poliklinika

 Nors laiko persukimas dukart per metus jau tapo įprastu veiksmu, daugeliui žmonių šis laikotarpis atneša gana nemažai neigiamų pojūčių. Persukus laiką sutrinka žmogaus biologinis laikrodis, jautresniems tai paveikia tiek fizinę, tiek ir psichologinę savijautą: patiriamas stresas, kamuoja nerimas, nukenčia miego kokybė ar net kankina nemiga. Miego sutrikimai – bene dažniausia problema, su kuria susiduria laiko persukimui jautresni žmonės.

 ​Norintiems apsilankyti pas gydytoją žmonėms neretai tenka palaukti eilėse. Tačiau esama atvejų, kuomet medikai privalo pacientą priimti nedelsiant arba artimiausiu metu ir jų paslaugos turi būti suteiktos nemokamai, t. y. apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kokie tai atvejai.

Prieš kelias dienas Lietuvą apskriejusi žinia apie galimą vizitų pas medikus apmokestinimą, papiktino tūkstančius lietuvių. Lietuvos medikų sąjūdžio inicijuota idėja tai padaryti, panašu, liko nesuprasta ir iškoneveikta. Pasak jų, tokia praktika yra taikoma kone visose Europos šalyse, išskyrus Lietuvą ir Lenkiją. Medikai tvirtina, kad bent simbolinis mokestis padėtų išspręsti didelio srauto problemas. Tuo tarpu lietuviai neslepia pykčio ir garsiai rėžia, ką galvoja apie tai.

Kauno poliklinikos padalinys Aleksote diskriminuoja žmones su judėjimo negalia, nes nuo 2010 metų nepritaiko pastato neįgaliesiems, konstatavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tyrimą dėl Veiverių gatvėje esančio Aleksoto šeimos sveikatos priežiūros poskyrio tarnyba pradėjo, gavusi moters skundą. Ji su neįgalia dukra negalėjo atvykti neurologo konsultacijai, nes į polikliniką neįmanoma patekti asmeniui, turinčiam judėjimo negalią.

 Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai ragina tėvelius jau dabar pasirūpinti vaiko profilaktiniu sveikatos tikrinimu, nelaukiant naujų mokslo metų pradžios. Profilaktiškai tikrintis sveikatą ir apsilankyti pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Nuo šiol duomenys apie vaiko sveikatos būklę tvarkomi elektroniniu būdu.

 Vyrų sveikata kur kas trapesnė nei moterų. Moterys iš prigimties yra stipresnės sveikatos, nepriklausomai nuo to, kad jos ir kur kas dažniau lankosi pas gydytojus (daugiau nei 60 proc. visų apsilankymų pas medikus). Tai pirmiausia sietina su stipriosios lyties stereotipu: tikriems vyrams juk nedera kuo nors skųstis ar iš viso turėti problemų, kurių patys negalėtų išspręsti.

Visuomenės sveikatos specialistai tėvams primena: dabar yra pats tinkamiausias laikas pasirūpinti Vaiko sveikatos pažymėjimu. „Kasmetinis profilaktinis vaiko sveikatos patikrinimas yra labai svarbus tam, kad būtų tinkamai įvertinta vaiko sveikata ir raida, laiku pastebėti ir išgydyti negalavimai ar sveikatos sutrikimai“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.

Į kokią gydymo įstaigą kreiptis tada, kai nedirba poliklinika arba šeimos klinika, kurioje esate užsiregistravęs? Pirmoji mintis, kilusi galvoje, arčiausiai esančios ligoninės priėmimo skyrius? Klystate. Čia apsilankymas gali apkarsti, mat už suteiktą pagalbą, kuri nėra būtinoji, gali tekti susimokėti.

Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinyje  poliklinikoje, esančioje Kaune, nemaloni situacija. Moteris, atėjusi su vaiku kraujo tyrimams, patyrė šoką. Paėmus kraują iš pirštelio paaiškėjo, kad medicinos darbuotojai neturi pleistro, su kuriuo reikia užklijuoti vietą, iš kurios buvo imtas kraujas. Tuo tarpu poliklinikos direktorius teigia, kad pleistras tikrai nėra būtinas, nes pakanka uždėti vatą ir palaikyti ją kelias minutes.

 Kelios sostinės gydymo įstaigos turės sumokėti pacientei už tai, kad laiku nediagnozavo ligos ir aplaidžiai ją gydė. Lietuvos apeliacinis teismas pranešė pirmadienį palikęs galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje pagal jaunos moters ieškinį Centro poliklinikai, Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, „BTA Insurance Company“ ir AAS „Gjensidige Baltic“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Šeimos gydytojo nedarbo valandomis sunegalavę žmonės dažnai vyksta tiesiai į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, nors reikiamos pagalbos turėtų kreiptis į polikliniką. Dažnai pacientai savo atvykimą į ligoninės priimamąjį skyrių motyvuoja tuo, kad jų poliklinika ar šeimos gydytojas tuo metu nedirba.

Ankstyvą pavasarį, kai sniegas ima tirpti, o danguje pasirodo pirmieji pavasarį pranašaujantys saulės spinduliai, reikėtų suklusti. Tikėtina, kad kartu su atšilusiu oru, daugelį iš mūsų užklups ir kasmetinės peršalimo bei žarnyno ligos. Medikai sutartinai tvirtina, kad būtent pirmosiomis atlydžio dienomis, reikėtų nepersistengti ir pasirūpinti savo sveikata.

Kovo 8-ąją Vilniaus savivaldybėje atšaukta gripo epidemija. Nuo vasario 9-osios, gripo epidemijos metu, buvo pasikeitęs poliklinikų bei pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbo laikas. Nutraukus epidemiją, Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rimanta Rožanskaitė, perspėja tūkstančius lietuvių apie itin svarbius pokyčius. Epidemijos metu dirbo daug daugiau poliklinikų ir medikų paslaugos buvo prieinamos itin lanksčiai.

Norite atsikratyti papildomų kilogramų ir išsigydyti su antsvoriu susijusias ligas? Pasiruoškite – bent jau kol kas piniginę teks atverti plačiau. Prieš kelerius metus valdžia pažadėjo nemokamus dietologus poliklinikose, o sąlygų tam, kaip sako poliklinikos, nėra. Pažadėt pažadėjo, tačiau specialistų šiandien kaip trūko, taip trūksta. O ir algos tiems, kas ryžtasi ateiti į valstybinę įstaigą, apverktinos, todėl dažnas dietologas, padirbėjęs mėnesį kitą, pabėga į privačias klinikas.

Kaune veikiančios Dainavos, Šilainių, Kalniečių, Centro ir Šančių poliklinikos nuo metų pradžios sujungtos į vieną įstaigą – Kauno miesto polikliniką. Kaip pranešė Kauno miesto savivaldybė, ketinama visas įstaigas sujungti į vieną bendrą informacinę sistemą.

Anot medikų, valstybės skiriamų pinigų dantų gydymui – katastrofiškai trūksta. Skaičiuojama, jog metinė bazinė odontologinės priežiūros kaina, kurią skiria valstybė gydymo įstaigoms, vienam vaikui iki 18 metų amžiaus yra 12,83 eurų. Tuo tarpu suaugusiam mokesčių mokėtojui valstybės finansuojama suma siekia 10,33 eurų. Valstybinėse įstaigose gydymas mokesčių mokėtojams yra nemokamas. Tačiau medikų bendruomenę ši informacija spaudžia į kampą.

Panevėžio varguolių švarai ir higienai miesto valdžia ruošiasi skirti 100 tūkstančių eurų. Savivaldybė ruošiasi įrengti dušus ir gyventojus maudyti poliklinikos patalpose. Tokios valdžios užmačios kiek pradžiugino medikus, kurie vargsta su nesiprausiančiais pacientais, tačiau netiki, kad visi puls praustis. 71-erių panevėžietis Edmundas nakvynės namų gyventoju tampa per žiemą.

Pas gydytoją užsiregistravęs pacientas privalės pranešti, jeigu nebegalės atvykti jam rezervuotu laiku. Seimas antradienį priėmė tokią Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisą. Už ją balsavo 79 Seimo nariai, keturi susilaikė.

Pas gydytoją užsiregistravęs pacientas privalėtų pranešti, jeigu nebegali atvykti - tokiai įstatymo pataisai ketvirtadienį preliminariai pritarė Seimas. Už ją po pateikimo balsavo 48 Seimo nariai, prieš nebuvo nė vieno, 15 susilaikė.

 Užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai teigia, kad gyvenimo kokybė svečioje šalyje žymiai geresnė, tačiau neretas sveikatos tikrintis ar gydytis grįžta į Lietuvą. Pasirinkti tokį kelią juos skatina brangus gydymas užsienio šalyje, menka gydytojų kompetencija, nepasitikėjimas vietiniais specialistais.

  Eilės gydymo įstaigose sutrumpėtų, jeigu pacientai pas gydytojus atvyktų su reikiamais dokumentais, sako sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalašeivičiūtė. „Apie 43 procentus pacientų, kurie atvyksta į tretinį lygį, atvyksta su nesutvarkytais dokumentais – neatliktais tyrimais. Ir todėl didžiosios ligoninės turi problemą, kad pirmiausia turi atlikti tuos darbus, kuriuos jau turėjo atlikti žemesnio lygmens gydymo įstaigos arba poliklinikos“, – antradienį Žinių radijui sakė R.Šalaševičūtė.

 Dažnai Lietuvos gyventojai kreipiasi į ligonių kasų specialistus su klausimu, kaip reikia elgtis, jeigu nori pasirinkti gydymo įstaigą ar gydytoją. Vilniaus teritorinė ligonių kasa (Vilniaus TLK) primena, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą (PASPĮ) ir gauti pasirinkto šeimos gydytojo paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

 Vilniaus mero pavaduotojas Gintautas Paluckas susitiko su visų 17-os Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vadovais. Ligoninių ir poliklinikų direktoriai pristatė įstaigos veiklą, darbus, planus, išsakė pagrindines problemas. Mero pavaduotojas atkreipė dėmesį į bendro strateginio plano nebuvimą sveikatos priežiūros srityje - planuojama jį parengti. Sveikatos įstaigose naudojamas informacines technologijas reikia integruoti į bendrą e. sveikatos sistemą.

Pirmadienį, apie 18 val. Vilniuje, Šeškinės g., prie poliklinikos, automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „Peugeot 306“ rastas 64-erių metų vyro kūnas su šautine žaizda galvoje. Šalia kūno rastas ir paimtas revolveris bei keturi šoviniai. Įtariama savižudybė. Jaunimo linija Pagalbą teikia savanoriai www.jaunimolinija.ltwww.jaunimolinija.lt/laiskai 00:00 - 24:00 (I-VII) 8 800 28888 Vaikų linija Pagalba teikia savanoriai www.vaikulinija.

 Į valdiškai dirbančio odontologo kėdę anksčiau sėsdavo kas trečias, o dabar – kas ketvirtas gyventojas. Tačiau eilės pas pirminę odontologinę pagalbą teikiančius gydytojus netrumpėja. Mieste sutartis su Panevėžio teritorine ligonių kasa dėl pirminės odontologinės pagalbos teikimo sudarė 13 gydymo įstaigų. Daugelyje jų talono pas gydytoją tenka laukti mėnesį ar du. Panevėžio poliklinikoje dirba vienuolika odontologų. Nesirenkant gydytojo vakar taloną buvo galima gauti balandžio viduriui.

Vasario 20 d. 14 val. 30 min. Šiauliuose, Vilniaus-Vasario 16-osios g. sankryžoje, žurnalistei (gimusiai 1975 m.) imant interviu iš kandidato į Alytaus miesto tarybą D. S., pastarasis įlipęs į savo automobilį trenkė durelėmis ir sužalojo žurnalistei dešinę ranką. Moteris dėl dešinės plaštakos sumušimo gydoma ambulatoriškai.

Naujienų portalo „Balsas.lt“ redakciją šį rytą pasiekė pasipiktinusios skaitytojos laiškas. Vienoje sostinės poliklinikoje apsilankiusi moteris skundžiasi netvarka gydymo institucijų sistemoje. Ar buvote atsidūrę panašioje situacijoje? Komentarų skiltyje kviečiame dalintis savo patirtimi ir pastabomis. „Esu pasipiktinusi netvarka Lietuvos sveikatos įstaigų sistemoje. Prieš savaitę internetu užpildžiau registracijos formą pas savo šeimos gydytoją.

 Nuo lapkričio 1 dienos sergantiems lėtinėmis ligomis bus lengviau pakliūti pas reikiamus specialistus. Užteks vieno šeimos gydytojo siuntimo, kad pacientas pas specialistą galėtų lankytis pakartotinai. „Lėtine liga sergantis žmogus, prieš eidamas pas specialistą, anksčiau kiekvieną kartą turėdavo gauti šeimos gydytojo siuntimą.

Loreta Mačiulienė,Aurelija Malakauskaitė, LRT naujienų tarnyba, LRT.lt Rajonų ligoninėse ir poliklinikose vasarą neteikiamos kai kurios sveikatos priežiūros paslaugos. Gydytojai atostogauja, esą jų nėra kuo pakeisti – trūksta specialistų. Pacientams siūloma ieškoti pagalbos už pusšimčio ar daugiau kilometrų esančiose gydymo įstaigose. Jurbarko ligoninė ir konsultacinė poliklinika vasarą ištuštėjo – gydytojai specialistai atostogauja.

Gegužės 31 d. į Vilniaus ligoninę atvežta ir dėl šautinės žaizdos krūtinėje paguldyta 1999 m. gimusi nepilnametė, kurios tėvai paaiškino, kad tą pačią dieną apie 14 val. 10 min. Vilniuje, Filaretų g., netoli namų, į ją šovė, galimai, iš pneumatinio ginklo. Aplinkybės aiškinamos.

2014-04-30 Varėnos ''Ryto" progimnazijoje pertraukos metu įvykus konfliktui tarp 5b klasės mokinių D. B., gim. 2002 m. ir A. K., gim. 2002 m., mokytoja L. S. gimusi 1966m., paėmusi jiems abiems už sprandų tyčia trenkė jų galvas vieną į kitą. Abu vaikai kreipėsi į Varėnos polikliniką.

Vasario 22 d. 20 val. 40 min. į Vilniaus ligoninę iš Vilniaus, Fabijoniškių g., pristatyta ir dėl pilvo sumušimo paguldyta 1997 m. gimusi mergina, kuri paaiškino, kad tą pačią dieną apie 20 val. Vilniuje, Fabijoniškių g., ją sumušė asmuo.

Vytautas RUŠKYS Naujosios Akmenės ligoninė tuštėja, šalimais esanti poliklinika pilna pacientų tik kelias valandas per parą, o šioms įstaigoms išlaikyti išleidžiami milijonai. Todėl Savivaldybėje ruošiama pertvarka. Abi medicinos įstaigos gali atsidurti po vienu stogu, o vėliau gal taps ir „Vardiniai daktarų kabinetai“ – per brangu Savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje aptarta būtinybė pertvarkyti Naujosios Akmenės poliklinikos darbą.

Prieš metus spaudoje nuskambėjo istorija apie šeimą, kuri į kelionę į Turkiją vežėsi vėjaraupiais sergančią atžalą. Tuomet kelionė apkarto ne tik šia liga sirgusiam mažyliui, kuris, anot tėvų, „būdamas alergiškas šokoladui“, kamavosi dėl aukštos temperatūros ir buvo išbertas, bet ir kitos atostogauti skridusios šeimos vaikui, kuris šia „alergija“ užsikrėtė.

Nijolė KOSKIENĖ Šiaulių Centro poliklinikos psichologė Eglė Linkevičienė buvo užpulta įtūžusio įstaigos kliento. Šios įstaigos Psichikos sveikatos centro personalas, tarp kurio absoliuti dauguma moterų, pirmą kartą viešai prabilo apie ilgai brendusią problemą. „Mes jaučiamės nesaugios, tai paskutinis lašas“, – sakė medicinos darbuotojos. Nors smurto atvejų medicinos įstaigose vis daugėja, jie nėra reglamentuoti Lietuvos įstatymais ir tampa paties nukentėjusiojo problema.

 Ketvirtadienį Anapus išėjo Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktorius Arūnas Grigaitis. Gydytojui šiemet rugpjūtį būtų sukakę 48-eri. Apie A. Grigaičio mirtį pirmoji sužinojo žmona Dalia. Ji prieš keletą dienų išlydėjo vyrą į Norvegiją, kur poliklinikos vadovas ketino ilsėtis. „Sutuoktinei paskambino žmonės, su kuriais direktorius buvo Norvegijoje, ir pranešė“, – paaiškino Antakalnio poliklinikos darbuotoja. Ji sakė, kad į polikliniką A. Grigaičio žmona atvyko prislėgta.

Ar įsivaizduojate polikliniką, kurioje dirbantys dešimtys įvairiausių sričių specialistų nesugebėtų suteikti paprasčiausios pirmosios pagalbos? Galbūt kur nors tolimoje Afrikos šalyje, bet tik ne čia, Lietuvoje, kur elementariausias žaizdos sutvarstymo žinias turi kiekvienas, net vidurinės mokyklos nebaigęs vairuotojas.

Kritikos audrą savo pasiūlymais, kaip reformuoti sveikatos apsaugos sistemą, sukėlęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pagaliau nusprendė išklausyti ir antrąją pusę. Antradienį ministerijoje jis susitiko su Lietuvos poliklinikų vadovais ir išklausė jų nusiskundimų bei pasiūlymų, susijusių su valdiškų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų santykiais.

Sostinės Pilaitės mikrorajono gyventojai netrukus galės lankytis naujai pastatytame Karoliniškių poliklinikos filiale. Iki šiol gyvenamajame name buvusią polikliniką į naujas patalpas planuojama perkelti kitų metų pradžioje. Pilaitėje sausio pradžioje taip pat bus atidarytas ir miesto viešosios bibliotekos filialas. Vilniaus meras Artūras Zuokas šiandien lankėsi baigiamose įrengti bibliotekos ir poliklinikos filialo patalpose. Abu projektai buvo pradėti įgyvendinti prieš metus.

Kaip skelbia informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenys, šiuo metu 70 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi kompiuteriais, 68 proc. – internetu. Tokia statistika yra puikus atramos taškas valdžios atstovams, su pasididžiavimu skelbiantiems, kokia progresyvi ir pažangi šalis yra Lietuva.

Teismui nutarus, kad nėra įrodymų, jog dviejų žmonių nužudymu įtariamo velionio Drąsiaus Kedžio teta Audronė Skučienė savo netinkamu elgesiu kaip nors pažeidė vaiko teises sveikatos priežiūros įstaigoje, byla jos atžvilgiu nutraukta. Tokią nutartį pirmadienį priėmė Kauno rajono apylinkės teismas. ELTA primena, jog sausio 9 dieną į Garliavos šeimos kliniką medikai iškvietė policijos pareigūnus dėl neva skandalą čia sukėlusios A. Skučienės ir D. Kedžio sesers Neringos Venskienės veiksmų.

Statistika skelbia, kad slaugytojų šalyje nuolat mažėja. Teigiama, jog per dešimt metų slaugytojų ir akušerių šalyje sumažėjo maždaug dešimtimi tūkstančių. Tam įtakos, be abejo, turėjo, kad kolegijos išleidžia mažiau specialistų, bet ir augantys emigracijos mastai. Buvo laikas, kai Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakultetas kasmet į gyvenimą išleisdavo po septynias grupes diplomuotų slaugytojų.

Susirgę ir atėję į polikliniką galite netikėtai sužinoti, kad už visas paslaugas teks sumokėti iš savo kišenės, nors ir esate socialiai draustas. Panašiai nutiko ir į „Šiaulių naujienų“ redakciją paskambinusiai kūdikį auginančiai šiaulietei, kuri atėjusi į polikliniką sužinojo, kad nebėra socialiai drausta ir už ją ligonių kasa gydymo įstaigai nesiruošia mokėti.

Tuštėjančių kaimų gyventojai baiminasi, kad greitai gali nelikti arčiausiai namų esančių sveikatos įstaigų – medicinos punktų. Dvylikoje Panevėžio rajono seniūnijų suskaičiuojami 28 medicinos punktai. Kai kurių jų išlikimas jau seniai kabo ant plauko, nes kaimuose gyventojų mažėja ir išlaikyti tokius punktus vis sunkiau. Kaip teigia Panevėžio rajono poliklinikos direktorės pavaduotoja Danutė Pajėdienė, yra tokių kaimų vietovių, prie kurių medicinos punktų prirašyti tik 200–300 gyventojų.

Bankrutavus „Snorui“ paaiškėjo, kad milijoninius indėlius banke laikė ne tik verslininkai, bet ir šalies ligoninės, poliklinikos, greitosios pagalbos stotys. Ligoninių turtus tirs auditas. Tačiau teisės aktų, kiek ligoninės sąskaitose gali turėti neišleistų pinigų, nėra. Tad politikai neatmeta, kad dėl tokio taupymo gali nukentėti gydytojų algos ar net pacientai, todėl ligoninėms rengiama tvarka, kiek ir kam ateityje šios galės taupyti.

Biržų rajono savivaldybės poliklinikai galvos skausmu tampa nedrausti ligoniai ir greitosios pagalbos medikų pasiruošimas dirbti valdomiems iš Panevėžyje esančios dispečerinės tarnybos. Ligonių kasos moka tik už apdraustuosius Dėl geresnio ligonių aptarnavimo poliklinikoje ir kaimo medicinos punktuose nemažai pastangų įdėjusiai Biržų rajono poliklinikai gerus užmojus gali tekti pristabdyti dėl mažėjančio finansavimo.

Sveikatos apsaugos ministerija turėtų skambinti pavojaus varpais – po dešimtmečio šalies rajonų sveikatos priežiūros įstaigų darbas gali būti visiškai paralyžiuotas dėl medikų stygiaus. Šiemet medikų emigracijos mastas gali būti pasiekęs naujas aukštumas. Tačiau sveikatos politikos strategai dėl tuštėjančių ligoninių linkę kaltinti savivaldą. Kol kas gydytojų trūkumą užmaskuoja pensinio mažiaus ir keliais etatais dirbantys specialistai.

Medikai sako, kad prie eilių konsultacinėse poliklinikose teks priprasti. Esą žmonės pas gydytoją net po tris mėnesius priversti laukti, nes šiuo metu Lietuvoje yra per mažai medikų. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad medikų trūksta dėl netolygaus specialistų pasiskirstymo gydymo įstaigose ir emigracijos. Šiaulių ligoninės konsultacinės poliklinikos koridoriuose driekiasi pacientų eilės.

Vakar Respublikinės Šiaulių ligoninės organizuotoje spaudos konferencijoje akcentuota, kad planinė konsultacija nėra skubi. Jei pacientui medicinos pagalbos reikia tuoj pat — jis turi kreiptis į Priėmimo skyrių. Planinė konsultacija ir po mėnesio Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėjas Antanas Lukošaitis priminė, jog teikiama planinė konsultacinė pagalba nėra skubi. Konsultaciją ligonis gali gauti po savaitės, dviejų ar po mėnesio.