politika

Šiandien Vilniaus miesto apygardos teisme prasidėjo Lietuvos valstiečių liaudininkų ir žaliųjų sąjungos (LVLŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio ir UAB „Agrokoncerno“ ieškinio Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovui Andriui Kubiliui dėl tikrovės neatitinkančių teiginių posėdis. Atsakovas A. Kubilius į teismą neatvyko, abu ieškovai teisme posėdyje dalyvauja.

„Ar melas taps oficialia šios valdžios politika?“, - klausimu savo spaudos konferenciją pradėjo Seimo Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. „Ši valdanti koalicija, deja, tampa oficialaus melo koalicija, kuri melą ar apgaulę verčia norma, kai meluojant ar apgaudinėjant nesiruošiama iš gėdos paraudonuoti. Tuo, deja, užsiima ir koalicijos lyderiai: Seimo pirmininkė, premjeras ir kandidatas į prezidentus, - kritiką žėrė politikas.

 Audrius Siaurusevičius, LRT.lt „Manau, kad protu Rusiją suprasti galima ir reikia“, – išskirtiniame interviu LRT sako praėjusių metų gruodį iš kalėjimo paleistas Michailas Chodorkovskis. Pasak buvusio „JUKOS“ vadovo, Rusiją suprasti pakankamai lengva, jei atsižvelgiame į klimato faktorių, – šaltą žiemą, žmonės likę be šildymo, gali paprasčiausiai žūti. Tačiau, jo žodžiais, kur kas sunkiau prognozuoti, kaip elgsis autoritarinis lyderis.

„Vadovaujuosi kaimo patarle, kurią sakydavo mūsų kaime: įsistatyk kiaulės akis ir niekada nebus gėda, galėsi eiti prisidirbęs, kiek tik nori“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo socialdemokratas Bronius Bradauskas. „Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė tik nuėjo nuo vairo praėjusiais metais, o Eligijus Masiulis jau siūlo mažinti darbuotojų skaičių viešajame sektoriuje.

Nors V. Putinas valdžioje jau keturiolika metų, lietuviai vis dar nustemba, kaip Rusijai pavyksta taip lengvai daryti įtaką kaimyninėse valstybėse. Lietuvoje „išsivadavimo armija“ dar miega, o aktyvesni piliečiai ir rinkimams besiruošiantys politikai jau bando pažadinti tautą. Kai kas prabudo ir pradėjo ieškoti priešų. Priešais įvardijome daug ką: su Rusija dirbančius verslininkus, baltarusius su Georgijaus juostelėmis, tradiciškai – Rusijos žvalgybą.

Prorusiški separatistai paskelbė, kad rinkėjai rytinės Ukrainoje absoliučia dauguma parėmė regiono nepriklausomybę per ginčijamą referendumą, kurį ir Kijevas, ir Vakarai atmetė kaip nelegalų „farsą“. Anot sukilėlių rinkimų komisijos, iš viso 89 proc. rinkėjų pasisakė už Donecko srities, vieno iš dviejų regionų, kurių teritorijose buvo rengiami „referendumai“ savivaldą, o prieš nepriklausomybę balsavo 10 proc. gyventojų.

Barzdotas transvestitas, iš pradžių kai kurių šalių konservatyvesnių visuomenių laikytas pernelyg provokuojančiu, dabar laikomas favoritu laimėti šeštadienį vyksiantį Eurovizijos dainų konkurso finalą, kuris, kaip visada, yra įgijęs regionų politikos atspalvį. Nuo pat pirmojo balsavimo, 1956 metais, Eurovizijos konkurso rezultatai būdavo glaudžiai susiję su politika, ir 2014-ųjų renginys netapo išimtimi.

 Lietuvos banko valdyba pritarė pateiktam akcinės bendrovės Lietuvos pašto skyrių, kuriuose 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai bus keičiami litai į eurus, sąrašui. Jame nurodyta 330 pašto skyrių, esančių įvairiose šalies vietose. Beveik pusę šių skyrių aptarnaus mobiliosios komandos. 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą, AB Lietuvos pašto padaliniai, įrašyti į šį sąrašą, neatlygintinai 60 kalendorinių dienų, t. y. iki 2015 m. kovo 1 d., keis litus į eurus.

Prezidento rinkimai daugeliui kandidatų tapo gera terpe reklamai prieš Europos parlamento (EP) rinkimus. Pasak politologų ir ryšių su visuomene teigia, kad geriausiai šiuo klausimu pasirodė socialdemokratas Zigmantas Balčytis. „Bronis Ropė kol kas nesugebėjo pritraukti naujų palaikymo balsų, nes kampanijoje nepanaudojo naujų idėjų, kurios būtų galėjusios įtikinti naujus rinkėjus palaikyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos idėjas, - teigė ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius.

Ateinantį sekmadienį vyksiantys Prezidento rinkimai paskatino aktyvesnes diskusijas apie kandidatus internete. Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas“ pasidomėjo, ar aktyvi veikla socialinėje medijoje turės įtakos Prezidento rinkimų rezultatams. Likus savaitei iki Prezidento rinkimų, socialinėje medijoje tarp kandidatų daugiausia dėmesio sulaukė Naglis Puteikis.

„Padėtis pasidarė sunki ir įtempta dėl tautos likimo. Visi žino, koks yra atotrūkis tarp visuomenės ir valdžios institucijų. Bandome pakviesti valdžią apsidairyti ir pamatyti, kas vyksta Lietuvoje“, - Seimo spaudos konferencijų salėje kalbėjo filosofas Krescensijus Stoškus. Jis teigė neretai išgirstąs klausimą, ar politikai turi laiko išeiti iš savo valdžios viršūnių. „Ar jie susitinka su žmonėmis? O jeigu šnekasi, tai su kuo jie šnekasi, nes iki šiol nesupranta, kokia yra padėtis Lietuvoje.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt LRT televizija tęsia pažintį su kandidatais į šalies vadovus. Paskutinis – politinio judėjimo „Taip“ lyderis dabartinis Vilniaus meras Artūras Zuokas savo kandidatūrą iškėlė kaip nepriklausomas kandidatas. Mėgstantis naujoves ir dažnai iškeliantis netikėtų, o kartais ir, atrodo, neįmanomų idėjų – šįkart Vilniaus meras A. Zuokas nutarė išbandyti jėgas Prezidento rinkimuose ir, atremdamas skeptikų kritiką, sako: „Viskas įmanoma.

Nesutarimus tarp premjero ir energetikos ministro išpučia suinteresuotos išorės jėgos, teigia Algirdas Butkevičius. Pasak jo, jokių didelių nesutarimų nėra – tiesiog išsiskyrė jo ir ministro nuomonės dėl šilumos ūkio pertvarkos. „Energetikos ministerija vykdo (pavedimus – BNS) ir aš galiu pasakyti, kad nuomonių skirtumas būna ir kitais klausimais, aš nežinau, kodėl tik šis klausimas buvo taip sureikšmintas.

„Pasigirdo viltingų signalų, kad „Gazpromas“, paveiktas tarptautinių agentūrų, kurios mažina jų skolinimosi reitingus, žada sutikti tiekti Lietuvai dujas ne pagal politinės bausmės kainą, o pagal europietiškas kainas“, - teigė Seime Opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Toks „Gazpromo“ sprendimas būtų logiškas, žinant, kad nuo šių metų Lietuva jau bus išsivadavusi iš „Gazpromo“ monopolinio diktato.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija išlieka populiariausia Lietuvoje, rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai. Paklausus, už ką balsuotų, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, socialdemokratus pasirinko 27,2 proc. respondentų, skelbia naujienų portalas delfi.lt. Antroje vietoje esanti „Tvarkos ir teisingumo“ partija sulaukė 10,2 proc. paramos. Už Darbo partiją būtų balsavę 7,8 proc. apklaustųjų.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kad dešimt metų ES, nepaisant ekonomikos krizės, Lietuvai buvo sėkmingi. „Tiek neatlygintos finansinės pagalbos anksčiau Lietuva nebuvo gavusi, – kalbėjo politikas. – Gebėjimai pasinaudoti šia pagalba ir suteikti šalies ekonomikai naują kvėpavimą taip pat išryškėjo krizės laikotarpiu. Iš dugno pakilome labai greitai, kitoms valstybėms tai sekėsi daug sunkiau.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas puikiai prisimena Lietuvos įstojimo į ES dieną prieš dešimt metų. „Labai gerai prisimenu, nes tuo metu vyko teniso turnyras, skirtas stojimui į ES paminėti. Jame dalyvavo keletas užsienio delegacijų, tarp jų – ir Gruzijos. Buvo surengtas susitikimas su diplomatais, – pasakojo G. Kirkilas. – Tą iškilmingą dieną jautėmės kaip finalo nugalėtojai, juk tai neabejotinai pats didžiausias Nepriklausomos Lietuvos laimėjimas.

Nepaisant vis agresyvesnės Rusijos politikos, karo tikimybė Baltijos jūros regione „dar išlieka gana maža“, tačiau Maskvos veiksmai ateityje neigiamai veiks Lietuvos saugumo situaciją, antradienį paskelbė Lietuvos karinė žvalgyba. „Rusija kol kas nėra pajėgi pradėti karinį konfliktą prieš NATO“, - rašoma viešai paskelbtoje Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ataskaitoje.

„Ukraina išlieka ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio dėmesio centre. Bet tai yra ne Ukrainos kaltė. Pasaulis susiduria su krize, bet tai negali būti vadinamas Ukrainos krize“, – spaudos konferenciją Seime pradėjo Seimo Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. „Klaida yra vadinti šią krizę Ukrainos krize. Pasaulis kovoja su krize, kurią sukelia Vladimiro Putino režimas, agresyviojo putinizmo reiškinys ir putiniškojo šovinizmo Rusijoje plėtra, – sakė A. Kubilius.

Politinės partijos „Drąsos kelias“ pirmininkas, suspenduotas kunigas Jonas Varkala portalui balsas.lt prisipažino, kad bendraminčių parlamente ieškoti sekasi sunkiai, o pačią instituciją vadina dykuma, kurioje nėra gyvenimo. „Mane yra nuvylusi visa ši civilizacija, bet tai kur dingsi? - pokalbį pradėjo J. Varkala. - Karolis Voityla yra pasakęs „Kur trūksta teisybės, trūksta ir duonos“. Regis, paprastas pasakymas. Aš Seime matau tik tekstų gaminimą.

Lietuvos gėjų lyga (LGL) atidžiai skaičiuoja Seime registruojamus homofobiškus įstatymų projektus ir stengiasi užkirsti jiems kelią. Tačiau seimūnas Petras Gražulis apie tokią aršią kovą turi savo nuomonę. LGL užkliuvo Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno siūloma Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa, siūlanti numatyti administracinę atsakomybę už šeimos niekinimą kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais.

Arvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, kalbėdamas apie pagrindinius valstybės gynybos pamatų aspektus, teigė, kad pirmiausia reikia ugdyti jaunimo pilietiškumą. „Norėčiau kalbėti apie tuos pagrindus, kurie sudaro nacionalinio saugumo pamatus, – penktadienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos suorganizuotoje apskritojo stalo diskusijoje apie pilietinę gynybą kalbėjo A. Anušauskas.

„Džiugu, kad įvyko debatai tarp visų kandidatų. Visi išsakė savo nuomonę ir išreiškė pozicijas“, – portalui balsas.lt apie pirmuosius kandidatų į prezidento postą debatus, kurių tema buvo ekonomika, sakė politologas Lauras Bielinis. „Akivaizdžiai matėme atotrūkį tarp vienų ir kitų. Dalis kandidatų nuo pat pradžios pademonstravo nevisišką suvokimą prezidentinio mąstymo lygmeniu, – kalbėjo L. Bielinis. – Akcentai buvo permetami nuo problemos iki populistinių įtampų.

Šiandien, balandžio 17 d., ūkio ministras Evaldas Gustas dalyvavo konferencijoje „Konkurencijos laisvės ribos ir priežiūra 2014: viešasis ir privatus konkurencijos teisės normų įgyvendinimas“. Ūkio ministras, skaitydamas pranešimą „Valstybinės konkurencijos politikos įgyvendinimo principai“, pristatė Ūkio ministerijos kaip konkurencijos politikos formuotojos veiklą.

Aplinkos sveikatos skatinimas vienijant transporto, aplinkos ir sveikatos sritis artimiausiais metais Lietuvoje išlieka viena iš prioritetinių sričių. Taip teigė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis kalbėdamas diskusijoje Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro organizuotame aukšto lygio Europos regiono transporto, sveikatos ir aplinkos ministrų susitikime Paryžiuje.

Lietuvos šeimos politika yra orientuota į socialines išmokas, o ne paslaugas, todėl didelio gimstamumo didėjimo tikėtis neverta. LRT.lt kalbintos ekspertės teigia, kad tik visapusiškas saugumas gali ištraukti šalį iš demografinės duobės, o viena jų siūlo įvesti vaiko priežiūros atostogų kvotą vyrams.

„Susikibirkščiavome Seime. Nuomonės išsiskyrė. Sugrįžęs į savo kabinetą nutariau teikti įstatymo projektą, kuriuo būtų naikinamas Atmintinų dienų įstatymas“, – sakė antradienį Seimo posėdžio metu kolegų nušvilptas konservatorius Kęstutis Masiulis. Tokios kolegų reakcijos politikas sulaukė, kai pasiūlė negaišti laiko svarstant Atmintinų dienų įstatymo pataisos projekto.

Nėra iš ko rinktis per prezidento rinkimus? Tai ir nesirinksiu – ar jūs turite per daug laiko? Bus blogiau? Ne, nebus. Čia ne demokratija. Ir tokia praktika tik ją griauna. Sąmoningai visus metus, nuo 2009 – ųjų buvo renkami ištikimi pakalikai. Pririnkta visa kariauna. Net dreba, kaip bijo pasakyti tiesų žodį. Kai kurie žurnalistai gavo premijas ir daug pinigų – „už tiesos sakymą“. Dar tokio pasityčiojimo Lietuvoje ir nebuvo.

Pasak ekonomistės Aušros Maldeikienės, svarbiausias klausimas per šiuos prezidento rinkimus turėtų būti mūsų šalies integracija į Europos fiskalinę politiką. „Aišku, kad užkulisiuose šis klausimas yra svarstomas ir, tikriausiai, Dalia Grybauskaitė skiria jam daug laiko, bet visuomenė negauna informacijos: „Ar Lietuva integruojasi į fiskalinę politiką taip, kaip dabar ketinama integruoti? - kalbėjo ekonomistė, apsilankiusi kandidato į prezidento postą Naglio Puteikio spaudos konferencijoje.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Rinkimai Lietuvoje tapo nuobodūs ir dėl politinių partijų, ir dėl visuomenės kaltės, portalui LRT.lt teigia politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka ir politologė Lidija Šabajevaitė. „Rinkimų nėra, yra tik perrinkimai. [...] Tai ir visuomenės kaltė, nes ji yra pavargusi, nebenori kovos“, – aiškina R. Valatka. Tuo metu partijos, pasak L. Šabajevaitės, net nesistengia išplėsti savo elektorato bei neakcentuoja skirtingų politinių principų.

„Šiandien Lietuvoje matome gana stipriai surežisuotą gyvenimą. Net prezidento rinkimai jau yra užkulisiuose surežisuotas spektaklis. Šiandien politologai komentuoja, kad dauguma kandidatų, kurie eina varžytis su dabartine prezidente, nerodo noro kovoti“, – pirmadienį sakė kultūros istorikas Darius Kuolys. Pasak jo, šiame surežisuotame politiniame spektaklyje išsiskiria vienas personažas.

Išpuoliuose prieš milicijos ir saugumo pajėgų pastatus rytinėje Ukrainoje, kuriuos vykdo ginkluoti prorusiški separatistai, yra įžvelgiami „aiškūs Maskvos įsipainiojimo ženklai“, sekmadienį pareiškė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose. „Jie yra profesionalūs, koordinuoti. Tai ne stichiški paprastų žmonių veiksmai“, - televizijai ABC sakė Samantha Power . „Tos pajėgos kiekviename iš šešių ar septynių miestų, kuriuose veikia, daro tą patį.

 „O ką jie veikia tame Seime?“ – dažnai galime išgirsti tokį klausimą. „Leidžia įstatymus“, – gali atsakyti protingesnis. Turime 141-ą Seimo narį, nejaugi kiekvienas iš jų ima ir leidžia įstatymus. Jie teikia, jie siūlo, jie ginčijasi. Balsas.lt siūlo susipažinti su Seimo nariais, kurie per šią kadenciją nuo 2012 metų lapkričio mėnesio pateikė mažiausiai siūlymų.

„Kiek aš girdėjau, ponas Bernatonis išsakė savo nuomonę kaip teisininkas, o ne kaip ministras. Lietuvoje teisininkų mes turime virš 10 tūkst. Tai nėra čia ką komentuoti“, - spaudos konferencijos metu sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Šiuo metu Lietuvoje yra registruota daugiau negu keturiasdešimt politinių partijų. Pasaulio kikbokso čempionas Sergejus Maslobojevas – Kuvalda balsui.lt prisipažino, kad ir pats su bičiuliais galvojo apie politinės jėgos steigimą. „Galėjome skelbti steigiamą suvažiavimą, kalbėjome su keletu visuomenėje žinomų žmonių, kurie galėtų tapti oficialiais partijos lyderiais. Bet tuo pat metu atsirado naujos partijos. Tai iškreipė žmonių požiūrį į naujus politinius judėjimus“, - pasakojo kovotojas.

„Kas įžūliai meluoja, atmetęs elementarų padorumą, tas pagrįstai laikomas žmogumi, kuriam būdingas moralinio idiotizmo sindromas“, – tokią citatą konservatorius Arvydas Anušauskas Seimo posėdžio metu dedikavo visiems parlamentare esantiems skardžiabalsiams. Ši frazė nuskambėjo po „tvarkiečio“ Petro Gražulio komentaro, kuriuo politikas apkaltino konservatorius dirbančius ne Lietuvos naudai. „Jeigu norite gyventi kaip beprotnamyje, tai aš tikrai nenoriu.

„Štai litas, kurį turime šiandien kišenėse, - kolegoms iš tribūnos dvidešimtine pamojavo Seimo narys Petras Auštrevičius. - Su Maironiu. Aš įsidedu į kairę kišenę dvidešimt litų ir tikiuosi po aštuonių mėnesių iš dešinės išimti palankiu žmonėms nustatytu kursu eurų atitinkamą sumą“. „Aš tuo tikiu, - sakė liberalas. - Ar reikia tuo spekuliuoti? Žinoma, kad galima. Įsivaizduoju, kad daugelis į populizmą linkusių politikų tai darys.

„Yra viena paslaptis, kurią turime įvardinti. Ji yra labai paprasta. Lietuva seniai turi eurą, mūsų litas yra griežtai, vienprasmiškai pririštas prie euro“, - iš Seimo tribūnos savo kolegoms priminė konservatorius Kęstutis Masiulis. Jis priminė, kad anksčiau litas buvo pririštas prie dolerio.

„Manau, kad mes netrokštame valdžios bet kokia kaina“, - atsakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, išgirdęs klausimą, ar nemano, kad po prezidento rinkimų LLRA gali būti išmeta iš valdančiosios koalicijos. „Mes dirbame pozicijoje, labai daug padarėme, buvo priimti mūsų pasiūlymai padaryti sprendimą dėl finansavimo padidinimo keliams, buvo priimtas mūsų pasiūlymas sumažinti PVM turizmui, daugiavaikėms motinoms buvo padidintos išmokos, - kalbėjo V. Tomaševskis.

Donecko separatistams paskelbus nepriklausomybę ir prašant Rusijos prezidento Vladimiro Putino įvesti į miestą kariuomenę, Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Krymo scenarijaus šįkart nebus ir Ukraina duos atkirtį Rusijai. „Ukrainos kariuomenės būklė nėra pati geriausia. Ji neišvengiamai skaldoma regioninių nesutarimų, ten likę kadrų, kurie turi tam tikrą lojalumą Rusijai.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Nors parlamentinių partijų lyderiai susitarė remti Visagino AE statybos ir skalūnų žvalgybos bei gavybos projektus, aiškėja, kad jų parašai ant susitarimo kitiems partijų nariams dar nieko nereiškia. Jie, kaip sakė, kad Lietuvai nereikia atominės ir skalūnų žvalgybos, taip kartoja ir toliau. Ir dar priduria, kad susitarimo projektas partijose ir frakcijose nebuvo derintas.

„Karo akivaizdoje, kurį skelbia Vytautas Landsbergis, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos bendrininkai konservatoriai, liberalai, o dabar jau ir socialdemokratai, didinsime karo biudžetą. Liberalai net įstojo į šaulių sąjungą, tik kažkodėl dar nepataikė įstatymo projekto dėl jų apginklavimo“, - spaudos konferencijos metu kalbėjo Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila.

Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai Ukrainoje geriau nei bet kada atskleidė, kokia beatodairiška gali būti Kremliaus kontroliuojamų televizijų kanalų propaganda. Lietuvoje yra retransliuojami visi svarbiausi Rusijos televizijų kanalai – akivaizdžiai iškreipiantys realybę ir brukantys putinišką agitaciją. Lietuvos vartotojai už juos dar ir susimoka, mokėdami už kabelinių televizijų paslaugas.

„Kaip visada viskam lėšų stigo, o vėliau viskas taip ir liko. Bandžiau kalbėtis, aiškintis, tačiau niekas kol kas tiksliai nepasako, kokia bus suma“, - taip prasidėjo pokalbis su Seimo frakcijos „Drąsos kelias“ nariu, praeityje garsiu žurnalistu Vytautu Antanu Matulevičiumi. Kovo 25-ą dieną politikas Seime įregistravo nutarimą dėl Lietuvos valstybės herbo – Vyties nuolatinio iškabinimo Seimo plenarinių posėdžių salės herbinėje sienoje.

Legendinė ir Lietuvą iki ašarų kiekvieną balandžio 1-ąją juokinanti „Auksinių svogūnų“ ceremonija - jau rytoj. Tiesioginė grandiozinio renginio transliacija prasidės 19.30 tiesiogiai per LNK. Šįkart paranormalų Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą nušviesiantys Svogūnai žiūrovus nukels ten, kur jie dar niekada nebuvo. „Žmones visada domina tai, kas yra ar buvo anapus. Ypač smalsu sužinoti apie tuos, kurie visada sukasi dėmesio centre.

Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui sumažinti viceministrų skaičių nuo 3 iki 4. Vyriausybės įstatymo 31 ir 44 straipsnių pataisų projektu taip pat buvo siūloma, kad Ministro Pirmininko politinio / asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų negalėtų būti daugiau nei vienuolika. Į pastaruosius įskaičiuojami Ministro Pirmininko kancleris, kanclerio pirmasis pavaduotojas, tarnybos departamentų direktoriai, patarėjai, atstovas spaudai ir kt.

„Susiskaičiavome parašus. Jų surinkome apie 14 tūkst., bet nesusisiekiame su žmonėmis, kurie negražina parašų lapų. Štai kur bėda. Reikia dabar jų ieškoti, žmonės nekelia ragelių, neatsiliepia. Parašiau žinutes, kad perduosiu policijai. Gal atsilieps“, - balsui.lt sakė Demokratinės darbo ir vienybės partijos pirmininkė Kristina Brazauskienė. Tapusi oficialia pretendente į kandidatus prezidento rinkimuose K. Brazauskienė iki kovo 27-osios dienos turėjo surinkti bent 20 tūkst.

Tautininkų sąjungos pirmininkas ir vienas referendumo iniciatorių Julius Panka, seimūnams palaidojus galimybę referendumą organizuoti kartu su rinkimais į Europos Parlamentą gegužės mėnesį, teigė, kad valdžia parodė savo ciniškumą. „Jiems nesvarbu, kas yra patogu tautai. Iš kitos pusės, valdžia parodė, kad 14 mln. litų galima mesti į balą be jokių skrupulų. Keista, liūdna, bet yra kaip yra. Žmonės turi žinoti, kad turi tokį Seimą“, – balsui.lt sakė J. Panka.

„Nėra daugiau apie ką ir šnekėti. Viską, ką norėjau, jau pasakiau. Tegul pats apie save pagalvoja, tegul mane vadina kaip tik nori. Man vienodai“, - taip sureagavo verslininkas Vilius Kaikaris į pirmadienį išsakyta konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus kritiką. Politikas pažėrė kritikos dėl prieš kelias dienas V. Kaikario raginimo iškelti baltą vėliavą prieš bet kokią Rusijos agresiją.