licencijų registracija, patikslinta ir išplėsta ženklų apsauga, tačiau ne visi pakeitimai procesus palengvins.

Spalį maždaug penktadaliu padidėjus šalies nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui, pirkimo sandoriais perleistų nekilnojamųjų daiktų skaičius perkopė dešimttūkstantinę ribą. Paskutinį sykį tokie nekilnojamojo turto pardavimai užfiksuoti prieškrizinių 2008-ųjų balandį. Pirminiais duomenimis, nekilnojamojo turto kainos į rinkos spurtą reaguoja menkai ir išlieka stabilios. Negalutiniais duomenimis, spalį pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta per 10 tūkst.

Apsipirkinėjant parduotuvėje dažniausiai prekių lentynose ieškome ryškiomis spalvomis išsiskiriančių etikečių, bylojančių apie viliojančias prekybos centrų nuolaidas. Pasauliniai tyrimai atskleidžia, kad vartotojai prekes renkasi pagal jų kainą, o skaitmeniniame pasaulyje vis dažniau pigesnių prekių ieškome internete ar išmaniesiems telefonams sukurtose aplikacijose.

Rugsėjo viduryje startavęs el. parduotuvių sertifikavimo projektas „Saugu Pirkti“ iki spalio mėnesio patikrino ir įvertino apie 100 Lietuvos el. parduotuvių. Po pirminio 126 el. parduotuvių patikrinimo tik pora el. parduotuvių visiškai atitiko keliamus reikalavimus. Apklausos rodo, kad tai lemia gana nedidelį pirkėjų aktyvumą internetinėje erdvėje. Bendrovės pranešime teigiama, kad pagal apklausų duomenis, Lietuvoje bent kartą per mėnesį internetu perka apie 30 proc. interneto vartotojų.

Visi žmonės turi keletą spragų, pro kurias byra jų pinigai. Kai kurios iš jų yra beveik nepastebimos, tačiau pro šias spragas, gali nutekėti daug pinigų. Tiesiog reikia jas rasti ir užkaišyti. Kiplinger.com pateikia sąrašą dažniausiai pasitaikančių spragų. Kreditas Skolos dažnai tuština mūsų pinigines. Pavyzdžiui, jei turite 1000 Lt skolą kreditinėje kortelėje su 18 proc. palūkanų normą, kasmet palūkanoms išleidžiate 180 Lt. Dėl to verta įprasti susimokėti visas skolas kiekvieną mėnesį.

Per metus eksportuotų prekių kainos padidėjo 5,2, importuotų - 7,8 proc. Rugpjūtį eksportuotų prekių kainos padidėjo 2,8 proc.,importuotų - 3 proc. Statistikos departamento duomenimis, bendrajam eksportuotų prekių kainų pokyčiui didžiausią įtaką padarė 8,7 proc. padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 3 proc. - maisto produktų, 1,5 proc. - chemikalų ir chemijos pramonės gaminių kainos ir 5 proc. sumažėjusios variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių, 2,3 - drabužių, 1,8 proc.

Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per metus sumažėjo 1,2 proc., prekiaujančių ne maisto prekėmis - 6,7 proc. padidėjo. Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) rugsėjo mėn. sudarė 2225,5 mln. litų ir, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 7,6 proc. palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką - padidėjo 0,2 proc.

Net jei neturite dujinės viryklės, bet gyvenate daugiabutyje, jau nuo kitų metų krapštysite piniginę ir mokėsite už būsimą suskystintų gamtinių dujų terminalą, rašo „Lietuvos rytas“. Kad pinigų naujam terminalui Klaipėdoje sumes visi Lietuvos gyventojai, dabartinė valdančioji dauguma neslėpė ir anksčiau. Vakar pradėjo ryškėti naujo mokesčio už terminalą paveikslas. Brangs ne tik pačios dujos, bet ir centralizuotai tiekiama šiluma.

Balsas.lt skaitytoja Elena pranešė, kad visame Pilaitės mikrorajone buvo dingusi šviesa. Ji tuo metu apsipirkinėjo prekybos centre, prisikrovė pilną vežimėlį prekių, atstovėjo eilę, kasininkė visas prekes nuskanavo ir moteris jau įdėjo kreditinę kortelę į aparatą, kai staiga visame prekybos centre pasidarė tamsu. „Pirmoji kilusi mintis – tai teroro išpuolis. Antroji – ne, tai apiplėšimas! Aš iškart ištraukiau kreditinę ir iš lėto į kišenę dėtis.

Jums kavinėje siūlo dvi akcijas: 33 proc. daugiau kavos arba 33 proc. nuolaidą. Kuri iš šių akcijų geresnė? „Jos vienodos!“, pagalvotų daugelis, rodo neseniai atliktas rinkodaros tyrimas „Journal of Marketing“ moksliniame žurnale. Ir tie daugelis klystų. Pasiūlymai atrodo vienodi, tačiau 33 proc. nuolaida yra lygi 50 proc. daugiau kavos.

Šiandien Briuselyje pristatytas naujas tarptautinis interneto portalas, kuriame viso pasaulio valdžios institucijos galės keistis informacija apie nesaugius produktus, pašalintus iš prekybos. Projektą „Pasaulinis iš prekybos pašalintų produktų portalas“ kartu kūrė ES ir EBPO šalys, įskaitant JAV, Australiją ir Kanadą.

Pirkėjas, kasos čekyje pamatęs didesnę kainą, nei nurodyta ant prekystalių, neretai suskumba apkaltinti parduotuvę sąmoninga apgaule. Vis dėlto specialistai tikina, kad tokie atvejai – netyčiniai. Pralobti pirkėjų sąskaita parduotuvės stengiasi kitais būdais – manipuliuodamos kainomis. Praėjusią savaitę Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) už klaidinamą reklamą nubaudė parduotuves „Maxima“ ir „Jysk“. „Maximai“ skirta 6 tūkst.

Pasaulio bankas pablogino Kinijos ūkio augimo prognozę ir pridūrė, kad tokį sprendimą lėmė silpna šalies eksporto paklausa ir mažesnis investicijų augimas, informuoja BBC. Bankas prognozuoja, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet išaugs 7,7 proc., palyginti su 8,2 proc. ankstesne prognoze. Kinijos eksporto mastas sumažėjo dėl ekonominių problemų euro zonoje ir JAV - dviejose didžiausiose jos rinkose.

Vilniaus teisme atsidūrė pensininkas, kuris neva pavogė 15 ct. kainuojantį maišelį. Vilnietis nusikaltimo nepripažįsta ir tikina kasininkės prašęs rankoje turimą maišelį priskaičiuoti prie kitų prekių. LNK teigimu, įprastas popietės apsipirkimas prekybos centre vilniečiui pensininkui baigėsi administracine byla. Vyras apkaltintas maišelio vagyste. Vyrą sulaikė apsaugos darbuotojas. Senolis teigia, kad maišelį esą pasiėmė jį iš anksto, dar eilėje.

Rugpjūtį per mėnesį vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departa-mentas. Birželio mėnesį Lietuvoje buvo užfiksuota 0,1 proc. defliacija, o liepą infliacija Lietuvoje buvo lygi nuliui.

Penktadienį prekybos tinklas „Maxima“ pranešė, kad nuo spalio pradžios su „Maxima“ dovanų kortelėmis bei dovanų čekiais nebebus galima atsiskaityti už trečiųjų šalių paslaugas šio tinko prekybos centruose. Tokiomis paslaugomis laikomi, pavyzdžiui, komunaliniai mokesčiai, telefono kortelių papildymai ir pan. Verslo portalas vz.

Į Europą ateina skurdas. Tokį perspėjimą praėjusią savaitę išsakė kompanija milžinė – pasaulinė kosmetikos ir maisto gamintoja „Unilever“. Ir paskelbė: „Mažinsime pakuotes.“ Lietuvos gamintojai tikina ateinančios krizės ženklų nejaučiantys. Lietuviai perka kaip įprato pirkti užklupti pirmosios krizės bangos. Tiesa, jeigu praskleistume tokio pirkėjo prekių maišelį, greičiausiai jame būtų bent viena, o kartais ir daugiau akcijos ženklu pažymėta prekė.

UAB „TC Prekyba“ valdomas  „Topo centras“ plečiasi. Iki šiol Vakarų Lietuvoje UAB “TC prekyba" neturėjo savų parduotuvių,  jas valdė kita įmonė turėjusi teisę naudotis „Topo centro“ prekės ženklu. Tačiau netrukus Vakarų Lietuvos regione duris atvers tikrosios „Topo centro“ parduotuvės su tinklo standartus atitinkančia aukšta klientų aptarnavimo kultūra,  profesionaliu prekių pateikimu, kvalifikuotu garantiniu aptarnavimu ir, žinoma, pačiomis geriausiomis kainomis Lietuvoje.

Šiemet vos per pusmetį vienas lietuvis lenkiškoms prekėms išleido 1095 litus, o bendra Lenkijos eksporto į Lietuvą vertė viršijo 3,45 mlrd. litų. – Kaip Lietuva atrodo Lenkijos eksporto žemėlapyje? – „Balsas.lt Savaitė“ paklausė Lenkijos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovo, ministro patarėjo Henryko Szymańskio. – Lenkijos eksporto į Lietuvą vertė per pirmus šešis šių metų mėnesius padidėjo 129,5 mln. eurų (446,7 mln.

Nors brūkšninis kodas – nesenas išradimas, jis jau yra tapęs neatskiriama civilizacijos dalimi. Kodavimas – paprastas būdas numeruoti, identifikuoti bei kontroliuoti prekes, dokumentus, krovinius. Tačiau tuo viskas nesibaigia – vadinamieji barkodai jau suteikiami ir gyvybės formoms. Išradimas, užkariavęs visą pasaulį Kartais kai kurie svarbūs atradimai net specialistams atrodo nieko verti – ypač tie, kurie geba keisti žmonijos istoriją.

Mažmeninės prekybos1 įmonių vadovų apklausos duomenimis, prekių apyvarta per praėjusius mėnesius didėjo. Apyvarta augo beveik visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose ir beveik pusėje (45 proc.) visų likusių prekybos įmonių. Be to, rugpjūčio mėn., palyginti su liepa, mažiau įmonių teigė, kad jų ekonominė būklė pablogėjo: pablogėjimą nurodė 16 proc. (prieš mėn. - 30 proc.), pagerėjimą - 17 proc. (prieš mėn. - 27 proc.) apklaustųjų.

Sugebėjimas sudominti savo klientus yra esminis įmonėms siekiant susikurti patikimų klientų bazę, tvirtina Airijoje veikiančios nepriklausomos rinkos tyrimų bendrovės „BMR Brand Keys“ direktorius Barry Jonesas. Rinkodara ir prekių ženklų kūrimas yra neatsiejami kiekvienos įmonės veiklos aspektai.

Šią vasarą atlikto tyrimo duomenimis, net 70 proc. mokyklines prekes perkančių Lietuvos didmiesčių gyventojų pirmenybę teikia jų patikimumui ir kokybei. Specialistai teigia, kad toks pasirinkimas rodo stiprios vakarietiškos visuomenės požymius. „Sveikintina, kad mokinių tėveliai labiau rūpinasi savo atžalomis nei siekia vien sutaupyti. Tai rodo stiprios vakarietiškos visuomenės požymius. Žinoma, prekių kainos taip pat atlieka svarbų vaidmenį, bet kokybiška prekė negali būti pati pigiausia.

Mikroautobusų vairuotojai pastarąjį mėnesį lygina su padėtimi prieš dvejus metus, kai lietuviai pigesnių pirkinių plūste plūsdavo į Suvalkus ar Bialystoką. Anot mikroautobusų vairuotojų, vis gausėja konkurentų gretos, tačiau šio verslo senbuviai tikina, kad klientų visiems pakaks. Juolab į Lenkiją pirkinių jau skuba ne tiktai marijampoliečiai, bet ir atokesnių Kauno, Tauragės, Vilniaus rajonų gyventojai. Pasitaiko net klaipėdiečių.

Pasitvirtinus prognozėms dėl lėtėsiančios šalies užsienio prekybos plėtros, o vartotojams ir gamintojams toliau stokojant optimizmo, Lietuvos bankas iš esmės nekeičia 2012 m. ir 2013 m. numatomo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklio. Banko ekspertai prognozuoja, kad realusis BVP šiemet padidės 3,0 %, kitąmet – 3,4 % (gegužės mėn.

Šią vasarą atlikto tyrimo duomenimis, tik mažiau kaip 1 proc. Lietuvos didmiesčių gyventojų mokyklines prekes perka internetu. Specialistai teigia, kad lietuviai neišnaudoja puikios galimybės greitai ir patogiai apsipirkti. Birželio 18–30 dienomis buvo apklausta 500 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų. Paaiškėjo, kad vos 0,8 proc. apklausos dalyvių mokyklines prekes perka internetu.

Ednai Murphey pasisekė, kad 1912 metų vasara Atlantik Sityje pasitaikė karšta ir tvanki, nes lankytojai į parodą atvyko sukaitę bei suprakaitavę. Beveik du metus moksleivė iš Sinsinačio nesėkmingai bandė išpopuliarinti antiperspirantą, kurį sukūrė jos tėvas.

Birželis savo produkciją eksportuojančioms Lietuvos įmonėms buvo antras sėkmingiausias mėnuo po Nepriklausomybės atkūrimo. Prekių eksporto metinis augimas siekė 5,2 proc., o eksporto apimtys pasiekė 6,39 mlrd. litų, teigia VšĮ „Versli Lietuva“. Šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bendras prekių eksportas augo 3,6 proc. iki 18 mlrd. litų. Tarp trijų Baltijos šalių šiuo laikotarpiu Lietuva pagal šį rodiklį užėmė antrąją vietą (3,6 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželį, palyginti su geguže ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,6 proc., visoje ES - 0,9 proc. Gegužę pramonės gamyba abiejose zonose padidėjo atitinkamai 0,9 ir 0,8 proc. 2012 metų birželį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, šis rodiklis euro zonoje sumažėjo 2,1 proc., o ES - 2,2 procento.

Kas penktas Lietuvos gyventojas planuoja įsigyti automobilį per šešis ateinančius mėnesius. 16,2 proc. apklaustųjų žada pirkti naudotą, o 1,5 proc. ‒ naują automobilį. Tokias tendencijas atskleidžia „Omnicom Media Group“ atliktas vartotojų tyrimas. „Gyventojai automobilių rinkoje ketvirtus metus iš eilės planuoja elgtis panašiai. Automobilį įsigyti per pusmetį žada 17,7 proc. vartotojų, prieš metus tokių buvo 18,2 proc.“, ‒ sako Darius Gricius, komunikacijos planavimo agentūros „OMD“ vadovas.

Liepą metinė infliacija siekė 2,8 procento ir padidėjo 0,3 proc. lyginant su praėjusiu mėnesiu, praneša Statistikos departamentas. Metinės infliacijos didėjimas fiksuotas po keturių mėnesių pertraukos. Per mėnesį labiausiai brango būsto, vandens, elektros, dujų prekės ir paslaugos, o prasidėjus sezoninėms nuolaidoms atpigo – drabužiai ir avalynė. Žymiai padidėjo valstybės institucijų reguliuojamos kainos.

Šiandien beveik bet kuris nors truputį žinių IT srityje turintis žmogus gali susikurti patrauklią internetinę parduotuvę. Deja, ne visada tai, kas patrauklu pačiam svetainės savininkui, būna naudinga ir patogu lankytojams. Dažnai dėl grožio paaukojamas funkcionalumas. Nepatogi svetainė erzina vartotojus, tad šie į ją nebegrįžta – taip prarandami potencialūs klientai.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) naujausioje savo ataskaitoje ragina Rusiją imtis griežtesnės fiskalinės ir monetarinės politikos ir taip apsaugoti ekonomiką nuo perkaitimo bei sumažinti infliaciją. TVF atstovai pastaraisiais mėnesiais ne kartą perspėjo, kad baiminasi, jog Rusijos ekonomika gali perkaisti, nes paklausa auga sparčiau nei galima produkcija, todėl didėja infliacija.

Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos valstybių, į kurias dažniausiai bandoma įvežti prekes, pažeidžiančias intelektinę nuosavybę, rodo naujausia Europos Komisijos ataskaita. Palyginti su 2010-aisiais, pernai padirbtas prekes per Lietuvos pasienį buvo bandoma įvežti dvigubai dažniau, praneša Lietuvos radijas. Pernai prie Europos Sąjungos išorinių sienų sulaikyta 15 proc. daugiau suklastotų prekių nei 2010-aisiais. Nelegalaus įvežimo atvejų ypač padaugėjo Airijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje.

Dauguma Baltijos šalių gyventojų maisto produktams išleidžia 26-50 proc. šeimos pajamų, beje, dauguma jų perka produktus beveik kiekvieną dieną, rodo portalo „Nozare.lv“ ir kompanijos „Gfk Custom Research Baltic“ atlikta apklausa. 26-50 proc. šeimos pajamų maistui išleidžia 54 proc. Lietuvos, 53 proc. - Estijos ir 48 proc. - Latvijos gyventojų. 75 proc. ir daugiau mėnesinių pajamų maistui išleidžia po 20 proc. latvių ir estų, 18 proc. - lietuvių. Mažiau nei 25 proc.

2011 m. ES muitinės sulaikė beveik 115 mln. prekių (2010 m. – 103 mln.), kaip įtariama, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Palyginti su 2010 m., sulaikymo atvejų skaičius išaugo 15 %. Remiantis duomenimis, pateiktais Komisijos metinėje muitinių veiksmų saugant intelektinės nuosavybės teises ataskaitoje, perimtų prekių vertė siekė beveik 1,3 mlrd. EUR (2010 m. – 1,1 mlrd.

Daugiau nei 12 mln. suklastotų „Adidas“ produktų praėjusiais metais konfiskuota visame pasaulyje. Tokius mastus skaičiuoja pati kompanija, o anot jos atstovų, klastotės neša žalą ne tik prekių ženklų savininkams, bet ir vartotojams, rašo BBC. Anot „Adidas“ atstovės Katjos Schreiber, sumažėjo ne tik kompanijos pardavimai, grėsmė iškilo ir pačiam prekių ženklui.

Ką bendro turi Arvydas Sabonis, Kazys Bobelis ir Jennifer Lopez? Visi jie, kaip ir dar tuzinas garsenybių, pasinaudoję vien savo vardų žinomumu uždirba daug pinigų. Pasaulyje, pasak Lietuvos marketingo asociacijos nario Ryčio Buračo, savo vardu pavadinti prekių liniją ar drabužių, rankinių, sporto inventoriaus kolekciją ryžtasi daugelis garsenybių. Mat tai suteikia puikių verslo galimybių. „Nuo Schwarzeneggerio ar Michaelio Jordano iki „Spice Girl's“ narių, visi turi nuosavą prekių liniją.

2012 m. pirmąjį pusmetį ženkliau pradėjo jaustis palengvėjimas po ekonominės krizės – pastebima, kad žmonės pradeda atsikvėpti, vis daugiau pinigų išleidžia pramogoms bei naujiems daiktams įsigyti. Tai įrodo ir mados bei stiliaus centro „Europa“ pirmojo pusmečio rezultatai – nors lankytojų srautas čia išliko pastovus, tačiau apyvarta augo 11 proc. Sparčiausias augimas pastebėtas birželio mėnesį – tuo metu pagrindinių prekybos centro nuomininkų apyvarta augo 28 proc.

Niekam ne paslaptis, kad pirkdami kiekvieną prekę jau savaime kartu perkame ir šiukšlę, kuri lieka vos suvartojus produktą – už pakuotę mokame neva todėl, kad joje prekė išlieka šviežesnė ar geriau atrodo. Mes mokame už pakuotes, o paskui už jų, t. y. šiukšlių, išvežimą taip pat turime papildomai mokėti. Ir mūsų niekas neklausia, ar mums reikia tų daugybės nereikalingų pakuočių.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ patikslintais duomenimis, ES einamosios sąskaitos deficitas pirmąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 4,1 mlrd. eurų, palyginti su 31,3 mlrd. eurų pirmąjį 2011 m. ketvirtį. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, ES prekybos prekėmis deficitas sumažėjo nuo 47,3 mlrd. iki 31,6 mlrd. eurų, o prekybos paslaugomis perteklius sudarė 31,1 mlrd. eurų, palyginti su 20,4 mlrd. eurų pertekliumi pirmąjį 2011 m. ketvirtį.

Apsipirkti vis dar traukiate į parduotuvę? Galbūt ilgainiui nebeliks kur eiti: prognozuojama, kad pardavėjai kelsis į internetą, o likusieji bus išstumti iš rinkos. Virtualių pardavėjų už Atlanto, „Ebay.com“ ar „Amazon.com“, ieškoti nebereikia, per akis jų ir Lietuvos rinkoje. Žurnalas „BusinessWeek“ retoriškai klausė, ar tradicinės parduotuvės išnyks, kai 83 proc. pirkėjų labiau pasitiki informacija apie prekes internete, o dar 79 proc. sakosi taip taupantys laiką.