politikai

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas ragina valstybę skirti kompensacijas įmonėms, kurios apmoka darbuotojų koronaviruso testus. Valdantieji sako, kad tokia idėja yra svarstytina, tačiau reikėtų įvertinti valstybės finansines galimybes bei laboratorijų pajėgumus, nes šiuo metu jų trūksta. „Įmonės nepakankamai atlieka savo darbuotojų sveikatingumo vertinimų. Tai sąlygoja kai kurios ekonominės priežastys.

Su koronavirusu užsikrėtusia Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen kontaktavusiai kandidatei į premjerus Ingridai Šimonytei penktadienio rytą bus atliktas COVID-19 testas, pranešė konservatorių atstovė. „Rytoj ryte I. Šimonytei privačioje klinikoje jos asmenine iniciatyva bus atliktas testas.

Kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė sako, kad svarstymų dėl pokyčių antros pakopos pensijų kaupime tikriausiai nepavykti išvengti, tačiau abejoja, kad tie svarstymai paskatintų dar vieną pensijų kaupimo reformą. „Ką tik viena reforma įvyko. Per pastarąsias kelias kadencijas kiekvienoje jų turėjome po vieną reformą. Reikia išvengti, kad dar vienoje kadencijoje bus dar viena pensijų kaupimo antros pakopos reforma“, – ketvirtadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje pareiškė I. Šimonytė.

Vyriausybę formuojanti Ingrida Šimonytė sako, kad buvęs valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys buvo jos pirmas pasirinkimas į sveikatos apsaugos ministrus, tačiau pripažįsta neturinti prezidento pažado dėl ministrų tvirtinimo. „Planą B gyvenime reikia turėti visada, bet šitame etape norėčiau išgirsti argumentus, kodėl netinka planas A, o tada jau kalbėti apie planą B, C, ar kokį nors dar,“ – interviu BNS trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Trys opozicinės Seimo frakcijos tariasi dėl bendradarbiavimo, tačiau socialdemokratai nenori rašytinio susitarimo. Antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Darbo partijos lyderiai Seime kalbėjo apie galimą bendradarbiavimą ir derino opozicijai priklausančių postų pasidalijimą.  „Aptarėme galimybę pasirašyti susitarimą. (...) Yra Darbo partijos patikinimas, kad jie dirbs opozicijoje.

Šeštadienio vakarą trumpam nusikelkime į svarbius įvykius penktadieniui besibaIgiant. Pirmasis naujai iškeptų Seimo narių plenarinis posėdis užtruko beveik iki nakties. Iš pradžių viskas klojosi sklandžiai. Kaip ir tikėtasi, Viktorą Pranckietį Seimo pirmininko poste keičia liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. O štai jos vicepirmininkų rinkimai iškart įplieskė didžiules aistras.

Seime prisiekė naujosios kadencijos parlamentarai. Dėl koronaviruso grėsmės ceremonija skyrėsi nuo ankstesnių, o papildomo streso naujokams sukėlė ir klaidūs parlamento koridoriai ir žurnalistų kameros – viena parlamento naujokė nuo jų spruko jau pirmąją kadencijos dieną. Gabrielius Landsbergis bandė prisiekti nepadėjęs rankos ant Konstitucijos,  o daliai seimūnų šiek tiek nerimo sukėlė ir data, kurią prisiekiama – penktadienis, 13-oji.

12-tas Lietuvos Seimas paskutiniu posėdžiu užbaigė savo ketverių metų kadenciją. Nors Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas dar dirbs šiek tiek ilgiau, tačiau parlamentą jau penktadienį perims naujokai ir perrinkti seimūnai. Paskutinio posėdžio dieną apžvelgdami ketverius metus su valstiečiais valdžios viršūnėje, net ir opozicijoje esantys politikai pripažįsta, kad nebuvo viskas taip blogai, kaip jie kalbėjo iki rinkimų.

Jei mėgstate keliauti, žinote, kad ilgos kelionės yra labai brangios. Ypač jei keliaujate pirma klase. Ar privačiu lėktuvu. Privačiu lėktuvu šiuo atveju vadiname tokį, kuris neskraidina kitų keleivių. Kitaip tariant, pats orlaivis neprivalo nuosavybės teise priklausyti žmogui, kurį skraidina. Pavyzdžiui, Donaldas Trumpas dar nebūdamas JAV prezidentu skraidė nuosavu lėktuvu, o dabar skraido vadinamuoju „Air Force One“ ir yra šio sąrašo viršuje.

Seimo nariams, neperrinktiems į kitos kadencijos parlamentą, pasiūlyta mokėti valstybines rentas. Mokėti pinigus, kol susiras kitą darbą, siūloma ir buvusiems premjerams. Tokios Seime įregistruotos įstatymų pataisos kaip mat sukėlė ir žmonių nepasitenkinimą, ir kritiką tiek iš valdančiųjų, tiek ir opozicijos. Pataisų iniciatoriai iš Liberalų sąjūdžio, Darbo partijos ir socialdemokratų sako, kad tūkstantinės rentos neperrinktiems parlamentarams padėtų psichologiškai.

Naujos kadencijos Seimo nariai sulaukė vienos iš pirmųjų švenčių – jiems įteikti parlamentarų pažymėjimai. Tiesa, koronavirusas pakoregavo tiek ir pačią ceremoniją, tiek ir mokymus, kaip elgtis parlamente. Tačiau daliai politikų ruošiama ir papildoma dovana – remontuojamas Seimo viešbutis. Daliai išrinktųjų tai gera žinia, mat pas kai kuriuos deklaracijose šviečia nuliai – kalbant tiek apie turimus pinigus, tiek ir apie pernai sumokėtus mokesčius.

Po daugiau nei dviejų valandų už uždarų durų konservatorių, Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijos lyderiai pranešė susitarę jau dėl 80-ies procentų koalicinės sutarties punktų. Tačiau būsimoji premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad dėl dalies klausimų konservatoriai su liberalais kompromiso prieiti tiesiog negali – skiriasi vertybės. Visgi ekspertai mano, kad iš tikrųjų trijų partijų derybas pristabdo tai, dėl ko ietys labiausiai ir kryžiuojasi visais laikais. Tai – postų dalybos.

Seimo rinkimuose balsavę gyventojai parlamento sudėtį praskiedė trečdaliu – tokią dalį sudarys naujokai. Tarp jų matyti ir televizijos žvaigždžių, aktorių komediantų, psichiatrų, kitų sričių ekspertų ir koronavirusu sergantis geografijos mokytojas. Vyriausioji rinkimų komisija jau spėjo sudaryti ir statistinio išrinkto parlamentaro portretą.  Naujos kadencijos Seime iš 141 nario iš viso 49 bus naujokai. Dar 11 būsimų parlamentarų į šią vietą sugrįžta po pertraukos.

Šeštajai kadencijai prasibrovęs į Seimą Petras Gražulis jau galanda dantį prieš seksualines mažumas. O šių atstovai nežada nusileisti. Rinkimuose krito premjeras Saulius Skvernelis ir ministras Aurelijus Veryga. Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas meldžiasi, kad patektų į Seimą, mat nesugebėjo įveikti konservatoriaus Edmundo Pupinio. Socialdemokratą nuo gėdos kol kas gelbėja lygus skaičius balsų, tačiau nežinia, ar ilgam. Rinkimų komisija perskaičiuoja balsus.

Po aštuonerių metų į valdžią sugrįžus konservatoriams bei liberalams, buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad naujosios valdžios laukia trys rimti iššūkiai. Be to, D. Grybauskaitė priduria, kad nueinanti valdžia išvaistė pinigus, todėl dabar skola yra bene rekordinė. Apie tai, kokių pokyčių galime sulaukti atėjus į valdžią naujai išrinktai valdžiai, kalbėjome su D. Grybauskaite. Sveiki, prezidente.

Seimo rinkimus laimėję opoziciniai konservatoriai su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija pirmadienį pradėjo derybas dėl naujos koalicijos. BNS pateikia svarbiausias partijų pozicijas iš porinkiminių spaudos konferencijų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Užsitikrinę 50 mandatų parlamente, konservatoriai bus stipriausia jėga naujojoje koalicijoje.

Sekmadienį pasibaigus antrajam Seimo rinkimų turui, paaiškėjo, kad parlamente dirbs dešimties politinių jėgų atstovai ir keturi save išsikėlę kandidatai. Mandatų skaičių pagal partijas: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 50 mandatų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatai, Liberalų sąjūdis – 13 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija – 13 mandatų, Laisvės partija – 11 mandatų, Darbo partija – 10 mandatų.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis neigia siekęs paveikti tuometinius Liberalų sąjūdžio politikus, kad paminklas Jonui Basanavičiui būtų pastatytas sostinės Konstantino Sirvydo skvere, o ne prie Filharmonijos, kur yra dabar.

Du didžiausi rinkimų netikėtumai – kas nulėmė Laisvės partijos sėkmę ir Darbo partijos prisikėlimą iš pelenų? Politologai įsitikinę – Laisvės partiją lydėjo ir naujoko sėkmė, ir aktyvi bei agresyvi viešųjų ryšių kampanija. Kaip feniksas iš pelenų pakilusi Darbo partija su Viktoru Uspaskichu rinkėjus suviliojo didžiuliais pinigais – reklamai ir kampanijai išleido – mažiausiai 900 tūkstančių eurų.

Rinkimuose dalyvaujančios partijos taip nori patekti į Seimą, kad tam negaili milžiniškų sumų. Suskaičiavus po pirmojo turo išleistus pinigus ir pasiektus rezultatus, paaiškėjo, kad viena parlamentaro vieta kainavo nuo keliolikos iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Tiesa, didžiąją dalį pinigų partijos ir politikai gavo iš mūsų visų – mokesčių mokėtojų.

Vyriausioji rinkimų komisija ir policija aiškinasi galimą rinkėjų papirkinėjimą Trakų rajone. Į viešumą iškilo Trakų liberalų susirašinėjimas, kur jie aptarinėja produktų dalinimą gyventojams ir agitaciją. Pričiupti liberalai aiškina, esą juokavo. Tačiau Rinkimų komisija aiškinasi galimą įstatymo pažeidimą, kuris gali turėti partijai labai rimtų pasekmių. Dėl vietos Seime Trakų rajone kaunasi liberalė merė Edita Rudelienė.

Po pirmojo turo paaiškėjo ir dalis Seimo naujokų. Tokių jau dabar 22. Seimo salėje pamatysime ir profesionalų gėjų, ir buvusį Vilniaus universiteto rektorių. Seimo naujokų būryje netrūksta ir esamų, buvusių politikų, ir žvaigždžių atžalų, dalis naujokų jau matuojasi net tik Seimo nario, bet ministrų kėdes.

Kurie politikai jau po pirmojo rinkimų turo vienmandatėse apygardose tapo tautos išrinktaisiais, o kas pasmerktaisiais? Žmonės vienmandatėse apygardose išrinko tik tris seimūnus – du lenkų rinkimų akcijos kandidatus ir konservatorių sąrašo lyderę Ingrida Šimonytę.  Netrūko ir staigmenų – į antrą turą pateko Petras Gražulis.

Rinkimų šventėje incidentų išvengti nepavyko. Vilniuje įtūžęs rinkėjas užpuolė rinkimų komisijos narį, kitoje sostinės apygardoje sklido ne tik purškiamo dezinfekcinio skysčio, bet ir pagirių kvapas – komisijos narė į alkotesterį pripūtė daugiau nei promilę. Didžiuosiuose miestuose kilo problemų dėl daromų pertraukų apylinkėse. Dėl patalpų dezinfekavimo ar prasto apygardų pasiruošimo formavosi eilės.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų politinei kampanijai partijos daug dėmesio skiria pasaulį užklupusiai koronaviruso pandemijai ir vis dažniau kalba apie sveikatos problemas. Apie jas naujienų portalas tv3.lt pakalbino partijų lyderius. Vieni žada tęsti pradėtus darbus, o kiti – eiti priešingu keliu ir mažinti dabartinės valdžios sukurtas reformas.

Lietuvoje pajamų nelygybė tebėra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Nors prieš 4 metus į Seimą einantys politikai žadėjo vargšams kone rojų. Štai dabar nauji rinkimai ir vėl liejasi pažadai suvienodinti mokesčius vargšams ir turtingiesiems. Tik dabartiniai valdantieji pažadus dalina jau atsargiau. Pastarajai Seimo kadencijai artėjant prie pabaigos, savo gerove konservatorių ir valstiečių lyderiai skųstis neturėtų.

Apie mokyklų tinklo pertvarką šnekama ne vienus metus. Mažas mokyklas regionuose reikia palikti ar uždaryti sudarant galimybę vaikams mokytis didesnėse mokyklose? Politinių partijų lyderiai prieš Seimo rinkimus išsakė savo požiūrį.

Iki rinkimų liekant vis mažiau dienų, partijos galvoja apie koalicijų dėlionę, tačiau kategorišką „ne“ kuriai nors politinei jėgai atvirai sako vos viena kita. Noras pagaliau nebūti opozicijoje konservatorių lyderį traukia net į senų oponentų socialdemokratų pusę. Bendras darbas esą galimas net ir su valstiečiais. Tačiau tam prieštarauja premjeras Saulius Skvernelis, o Ramūnas Karbauskis nusitaikė į socdemų rinkėjus – pradėjo juos gąsdinti konservatoriais.

Prieš artėjančius Seimo rinkimus pasipylė politikų pažadai apie didesnes pensijas ir orią senatvę. Tačiau po rinkimų dažnai tai ir lieka tik pažadais. Valdantieji siūlo mokėti priedą prie senatvės pensijos – tai 13-ąją pensiją, kuri būtų išmokama metų gale. Socialdemokratai prakalbo apie švedišką modelį, kai skirtingų rūšių pensijos sujungiamos į universalią senatvės nacionalinę pensiją. Kaupiantiems privačiose pensijų fonduose – nauji instrumentai.

Į Seimą kandidatuojantys asmenys stebina, o kartais net prajuokina ir savo retorika ir barstomais pažadais. Vieni pasiryžę keisti pusę šalies įstatymų, kiti skubos tvarka nori didinti pensijas net iki tūkstančio eurų, nors nežino, iš kur tam paims pinigų. Yra ir tokių kandidatų, kuriems debatų metu klausimus reikia versti į rusų kalbą, o kai kurie žada, kad neįgyvendinę savų pažadų nusibaustų save rykščių kirčiais.

Ar įmanoma artėjančiuose Seimo rinkimuose nupirkti rinkėjų balsus ir už kiek žmonės pasiryžę savo balsą parduoti? Tokį eksperimentą atliko TV3 žinių žurnalistai.  Parduoti savo pasirinkimo teisę rizikuojant pakliūti į areštinę ir gauti pusės tūkstančio eurų baudą vilniečiai sutiko ir už 10 ir už 25 eurus, o kai kurie už pinigus net siūlėsi surinkti visą būrį tokių kuriem keli euras yra svarbiau nei sąžiningi rinkimai.

Iki Seimo rinkimų liko visai nedaug. Galbūt jau bandėte skaityti partijų programas ir išsirinkti, kurie pažadai ir vizijos jums atrodo priimtiniausi? Kurios partijos siūlo racionaliausias idėjas, o kokius pažadus rinkėjams vertėtų praleisti pro ausis? „Už mus šneka mūsų darbai“, – sako valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Tai, ką pristatome, atsakome už kiekvieną savo žodį“, – pasakoja Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. „Daugiau jėgos Lietuvai.

Vaistų gamintojų atstovai atmeta valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio kaltinimus, kad prieš Seimo rinkimus jie padidino kai kurių vaistų kainas, kad sukeltų žmonių nepasitenkinimą valdžia ir taip neva siekia nuversti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.

Kitos savaitės pirmadienį prasideda išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose. Jo metu pirmą kartą istorijoje balsadėžės stovės net miestų aikštėse – tam, kad žmonės mažiau būriuotųsi ir būtų mažesnė tikimybė balsuojant užsikrėsti koronavirusu. Virš labai žymia pastaruoju metu tapusios sostinės Lukiškių aikštės pakibę statybiniai vagonėliai. Tiesa, dideliam kai kurių džiaugsmui, skirti jie ne pliažui pilti. Čia vyks ne statybos, o rinkimai.

Koronavirusas įsisuko aplink valstybės vadovus. COVID-19 infekciją pasigavęs Raseinių meras Andrius Bautronis praėjusį sekmadienį leido su premjeru Sauliumi Skverneliu ir prezidentu Gitanu Nausėda. Valstybės vadovai suskubo darytis COVID-19 testų. Į memorialo Lietuvos partizanams atidengimo ceremoniją renkasi būrys garbingų svečių. Šalia koronavirusu susirgusio Raseinių mero Andriaus Bautronio žingsniuoja prezidentas Gitanas Nausėda.

Pernai 44 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai Lietuvoje valdė 101, tai yra kas dešimtą, žiniasklaidos priemonę, nurodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) prižiūrima žiniasklaidos stebėsenos svetainė www.stirna.info.

Po dviejų metų valdančiųjų vilkinimas plynųjų kirtimų draudimo klausimas vėl grįžta į Seimo darbotvarkę. Tiek laiko buvo vilkinamos mano parengtos Miškų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti plynuosius kirtimus vertingiausiuose Lietuvos miškuose.  Atrodo, kad prieš rinkimus Seimo valdantieji „atsibudo“, tačiau vis dar laukia intensyvios ir rimtos diskusijos ne tik dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose apribojimo, bet ir miškų strategijos, rezervatų plėtros.

Gyvūnų gerovės klausimai pastarosiomis dienomis tapo, kone, labiausiai po koronaviruso aptarinėjama tema Lietuvoje. Iš žiaurios nelaisvės išlaisvinta šimtai naminių gyvūnų, aptarinėjami galimi teisės aktų pakeitimai, numatantys griežtesnes baudas pažeidėjams ar institucines, sistemines pertvarkas, kurios turėtų garantuoti gyvūnų gerovę ir stabdyti bet kokį žiaurų elgesį su gyvūnais, organizuoti mitingai ir piketai, raginantys politikus imtis realių priemonių kovoje prieš žiaurų elgesį su gyvūnai...

Į Seimą norinčių patekti partijų lyderiai kaip reikiant kimba vieni kitiems į atlapus. Pristatydami savo politines programas dalis galimų tautos išrinktųjų nusprendė dėmesio siekti ne savo idėjomis, bet sumenkindami varžovus. Bene labiausiai aštrių žodžių varžovams negailėjo buvęs krepšinio treneris Tomas Pačėsas. Daugybė politikų giriasi, kad jų rinkiminės programos – pačios geriausios.

Pasirinkimas, regis, visiems skoniams. Vieni giriasi nuveiktais darbais ir žada juos tęsti, kiti kaltina valdžią socialistinėmis pažiūromis, dar kiti ragina tautiečius „atsiimti valstybę“. Yra ir tokių, kuriems Seimo nario mandatas būtų per prastas, į valdžią eitų tik sėsti į premjero postą. Siaubu šį balsavimą vadina Neringa Venckienė.

Iki Seimo rinkimų – vos geros penkios savaitės, tačiau reklaminės kampanijos šalyje nematyti. Plakatų miestuose mažai, o regionuose kviestis mases rinkėjų į sales politikai negali dėl Covid-19 apribojimų. Kam išvis nereikia reklamuotis – tai valdantiesiems, kurie nori nenori kasdien mirga ekranuose. Visgi apžvalgininkai tikina, kad valstiečiai dabar grumiasi su laiku – sugebės iki rinkimų išlaikyti populiarumą, ar žmonėms griežta politika spės įgristi.

Žmonės, jei norėsite ką nors viešai kalbėti ar rašyti apie premjerą Saulių Skvernelį, rinkimų įkarštyje su juo pasidaryti selfį ar nusipiešti abstrakciją su jo šešėliu, nuo šiol nepamirškite gauti raštišką leidimą. Nes jei pamiršite, pas Jus ateis Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ir nubaus. Čia – ne anekdotas, čia – gyvenimo Lietuvoje realybė, kurioje dabar ir aš pats rizikuoju sulaukti atitinkamo dėmesio.

Naujų mokslo metų proga Vilniaus miesto savivaldybė „pasveikino“ daugiau kaip 10 tūkstančių vaikų, jų tėvus ir trenerius, paralyžiuodama visą vaikų sportą sostinėje. Tai reiškia, kad dar mažiausiai mėnesį, o gal ir ilgiau vaikai sportuoti negalės.

Pirmąją koronaviruso bangą atlaikėme sėkmingai – tą žino visi, ir dideli, ir maži. Ir kaip galėtų būti kitaip, jei apie tai buvo kalbama pusę pavasario ir vasaros. Dar buvo kalbama, kad štai, mes jau dabar viską žinome ir esame pasiruošę antrai bangai, beje taip pat sėkmingai. Ir štai paatostogavę vasarą pasitinkame rudenį ir kas gi mūsų laukia? Sutrikę mokytojai ir mokyklų vadovai, pasimetę tėvai ir tūkstančiai privalomų taisyklių ir rekomendacijų ką reikia daryti mokiniams ir pedagogams.

Rusijos propagandistai šiomis dienomis turėjo pagrindo džiūgauti. O kaipgi kitaip – Lietuvos valdančiojoje daugumoje jie rado mūzą, kuri už juos generuoja tiek antilietuviškų naujienų! Kalbu apie V. Tomaševskį ir Z. Jedinskį. Ir jų bendrininkais dėl pasyvumo tapusią valdančiąją koaliciją.  Pirmąją savaitę stebėjausi, kodėl valdančiosios koalicijos krikštatėvis R. Karbauskis ignoruoja įvykius Baltarusijoje. Jis pasisakė įvairiausiomis temomis, tik ne apie kaimynus.

Iki Seimo rinkimų liko viso labo pusantro mėnesio, bet politinė kova atrodo labai vangi, visų dėmesį prikaustęs tik koronavirusas ir įvykiai Baltarusijoje. Ar bus intriga šiuose Seimo rinkimuose, teiraujamės bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovės Rasos Ališauskienės.  Sveiki.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio  naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinti 32 COVID-19 atvejai, daugiau kaip pusė iš jų – Vilniaus apskrityje. Po kontakto su sergančiaisiais užsikrėtė 21 žmogus, registruoti šeši įvežtiniai atvejai, penkių žmonių užsikrėtimo aplinkybės nenustatytos. Latvijoje nustatyta 18 koronaviruso atvejų, Estijoje – 17, Lenkijoje – 729, Rusijoje – 4676. Saviizoliacijos tvarka.

Psichologai rekomenduoja atostogų metu pamiršti visus darbinius reikalus, pakeisti aplinką ir visiškai atitrūkti nuo, kad ir labai mėgstamo, darbo. Atostogos žmogui skirtos atgauti jėgas ir pasiruošti naujam darbo sezonui. Atostogauja ne tik dirbantieji, jos priklauso ir moksleiviams, kurie vasaros metu ilsisi nuo įtemptų mokslo metų ir ruošiasi naujiems.

Pastarąsias dvi savaites stebėjome beprecedentį procesą – užpylus Registrų centro serverius, „paskendo“ juose buvusios sistemos. Visa Lietuva skaudžiai pajuto e-sveikatos praradimą.  Visą savaitę laukiau, kada valdžios vyrai prabils apie Registrų centro vadovo, Sauliaus Urbanavičiaus atsakomybę. Tačiau tylėjo jo tiesioginis vadovas teisingumo ministras (RC pavaldus Teisingumo ministerijai), tylėjo ir e-sveikatos „sisteminis“ bosas A. Veryga.