politikai

Lapkričio 14 dieną darbą pradėję naujieji Seimo nariai skaičiuoja jau antrosios darbo sesijos paskutines dienas. Pirmą kartą į Seimą išrinkti parlamentarai tikina, kad darbas nėra būtent toks, kokio tikėjosi. Liberalas ir buvęs Kultūros ministras Arūnas Gelūnas džiaugiasi, kad opozicijai į politinius žaidimus įsivelti netenka. O valstietis Robertas Šarknickas stebisi Seimo posėdžių salėje skambančiomis patyčiomis.

Vyriausybė nusprendė, kad nuo krizės jau praėjo pakankamai daug laiko ir svarsto padidinti visiems biudžetininkams ir politikams atlyginimus. Būtų didinamas bazinis dydis, tad eiliniams darbuotojams nubyrėtų trupiniai, o įtakingiems politikams, teisėjams ir kitiems aukštiems pareigūnams sumos siektų iki pusšimčio eurų. Teismų darbuotojai skundžiasi, kad gauna per mažus atlyginimus. Štai aukščiausiojo teismo teisėjų vidutinis atlyginimas „į rankas“ siekia apie 2300 eurų.

Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių argumentais ir įtaka, biurokratijos rutina ir pasipriešinimu, naujieji politikai paprastai stipriai sumažindavo savo ambicijas. Gaudavo realybės atsaką į kaktą, ir tuo viskas pasibaigdavo. Ir gyvenimas toliau eidavo savo vaga. Netobulas, bet įprastas.

Krašto apsaugos ministerija su amerikiečių ekspertais antradienį rengia vadinamąsias simuliacines stalo pratybas Lietuvos politikams ir už saugumą atsakingų institucijų atstovams. Per mokymus jie treniruosis dirbti krizės sąlygomis. „Viena iš mūsų tinkamo pasirengimo krizės atveju dalių yra politinių sprendimų priėmimas.

  Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako prašysiantis Valstybės saugumo departamento (VSD), kad jis padėtų parlamentui nustatyti, kuriomis kryptimis reikėtų aiškintis galimus politikų pavojingus ryšius su Rusija.   „Prašysiu VSD vadovybės, kad ji mums padėtų išsiaiškinti kryptis, kuriomis mes turime eiti.

Vyriausybė pasitarime trečiadienį numato diskutuoti dėl siūlymo mažinti parlamentarų skaičių nuo 141 iki 101 bei iš spalio į kovą perkelti Seimo rinkimų datą. Vyriausybės išvados projekte dėstomos abejonės dėl pataisų rengėjų argumentų. Idėją mažinti Seimo narių skaičių iniciatoriai argumentuoja sumažėjusiu šalies gyventojų skaičiumi. 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3 mln. 700 tūkst. žmonių. Šiuo metu Lietuva turi 2 mln. 850 tūkst. gyventojų.

26 politikai ir valstybės tarnautojai pernai Lietuvoje valdė 57 skirtingas žiniasklaidos priemones, rodo atnaujinta žiniasklaidos stebėsenos svetainė STIRNA.info. Per pastaruosius 20 metų 39 politikams ir valstybės tarnautojams priklausė 78 žiniasklaidos priemonės. Politikų ir tarnautojų, valdančių žiniasklaidos priemones, skaičius pastaraisiais metais nekito.

Apie tai, kaip svarbu ir reikšminga politikų populiarumui yra socialiniai tinklai ir komunikacija juose, turbūt jau net nebereikia aiškinti. Politikės aktualijos komentuojamos būtent čia, vieši pasisakymai net ir rezonansiniais visuomenės klausimais, taip pat vyksta būtent socialiniuose tinkluose. Tačiau ne visi tai daro kokybiškai ar įdomiai. O kiti, dėl savo užimtų darbotvarkių, samdo padėjėjus, kurie jų viešuose profiliuose komunikuoja su rinkėjais ar kitais politikais.

Paaiškėjo preliminarūs duomenys iš porinkiminės apklausos, kuriuose galima pamatyti kurios amžiaus grupes skyrė daugiausiai balsų pasirinktai partijai.

Politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų atlyginimus lemiantis bazinis dydis kitąmet nesikeis ir sieks 130,5 euro. Seimas ketvirtadienį 80 parlamentarų balsavus už, šešiems buvus prieš ir 17 parlamentarų susilaikius priėmė įstatymą, kuriuo 2017 metams paliktas šiemetinis pareiginės algos bazinis dydis. Keli „tvarkiečiai“ siūlė kelti pareiginės algos bazinį dydį beveik 12 eurų, tačiau Seimas šiam siūlymui nepritarė. Jis būtų iš biudžeto pareikalavęs ne mažiau kaip 80 mln. eurų.

Naujiems Seimo nariams išdalyti parlamentarų pažymėjimai. Į Seimą pateko net 77 politikai, kurie parlamentaro duonos ragaus pirmą kartą. Jauniausiai politikei vos 25-eri, vyriausiajam 75-eri. Įteikimo ceremonija neapsiėjo ir be išdaigų. Vienas liberalų senbuvių atsisakė priimti raudoną rožę – socialdemokratų simbolį. Liberalas Kęstutis Glaveckas gali leisti sau pajuokauti – jis vienas iš kelių Seime jau daugiau nei du dešimtmečius.

Į Seimą pateks 39 šalies savivaldybių tarybų nariai, jų vietas tarybose užims partijų ir rinkimų komitetų kolegos. Daugiausia politikų - po penkis - keisis Kaune ir Vilniuje.

Populiariausia tarp šalies politikų išlieka Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau kritus žmonių pasitikėjimui socialdemokratais per Seimo rinkimus - jų pirmininkas ir dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius nukrito į šeštą poziciją Lietuvos politikų populiarumo reitinge. Lietuvos gyventojai taip pat mano, kad šalies vadovė geriausiai atstovauja jų interesams, o po jos interesais gerai rūpinasi „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis reikalauja, kad Vyriausybė būtų sudaroma iš „profesionalų“, o partijų lyderiai, taip pat ir Gabrielius Landsbergis, vykdomojoje valdžioje neturėtų jokių pareigų.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo kitiems metams būtų nustatomas politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų atlyginimus lemiantis jų bazinis dydis. Vyriausybė siūlo 2017 metais darbo užmokestį šioms kategorijoms asmenų skaičiuoti naudojant tą patį bazinį dydį, kaip ir šiemet, tai yra 130,5 euro. Vyriausybė prašė, kad projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, tačiau parlamentas su tuo nesutiko.

Naująją valdančiąją koalicija formuosiantys politikai gali susitarti dėl mokesčių sistemos reformos, tuo metu didelių permainų energetikos srityje tikriausiai nebus, teigia SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, daug kas priklausys nuo partijų, kurios formuos valdančiąją koaliciją, o tai, kad joje nebus 5 proc. barjero neįveikusios minimalios mėnesio algos didinimą akcentavusios Darbo partijos, G.Nausėdos teigimu, galėjo lemti ir didėjantis rinkėjų sąmoningumas.

Stotelėse ir pakelėse, pašto dėžutėse ar net jūsų buto tarpduryje – visi besišypsantys ir bandantys spinduliuoti pasitikėjimą savimi. Kandidatai į būsimą Seimą. Plakatuose šypsosi, o konkurentams stengiasi įgelti.  Regis, tai politinėje padangėje jau tapo kasdienybe, dėl kurios visai ne gėda. Premjerui tokios oponentų akcijos įspūdžio nedaro. Algirdas Butkevičius kartoja: socialdemokratai savo pažadus įvykdė, minimalią algą pakėlė. Oponentams iki tokių žygdarbių esą toli.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas ragina Seimo vicepirmininko Kęsto Komskio su jo brolio nušauto pasieniečio šuns istorija. „Aš labai norėčiau, kad atsipeikėtų tie, kurie sukūrė šitą skandalą. Kad atsipeikėtų. Aš pats turiu šunį ir suprantu, kad labai gaila, kai taip įvyksta, bet aš labai skiriu politiką Kęstą Komskį nuo nelaimingo įvykio, kuris įvyko kitame Lietuvos krašte. Baikit“, - žurnalistams penktadienį sakė R.Paksas.

Stebint šių metų Seimo rinkimų kampaniją, dažnai susidaro įspūdis, kad didžiausios rinkiminės batalijos verda socialiniuose tinkluose. Čia kandidatai yra aktyvesni, kai televizijos ekranuose ar lauko reklamų plakatuose jų veidai šmėžuoja kur kas rečiau nei anksčiau.

 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį spręs, ar pradėti tyrimą dėl Panevėžio rajone vykusios vakarienės ir medžioklės. Joje dalyvavo Lietuvos ir Latvijos už žemės ūkį atsakingi politikai ir valstybės tarnautojai bei du verslininkai.

Pasibaigus olimpiadai, pasibaigė ir šventė. Visi grįžta namo: sportininkai pradeda pasiruošimus naujiems startams, sirgaliai dalinasi įspūdžiais, o politikai vieni kitus moko, kokius lėktuvo bilietus reikia pirkti. Viskas kaip visada, taip pat ir bandymas pamiršti sporto pasaulį drebinusius skandalus.

Seimui per rudens sesiją prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlys įteisinti galimybę baigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam pasislėpus užsienyje, taip pat bus siekiama nustatyti minimalias baudas už korupcinius nusikaltimus, greitinti įvaikinimo procedūrą, iš rinkimų kovos šalinti neteisingai turto deklaracijas užpildžiusius politikus, o išrinktus tokius asmenis – šalinti iš pareigų.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus politikų, valstybės tarnautojų bei jų sutuoktinių turto deklaracijas paaiškėjo, kad Lietuvoje milijonierių – ne vienas. Tačiau daugumos turtas viršija milijoną tik priskaičiavus nekilnojamojo turto ir žemės sklypų vertę. Portalas tv3.lt šį kartą apžvelgia tuos, kurie deklaravo turintys daugiausia grynųjų pinigų. Šis turtas deklaruotas kaip kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus deklaruotą politikų turtą, akys nukrypo į įtakingiausiuosius. Tačiau ne tik ministrų ar prezidentės nuosavybė skaičiuojamas keliais šimtais tūkstančių. Kai kurie Seimo nariai gali pasigirti dar didesniais – milijoniniais turtais. Štai prezidentės Dalios Grybauskaitės turtas pernai siekė 809 tūkst. eurų, o premjero Algirdo Butkevičiaus šeimos santaupos ir turtas išaugo iki 249 tūkst. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo kitąmet politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų atlyginimus skaičiuoti pagal tokį pat bazinį dydį kaip ir šiemet. Ministerijos parengtame projekte numatyta 2017 metams patvirtinti 130,5 euro bazinį dydį. Anot SADM, nustačius minėtą dydį, politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų, karių darbo užmokestis nepakistų ir tam nereikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų.

Kitąmet politikų, teisėjų, tarnautojų, pareigūnų pareiginė alga turėtų būti skaičiuojama vadovaujantis tuo pačiu baziniu dydžiu, kaip iki šiol, siūlo Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Pagal registruotą projektą, 2017 metais valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis siektų 130,5 euro. Toks pat bazinis dydis yra nustatytas ir skaičiuoti šiemetiniams tarnautojų, teisėjų bei politikų atlyginimams.

Nutekinti „Panamos popieriai“ bei viešinamos įtakingų asmenų pavardės sukelia atgarsius visame pasaulyje. Islandijos ministras pirmininkas buvo priverstas atsistatydinti, o lietuvis, buvęs bankininkas Liutauras Varanavičius, atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Vis dėlto, ne visi tokie įsitikinę, kad šie viešinami dokumentai turės kokią reikšmę ir ką pakeis. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar viešinami dokumentai paskatins žmones tapti sąžiningesniais mokesčių mokėtojais.

Jau šįvakar tiesioginiame TV3 televizijos ir portalo tv3.lt eteryje griaudi tikras Rio de Žaneiro karnavalas. Spalvingoje „Auksinių svogūnų“ šventėje pasakų personažais tapo garsios scenos žvaigždės, o ryškiausiai šiemet švietę politikai lipa į sceną atsiimti kaip niekada gigantiškų, net tris kilogramus sveriančių, auksinių svogūnų statulėlių. Į balandžio 1-osios apdovanojimus susirinko ryškiausios šalies pramogų, verslo, politikos garsenybės.

Socialiniuose tinkluose dažnai galime išvysti daugybė nuotraukų paredaguotų „fotošopu“, tačiau ši nuotraukų redagavimo programa naudojama ne tik pagražinti nuotraukos. To įrodymas įvairiausi šaržai, juokingi maketai. Socialinio tinklo „facebook“ puslapyje „Ryto suktinis“ apstu nuotraukų, kurios pašiepia Lietuvos politikus, o didžiausias dėmesys šioje grupėje skiriamas Rolandui Paksui.

Konstitucinis Teismas trečiadienį skelbs, ar tiesiogiai išrinkti politikai dėl įtariamojo ar kaltinamojo statuso gali būti neribotam laikui nušalinami nuo pareigų. Šis nutarimas skelbiamas po to, kai trys merai buvo nušalinti nuo pareigų dėl įtarimų korupcijos bylose.

Jeigu domitės įvairiais galvosūkiais ar loginėmis užduotimis, tikėtina, kad būsite girdėję ir apie klasika tapusias proto mankštas „surask pandą“. Šįkart užduotis kiek sunkesnė... Panda ir vėl tapo šios užduoties pagrindiniu personažu, tačiau neapsigaukite, ši nenaudėlė moka slėptis. Ar pavyks tarp kostiumuotų politikų rasti šį gyvūną? Nenusiminkite, jei nepavyks taip greitai, kaip jūs greičiausiai tikėjotės, tačiau galime garantuoti, jog panda šioje nuotraukoje tikrai slepiasi.

Lietuvos politikai Lenkijos konstitucinę reformą ir visuomeninės žiniasklaidos kontrolės perėmimą stebi su nerimu, bet tikisi, kad ilgainiui nauja valdžia atsitokės, nes procesai šalyje jau sulaukė ir Europos dėmesio.

Panašu, kad valdančiosios koalicijos partneriai ir toliau išlieka kurti socialdemokratų raginimams racionaliai planuoti kitų metų biudžeto išlaidas. Darbo partijos atstovai ne tik iki šiol nekeičia pozicijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kitąmet iki 437 eurų, bet ir inicijuoja siūlymus kelti algas politikams.

 Istorijos apie plėšrūnų nudobtas avis ar veršelius pilasi viena po kitos. Ūkininkai nebežino, ką daryti. „Ne tik, kad nesuėda, „nedapjauna”. Bliaut – nebliauna, jos tysiasi link žmogaus... – Griebia net ir už dūšios“, - pasakojo ūkininkas, kuris po vilkų puotos prarado 34 avis. Gyvulius vilkai dorojo ir Šiaulių, Kelmės rajonuose. O Kupiškio rajone prieš porą dienų moterys į akistatą su vilkais stojo apsiginklavusios šakėmis ir prožektoriumi. Priekaištų turi ir medžiotojai.

 Anot statutinius pareigūnus vienijančių profesinių sąjungų atstovų, Vidaus tarnybos statuto svarstymo atidėliojimas – akivaizdi nesibaigiančių politinių žaidimų karuselė. Teisėsaugos modernizacijai būtinas įstatymas nukeltas į ketvirtadienio Seimo darbotvarkę.

Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės Seime perskaitytas metinis pranešimas sulaukė dviprasmiškų vertinimų. Akcentuota, kad šalies vadovė įvardijo problemas, tačiau vengė pateikti jų sprendimo būdus. Be gausaus būrio Seimo narių, diplomatų, merų, kalbos pasiklausyti atvyko ir Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Jos Ekscelencija pranešimą pradėjo patriotiškai.

Šiems žmonėms suteikta valdžia priimti sprendimus, kurie paveikia kiekvieną Lietuvos pilietį, tačiau vieni politikai visuomenės akyse turi daugiau įtakos nei kiti.  Atiduokite balsą už, jūsų nuomone, įtakingiausią politiką.

Donatas Brimeris, Žinios.lt Darbdaviai su profesinėmis sąjungomis įstrigo derybose dėl naujo darbo kodekso ir socialinių garantijų mažinimo. Profsąjungos pakeitimams toliau priešinasi, tad nusileisdami darbdaviai vis garsiau žada papildomas įmokas į bedarbių pašalpų fondą. Ar bus mažinamos išeitinės pašalpos, paliekama spręsti politikams, o šie sprendimų irgi kratosi, mat artėja Seimo rinkimai.

Lietuvių politikai tiki, kad visos Europos Sąjungos šalys po poros mėnesių sugebės pademonstruoti vienybę ir pratęs sankcijas Rusijai, jeigu ši taip ir nežengs konkrečių bei nedviprasmiškų žingsnių deeskalacijos Ukrainoje linkme.

„Būti oficialiai pripažintu lobistu – ne prievolė, o privalumas. Naujuoju įstatymu lobistais būtų laikomi ne tik registruoti lobistai, bet ir realiai vykdantys lobistinę veiklą. Be to, būtų aiškiai deklaruojama, kokiems valstybėms politikams, pareigūnams ar tarnautojams siekiama padaryti įtaką bei dėl kokių įstatymų pakeitimų.

1. Ronaldas Reiganas R. Reiganas buvo 40-asis JAV prezidentas. Tai turbūt pats sėkmingiausias karjeros šuolis, kai pramogų pasaulio atstovas pasuko į politiką. Iš pradžių jis buvo sporto reporteris radijuje, vėliau tapo Holivudo aktoriumi. Savo aktoriaus karjerą jis pradėjo 1939-aisiais. R. Reiganas buvo Demokratų partijos narys, 1962-aisiais įstojo į Respublikonų partiją, o 1967-aisiais išrenkamas Kalifornijos gubernatoriumi.

Kovo 1 dieną vyks savivaldos rinkimai, į Vilniaus mero postą pretenduoja 12 kandidatų. Skaitant jų rinkimų programas darosi akivaizdu, kad kai kurie pretendentai nesuvokia, jog kandidatuoja ne į Balbieriškio, o sostinės mero postą. Vilnius yra didžiausias ir gražiausias miestas, o kartu ir Lietuvos kultūrinis, politinis bei ekonominis centras. Daugelį šimtmečių sostinė buvo daugiakultūris miestas, todėl tarpusavio supratimo samprata čia turi daug didesnę svarbą nei kituose miestuose.

Rūta Vainienė Artėja rinkimai ir politikų meilė žmonėms vėl liejasi per kraštus. Vis tik ne visus žmones jie myli vienodai. Įprasta manyti, kad politikai nepakankamai rūpinasi skurstančiais Lietuvos gyventojais ir juos prisimena tik per rinkimus. Politikai iš tiesų skurstančiais rūpinasi ne visai taip, kaip derėtų. Tačiau yra ir kita kategorija žmonių, kurių politikai neprisimena niekada. Neprisimena, nors būtent iš jų kišenės ir patys duoną valgo, ir kitus maitina.

Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujančios partijos bei kandidatai į merus rinkėjus masina dovanėlėmis - nuo tradiciškai dalijamų rašiklių, atšvaitų iki gėlių sėklų ir šieno. Įstatymo leidžiamos mažareikšmės dovanos nelaikomos papirkimu, jei deklaruotos Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) ir yra ne brangesnės kaip 1,45 euro, iki valiutos pasikeitimo - 5 litų. Kaip rodo VRK pateiktos deklaracijos, kol kas daugiausiai lėšų mažareikšmiams daiktams išleido Darbo partija (per 220 tūkst.

Žinių radijas Politikos apžvalgininkas Vytautas Dumbliauskas mano, kad socialdemokratų reitingus kelia jos lyderis. Naujausios apklausos duomenimis, socialdemokratų reitingas dvigubai lenkia artimiausius konkurentus. „Nemažai įtakos daro paties Algirdo Butkevičiaus fenomenas. Vis dėlto jis turi kažkokių savybių, kurios traukia žmones.

Lietuvos politikai, metų metus nesugebantys išspręsti teisėsaugos sistemos problemų, turėtų kuo skubiau vykti į Estiją ir ten gerai išmokti šios šalies pamokas, - įsitikinusios pareigūnų interesus ginančios profesinės sąjungos. Nuo 2015 m. pradžios Estijos policija pradeda programos „1000” įgyvendinimą, kuomet minimalus pradedančio policininko darbo užmokestis bus 1000 eurų.

 Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai Jurgis Razma ir Rimantas Jonas Dagys siūlo kelti atlyginimus mažiau uždirbantiems valdininkams. Konservatoriai įregistravo Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis nuo kitų metų sausio būtų padidintas pareiginės algos koeficientas 1-10 kategorijų valstybės tarnautojams. Nuo 11 iki aukščiausios 20 kategorijų tarnautojų atlyginimai nesikeistų.

Šią savaitę „Valstybės žinių“ priede paskelbus valstybės tarnautojų, politikų ir kitų asmenų turto ir pajamų deklaracijas, paaiškėjo, kad Šiaulių mieste ir regione politikams sunkiai sekėsi kaupti turtus, nors milijonierių tebesama. Didžiausi turtuoliai – politikais tapę verslininkai, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Skursta ir milijonieriai Ne vieno Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos nario turtas, skaičiuojant kartu su santaupomis, viršija milijoną litų.

Iki savivaldos rinkimų likus dar geram pusmečiui, Panevėžio politikai įsismarkavo. Savivaldybės skolai artėjant prie 100 mln. litų, du Tarybos nariai sumanė pamaloninti jaunas šeimas ir senjorus neįtikėtinomis transporto lengvatomis. Siūloma pradinių klasių moksleivius ir pensininkus, sulaukusius 80-ies metų, miesto maršrutiniais autobusais vežti su 99 proc. lengvata. Metinis nuolatinis bilietas šioms grupėms tekainuotų 10 litų.