politologas

Baltijos šalių kreipimasis į NATO dėl saugumo dabar skamba jau ne tik garsiau, bet ir kur kas aiškiau ir detaliau. Keturi ekspertai - buvęs Estijos atstovas prie NATO ir ambasadorius Rusijoje Jurijus Luikas, buvęs NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vadas Egonas Ramsas, buvęs NATO vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas Richardas Shirreffas ir buvęs vyriausias NATO pajėgų vadas Europoje Wesley Clarkas – parengė atskaitą, parodančią, kad Baltijos šalys yra lengvas kąsnelis Rusijai, o NATO y...

Politologas Ramūnas Vilpišauskas mano, kad teisėsaugai pareiškus įtarimus korupcija Eligijui Masiuliui, realiausias pretendentas perimti Liberalų sąjūdžio pirmininko vairą yra pirmasis vicepirmininkas Antanas Guoga.

  Žinia apie tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba tiria įtarimus apie Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui duotą kyšį yra tikra „bomba“ liberalams priešrinkiminiu laikotarpiu, BNS sakė politologas Mažvydas Jastramskis.   „Manau, kad žinia vienareikšmiškai jiems yra prastoka – ir ne tik dėl tos žinios krūvio, kad yra ikiteisminis tyrimas pradėtas, bet ir dėl to, kada ji paskelbta: iki vasaros žmonės dar domisi politika ir po to tas susidomėjimas prieš rugsėjį padidės.

Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos mėsai taikymą mes siūlome dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai padėtų sumažinti mėsos ir jos produktų kainą, mėsa taptų prieinama žmogui, „Žinių radijui“ sakė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.   „Antra, Lietuvos ūkininkams ir prekybininkams būtų sudarytos geresnės sąlygos konkuruoti su kaimyninių šalių ūkininkais. <...> Kiek mes prarastume [iš biudžeto], sunku tiksliai būtų atsakyti į šį klausimą.

Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos galimybės gerai pasirodyti Seimo rinkimuose nėra labai didelės, sako politologas Algis Krupavičius. Anot jo, partijai trukdo neigiamas jos įvaizdis visuomenėje, nesugebėjimas pasiūlyti rimtų problemų sprendimo būdų. Tačiau jis pripažįsta, kad partijos atsinaujinimas yra įspūdingas ir ji rinkimuose gali gauti daugiau rinkėjų balsų nei šiuo metu rodo apklausos.

Mūsų politikai – ūkininkų tipo, pagal seną brežnevinę taisyklę, kad ekonomika turi būti ekonomiška, ir jokių moralinių skrupulų politikai neturi, „Žinių radijui“ sakė politologas Liutauras Gudžinskas.   „Tokių politikų-ūkininkų yra visos partijose ir jie gali būti linkę tvarkyti reikalus būtent taip. Kitas dalykas – institucinė terpė, kur priimami tokie sprendimai. Tai visgi Vyriausybė, tai nėra parlamentinės diskusijos, nėra skaidrumo reikalavimų.

 Laikai keičiasi. Propagandos formos kiek kinta taip pat, tačiau frazės dažnai panašios. Vienos lietuviškos radijo stoties paskyros socialiniame tinklalapyje vyriausiasis redaktorius sako, kad prieš Sausio 13-ąją ypač suaktyvėjo propagandą skleidžiantys komentatoriai. Vien vakar savo paskyroje jie blokavo tris šimtus provokatorių profilių.

Politologas Tomas Janeliūnas neapgalvota „dovana propagandinėms klišėms“ vadina buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Gedimino Grinos siūlymą naikinti tautinių mažumų mokyklas. „Pats siūlymas tai daryti yra neapgalvotas“, - BNS trečiadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių mokslų ir instituto dėstytojas. Pasak jo, toks pareiškimas gali paskatinti kaltinimus Lietuvai pažeidinėjant tautinių mažumų teises.

Nepaisant pastangų koordinuotai vadovauti Latvijos Vyriausybei, atsistatydinusi premjerė Laimduota Straujuma ne visada kontroliavo situaciją ir neturėjo palaikymo Saeimoje, sako politologas Liutauras Gudžinskas. „Su visa pagarba jos koordinuotam valdymui ir bandymui viską suderinti, Vyriausybėje ji ne visada aiškiai kontroliavo situaciją ir ji neturėjo visiško palaikymo parlamente ir jos pačios partijoje“, - BNS pirmadienį sakė L.Gudžinskas.

Teroro aktai Paryžiuje paveiks Europos valstybių požiūrį į tarptautinį ir nacionalinį saugumą bei skatins jį stiprinti, taip pat gali turėti įtakos didesnei migrantų kontrolei, mano BNS kalbinti politologai. „Bendra vyraujanti nuomonė yra, kuri buvo išreikšta ir prancūzų spaudoje – kad prasidėjo karas Prancūzijos viduje.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad po euro zonos viršūnių susitikimo daugiausia klausimų kelia tai, kaip Graikijai pavyks įgyvendinti pažadėtas reformas mainais už finansinę paramą ir kokį poveikį jos turės šalies ekonomikai.

 Nenoras priimti į Lietuvą pabėgėlius rodo šalies vadovų baimę priimti nepopuliarius sprendimus, teigia politologas Kęstutis Girnius. „Manyčiau, kad didžiausia baimė yra priimti sprendimus, kurie supykdytų dalį visuomenės. Jeigu politikai racionaliai galvotų, jie žinotų, kad kelis šimtus žmonių tikrai galima būtų priimti ir tai nepakenks lietuvių tautai, lietuvių kultūrai. Bet matant, kad yra žmonių, kurie yra neigiamai nusistatę, mūsų politikų drąsa išnyksta“, – BNS sakė K.Girnius.

 Politologai teigia, kad diskusijose dėl Rusijos grėsmės, šauktinių grąžinimo ar imigrantų priėmimo „etikečių klijavimas“ kitokiai nuomonei gali būtų žalingas valstybei. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologė Margarita Šešelgytė sako, kad jautrios ir emocionalios reakcijos, kai viskas tampa arba juoda, arba balta, potencialios grėsmės akivaizdoje yra suprantamos, tačiau gali būti žalingos.

Prezidentės vieši pasisakymai apie Darbo partiją rodo, kad šalies vadovė greičiausiai ne itin mėgsta šią partiją. Tam pritaria ir politologas Mažvydas Jastramskis.

Didžiojoje Britanijoje gegužės 7-ąją vyks parlamento rinkimai. Priešrinkiminės apklausos skelbia ne itin palankius rezultatus dabartiniam vadovui Deividui Kameronui ir jo vedamiems konservatoriams. Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius teigia, kad šie rinkimai gali būti Didžiosios Britanijos politikos kelrodis dešimtmečiui į priekį ir po rinkimų susidarysiančios koalicijos lems, kiek gyvos bus euroskeptiškos nuotaikos šioje šalyje.

Algirdo Butkevičiaus perrinkimas socialdemokratų vadovu buvo formalumas, tačiau tai logiška ir pragmatiška pozicija, nes premjeras išlieka tarp populiariausių politikų visuomenės akimis, teigia Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas. „Mano nuomone, Socialdemokratų partijoje pirmininko rinkimai vadovavosi paprasta taisykle, kad perkėloje arkliai yra nekeičiami.

Giedrė Trapikaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Per šią rinkimų kampaniją kandidatė į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentus Hillary Clinton dėmesį perkelia į vidurinės klasės žmogų, tačiau jai bus sunku įrodyti, kad ji – tokia pati eilinė pilietė, kaip būsimi jos rinkėjai, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius. „Nors Demokratų partija atstovauja darbininkams, H. Clinton nėra darbininkė.

Prieš penkerius metus sudužęs prezidentinis Lenkijos lėktuvas šalia Smolensko – Rusijos specialiųjų tarnybų darbas, tokią versiją savo naujoje knygoje kelia vokiečių žurnalistas Jurgenas Rothas. O istorikas, politologas Šarūnas Liekis sako nematantis pagrindo abejoti oficialia tyrimo versija: sąmokslo teorijų įvairiais klausimais Lenkijoje per istoriją kelta daug ir jos nepasitvirtino. Tačiau politologas neabejoja, kad sąmokslo teorijos bus naudojamos Lenkijos vidinėms politikų kovoms.

Statutinio pareigūno skyrimas vidaus reikalų ministru yra neįprastas sprendimas, nes demokratinėse šalyse vadinamosioms „jėgos ministerijoms“ dažniausiai vadovauja politikai, teigia politologas Algis Krupavičius. Tai Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius sakė po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė vidaus reikalų ministru paskyrė policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį.

Rita Miliūtė, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Kaip atskirti garsiai rėkiantį lobistą nuo tikrai į bėdą pakliuvusio verslininko? Atsakymo į šį klausimą artimiausiais mėnesiais reikės ieškoti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) politikams. Vieni jau suskubo ieškoti būdų, kaip kompensuoti verslo nuostolius dėl Rusijos paskelbto embargo maisto produktų importui.

Šį pavasarį į pagalbą Lietuvos rinkėjams grįžta atsinaujinęs internetinis rinkimų kompasas www.manobalsas.lt. Svetainės lankytojai gali atlikti du testus, skirtus šių metų gegužės mėnesį vyksiantiems šalies Prezidento (gegužės 11 d.) ir Europos Parlamento (gegužės 25 d.) rinkimams. Pastariesiems skirtas testas yra visose Europos Sąjungos šalyse vykdomos iniciatyvos dalis ir taip pat gali būti pasiekiamas adresu www.euvox.eu.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Rinkimai Lietuvoje tapo nuobodūs ir dėl politinių partijų, ir dėl visuomenės kaltės, portalui LRT.lt teigia politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka ir politologė Lidija Šabajevaitė. „Rinkimų nėra, yra tik perrinkimai. [...] Tai ir visuomenės kaltė, nes ji yra pavargusi, nebenori kovos“, – aiškina R. Valatka. Tuo metu partijos, pasak L. Šabajevaitės, net nesistengia išplėsti savo elektorato bei neakcentuoja skirtingų politinių principų.

JAV valstybės sekretoriaus Džono Kerio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikime dėl Ukrainos persilaužimo nepasiekta. Tačiau pokalbiai Paryžiuje buvo „konstruktyvūs“, pareiškė S. Lavrovas. Politologas Vadimas Volovojus mano, kad Rusija, leisdamasi į derybas, tiesiog gudrauja. „Aš manau, kad Rusija toliau gudrauja ir savo planų – įtvirtinti poziciją Ukrainoje – tikrai neatsisakė.

Lietuvos Respublikos prezidentė ketvirtadienį skaitė metinį pranešimą šalies Seime. Politologai Marius Laurinavičius ir Vladimiras Laučius LRT televizijos laidoje teigė, kad tai buvo geriausias pranešimas per visą Lietuvos prezidentų istoriją. „Sudėlioti akcentai lygiaverčiai įvairioms sritims. Buvo galima tikėtis, kad skirs dėmesį šalies gynybai. Tie nuogąstavimai prieš pranešimą, kad jai gali pritrūkti savikritikos ir bus daug rinkiminių triukų, tai ji paneigė.

Daugiausiai investicijų pritraukia valstybės, į savo gynybą žiūrinčios rimtai, portalui LRT.lt sakė politologas Šarūnas Liekis. Jo vertinimu, Lietuvos požiūris rimtas neatrodo, nes gynyba finansuojama per silpnai, o turimi ginklai – neadekvatūs. Tačiau ekonomistas Nerijus Mačiulis su tokiu požiūriu nesutinka ir po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos užvirusias diskusijas dėl krašto apsaugos vadina panikos kėlimu.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Laikui bėgant Rusijos spaudimas Baltijos šalims ir Lenkijai gali didėti, tačiau greičiausiai tai nebūtų tiesioginė karinė intervencija, todėl 5-ąjį NATO sutarties straipsnį reikėtų peržiūrėti ir tiksliau apibrėžti, kas yra agresija, šalies narės užpuolimas. Taip naujienų portalui LRT.lt sako Latvijos Tarptautinių reikalų instituto vadovas Andris Sprūdas.

 Daugelį metų buvome Rusijos priešų „Top 5“, tačiau pernelyg nekreipėme į tai dėmesio, o turėjome, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto seminare „Informacinio saugumo spragos ir grėsmės Lietuvoje“ sako politologas Nerijus Maliukevičius. Jo teigimu, santykis tarp to, ką Vladimiras Putinas sako, ir to, ką daro, yra labai glaudus.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Politologai, vertindami pretendentų į Prezidento postą retorinius gebėjimus, teigia, kad kandidatai nėra paruošę namų darbų, o kai kuriose sferose išvis nežino, ką pasakyti. Profesoriaus Gintauto Mažeikio manymu, bene svarbiausias klausimas, kuriuo kandidatai turės pasisakyti, yra Ukrainos situacija. „Šie rinkimai bus giliai veikiami visos Ukrainos ir Maidano situacijos. Kiekvienas pretendentas vienaip ar kitaip turės pasisakyti šiuo klausimu.

„Savo rinkiminę kampaniją Dalia Grybauskaitė turėjo pradėti kokiu nors įspūdingu, visus pritraukiančiu veiksmu. Jos kalbos, ypač dėl Darbo partijos, iš tiesų, rinkimine prasme yra labai efektingas dėmesio sutelkimas į save“, - apie šalies vadovės poziciją prabilo politologas Lauras Bielinis. Jis pabrėžė, kad apie D. Grybauskaitės pasisakymus nekalba teisiniais ar politiniais aspektais. „Tegul čia juristai su politikais aiškinasi.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Nuolatinis valdžios kartojimas, kad esame bet kam pasirengę ir saugūs, kelia nerimą, sako politologas Tomas Janeliūnas. Anot jo, tai rodo, kad šalies saugumo reikalai tampa antraeiliai. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius įsitikinęs, kad šiandieninis Lietuvos saugumo prioritetas yra Ukrainos saugumas. Pasak A. Kubiliaus, Rusijos veiksmai kelia grėsmę visam pasauliui, o Lietuva yra jo dalis.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Ketvirtadienį baigiasi politinės kampanijos dalyvių registravimas Prezidento rinkimams bei prasideda oficialus pretendentų būti kandidatais registravimo procesas. Politologas Lauras Bielinis prognozuoja, kad iš kol kas 18-os politinės kampanijos dalyvių realiai rinkimuose dalyvauti turėtų trečdaliu mažiau.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Politologai neabejoja, kad Daliai Grybauskaitei, nusprendusiai siekti antros kadencijos, Prezidento rinkimų kova šįkart nebus lengva. Mat yra ne vienas kontroversiškas klausimas, į kurį šalies vadovė debatų metu privalės turėti atsakymą. Dalia Grybauskaitė šią savaitę pati patvirtino tai, kuo beveik niekas neabejojo. Ji sieks prezidento posto antrajai kadencijai.

Lenkų tautinė bendruomenė Lietuvoje jaučiasi nesaugiai, mokyklose iš vaikų tyčiojamasi vien dėl jų kilmės, sako istorikas Alvydas Nikžentaitis. Jo teigimu, nesutarimai aštrėja ir dėl valdančiosios koalicijos rinkiminių pažadų nevykdymo, ir dėl Lietuvos lenkų rinkiminės akcijos (LLRA) savanaudiškos politinės kovos. Politologas Raimundas Lopata, savo ruožtu, pabrėžia, kad problemos šaknys – Lietuvos politikų nesugebėjimas spręsti strateginių valstybės užsienio politikos uždavinių.

Grybauskaitė, Balčytis, Zuokas, Paulauskas ir dar trys smulkios kortos, – žaidžiame rinkiminį kortų žaidimą. Ant stalo guli „bankas“. Ar imsime jį? O kokios kortos jame? Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, politologas Ignas Krupavičius pirmuoju bandymu spėjo, kad jame – Pakso korta. Politologas traukia antrą kortą iš banko, joje – Matulevičius. Trečioji? Tenka šiek tiek pasufleruoti, apie ką svarstau pats – Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). „Taip, apie tą patį galvojau ir aš.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt „Tvarkietis“ Andrius Mazuronis nebeištvėrė ir pasisakė dėl partijos lyderio Rolando Pakso ambicijų kandidatuoti prezidento rinkimuose. „Akivaizdu, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partija prezidento rinkimuose nusprendžia neturėti savo kandidato, taip netiesiogiai paremdama dabartinę prezidentę“, – socialinio tinklo paskyroje pareiškė A. Mazuronis. Politologo vertinimu, šioje partijoje jau seniai ruseno konflikto židinys.

Energetikos ministerijai ruošiant naują ieškinį arbitraže prieš Rusijos dujų koncerną "Gazprom", Lietuvos politologas sako, jog tokiu derybiniu manevru siekiama paspartinti Lietuvos derybas su koncernu dėl dujų tiekimo sąlygų. Kartu jis neatmeta, jog toks žingsnis galėjo būti derintas su didžiausiu "Lietuvos dujų" akcininku - Vokietijos energetikos koncernu "E.ON", kuris traukiasi iš Lietuvos ir ketina parduoti savo akcijas dujų bei elektros įmonėse.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas dėl Rusijos politikos nevykti į Sočio žiemos olimpines žaidynes neatrodo nepagrįstas, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“ Svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginys – Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje, kai buvo parafuotos asociacijos ir laisvos prekybos Bendrijos sutartys su Gruzija ir Moldova. Ukrainos Prezidentas nesileido perkalbamas ES vadovų ir asociacijos sutartis su Ukraina liko nepasirašyta.

Pasklidus žiniai, kad apie atsistatydinimą pranešė ne tik Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis, bet ir visa vyriausybė, imta diskutuoti, kas iš tiesų slypi po šiuo politiniu sprendimu? Ar nelaimė prekybos centre kartu nušlavė ir šalies premjerą bei visą vyriausybę? Politologas Vincentas Vobolevičius, paklaustas, kaip reikėtų vertinti Latvijos premjero atsistatydinimo faktą, sakė: „Jei tai buvo daroma tik dėl įvykių prekybos centre, veikiausiai tai yra pretekstas, juk paprastai dėl tokių nelaimi...

Politikai liaupsina mūsų šalies narystę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, o politikos ekspertai ragina nepuoselėti didelių vilčių siekiant diplomatinių tikslų. Mūsų šalies politologai mano, kad pompastiškai paskelbtas faktas, jog Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, yra gerokai pervertintas.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Kadangi buvo pakeista Darbo partijos vadovybė ir Seimo pirmininkas, nebus sudėtinga pakeisti ir ministrus, mano Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. „Tai tam tikra Darbo partijos tapatybės paieška. Jie, matyt, nenori susitapatinti su socialdemokratais“, – svarsto jis.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt „Kad taptum Seimo pirmininku, anksčiau reikėjo būti Aleksandru Stulginskiu ar Vytautu Landsbergiu. Dabar užtenka būti lojaliu nedidelės partijos pirmininku“, – tinklalapiui LRT.lt konstatuoja Nepriklausomybės akto signataras, politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Jam antrina ir politologas Lauras Bielinis – kai nėra vientisos koalicijos, Seimo pirmininku esą tampa ne stipriausias, o palankiausias.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Artėjant Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje, Kijevas skuba vykdyti reformas – priimtas įstatymų paketas, keičiantis teismų sistemą, netrukus bus svarstomi rinkimų įstatymo pakeitimai. Nors Europos Sąjunga (ES) ir ragina, buvusios premjerės Julijos Tymošenko išlaisvinimo klausimas dar neišspręstas.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Rusijos apribojimai lietuviškiems pieno produktams politologui Nerijui Maliukevičiui sukelia deja vu. Jis prisimena, kaip, uždarius naftotiekį „Draugystė“, Lietuva taip pat tikėjosi gauti oficialią informaciją.

Politologas Laurynas Kasčiūnas mano, kad Rusija lietuviško pieno importą apribojo dėl politinių priežasčių, artėjant Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Permainos Seimo vadovybėje naudingos tiek pačiai Darbo partijai, tiek valdančiajai koalicijai, teigia politologai. Esą Vytauto Gapšio savanorišką pasitraukimą iš Seimo vicepirmininko pareigų greičiausiai nulėmė prastėjantys Darbo partijos (leiboristų) reitingai. Tuo metu Seimo pirmininko Vydo Gedvilo pasitraukimą ir Loretos Graužinienės skyrimą į jo vietą esą gali lemti artėjantys Prezidento rinkimai.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Situacija, kai lygioje vietoje iš posto traukiasi Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, byloja, kad jis nėra iš artimiausio Viktoro Uspaskicho rato, kuo jis labiausiai pasitiki, tinklalapiui LRT.lt sako žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Panašiai mąsto ir politologas Algis Krupavičius, kurio nuomone, Seimo pirmininke tapus Loretai Graužinienei, netiesiogiai sustiprėtų V. Uspaskicho įtaka. „Tai kaip perkūnas iš giedro dangaus.

„Nuo politinės istorijos prie istorijos politikos?“ – taip pavadintas Šiaulių universiteto bibliotekoje rugsėjo 26–29 dienomis vyksiantis III Lietuvos istorikų suvažiavimas. Į jį atvažiuos šalies istorikų elitas. Vienas iš suvažiavimo organizatorių Šiaulių universiteto profesorius Arūnas Gumuliauskas sako, kad šis suvažiavimas – svarbesnis įvykis nei „Šiaulių dienos“. Po jo gali tekti perrašyti ir istorijos vadovėlius.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Konkurento artimiausiuose prezidento rinkimuose Dalia Grybauskaitė neturės, nes visuomenei nei lyderiai, nei prezidentės konkurentai šiandien nėra reikalingi, konstatuoja politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Visai kitaip buvo Sąjūdžio metais, kai buvo suvokiamas tokių žmonių poreikis ir vertė. „Dabar visuomenė tenori gauti pinigų. O lyderiai, jų manymu, turi atskristi iš Marso ar iš toliau“, – tikina R. Valatka.