politologas

Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Lietuvos diplomatų pokalbių paviešinimas internete naudingas tiems, kas nori sukompromituoti mūsų šalies diplomatiją, ir šioje istorijoje mato Rusijos specialiųjų tarnybų braižą.

Penktadienį Darbo partijos byloje paskelbtas nuosprendis yra teisėsaugos sistemos ženklas politikams, kad su jų įstatymų pažeidimais nebus taikstomasi, teigia politologas Alvidas Lukošaitis. „Tai skambiausia ir iškalbingiausia prevencinė užkarda politikoje dalyvaujantiems asmenims, partijoms, veikėjams pagalvoti, kaip elgtis atsidūrus tam tikrame slidžiame santykyje su korupcinėmis pagundomis.

Nepavykusi interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui rodo, kad valdančioji koalicija kritiniais momentais sugeba sutelkti jėgas, mano BNS kalbinti politologai. Kita vertus politologo Tomo Janeliūno teigimu, interpeliacija "tik per plauką nepavyko". "Tai, kad redakcinės komisijos siūlytas nutarimas buvo būtent nepritarti atsakymams į interpeliaciją rodo, jog tikrai prieš ministrą buvo sutelktos nemenkos kritikų jėgos.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Uspaskichas teigia, kad žurnalistų ir politologų interpretacijos dėl jo pasisakymo apie pasitraukimą iš Seimo ir galimą sandorį su teisėsauga yra nepagrįstos, neteisingos ir dezinformuojančios. „Jokio pareiškimo aš nedariau ir nesiruošiu daryti. Tai buvo tiesioginis žurnalisto klausimas ir mano, kaip sąžiningo politiko, atsakymas neišsisukinėjant“, – sako V. Uspaskich.

Praėjus 9 metams, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES), šalis nuo liepos 1 dienos imsis visoms valstybėms narėms privalomos pareigos – pirmininkauti ES Tarybai. Pasak tarptautinių santykių specialisto Tomo Janeliūno, Lietuva yra gerai pasiruošusi šiam iššūkiui, kuris šalį gali išmokyti jaustis tikra Sąjungos nare. Lietuva ir ES – 9 metai kartu – Daug girdime apie naudą, kurią Lietuva gauna iš ES. Kokios neigiamos narystės pasekmės? – Narystė ES atnešė daug daugiau naudos nei žalos.

Šią apžvalgą mus paskatino atlikti ilgai stebėtas Darbo partijos bylos nagrinėjimas teisme bei Viktoro Uspaskicho parodymai, po kurių teisėja paklausė, ar jis sutinka atsakyti į proceso dalyvių klausimus.

Iki pirmojo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai liko tik šiek tiek mažiau nei du su puse mėnesio – derinami administraciniai aspektai, daugėja ES pareigūnų vizitų, o kitos šalys narės labiau nei bet kada ima stebėti Lietuvą, vis dar ieškančią galimybių įgyvendinti savo ambicijas. Šiame kontekste apie Lietuvos santykius su ES ir būsimo pirmininkavimo kontūrus balsas.lt kalbėjosi su politologu Laurynu Kasčiūnu.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Dalis Lietuvos europarlamentarų dar kartą mėgins laimę kitąmet vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Tačiau yra ir tokių, kuriems dirbti Briuselyje nebesinori. Leonidas Donskis tinklalapiui LRT.lt teigia grįšiantis dirbti į universitetą. Užleisti vietą jaunesniems svarsto ir Justas Paleckis. Politologas Algis Krupavičius tikina, kad norinčių į EP neturėtų trūkti – darbas čia gerai apmokamas, o ir atsakomybė nedidelė.

Lietuvos politologai ir istorikai sako, kad pirmadienį mirusi buvusi Jungtinės Karalystės premjerė Margharet Thatcher (Margaret Tečer) priešinosi Vokietijos suvienijimui ir taip galėjo pristabdyti kovos už laisvę procesus sovietinėje Rytų Europoje. Ekspertai taip pat pažymi, kad vadovaujant M.Thatcher oficialusis Londonas itin atsargiai vertino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo procesus. "Ji išsiskyrė nuo kitų Vakarų Europos šalių vadovų tuo, kad labai priešinosi Vokietijos suvienijimui.

Lietuvos politinės sistemos specialistas politologas Alvidas Lukošaitis Balsas.lt teigė, kad žinios apie Darbo ir Tvarkos ir teisingumo partijų jungimąsi jį labai nustebino: „Mano pirmoji reakcija yra trumpa – oho. Jei būtų priimtas sprendimas susijungti tai būtų beprecedentis atvejis.“ Tokio vertinimo pagrindas yra šių partijų specifika, įskaitant jų polinkį į populizmą ir nekonvencines idėjas. Pasak politologo, yra dvi grupės priežasčių, nulėmusių tokį sprendimą.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Prezidentei Daliai Grybauskaitei išreiškus nuomonę, jog valstybės vardu daryti pareiškimus gali tik tautos rinkti, o ne skiriami pareigūnai, politologai primena, kad daugelyje demokratinių valstybių ministrai pirmininkai dažnai taip pat yra ne renkami, o skiriami, tačiau jie tikrai gali kalbėti valstybės vardu.

Nors socialdemokratų (LSDP), „darbiečių“ (DP), „tvarkiečių“ (TT) ir Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) buriama koalicija daugelio yra vadinama „centro kairės“,  ji veikiau panaši į kokteilį iš margos publikos, kurio kairumu verta suabejoti. Taip LRT.lt teigia manąs politologas Vytautas Dumbliauskas.

Oficialiai ignoruodama pirmą naujai išrinkto Seimo posėdį prezidentė Dalia Grybauskaitė siunčia signalą, kad toliau eskaluos konfliktą, – mano politologas Vytautas Dumbliauskas. Šalies vadovė D. Grybauskaitė rytoj, penktadienį, nedalyvaus vyksiančiame pirmajame iškilmingame išrinktojo Seimo posėdyje, kur parlamentarai prisieks. Tai žiniasklaidai patvirtino šalies vadovės vyriausioji patarėja spaudos tarnyboje Daiva Ulbinaitė.

Prezidentei, po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, nepanaikinus rinkimų rezultatų,  gresia izoliacija, - mano Politikos analizės ir tyrimų instituto vadovas Marius Ulozas. Sprendimas dėsningas „KT išvadą galima pasveikinti, nes jis nepasidavė dabartinės valdančiosios daugumos vadovų spaudimui pripažinti Seimo rinkimų rezultatus neteisėtais.

Visas pulkas Lietuvos sporto pasaulio atstovų per rinkimus beldėsi į Seimo duris, tačiau jos žvaigždėms taip ir neatsivėrė. „Galima viena kita žvaigždute pasipuošti, bet kai daroma tai bravūriškai, kaip su broliais Lavrinovičiais, tai panašu į šaipymąsi“, - Balsas.lt sakė politologas Alvidas Lukošaitis. Lapkričio 4-ą dieną Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai patvirtins Seimo rinkimų rezultatus ir galutinį naujos kadencijos Seimo narių sąrašą. Remdamasis neoficialiais duomenimis Balsas.

„Manau, kad po antrojo rinkimų turo, kai bus suskaičiuoti vienmandatininkų balsai, į pirmąją vietą iškops Lietuvos socialdemokratų partija“, – portalui balsas.lt teigia politologas ir istorikas Antanas Kulakauskas. Skaičiuoti koalicijų variantus ir vertinti susitarimus, kol nėra aiškūs galutiniai rezultatai, pasak A. Kulakausko, yra nerimta. „Na ką tu čia dabar suskaičiuosi, kiek kas tiksliai turės mandatų? Ir to paties „Drąsos kelio“ procentai, jei kalbėsime objektyviai, nė kiek nestebina.

Politologo Vytauto Dumbliausko nestebina į priekį išsiveržusios Darbo ir Lietuvos socialdemokratų partijos, tačiau tarp šių dviejų politinių jėgų prognozuoja konkurenciją. Jo vertinimu, apie rezultatus kalbėti dar per anksti, bet neabejoja, kad ketverius metus valdančioji buvusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pereis į opoziciją. „Tyrimai rodo, kad šitos partijos pirmos, ir tai nieko nenustebino. Rinkėjai padaro išvadas iš vienos partijos veiklos, kažkas nepatinka, tai.

Gruzijos parlamento rinkimai paneigė skeptikų nuogąstavimus ir įrodė, kad ši šalis tikrai yra demokratiška, tačiau dabar Gruzijos ateitis priklauso nuo to, ar prezidento Michailo Saakašvilio bei jam iššūkį metusio ir rinkimus laimėjusio milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio partijos ras bendrą kalbą ir sugebės siekti bendrų tikslų, teigia politologas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.

Nuo spalio 8 d. portalo LRT.LT vyriausiuoju redaktoriumi pradeda dirbti Vladimiras Laučius. Keturiasdešimtmetis žurnalistas ir politologas – autoritetinga figūra ne tik žiniasklaidos, bet ir politikos pasaulyje. „LRT.LT, kaip ir apskritai LRT, išsiskiria savo visuomenine misija.

Reitingų lentelės prieš rinkimus – vienas iš įdomiausių skaitinių. Jos įgauna vos ne magišką prasmę. Kaip tam tikrai daliai žmonių horoskopai ar pranašystės. Žinoma, sociologinės apklausos turi mokslinį pagrindą. Jų įkaitais tampa ir politologai, įvairių sričių apžvalgininkai, nes būtent apklausomis remdamiesi jie prognozuoja ir daro išvadas. Politikai, ypač tie, kurių reitingai neaukšti arba krintantys, tikina, kad apklausomis reikia mažiausiai tikėti, jos netikslios.

Pirmadienis – paskutinė diena, kai Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) gali įteikti pareiškinius dokumentus. Šiandien kartu su darbo diena baigiasi laikas, kai kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Seimo rinkimuose šiemet dalyvauti ketina maždaug pusšimtis patys save keliančių kandidatų ir  27 partijos. Tarp jų šešios naujos partijos.

Lietuvos politikos pasaulis sulig kiekviena diena vis labiau pradeda gyventi rinkimais. Nors oficiali rinkimų agitacija dar neprasidėjo, tačiau partijos jau senokai važinėja po Lietuvą, kalba sau reikalingas kalbas per televizijas ir radiją, jų pilni interneto portalai ir spauda.

Šią savaitę baigėsi terminas, kai, norintys dalyvauti spalio 14 dieną Seimo rinkimuose, turėjo užsiregistruoti Vyriausioje rinkimų komisijoje. Seimo rinkimuose dalyvauti panoro 27 partijos. Vienmandatėse apygardose jos jau iškėlė 413 kandidatų. 51 asmuo mandato sieks savarankiškai.

Suomijos politikos mokslų profesorių Timą Kivimakį (Timo Kivimaki) Danijos teismas nuteisė penkiems mėnesiams kalėti už šnipinėjimą, sekmadienį praneša interneto dienraštis „Helsingin Sanomat“. T. Kivimakis dirbo Kopenhagos universitete. Jis buvo nuteistas dėl neteisėto informacijos perdavimo šnipinėjančiai organizacijai iš užsienio. Įtariama, kad jis bendrininkavo su Rusijos diplomatais. Politologas neigia savo kaltę. „Jaučiuosi siaubingai.

„Interpeliacija teisingumo ministrui yra lengvai paaiškinama politine logika, tačiau vargu ar bus sėkminga“, – teigia Politikos tyrimų ir analizės instituto direktorius Marius Ulozas, komentuodamas faktą, kad Seime oficialiai įregistruota interpeliacija ministrui Remigijui Šimašiui. Pasak M. Ulozo, opozicija tiesiog privalo ją skelbti, nes visuomenė neigiamai nusiteikusi teismų atžvilgiu bei kelia viešas abejones dėl teisingumo Lietuvoje.

Jaunimas į politiką turi eiti nuosekliai, neskubėdamas, „nešokinėdamas“ į aukščiausias valdžios grandis, o pamažu augdamas ir įgydamas politinės patirties. Pasak politologo Lauro Bielinio, mūsų šalyje apleistas mechanizmas, kaip jauniems žmonėms ne spontaniškai, bet nuosekliai pasiekti aukščiausią politinį lygmenį. „Iš tikrųjų pati politinė sistema turėtų suformuoti tam tikrą mechanizmą, kuris leistų jaunimui įsiterpti.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius mano, kad dabartinę Vladimiro Putino priešrinkiminę kampaniją teko skubiai keisti. Eksperto manymu, V. Putino pasisakymai apie bandymus jį nužudyti labiau primena pasaką apie Jonuką melagiuką.

„Bet kuriam žmogui, kuris kritiškai žiūri į Lietuvos politinę ir teisinę realybę, nuo pat pradžių  buvo aišku, kad šioje istorijoje Vitalijų Gailių su Vytautu Giržadu pakišo“, – Balsas.lt sakė politologas Giedrius Kiaulakis. Anot jo, informacija po truputį, „dozuotai“, užuominomis buvo skelbiama, skirtumas tik tas, kad dabar viskas sudėta į vieną vietą.

Pirmą kartą visos registruotos partijos tuo pačiu metu privalės įrodyti, kad turi daugiau nei tūkstantį narių. Neįrodžiusioms gresia likvidavimas. Šiuo metu Lietuvoje įregistruota net 40 partijų, tačiau LTV naujienų tarnybos kalbinti politologai prognozuoja, kad į būsimąjį Seimą pateks mažiau politinių jėgų, nei yra dabar. Kiek daug Lietuvoje politinių partijų žmonės pamato tik kai ateina rinkimai.

Seimas vėlyvą antradienio vakarą patvirtino 2012 m. valstybės ir savivaldybių biudžetus, bet pats biudžetas ir jo priėmimo aplinkybės abejingų nepalieka ir sulaukia nemažai kritikos. Politologo Alvydo Medalinsko manymu, per tris kadencijas nepadaryta jokios pažangos.

Kitų metų biudžeto projekto svarstymą lydi raginimai kelti mokesčius, įvesti naujus, taupyti. Kartu raginama neskriausti senolių, kuriems šalies vadovai ne kartą žadėjo atkurti pensijas į prieškrizinį lygį. Pastarąją skylę valdantieji užsimojo užkimšti pagrobdami lėšas, sukauptas privačiose pensijų fonduose.

Valstybei nacionalizavus „Snoro“ banką ir pastarojo antrinės įmonės iš dalies kontroliuojamai „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupei smarkiai į tai sureagavus, Seime „atgimė“ idėja uždrausti bankams valdyti žiniasklaidos priemones net ir per dukterines firmas. Grupė Seimo narių, kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Arvydu Anušausku, įregistravo atitinkamas įstatymų pataisas.

Ekonominė krizė stipriai kerta dabartiniam Baltarusijos režimui, interviu Die Zeit kalba baltarusių politologas Valerijus Karbalevičius. Visuomenė jau pavargo nuo 17 metų trunkančios diktatūros. Paska, Karbalevičiaus, kuris savo bloge analizuoja ekonominę ir politinę Baltarusijos situaciją, Vakarų įsitikinimas, kad šalies opozicija yra gerokai susiskaldžiusi, realybę atitinka tik iš dalies. „Mums neužtenka realių lyderių.

Seimo rinkimai ir naujos Vyriausybės sudarymas įvyks daugiau nei po metų, tačiau jau dabar viešojoje erdvėje spėliojama, kaip įvairioms politinėms partijoms seksis, kaip pasiskirstys politinės jėgos, kas taps naujuoju premjeru ir analizuojama, kuo gi dabartinis premjeras Andrius Kubilius taip neįtinka liaudžiai.

Užsienio reikalų ministerija (URM), Seimo užsienio reikalų komitetas (URK) ir prezidentūra nepadarė namų darbų, – mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Lauras Bielinis. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus galvos reikalauti jis nelinkęs. „Atskirčiau dvi problemos dalis. Vienas klausimas – valdininkai. Čia atliekami tikslūs normatyviniai veiksmai, pagal galiojančias formalias normas. Kas kita yra politikų ir institucijų vadovų atsakomybė.

„Teiginys, kad „ledai pajudėjo“ prokuratūros ar teismų sistemų reformose, labiau atspindi prezidentės Dalios Grybauskaitės lūkesčius, negu realijas“, – sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis, komentuodamas šalies vadovės metinį pranešimą. L. Bielinis portalui „Balsas.lt“ sakė, kad jei permainos ir prasidėjo, tai nebūtinai teigiamos. „Taip – įvyko kadrinių pakeitimų, dar priimti kai kurie sprendimai, kurių žalą ir naudą suvoksime tik po kelerių metų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime nurodyta, kad bus plečiamasi į bendradarbiavimą su Skandinavijos šalimis mano, – politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas. A.Medalinsko nuomone, nors prezidentės D. Grybauskaitės kalboje užsienio politika ir nebuvo pagrindinė tema, bet šioje srityje pasisakyta aiškiau nei pernai. „Apskritai pernai daugiau kalbėta abstrakčiai – apie žmogų, vertybes ir pan. Šiemet buvo konkretesnių pasisakymų.

Antano Valionio traukimasis iš Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje pareigų buvo tikėtinas po jo pasisakymų apie padėtį šioje šalyje ir ypač jos Prezidentą Valdį Zatlerą, tačiau tai neturėtų daryti įtakos tolesniems abiejų šalių santykiams, teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas.

Naujasis Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas – tai fenomenas su unikalia politiko uosle ir gebėjimais pritraukti paramą, su juo nuobodu nebus, konstatuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas. „Manau, kad nuobodu nebus, bent jau to tai tikrai galima tikėtis meru būnant A. Zuokui.

Lenkijos žiniasklaidai ir politikams prabilus apie prasčiausius Lietuvos ir Lenkijos dvišalius santykius per 20 metų ir pasiektą dugną, politologas Tomas Janeliūnas tikina, jog reaguojant į tokius pasisakymus būtų realu įžvelgti ir teigiamą to pusę, kad pagaliau pasiekus dugną galėsime ieškoti atspirties taškų ir nuosekliai pradėti gerinti dvišalius santykius. Kaimyninės šalies spaudos ir politinių sluoksnių reakciją sukėlė trečiadienį Prezidentės pasirašytos Švietimo įstatymo pataisos.

Apie rinkimų rezultatus, laimėtojus ir pralaimėtojus kalbėjomės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu dr. Mindaugu Jurkynu.  Pasak politologo, šie savivaldybių tarybų rinkimai išsiskyrė tuo, kad rinkėjai kreipė mažiau dėmesio į nacionalinę politiką, o labiau orientavosi į tai, ką jiems gali duoti savivalda.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius nesiima vertinti, ar ūkio ministras D. Kreivys tapo manipuliacijų auka. Vis dėlto jis pripažįsta, kad paties ministro veiksmai galėję paskatinti tariamas manipuliacijas. K. Girniaus manymu, ūkio ministras prastai atliko finansinę išpažintį, kitai tariant, eidamas į politiką nuslėpė, kokie yra jo tikrieji finansiniai interesai. Politologo teigimu, ministras turėjo deklaruoti savo akcijas.

Politologas Kęstutis Girnius Prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmąjį metinį pranešimą įvardina kaip trumpą, nekonkretų ir be tvirtesnio turinio. Prezidentės metinis pranešimas yra nukreiptas į nuskriaustą "mažą žmogų", o ne politinį elitą, teigė buvęs kadenciją baigusio šalies vadovo Valdo Adamkaus patarėjas politologas Lauras Bielinis.