prekė

Verslo istoriją papuošė daugybė neįtikėtinų ir sėkmingų idėjų, kurias iš pradžių niekino ekspertai ir trypė kritikai. Galiausiai pirkėjai palankiai priėmė neįprastus inovatorių pasiūlymus, o rizikuoti nepabūgę verslininkai galėjo juoktis iš nieko nepešusių skeptikų. Šiandien dažniau nei bet kada anksčiau pasaulį išvysta verslai, kurių įkūrėjus norisi vadinti sėkmingais bepročiais, rašo CNBC. Siūlome susipažinti su keletu neįprastų, tačiau sėkmingų verslo idėjų.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Sociologiniai tyrimai rodo, jog moterų sekso turizmas vis labiau plečiasi. Tačiau pačios moterys kitose šalyse teigia ieškančios romantikos, o ten patirtus seksualinius nuotykius vadina „romantiniais savaitgaliais“. Sociologai pastebi, jog su sekso darbuotojais moterys dažniausiai susipažįsta paplūdimiuose, o vyrai traukia į masažo kabinetus ir barus.

Jau ketverius metus Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) rengia konkursą „Populiariausia prekė“. Nuo pat pirmųjų apdovanojimų pripažinimą pelno AB „Žemaitijos pienas“ glaistytas varškės sūrelis „Magija“. Konkursas organizuojamas mažmeninės prekybos tinkluose UAB „Maxima LT“, UAB „Palink“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Norfos mažmena“. Vienintelis šio konkurso nugalėtojų atrankos kriterijus yra parduotų prekių skaičius per metus pagrindiniuose keturiuose Lietuvos prekybos tinkluose.

Šį savaitgalį Vilniaus senamiesčio gatvėse šurmuliuojanti Kaziuko mugė pažėrė nemalonių staigmenų. Balsas.lt skaitytojas pasipiktinęs, kad vienoje gražiausių mugėje parduodamos kiniškos prekės: „Tautodailininkų sąjunga yra išsipirkusi vietas po 220 litų. Tačiau vietoje jų prekiauja Gariūnų prekiautojai, kurie išsipirko vietas po 500 litų. O tautodailininkai nugrūsti į patį galą.“ „Einantys žmonės per Kaziuko mugę – nepatekinti.

Eksportuojančioms šalies įmonėms praėjusieji mietai buvo geriausi per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Praėjusiais metais, palyginti su 2011 m., Lietuvos prekių eksportas išaugo 14,5 proc., arba 10,1 mlrd. litų, iki 79,7 mlrd. litų. Palyginti su kriziniais 2009 m., 2012 m. prekių eksportas Lietuvoje išaugo beveik dvigubai (95,6 proc.), daugiausiai iš visų Baltijos šalių. 2012 m. buvo sėkmingi ir lietuviškos kilmės prekių eksportui, kuris per metus išaugo 9,4 proc., arba 4,3 mlrd.

Per parą policija registruoja šimtus mobiliojo ryšio priemonių vagysčių. Mobiliojo ryšio telefono aparatai nuo pat pasirodymo rinkoje virto vagims pelninga preke. Per parą, anot policijos, vagiami šimtai aparatų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šėmis portalui Balsas.lt sakė, jog daugiausiai mobiliojo ryšio priemonių vagysčių registruojama vasarą: „Tačiau ilgapirščiai nesnaudžia ir kitais metų laikais.

Ar galima dovanoti pinigus? Grąžinti nepatikusią dovaną? O ką daryti sugadinus skolintą televizorių - nupirkti naują, kompensuoti kainą, o gal pakaks ir atsiprašymo? Beveik kasdien susiduriame su kebliomis situacijomis iš kurių išsisukti padeda ne finansinės žinios, o etiketo taisyklių supratimas. Šias situacijas „Swedbank" Asmeninių finansų instituto ekspertams padėjo išnarplioti protokolo ir etiketo ekspertas Arminas Lydeka.

Ko­dėl jau tris­de­šimt me­tų tė­vų na­muo­se sto­vin­ti skal­bia­mo­ji ma­ši­na „Ry­ga“ dūz­gia iki šiol, o prieš sep­ty­ne­rius me­tus pirk­ta skal­bia­mo­ji ma­ši­na „Bosch“ jau iš­ke­lia­vo į są­var­ty­ną? Ko­dėl bliz­gan­tys nau­ju­tė­lai­čiai ba­tai po sa­vai­tės pa­virs­ta sku­du­ru, o prieš dvi­de­šimt me­tų kai­mo par­duo­tu­vė­je įsi­gy­ti ita­liš­ki ba­tai at­lai­ky­da­vo tris se­zo­nus? Šiais lai­kais įsi­gy­ti ko­ky­biš­ką il­gaam­žį daik­tą vis sun­kiau, bet tai ne­reiš­kia, kad ko...

„Per penkiolika metų išmokome, kad žmogui svarbu dėmesys, garantijos. Kai toks požiūris į klientą, sekasi ir verslas“, – įsitikinęs Aurelijus Rusteika, „Topo grupės“ valdybos pirmininkas (94 vieta „Ekonomika.lt“ sudarytame 100 turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše, apie 30 mln. litų). Verslininkas sako, kad didelis verslas visuomet prasideda nuo mažų žingsnių ir bandymų. Šiandien jis valdo didžiausią šalyje prekybos buities technika tinklą „Topo centras“ ir „Ekonomika.

Ką žinomumas ir rinkodara turi bendro? Labai daug. Abu dalykai papildo vienas kitą. Atlikėja Lady Gaga tapo žinoma, tad jei ieškote įkvėpimo rinkodaroje – ji puikus pavyzdys. Atlikėja turi 20 mln. “Twitter„ pasekėjų bei 50 mln. “Facebook“ fanų. Kaip vos per keletą metų mergaitė iš Niujorko to pasiekė? Dirbdami rinkoje, jūs siekiate išskirti savo produktus rinkoje. Lady Gaga bandė padaryti tą patį perpildytoje muzikos rinkoje.

Į Balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Ernesta, atsiuntusi „Norfos“ parduotuvėje pirktų papelijusių meduolių nuotrauką. Susisiekus su ja, moteris papasakojo, kad šeštadienio vakarą vienoje iš prekybos tinklų parduotuvių ji nusipirko šokoladinių meduolių. Grįžusi namo ir jų paragavusi, suprato, kad jie papeliję ir iškart nešina meduolių maišeliu sugrįžo į parduotuvę. „Meduoliai buvo šeštadienio dienos fasavimo, aš juos ir nusipirkau šeštadienį vakare.

Ilgai lauktas  „iPhone 5“ turėtų pasirodyti rugsėjo 12 dieną. Bent jau taip skelbia tinklaraštis „iMore“. Drauge turėtų pasirodyti ir naujasis „iPod Nano“. Parduotuvėse naujasis „Apple“ telefonas atsidurs rugsėjo 21 dieną. Tikėtina, kad tą pačią dieną bus pristatytas ir „iPad Mini“. „Apple“ nei patvirtino nei paneigė šiuos gandus, tačiau kompanija jau anksčiau buvo žadėjusi rudenį pateikti staigmeną.

Dviejų vienodų klientų nėra. Kiekvienas klientas turi savus pirkimo įpročius bei skirtingus jo vartojimo elgseną lemiančius  motyvus. Šią taisyklę ypač turėtų įsidėmėti smulkiojo verslo savininkai – deramas dėmesys turi būti skiriamas kiekvieno potencialaus kliento motyvacijai pirkti. Pasak „Entrepreneur.com“, kiekvienas rimtai į savo verslą žiūrintis paslaugų ar prekių teikėjas privalo savo pardavimo metodus organizuoti atsižvelgdamas į pirminius kliento motyvus įsigyti jo siūlomą prekę.

Mes visi linkę taupyti ir, saugodami aplinką, tuos pačius daiktus esame pasiruošę  panaudoti pakartotinai. Tačiau, ar iš tikrųjų sutaupome, įsigiję perpus pigesnį daiktą iš „antrų rankų“? O gal greičiau rizikuojame savo sveikata? Kai kurie daiktai yra pernelyg asmeniški, kad būtų perkami padėvėti. Žemiau išvardyta dešimt prekių, kurios turėtų būti įsigyjamos tik naujos.

Į prekiautojų žmonėmis pinkles pakliuvusiųjų nemažėja – kad pasipelnytų iš pažeidžiamų ir geresnio gyvenimo viltis puoselėjančių moterų, sąvadautojai griebiasi ir senų, jau išbandytų, ir naujų apgaulės būdų. Devyniolikmetė Rasa į Vokietiją važiuoti nusprendė įkalbėta pažįstamų Juliaus ir Ramunės. Jiedu merginai pasakojo, jog toje šalyje nesunku gerai užsidirbti, o darbas jai esąs jau surastas.

Ilga pirkinio garantija gali nueiti perniek, jeigu nebus tinkamai išsaugotas pirkimą patvirtinantis dokumentas. Nepaisant to, kartais gali nutikti ir taip, kad pirkimo kvitas „susidėvėjo“ jam tiesiog gulint stalčiuje. Būtent taip nutiko vienai lrt.lt skaitytojai, kuri, nusprendusi parduoti prieš kurį laiką įsigytą pirkinį, vietoje pirkimo kvito, patvirtinantį teisę gauti garantiją, rado tik baltą popieriaus lapelį.

Internetas jau yra daugelyje sričių tapęs pagrindine priemone, svarbiausiu darbo įrankiu, patogia sistema skirtingiems veiksmams atlikti. Augant interneto svarbai, pastebima, kad prekių įsigijimas ar pardavimas internetu taip pat įgauna vis didesnį pagreitį – vis daugiau lietuvių prekiauja arba perka ne išeidami iš namų, o naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis. Kokius privalumus ir problemas pirkdami internetu įžvelgia patys vartotojai, vertina grupinio pirkimo portalo Kartu.

XXI amžiaus viduryje šokoladas gali tapti tokiu pat retu ir brangiai kainuojančiu produktu kaip juodieji ikrai ir trumai. Tokią išvadą leidžia daryti šią savaitę išplatintas pranešimas, parengtas Billo ir Melindos Gates'ų labdaros fondo užsakymu. Ekspertai prognozuoja, kad dėl klimato pokyčių iki 2050 metų Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante, kurie pagamina pusę kakavos pasaulyje, nebeliks žemių, tinkamų kakavmedžiams auginti.

Šiais laikais itin madinga dėmesį prilyginti prekei ar net valiutai. Pasak Esther Dyson, daugelis kompanijų tik ir stengiasi „dėmesio atkreipimo“ veiksmą, kitaip tariant kliento pastabumą, paversti strateginiu savo veiklos tikslu. Gaila, bet daugelis tokių įmonių tiesiog maišo „dėmesio“ ir „noro (pirkti)“ sąvokas (angl., „attention“ - „intention“). Visgi dabartiniame pasaulyje „dėmesys“ gali būti išmatuojamas – daugiausia dėl interneto galimybių.

Parduotuvėse dauguma pirkėjų pirmiausiai dėmesį atkreipia į patraukliai įpakuotus produktus, o ne tuos, kurie pasižymi geromis savybėmis. Tad iš marketingo perspektyvos kur kas daugiau kainuoja turėti gerą produktą prastame ir nepatraukliame įpakavime, nei išleisti šiek tiek daugiau pinigų geram įpakavimų dizaineriui.

Lietuvos gyventojai pirmojo būtinumo prekėmis laiko duoną ir jos gaminius, mėsą ir jos produktus. Šiek tiek mažiau svarbios lietuviams maisto grupės yra pieno produktai, vaisiai ir daržovės, žuvis bei alkoholis, konditerijos gaminiai, ekologiškos prekės. Vienas namų ūkis per savaitę maisto produktams prekybos centruose išleidžia apie 130 litų, rodo tyrimas. Mažmeninės prekybos tinklo „Rimi Lietuva" apklausos duomenimis, pernai dauguma Lietuvos gyventojų dažniausiai maitinosi namuose.

Maistas ir kiti pirkiniai skolon – tokią paslaugą teikia ne viena mažesnė miesto krautuvėlė. Ši tendencija ypač ryški provincijoje, kur gyvenančių lietuvių dažniausias uždarbis – pašalpos arba išmokos už parduotą pieną, pasėlius. „O kaip kitaip kaimo žmogui išgyventi?“ – retoriškai klausė viena savaitraščio „Ekonomika.lt“ žurnalistų kalbinama moteris, gyvenanti miestelyje. Ramunė (vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Gamintojai nėra linkę spausdinti ant produktų pakuočių daug informacijos – pavyzdžiui, nurodyti produkto pagaminimo datą, detaliau išskaidyti produkto sudėtį. Specialistai tuo piktinasi, nors, pasirodo, kitaip elgtis gamintojai ir neprivalo pagal mūsų liberaliuosius įstatymus. Specialistai teigia, kad dar nedaug yra įmonių, kurios pateikia pagaminimo datą ant pakuotės ir tokiu būdu siekia geriau informuoti klientą apie gaminio šviežumą.

Lietuvos vartotojų institutas atliko kokybiškų prekių grąžinimo tyrimą, kurio tikslas – nustatyti problemas ir trukdžius, su kuriais susiduria užsieniečiai, grąžindami kokybiškas prekes Lietuvoje, Prekės buvo gražinamos tokiu atveju, jeigu jiems nepatinka dydis, spalva, modelis ar komplektiškumas. Tokias teises vartotojams nustato Civilinis kodeksas ir Prekių grąžinimo ir keitimo taisyklės. Tyrimas atskleidė, jog 58 proc.