prekė

Vėlinės yra itin intensyvus metas gėlių ir žvakių pardavėjams. Pelnas užtikrintas, nes artimųjų kapus lankantys žmonės vis tiek pirks. Tačiau šie metai išskirtiniai, nes turime pirmas Vėlines, kai Lietuvoje jau įvestas euras. O tai, kaip rodo patirtis, jau pabrangino daugelį prekių ir paslaugų.

Statistikai, stebintys 100 prekių ir paslaugų kainas, rugsėjo mėnesį fiksavo didelius daržovių ir vaisių kainų pokyčius, tuo tarpo kitų prekių ir paslaugų kainų svyravimai buvo mažesni. Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį žaliosios vynuogės atpigo 17,5 proc., plautos morkos – 14,5 proc., obuoliai – 9 proc., svogūnai – 7,3 proc., burokėliai – 6,4 proc., tuo tarpu pomidorai ir bananai pabrango atitinkamai 19,4 proc. ir 6,6 procento.

Nors socialiniai tinklai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, juose skelbiama reklamine informacija pasitiki mažiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų. Kur kas patikimesnėmis jie laiko tradicines reklamas televizijoje ar laikraščiuose, o pačiomis patikimiausiomis – pažįstamų rekomendacijas. Jomis pasikliauja apie 80 proc. vartotojų.

 Lietuvoje SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad prieš įvedant eurą gyventojai, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, klydo nedaug – maždaug 10 procentų. Tačiau praėjus beveik pusmečiui po euro įvedimo aiškumo dėl kainų eurais nepadaugėjo. Gyventojai tiksliau ėmė nurodyti ne pirmo būtinumo prekių kainas eurais, pavyzdžiui, kirpimo paslaugų, bet tikslumas nurodant kai kurių kasdienių maisto prekių – duonos, batono, sviesto, vištienos ar dešrelių – kainas sumažėjo.

Vienas, du ar net daugiau kavos puodelių daugeliui žmonių yra neatsiejama dienos dalis. Lietuviai daug geria kavos, sako žinovai, tačiau jie geria daug nekokybiškos, netgi prastos ir negana to – labai brangios kavos. Didžiųjų Lietuvos miestų centruose jau beveik įprasta, kad vieni po kitų kuriasi kavos namai. Verslininkai investuoja net į kavos pupelių skrudinimo aparatus, čia galima išgerti ne tik puodelį espreso, bet ir lietuviams dar neįprastai gaminamos kavos.

Internete itin didelio populiarumo sulaukė nuotraukos žaislų, kuriems apibūdinti nepakaktų vieno žodžio. Nuotraukas surinkęs asmuo savo kolekciją įvardijo, kaip „baisiausi žaislai pasaulio istorijoje“. Siūlome įvertinti žaislus nuotraukų galerijoje.

Kokių tik sporto šakų žmonės neprisigalvoja. Štai Australijoje vyko gėrimų aušintuvų lenktynės. Puiki sporto šaka šiltuoju metų laiku: burzgia motoriukas, leki sau trasa, o po užpakaliu aušintuvas, kuriame visada gali atsišaldyti gaivaus gėrimo. Skamba viliojančiai, bet šis sportas gali būti ir pavojingas – motorizuoti gėrimų aušintuvai gali lėkti net 20 km/h greičiu.

Krizė iš esmės pakeitė gyvenimo sąlygas Europoje. Produktai, paslaugos, darbo ir gyvenimo standartai vis blogėja, ir daug kas mano, kad nebegrįžtamai. Dienos patiekalai ir kitos neišvengiamybės Jau nebėra saldžiosios Prancūzijos, gyvenimas Madride – toli nuo idealo. Ankstesni geri laikai nebegrįš, – tai teigia Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Ispanai mėgsta gerai pavalgyti. Tai jų gyvenimo būdo ir identiteto pagrindas: puotavimą visados lydėjo pramogos, užstalės pokalbiai su draugais.

 Lietuvos muitinė informuoja, kad nuo š. m. gegužės 1 d. muito ir mokesčių lengvatos bus taikomos, kai keleivis asmeniniame bagaže gabenamas prekes, taip pat privačioje transporto priemonėje esantį kurą į Lietuvos Respubliką veš ne daugiau kaip 3 kartus per kalendorinį mėnesį.

Maskva dar visiškai neseniai buvo įvardijama tarp pačių brangiausių pasaulio miestų. Tačiau karinio konflikto Ukrainoje grimasos pakeitė ne tik viso pasaulio požiūrį į Rusiją, bet ir pačių Maskvos gyventojų įprastai turtingą gyvenimo ritmą. Žinios.lt žurnalistas apsilankė Maskvoje ir įsitikino, kokia šiuo metu situacija susiklosčiusi krizės prislėgtoje Rusijoje. Suprantama, per daug krizės tema Rusijoje nekalbama. Bet nukritęs rublio kursas privertė iš esmės keisti vartojimo įpročius.

Lietuvos „Carito“ socialiniai darbuotojai sako, kad kova su prekiautojais žmonėmis mūsų šalyje kol kas pralaimima. Neseniai Klaipėdos apygardos teismas prekiautoją, vežusį vyrą vogti į užsienį, išteisino. Tačiau su prekyba žmonėmis kovojantys teisėsaugininkai rankų nuleisti neketina – nuosprendis bus apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Apie tai ir daug kitų klausimų diskutavo įvairių institucijų darbuotojai, pareigūnai.

Mobilusis telefonas lyg ir įprastas šių dienų daiktas, kelią į žmonių širdis ir kišenes rado XX a. pab. Martinas Kuperis, mobiliojo telefono išradėjas, 1973 m. pirmasis pasaulyje viešai pademonstravo, kaip veikia šis, kažkada stebuklu laikytas aparatas – vaikščiodamas Niujorko gatvėmis jis paskambino savo didžiausiam konkurentui Joeliui Engeliui, rašo savaitraštis "Šiauliai plius". Telefonas – nebe prabangos prekė Pirmasis mobilusis telefonas buvo kur kas sunkesnis (1,1 kg) ir kur kas brangesni...

Statistikai kol kas negali pasakyti, ar kainos didėja dėl euro įvedimo. Jų teigimu, didžiausios įtakos prekių ir paslaugų kainoms rugsėjį, kaip ir rugpjūtį, turėjo nuolaidos ir sezoniškumas. „Mes matome ryškią sezoniškumo įtaką, o paslaugų kainų kilimo tendencija išlieka, ir tikrai negalime teigti, ar tam daro įtakos sprendimas įvesti eurą, ar dar kažkokie veiksniai.

Lietuvos valstybės biudžetas dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos šiemet jau prarado beveik 1 mlrd. litų. Tai rodo pilietinės iniciatyvos – viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ tinklalapyje „Beseselio.lt“ integruotas skaitiklis, kuriame realiu laiku rodoma, kiek lėšų dėl šešėlinės ekonomikos praranda Lietuvos valstybės biudžetas.

Kai perkate bet kokį elektroninį prietaisą, sumokate ir už jo utilizavimą. Mat gamintojai ir importuotojai, kurie moka atliekų tvarkytojams, šias sąnaudas taip pat įtraukia į kainą.

2014 m. rugsėjo 15 d., Klaipėda. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Klaipėdos AVMI) išaiškino didmenine vandentiekio ir šildymo įrangos prekyba užsiimančią įmonę, kuri nepagrįstai susigrąžino pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) už beveik 0,5 mln. litų vertės neegzistuojančias prekes. Mokesčių inspektoriams įmonėje pasigedus santechnikos prekių, vadovas teisinosi jas išgabenęs į Latviją akcininkams.

Neįtikėtina, tačiau dar J.V.Gėtė yra pasakęs: „Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas“. Jau prieš du šimtus metų žmonija mąstė versliai! O mes gyvendami naujų technologijų amžiuje, galėdami naudotis visomis naujovėmis, kuomet reikalingą informaciją galime pasiekti sekundžių greičiu, kartais dar drįstame dejuoti, kad „valstybė kalta“, „darbdavys blogas“,o ir šiaip ir dėl visko „kažkas kaltas“. Ir taip be pabaigos.

Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ministrų tarybai patvirtinus, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tampa devynioliktąja visaverte euro zonos nare, nuo šių metų rugpjūčio 23 d. visų prekių bei teikiamų paslaugų kainos turės būti pradėtos nurodyti litais ir eurais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai tikrins kaip mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonės įgyvendina šį reikalavimą, ar laikosi įstatymuose nustatytų nurodymų.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Rinkdamiesi maisto produktus, pirkėjai vadovaujasi principu „rinkis prekę lietuvišką“, tačiau šis kol kas negalioja lietuviškų prekės ženklų kūno priežiūros ir kosmetikos priemonėms, pastebi didžiųjų prekybos centrų atstovai. Lietuviškos kūno kosmetikos pardavimai tesudaro 9–10 proc. visos apyvartos. Rinkodaros specialisto Lino Šimonio teigimu, šią situaciją pakeisti įmanoma.

Jeigu kas nors paklaustų, ką manome apie reklamą, dauguma iš mūsų ko gero išreikštų burbėti ar net burnoti. Tačiau nei viena televizija, internetinis portalas, žurnalas ar kita visuomenės informavimo priemonė neišvengia reklamos. Bet argi nepikta, kai pramoginiams tikslams skirtuose filmuose ar laidose tarsi netyčia atsiranda “užslėptos” reklamos, klausia tiptenz.net.

Apie gesintuvų svarbą ir reikalingumą aiškinti niekam nereikia. Tačiau išmokus taisyklę jog reikia jais pasirūpinti, lieka dar vienas labai svarbus klausimas - kaip užtikrinti, kad kritiniu momentu gesintuvas veiktų. Būtent dėl gesintuvų pardavėjų atsakomybės į Balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytojas. "Savaitgalį su draugais pramogavome po Kauno marias plaukiodami kateriu. Besimėgaudami gaiva ir puikiais vaizdais netrukus atsidūrėme ir marių viduryje.

Vaidas Kontrimas / Ekonomika.lt Konkurencija prekių ar paslaugų rinkoje gali būti arši, ypač, kai konkuruojama mažinant kainas. Vienais atvejais konkurentų kainų „karas“ yra sveikintinas rinkos reiškinys. Kitais atvejais, kad ir kaip būtų keista, konkurencijos teisė įsiterpia į kainų mažinimą bei draudžia pernelyg žemas kainas.

Edgaras Savickas, LRT.lt Norėdami įsikurti Vilniaus senamiestyje šiandien daugiausiai paklosite už būstą atokesnėse gatvelėse, nors dar prieš 10 metų brangiausios buvo Gedimino ir Vokiečių gatvės. Pokyčio priežastis paprasta – svarbiausios miesto arterijos tapo per daug triukšmingos. Visiems pažįstama situacija: po ilgos darbo savaitės nusprendėte pagaliau pailsėti ir išsimiegoti, tačiau šalimais gyvenantys kaimynai turi kitų minčių ir jau nuo ankstyvo šeštadienio ryto pradeda remonto darbus.

Birželio referendumas dėl Konstitucijos pataisų tarsi sugrąžino Lietuvą į laikus, kai vyko labai svarbios, turiningos diskusijos apie stojimo į ES naudą ir pavojus, globalizaciją ir laisvą rinką, importo įtaką vietos gamybai, žemės pardavimą, suverenitetą ir kitus stojimo sutarties aspektus. Grįžti prie fundamentalių klausimų – labai pozityvu. Pagaliau panašėjame į tikrąją Vakarų visuomenę, kurioje ginčijamasi – kur yra laisvos rinkos riba, koks turi būti valstybės vaidmuo ekonomikoje.

Zina Paškevičienė, Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Praėjus keturiems mėnesiams po euro įvedimo latviai tebevažiuoja prekių į pasienio miestelius Lietuvoje, nes čia – pigiau. Pasak latvių, po euro įvedimo kai kurios prekės brango. Lietuvos finansų ministerija prognozuoja, kad dėl euro įvedimo mūsų šalyje kainos neturėtų daug kilti. Jas griežtai kontroliuos Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kitos institucijos.

Tai viena iš pagrindinių minčių, nuskambėjusių pirmą kartą susirinkusio Lietuvos Kaimo Parlamento sesijoje. Centrinė valdžia, savivaldos institucijos, vietos bendruomenės daugiau dėmesio privalo skirti Lietuvos kaimo demografinei būklei, kaimo žmogaus socialinei raidai, viešosios infrastruktūros kūrimui. Kaip tai padaryti diskutavo į Lietuvos Kaimo Parlamentą susirinkę visos Lietuvos kaimo visuomeninių organizacijų, verslo, savivaldos atstovai – po 3 delegatus iš kiekvieno šalies rajono.

Advokatė Inga Lukauskienė teigia, kad Prekių įstatymas neriboja galimybės įregistruoti panašius prekių ženklus. Svarbu žinoti, kad jei jūs Valstybiniam patentų biurui pateikėte paraišką prekių ženklui įregistruoti, jūsų ženklas buvo įregistruotas, o jums išduotas registracijos liudijimas, dar nereiškia, kad niekas kitas tokio ženklo neužregistruos. „Tačiau to bijoti nereikia.

Edgaras Savickas, LRT.lt Trečiadienį iš Klaipėdos jau 46 kartą išvyko traukinys „Saulė“. Vadintas Europą ir Kiniją jungsiančiu projektu šiandien geležinkelio vagonų sąstatą su plataus vartojimo prekėmis traukiantis lokomotyvas dažniausiai sustoja Kazachstane. Tačiau viltys ateityje pasiekti ir Kiniją nemiršta. Pirmasis bandomasis traukinys iš Kinijos per Lietuvą į Europą paleistas dar 2011 metais.

Pirmadienio rytas. Kelios minutės iki dešimtos valandos. Prie Laisvės prospekte esančios didžiausios dėvėtų drabužių parduotuvės būriuojasi prabangūs automobiliai – „BMW“, „Mercedes – Benz“, „Lexus“, o jų dureles varsto žavingos ponios. Dar prieš parduotuvės atidarymą nustebau išvydusi iš keliolikos žmonių nusidriekusią eilę, visa tai šiek tiek priminė tėvų ir senelių menamus sovietinius laikus, kai tekdavo lūkuriuoti norint įsigyti deficitines prekes.

Vis daugiau gyventojų daiktų įsigyjant internetu, Lietuvos paštas atkreipia dėmesį, kad daugėja ir įvairių sukčiavimo atvejų, kai pardavėjai paštu atsiunčia menkaverčius daiktus, o ne užsakytas prekes. „Gyventojams vis aktyviau perkant ar mainantis įvairiais daiktais internetu, daugėja ir sukčiavimo atvejų. Pastaruoju metu vis dažniau sulaukiame gyventojų nusiskundimų, kad gautoje pašto siuntoje jie randa ne tuos daiktus, už kuriuos sumokėjo.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (toliau – LSDJS) pasisako už nemokamas ir kokybiškas aukštojo mokslo studijas Lietuvoje universitetuose bei kolegijose, todėl tvirtai remiama socialdemokratinę iniciatyvą sugrąžinti bent jau nemokamas bakalauro studijas Lietuvoje. Tokią organizacijos poziciją patvirtino LSDJS ataskaitinė konferencija įvykusi š. m . vasario 1 d. Vilniuje.

Kreditiniai santykiai tapo vienu svarbiausių bankų ir kitų kreditinių organizacijų pajamų šaltiniu – milijonai žmonių visame pasaulyje išsimoketinai perka prekių ir paslaugų bei prisiima atsakomybę kreditoriams sumokėti nemažus procentus. Tačiau kad gautų kreditą, potencialus kredito gavėjas turi įrodyti galintis kiekvieną mėnesį mokėti dalį kredituojamos sumos. Grežčiausius reikalavimus paprastai kelia dideli bankai.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šaltukas sukėlė rūpesčių daliai vairuotojų. Apklausos duomenimis, užvesti mašinos šiomis dienomis negalėjo kas trečias. Autoservisuose susidarė eilės, o parduotuvėse staigiai ūgtelėjo prekyba akumuliatoriais ir kitomis detalėmis. Nors ne vienas jau abejojo, ar žiema beužsuks į mūsų kraštus, vis dėlto ji atėjo ir gana netikėtai. Praėjusį savaitgalį spustelėjęs šaltukas kone aukštyn kojomis apvertė daugelio vairuotojų gyvenimą.

Kristina Matuzevičiūtė, Janina Šeputienė / Šiauliai plius Įvairios solidžios institucijos – Pasaulio bankas, Lietuvos bankas, Europos Komisija ir kitos – numato (tiksliau būtų sakyti – bando numatyti) bendrojo vidaus produkto, investicijų, vidaus paklausos, nedarbo lygio ir kitų Lietuvos makroekonominių rodiklių pokyčius.

Jau tapo įprasta, kad kiekvienais metais po Kalėdų prasideda išpardavimų laikotarpis. Verslo naujienų portalas businessinsider.com įspėja savo skaitytojus, kad kai kurių prekių nereikėtų skubėti įsigyti. Tvirtinama, kad dalis jų bus pigesnės jau ateinančių metų sausio mėnesį. „Žmonės į išpardavimus turėtų žiūrėti kiek kritiškiau, kai kurios prekės bus dar pigesnės“, – įsitikinusi vienos internetinės parduotuvės savininkė Michell Madhok.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ 2013-ieji Lietuvos vartotojams buvo neramūs. Nors šalis brenda iš ekonomikos krizės, būtiniausių vartojimo prekių kainos stabilios anaiptol nebuvo. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, koks būtiniausių vartojimo prekių kainų pokytis laukia kitąmet. Lapkričio pabaigoje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskelbė elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomeninės elektros energijos kainas bei jų taikymo tvarką 2014 metais.

Lietuvoje vasaros pabaigoje duris atvėrusi švedų baldų ir namų apyvokos prekių milžinė IKEA, panašu, ruošiasi užkariauti pasaulį. „Business Insider“ rašo, kad IKEA pasaulyje jau turi 332 parduotuves 38 valstybėse, tačiau plėtros toli gražu neketina stabdyti. 70 metų senumo prekės ženklas gali didžiuotis  galėdamas pasiūlyti pigią ir gerai atrodančią produkciją. Naujienų portalas pateikia keletą neįtikėtinų faktų apie šį prekybos milžiną.

Dėl galimybės įsigyti prieš keletą dienų į parduotuves pristatytą naująjį “Apple iPad Air”, prekės ženklo gerbėjai rikiuojasi į eiles. Tuo tarpu „Samsung“ skuba parodijuoti absurdišką „Apple“ fanų elgesį ir savo pirkėjų meilę matuoja augančiais pardavimais. Neretai didžiųjų rinkos lyderių konkurencija tampa kova dėl vartotojų meilės.

Eglė Merkytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Parlamentas antradienio vakarą svarsto Rusijos elgesį su Lietuvos vežėjais. Parlamentarai nori išgirsti atsakymus iš Europos Komisijos (EK), kas padaryta bendraujant su Rusija, kad būtų nutrauktas lietuviškų prekių importo ribojimas. Europarlamentarai ragina Komisiją imtis neatidėliotinų veiksmų ir vertina rytinės kaimynės veiksmus kaip išpuolį prieš visą Europos Sąjungą.

Kaip išplito pasaulinė prekyba? Į Europą iš Amerikos atkeliavo tabakas, bulvės ir kalakutai. Europiečiai į Ameriką atgabeno kviečius, tymus ir arklius. Visgi, kaip rašo „Spiegel“, istorijoje nutylima, kad į šį žemyną buvo atplukdyti ir sliekai. Šie buvo išnykę iš Šiaurės Amerikos ledynmečio metu ir, trumpai tariant, miškas be sliekų visiškai skiriasi nuo mums įprasto miško, taigi Kristupo Kolumbo atrasta Amerika ne tik pakeitė pasaulį, bet ir pasikeitė pati.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Du trečdaliai gyventojų deklaruoja, kad jiems rūpi vartoti ekologiškus gaminius, tačiau didelė dalis nežino jų žymėjimo. Patys gamintojai prekes žymi tinkamai, o vartotojai dėl jų kokybės skundžiasi retai, tvirtina tai kontroliuojanti institucija.

Vis daugiau tautiečių išmėgina apsipirkimą elektroninėje erdvėje, tik toli gražu ne visiems tokia pirkimo forma tampa priimtina – ir tam yra priežasčių. Elektroninė prekyba pamažu atsikrato stereotipų, tačiau ne taip paprasta lietuvius priversti atsikratyti giliai šaknis suleidusių baimių: būti apgautiems, gauti nekokybišką gaminį ar visai ne tai, ką užsakė.

Verslininko Elono Musko sugalvota „Hiperkilpa“ (Hyperloop – ang.), galinti keleivius gabenti neįtikėtinu 1220 km/h greičiu, tėra tik vienas iš daugelio grandiozinių idėjų, galinčių pakeisti pasaulį, rašo livescience.com. Milžinišką įtaką kasdienio transporto suvokimui galinti turėti „Hyperkilpa“ savo pobūdžiu nesiskiria nuo verslininkui įprasto revoliucinio mąstymo. Livescience.com siūlo pažvelgti į dar 6 Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) gimusio milijardieriaus idėjas, keičiančias pasaulį.

Plačiai paplitęs įsitikinimas esą pernelyg didelis pasirinkimas apsunkina sprendimų priėmimo procesą gali būti visiškai klaidingas, rašo „The Atlantic“. Pagarsėjusio eksperimento metu tyrėjai parduotuvės pirkėjams siūlė paragauti gausybę uogienių ir įsigyti labiausiai patikusią. Viena tyrėjų grupė siūlė pirkėjams ragauti ir rinktis iš šešių uogienių rūšių. Antroji grupė išplėtė pasirinkimo laisvę iki 24 uogienių.

Kaimo parduotuvės išgyvena sunkius laikus. Jaunimas emigravo užsienin, daugelis kaimo žmonių dirba mieste ir apsiperka nuolaidas siūlančiuose miesto prekybos centruose. Pagrindiniai pirkėjai lieka tik iš kaimo neišvykstantys senoliai ir darbo dienos pabaigos (ir pradžios) be alaus butelio neįsivaizduojanti darbo liaudies dalis.

Gėjų barai Didžiosios Britanijos sostinėje nesirengia nutraukti rusiškos degtinės boikoto, kurį jie paskelbė, protestuodami prieš įstatymą dėl homoseksualizmo propagandos, informuoja „Euronews“. „Kampanija plečiasi... Žinote, galų gale, jeigu visas pasaulis nebepirks rusiškų prekių, jie tą pajus“, - cituoja televizijos kompanija vieną iš akcijos dalyvių. Anksčiau buvo skelbta apie rusiškos degtinės boikotą JAV.

Sudarydami pirkinių sąrašą galite išvengti impulsyvaus pirkimo ir pasidavimo alkio jausmui. Žinoma, ir sutaupyti. Vis dėlto yra prekių, dėl kurių reikia dukart pagalvoti prieš dedant jas į pirkinių krepšelį. „Business Insider“ skelbia prekes, kurių kaina yra per didelė. Vanduo buteliukuose. Šis produktas parduotuvėse yra labiausiai vertinamas ir patogus. Visgi pagaminti plastinkinius buteliukus ir į juos išpilstyti vandenį kainuoja žymiai daugiau nei pats produktas.

Gausi vidurinioji klasė – tai yra ta visuomenės grupė Kinijoje, dėl kurios kovoja pasaulyje puikiai atpažįstami prekių ženklai, rašo BBC. Britų visuomeninis transliuotojas užsakė tyrimą, kuriuo bandė išskirti 20 Kinijoje pačių įtakingiausių prekės ženklų, kurie yra atpažįstami ir visame pasaulyje. Tyrimas buvo atliktas 2011 – 2013 metų laikotarpiu, gyvai apklausiant 60 tūkst. vartotojų iš 10 Kinijos miestų.

Anot JK atlikto tyrimo, Kate Middleton ir princo Williamo kūdikio gimimas nuo liepos 1 iki rugpjūčio galo įlies į Britanijos ekonomiką 400 mln. JAV dolerių. Joshua Bamfieldas, tyrimą atlikusio centro direktorius, skaičiuoja, kad didžiausią naudą atneš vakarėliai. Tikimasi, kad per sosto įpėdinio gimimo šventę, kuri turėtų įvykti liepos mėnesį, alkoholiui bus išleista 97 mln. JAV dolerių, o maistui – 39 mln. JAV dolerių, praneša dailybeast.com. Tikimasi, kad 13 proc.