politika

 Kovo 28 d. vykusioje Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (toliau – LSDJS) nariai rinko naują organizacijos pirmininką ir valdybą. Antrą kadenciją iš eilės pirmininku išrinktas 29-erių metų marijampolietis Ramūnas Burokas. Dvejus metus organizacijai vadovaujantis R. Burokas pabrėžė, kad per kelerius metus organizacija ir toliau savo veiklą vykdys dviem pagrindinėmis kryptimis: organizacijos veiklos kokybės gerinimo ir organizacijos politinės programos realizavimo.

Labiausiai politikus veikia ne registruoti lobistai, o asociacijos, dažniausiai atstovaujančios energetikos, statybų, farmacijos ar alkoholio ir tako pramonės sričių interesams, rodo su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency international“ Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu atlikta apklausa.

Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Autokratinėje valstybėje, kokia dabar ir yra Lietuva, kalėjimas yra demokratijos atributas. Kartais reikia ir čia pabūti. Iš Lietuvos nebėgsiu, reikia baigti šią istoriją“, – teigia Europos Parlamente teisinės neliečiamybės netekęs Viktoras Uspaskichas. Jis teigia padaręs klaidą, kai kilus skandalui dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos pabėgo į Maskvą.

 Šiandien Seimo nario priesaiką davė ir naujuoju Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu tapo Šarūnas Gustainis, kovo 15 dieną išrinktas vienmandatėje Vilniaus Žirmūnų rinkimų apygardoje. Š. Gustainis tapo vienuoliktuoju Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu. 39 metų liberalo teigimu, šiandien Lietuva turėtų plačiau atverti duris užsienio investicijoms – ne vien Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje galėtų kurtis daugiau paslaugų centrų.

 Kai skaičiuojamos Liberalų sąjūdžio rinkimų sėkmės, viena svarbiausių minima – sostinės mero karūna, paveržta iš tris kadencijas Vilnių valdžiusio Artūro Zuoko, kuris gali guostis, kad pats praradęs sostinę, iš Viktoro Uspaskicho atėmė agurkų sostine tituluojamus Kėdainius.

Šiandien Seimas po pateikimo pritarė darbiečių pateiktam Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama, kad sumažintų pensijų kompensavimas nebūtų kliūtis nepasiturintiems asmenims gauti socialinę paramą.   Praėjusios Seimo kadencijos valdantiesiems — konservatoriams bei liberalams — sumažinus pensijas, dvejus metus pensijų gavėjai gaudavo ne visą paskirtą pensiją.

Praėjusį sekmadienį Lietuvoje nugriaudėję savivaldybių tarybų rinkimai sujudino ir sporto bendruomenę. Už gerai žinomus buvusius ir esamus atletus Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine, Alytuje žmonės atidavė savo balsus tikėdamiesi geresnio gyvenimo. Kam pasisekė, o kas liko it musę kandęs? Londono olimpinių žaidynių vicečempionas Jevgenijus Šuklinas pergales skina ne tik sporto varžybose.

 Ryškiausia tendencija Lietuvos politikoje yra stiprėjantis Liberalų sąjūdžio populiarumas, teigia politikos ekspertai, komentuodami sekmadienį vykusių savivaldos rinkimų rezultatus. „Didžiausia tendencija nuo Europos Parlamento rinkimų yra Liberalų sąjūdžio iškilimas į trečią vietą kaip trečios didžiausios partijos ir būtent šie savivaldybių rinkimai tai ir parodė“, – BNS pirmadienio rytą sakė VDU politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad tiesiogiai išrinktų merų įgaliojimus gali tekti stiprinti, jei paaiškės, kad oponuojančios savivaldybių tarybų koalicijos gali rimtai trukdyti jų veiklą. Sekmadienį atidavęs savo balsą savivaldos rinkimuose, premjeras taip pat sakė tikintis, kad tiesioginiai merų rinkimai padidins rinkėjų aktyvumą.

Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. ryto, aktyvumas pirmąją valandą nebuvo didelis. Didesnio rinkėjų skaičiaus tikimasi apie vidurdienį bei prieš pat užsidarant rinkimų apylinkėms, sako Vilniaus Bukčių rinkimų apylinkės komisijos pirmininkė Jolanta Sereičkienė. „Aštuntą valandą buvo 22 balsavusieji, aktyvumas yra mažesnis, nei įprastai. Didžiausias aktyvumas būna nuo 10 val. iki 14 val., taip pat prieš pat uždarymą, paskutinę valandą - gal žmonės iš kažkur grįžta.

Penktadienis – paskutinė diena agitacijai savivaldybių tarybų bei merų ir vieno parlamentaro sostinės Žirmūnų apygardoje rinkimuose. Šeštadienį, valandą po vidurnakčio, įsigalios agitacijos draudimas. Įstatymas numato, kad rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, iškabintą iki prasidedant draudimui.

Žinių radijas Politikoje vis dar dominuoja vyrai, tačiau gerėja gyventojų požiūris į moteris politikes, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė. Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikiamas kandidatų į savivaldybių tarybas socialinis pjūvis parodė, kad daugiausia kandidatuoja vyrai, amžiaus vidurkis - 46 metai.

 Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį pranešė stebintis „vis akivaizdesnes“ Rusijos pastangas kurstyti informacinį karą ir skleisti savo propagandą Lietuvos žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose.

Pirmadienį policijos komisariatai gavo keturis pranešimus, susijusius su agitacija per rinkimus. Daugiausia pranešta apie sugadintus kandidatų plakatus. 9 val. 50 min. pastebėta, kad Kaune, Ramybės parke, ant reklaminio stendo, kur yra politinė reklama, ant vieno iš kandidatų veido užklijuotas A4 formato lapas su užrašais, pranešė Policijos departamentas. 10 val. 33 min.

Dainininkė Donalda Meiželytė labai aktyviai gerina savo išvaizdą ruošdamasi 40-mečiui. Negeria. Nerūko. Meta svorį. Mat neseniai, per visas tas šventes priaugo penkis kilogramus. „Kol kas mano apatinė dalis - klubai - dar neišlaisvėję iš riebalinio sluoksnio. Bet kai aš sukūsiu, tada, o tada, jau ojojoi“, - šį trečiadienio vakarą LNK laidoje KK2 19.30 val. kvatos Donalda. O kas tada? Į medžioklę? „Labai juokinga, kai senos tarkos eina į naktinį klubą“, - savikritikos negaili Donalda.

Vyriausybė pritarė Civilinio kodekso pakeitimų siekiamam tikslui – tobulinti vaiko globos teisinį reguliavimą ir vaiko globą globos institucijoje nustatyti tik išimtiniais atvejais, jei tai atitinka geriausius vaiko interesus. Taip pat siūloma, kad vaiko, jaunesnio nei 3 metų amžiaus, globa vaikų globos institucijoje būtų nustatoma tik išimtinais atvejais ir truktų ne ilgiau kaip 3 mėnesius, rašoma pranešime spaudai.

Prie savivaldos rinkimų starto linijos rikiuojasi ne tik politikieriai, bet ir Lietuvos garsenybės. Vienas užsimaniusiųjų tapti deputatu – dainininkas iš LNK „Kelio į žvaigždes“, Jūžintų dievas Andrius Rimiškis. „Pats esu augęs mažame miestelyje, man rajono problemos artimesnės. Juo labiau, kad 10 metų važinėju per rajonus ir tikrai matau jų problemas“, - šio trečiadienio vakarą 19.30 val. LNK infošou KK2 tvirtins Andrius Rimiškis. Būt tik geru žmogumi politikoje nepakanka.

 Rusijos karinių orlaivių aktyvumas prie Baltijos šalių sumažėjo, rodo Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pateikiami duomenys. Nuo gruodžio 22 iki sausio 11 dienos budintys NATO naikintuvai reaguoti į orlaivių priartėjimus prie Baltijos valstybių sienų nekilo nė karto. Iš viso pernai NATO naikintuvai buvo pakelti apie 150 kartų palydėti Rusijos karinius orlaivius greta Baltijos šalių, dažniausiai - skrendančius virš Baltijos jūros į Karaliaučiaus sritį ar iš jos.

Metų sandūroje visada pagalvojame apie tai, ką mums atnešė prabėgusieji, ką padovanos ateinantieji. Nelaikau savęs nei ypač talentingu ar gabiu, tiesiog bandau būti sąžiningas prieš save ir kitus, teisingas savo sprendimuose, moralus savo veikloje. Tačiau gyvenimas mane vis priverčia įrodinėti tai, kas, logiškai mąstant, ir taip yra aišku. Nebešnekėsiu apie patriotizmą savo tėvynei, kurį įrodinėju ne žodžiais, o kasdieniais darbais.

Praėjusią savaitę atsistatydinęs premjero patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas teigia, kad nebegalėjo produktyviai bendradarbiauti su dabartine Vyriausybe. Anot jo, jo bei premjero pozicijos sutapo tik dėl euro, tuo metu kitos kitos svarbios finansų problemos nesprendžiamos arba atidedamos. „Daugeliu atvejų mano pozicijos ir siūlymų nepalaikydavo nei premjeras, nei finansų ministras, nors kai kurie jų buvo grįsti geriausių Lietuvos ir pasaulio ekonomistų įžvalgomis.

Pinigai yra ne valstybingumo simbolis, o priemonė šalies gerovei pasiekti, tikina finansų ministras. Rimantas Šadžius teigia, kad Lietuva, atsisakiusi lito, nepraras savo nepriklausomybės simbolio, o tiesiog taps geriau matoma pasaulyje.

 Valdančiosios Socialdemokratų partijos populiarumas nuo lapkričio sumažėjo, tačiau ji toliau turi daugiausiai rėmėjų - jeigu rinkimai į Seimą vyktų kitą sekmadienį, už šią partiją balsuotų 21,8 proc. apklaustųjų. Prieš mėnesį palaikančių socialdemokratų partiją buvo 24,5 proc., rodo naujausios apklausos duomenys. Kitos politinės partijos nuo socialdemokratų atsilieka nemažu skirtumu.

Lietuvos politikai, metų metus nesugebantys išspręsti teisėsaugos sistemos problemų, turėtų kuo skubiau vykti į Estiją ir ten gerai išmokti šios šalies pamokas, - įsitikinusios pareigūnų interesus ginančios profesinės sąjungos. Nuo 2015 m. pradžios Estijos policija pradeda programos „1000” įgyvendinimą, kuomet minimalus pradedančio policininko darbo užmokestis bus 1000 eurų.

Jonavos rajone planuojama panaikinti dešimt gyvenamųjų vietovių. Daugumoje jų nebėra gyventojų. Savivaldybė siūlo panaikinti Dumsių geležinkelio stoties, Gaižiūnų geležinkelio stoties, Prapuolynės, Lokio, Šiaudinės, Sergiejevkos, Kalnėnų geležinkelio stoties, Varpėnų, Zofijaukos, Žeimių geležinkelio stoties kaimus. Daugumoje šių kaimų niekas nebegyvena, todėl jų teritorijos bus prijungtos prie gretimų teritorijų.

Artėjant savivaldos rinkimams kyla daugybė diskusijų, partijos renka kandidatus į mero postą, bet jų sprendimai keičiasi greičiau nei oras Lietuvoje. Tačiau svarbiausias klausimas lieka – koks turėtų būti sostinės meras? Nepasikalbėjus su vilniečiais, jų neapklausus sunku pasakyti, kokio mero jie norėtų.

 Seime įregistruotos pataisos, siūlančios vėlinti pareigūnų ir karių pensijas. Paprastai kalbant, kėsinamasi atimti vieną iš kertinių statutinių pareigūnų socialinių garantijų - net penkeriais metais prailginti privalomos tarnybos stažą. Civilizuotame pasaulyje kariams ir pareigūnams garantuojamas ypatingas moralinės pagarbos ir socialinio išskirtinumo statusas.

 Praėjusią savaitę Latvijos užsienio reikalų ministras tapo pirmuoju aukštas pareigas užimančiu Baltijos šalių pareigūnu, prisipažinusiu esant gėjumi. Ar politiko seksualinė orientacija yra svarbi informacija piliečiams? Ar tai turi būti žinoma? Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadove Dovile Šakaliene, „Delfi“ vyriausiąja redaktore Monika Garbačiauskaite ir Seimo nariu Roku Žilinsku.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius atrėmė kaltinimus, kad viešai atsiskleidė esąs homoseksualus norėdamas gauti „politinių taškų“. „Baltic Times“ praneša, kad spalio 9 dieną interviu radijo laidai metu E. Rinkevičius sakė: „Girdėjau įvairių kompromituojančių teorijų, tačiau galiu jus patikinti, kad šis mano žingsnis nėra jokio slapto plano dalis“. „Mano atsiskleidimas neturėtų iš esmės pakeisti visuomenės požiūrio į mane ar kitus žmones.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas antradienį spręs, ar imtis svarstyti Prezidentės teikiamas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų išlaikyti dvigubą pilietybę valstybei ypatingai nusipelniusiems Lietuvos piliečiams. Pranešimas apie tai, kad Seimui Prezidentė teikia Pilietybės įstatymo pataisas sutapo su žinia, kad buvęs krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas turi JAV pilietybę, todėl mūsų šalies pilietybės neteks.

Jau beveik metus Gruzijos prezidento poste esantis Giorgijus Margvelašvilis vis labiau tolsta nuo savo protežė, milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio, įtakos. O tai kelia įtampą ne tik šalies politikos užkulisiuose, bet ir pagrindinėje scenoje tarp prezidento ir premjero, artimo B. Ivanišvilio patikėtinio Iraklijaus Garibašvilio. Bet tikėtina, kad naujoji Rusijos politika Abchazijos atžvilgiu suvienys šiuos politinius varžovus.

Baigdama savo 33-ąją sesiją Baltijos Asamblėja (BA) penktadienį Taline 2015 metams prioritetu iškėlė saugumą ir Baltijos regiono augimą. Baltijos šalių parlamentarai ir vykdomosios valdžios atstovai susitarė, kad tarp 2015 metų prioritetų bus bendradarbiavimo su NATO sąjungininkėmis stiprinimas, NATO parengties plano įgyvendinimas, taip pat bendradarbiavimas vykdant Europos Sąjungos Rytų partnerystės politiką.

Lietuvos politologai sako, kad sekmadienį vyksiantys Ukrainos parlamento rinkimai gali atnešti daugiau stabilumo tiek šalies viduje, tiek santykiuose su Rusija. „Aišku, yra tikimybė, jog Rusija gali pasinaudoti rinkimais didinant visuomenės susipriešinimą, skatinant sabotažą ir panašiai, tačiau daugiau žiūrėčiau tai kaip į galimybę didesniam stabilumui.

LRT Radijo laida „LRT Aktualijų studija“, LRT.lt Dauguma, o gal net visos pagrindinės Lietuvos partijos, turi savo „juodąsias buhalterijas“, LRT Radijo laidoje „LRT Aktualijų studija“ sako pašnekovai. Anot jų, į teisėsaugos institucijų akiratį patekusi „Tvarka ir teisingumas“ (TT) tėra didelės ir išplitusios ligos simptomas. „Su TT sietina byla neiškrenta iš konteksto.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) lapkritį imasi bylos, ar po reorganizacijos Darbo partija galėjo gauti 2013 metų antro pusmečio dotaciją. Posėdis planuojamas lapkričio 10 dieną, BNS informavo teisme. Jame bus nagrinėjami skundai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, jog per 1 mln. 771 tūkst. litų siekusi dotacija „darbiečiams“ buvo skirta neteisėtai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ketvirtadienį su oficialiu vizitu atvykęs į Rusijos tradicinės sąjungininkės Serbijos sostinę Belgradą, buvo sutiktas kaip didvyris. Tebesitęsiant Rusijos ginčui su Vakarais dėl Ukrainos, Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius patiesė V.Putinui raudoną kilimą o paskui abu prezidentai automobiliu nuvyko padėti vainikų kapinėse, kur palaidoti rusų kariai, žuvę per 1944 metų spalio mūšį už Belgrado išvadavimą.

Seimo Žmogaus teisių komitetui siūloma balsuoti dėl „darbiečio“ Gintaro Tamošiūno parengto kreipimosi, kurio preambulėje nurodoma, kad Darbo partijos byla yra politinė. Kaip rašo portalas 15min.lt, komiteto narės liberalė Dalia Kuodytė ir socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė tvirtina, kad komitetui priėmus tokį dokumentą, juo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas neabejotinai mojuotų gindamas savo teisinę neliečiamybę Europos Parlamente.

Konservatoriai, siūlydami grąžinti permoką už per brangiai pirktas „Gazprom“ dujas, politikuoja, sako premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, pagal konservatorių parengtą rezoliucijos projektą, tam reikėtų turėti pinigų, tačiau jų nėra. „Turiu aiškiai pasakyti, kad „Gazprom“ mums jokios permokos nesumokėjo.

 Buvęs tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas sako nesvarstantis galimybės dalyvauti Vilniaus mero rinkimuose, nors jo pavardę tarp potencialių kandidatų įvardijo opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumas. „Vertinu TS-LKD prezidiumo parodytą man pasitikėjimą, tačiau pasiūlymo rungtis Vilniaus miesto mero rinkimuose nesvarstau.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Kodėl Vakarų Europoje tiek daug euroskepticizmo, gali paaiškinti „Eurovizijos“ dainų konkursas, sako rašytojas, Talino ir Helsinkio universiteto profesorius Reinas Raudas. „Jau seniai senojoje Europoje jis nieko nereiškia, nors Rytų Europoje visi žiūri, kiek gavo taškų. Taip pat „Eurovizija“ skaldoma į dvi dalis: nuolatinėms narėms nereikia „kvalifikacijos“, o kitos turi varžytis.

 Per pastarąjį pusmetį politinių partijų gretos pagausėjo 1 tūkst. 284 naujais nariais. Spalio mėnesio duomenimis, kuriuos politinės partijos pateikė Teisingumo ministerijai, partijoms priklauso 115,4 tūkst. piliečių. Gegužę politinių partijų nariais buvo 114,1 tūkst. piliečių. Labiausiai išaugo Liberalų sąjūdžio gretos - partija pasipildė tūkstančiu narių ir jų šiuo metu turi 6 tūkstančius.

Richardas Jonaitis, LRT Radijo LRT Opus laida „Švelnūs tardymai“, LRT.lt Tiems jauniems žmonėms, kuriems norisi save išbandyti politikoje, reikėtų taip ir padaryti, o po to labai sveika „prablaivėti“. Taip mano žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius. Anot jo, jei politika patiks, galima joje ir pasilikti, bet reikia žinoti, kada atsitraukti ir užleisti vietą kitam. „Man labai norėtųsi, kad jauni žmonės kiltų ir stumtų net ir mano kartą lauk iš viešojo gyvenimo, iš politikos.

Reguliariai pasirodantys solidžių tyrimų agentūrų apklausų rezultatai nedžiugina: politinės partijos Lietuvoje gyventojų vertinamos itin nepalankiai, su nemaža įtarumo ir nepasitikėjimo doze. O juk būtent iš jų skiriami tautos atstovai, turintys imtis atsakomybės už viso krašto gerovę.

 Ne tik nacionalinės politikos scenoje turime profesionalių provokatorių, rėkiančių „Už Lietuvą, vyrai!“ ir sugebančių atkreipti į save dėmesį bei dykai pasireklamuoti. Savivaldos rinkimai artėja – įsižiūrėkime. Į politiką galima patekti vienų akyse susikūrus kovotojo už teisybę įvaizdį, kitų – rėkiančio, prieš viską protestuojančio, bet nieko nesiūlančio demagogo. Tokių personažų yra ne tik tarp ilgamečių paraštės veikėjų, bet ir įsitvirtinusiose valdžios partijose.

Paaiškėjus, kad SSRS jau nebeišgyvens ir Uzbekija taps nepriklausoma valstybė, jau 1990 m. atsirado net dvi partijos, kurios siekė atskirti dujų ir naftos savo gelmėse turinčią, bet vis dar neturtingą Karakalpakiją nuo Uzbekijos ir prijungti ją prie kitų valstybių. Viena jų – Marato Aralbajevo vadovaujama „Tautos valia“ (karak.

LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Lietuvos knygynuose trūksta politiką filosofiniu istoriniu požiūriu analizuojančių knygų: lietuvių autoriai retai rašo tokias knygas, o nauji užsienietiškų šios srities knygų vertimai nebeatsiranda. Taip LRT Klasikos laidoje „Ryto allegro“ sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Alvydas Jokubaitis.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Jei Europos sąjunga (ES) rugsėjo pabaigoje nutartų sušvelninti sankcijas Rusijai, tai reikštų ne teigiamą poslinkį Ukrainos konflikte, o dar vieną Vladimiro Putino pergalę, sako Rytų Europos studijų centro analitikas (RESC) Laurynas Kasčiūnas. „Tai yra visiškai Rusijos primestas žaidimas, ji visą laiką yra žingsniu priekyje.

Nuolat bandoma įvykius dokumentuoti tiksliai ir teisingai. Tačiau tai – labiau tikslas nei realybė… Istorijos, kurios iš pradžių sklido iš lūpų į lūpas, o paskui buvo užrašinėjamos, pasiekia ir mūsų moderniuosius laikus. Esminis klausimas – kiek jose likę teisybės? Juk net ir istorikai sutaria, jog kai kurių tiesų sklidimas galėjo būti kam nors nenaudingas. Taip istorijos vingiuose tikslingai arba netikslingai pasimeta ne tik daiktai, įvykiai, bet ir žmonės. Listverse.

Iš didelio rašto išėjo iš krašto – taip teigia liaudis. O liaudis, kaip žinote, visada teisi. Kai konservatorių Graužiniene vadinama Rasa Juknevičienė ir vėlei dėl bet ko (konkrečiai – dėl Škotijos referendumo) apkaltina Rusiją, nejučia imi galvoti, kad tikroji Lietuvos grėsmė – ne Rusija, o konservatoriai. Konservatoriams Rusijos grėsmė – paskutinis jų populiarumo šiaudas. Štai per Europos Parlamento (EP) rinkimus jie šitą šiaudą ištraukė ir laimėjo.

 Sėkmingai suvaldžius skaudžius pasaulio ekonomikos 2008-2010 metų krizės padarinius, šiuo metu Lietuva siekia energetinio saugumo, ekonomikos augimo, užimtumo didinimo, bet vienas didžiausių iššūkių išlieka blogėjanti demografinė situacija. „Eurostat“ duomenimis, 2014 m. Lietuvos gyventojų, lyginant su 2005 m., sumažėjo daugiau nei 411 tūkst., arba daugiau kaip 12 proc. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos į kitas šalis išvyko apie 790 tūkst. asmenų.