poliklinika

Paauglys sirguliuoja jau antrą savaitę, o gydytojo konsultacija – tik po pusantros savaitės. Su tokia realybe susidūręs vilnietis Linas (vardas pakeistas ir žinomas, – aut.) piktinosi, kad šiuo metu į polikliniką apskritai vos įmanoma prisiskambinti, ką jau kalbėti apie gyvą vizitą pas gydytoją. Pati gydymo įstaiga tvirtina, kad tai tebuvęs nesusikalbėjimas ir situacija jau išspręsta.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis, kuris sunerimęs dėl tvarkos vienoje iš Vilniaus poliklinikų. Vyrą suglumino faktas, kad sąlytį turėjusi žmona su sergančiu COVID-19 vaiku, gali laisvai atvykti į polikliniką ir prasitęsti nedarbingumo pažymėjimą. Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntęs vyras pranešime rašo: „Vaikas serga COVID-19, o žmonai šiandien reikia pas gydytoją šeimos prasitęsti nedarbingumo pažymėjimą.

Dėl siaučiančios pandemijos pasirodo vis daugiau nusiskundimų, jog gauti sveikatos paslaugas ar patekti į gydymo įstaigas, netikėtai užklupus negalavimams, darosi vis sunkiau. Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojos Agnės laiško, kuriame ji pasakojo, jog jos sesuo penktadienį, spalio pirmą dieną, kartu su sergančiu mažamečiu vaiku nuvykusi į VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC) nesulaukė pagalbos, todėl kartu su vaiku teko keliauti į Vilnių.

Regint tuščius koridorius poliklinikose nesiliauja tautiečių piktinimasis, neva atėjus pandemijai medikai nustojo dirbti ir užsidarę kabinetuose tik geria kavą. Patys šeimos gydytojai sako, kad tenka tik apgailestauti girdint tokius žodžius, mat jie tempia ir taip gerokai didesnį krūvį. Ne gana to, prie ilgesių eilių prisideda ir patys pacientai.

Per pastaruosius metus pas savo šeimos gydytoją lankėsi kas antras (50 proc.) šalies gyventojas, iš jų daugiau nei pusė (27 proc.) apsiribojo vienu vizitu, likusi dalis (23 proc.) lankėsi dažniau, rodo Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys. Likusieji arba nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais, arba vengė vizito pas medikus net negaluodami.

Nors iki naujų mokslo metų pradžios dar geras mėnuo, ligonių kasos jau dabar primena tėvams apie būtinybę atlikti profilaktinę vaikų sveikatos patikrą. Vizito pas šeimos gydytojus raginama neatidėlioti, nes rudenį prie medikų kabinetų gali nutįsti pasitikrinti atėjusiųjų eilės. Kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų.

Geresnė Vilniaus miesto sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas, efektyvesnė sveikatos priežiūros įstaigų veikla, optimizuota teikiamų paslaugų apimtis ir struktūra miesto pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyje, – tokiems pokyčiams pasirengta po to, kai kovo mėnesį miesto Taryba priėmė sprendimą pritarti kelių Vilniaus poliklinikų reorganizavimui.

Karantinui pasibaigus į Lietuvą sugrįžo poliklinikų eilės. Mat, švelnėjant ribojimams, ligas anksčiau apleidę gyventojai vėl užplūdo savo gydytojus, tad nutįso eilės. Dalis gyventojų skundžiasi, kad vizito pas specialistus priversti laukti net kelis mėnesius, todėl bijo dėl sveikatos.  Vilnietė Beata atėjo į vieną iš sostinės poliklinikų, kur šeimos gydytoja jai išrašo vaistų.  „Pas šeimos gydytoją visada greičiau, aišku pas specialistus visada reikės laukti ilgiau.

Atlaisvėję ribojimai ir naujos koronaviruso bangos rudenį baimė gena tautiečius pas medikus. Gyventojai skundžiasi, kad eilės pas šeimos gydytojus didžiuosiuose miestuose didžiulės, o dar ilgiau tenka laukti, kol pateks pas specialistą. Savo ruožtu šeimos gydytojai, ragindami tiek neatidėlioti vizitų, tiek ir neskubėti kreiptis be reikalo, apgailestauja, kad ministro pažadas ištraukti juos iš popierizmo liūno bliūkšta.

Sveikatos priežiūros įstaigos kasmet sudaro sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kuriose įvardijama, kiek ir kokių paslaugų pacientams bus galima teikti per ateinančius metus. Atsižvelgiant į tų paslaugų įkainius. Vienos didžiausių sostinės gydymo įstaigų Antakalnio poliklinikos direktorius tikina, jog augantis pacientų skaičius lėmė, kad poliklinika kiekvieną mėnesį viršija sutartą sumą.

Paprastai prieš pat rugsėjo 1-ąją šeimos gydytojų kabinetus užplūsta tėveliai, vedini vaikais dėl būtinojo sveikatos patikrinimo. Nors šiuo metu pacientai kviečiami atvykti gyvai ir tvarka veikia kaip prieš karantiną, šiemet tėveliai įspėjami apsilankymo pas gydytojus neatidėlioti paskutinei minutei. Negana to, reikėtų žinoti, ir kaip kasmetinei patikrai pasiruošti.

Pastaruoju metu ligonių kasos sulaukia nemažai gyventojų klausimų dėl pirminės psichikos sveikatos paslaugų ir emocinės pagalbos. Gyventojus domina, kaip yra apmokamos šios paslaugos, kur tokias paslaugas galima gauti, ar gali pacientai patys pasirinkti įstaigą ir gydytoją. Pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Neregėta kova dėl pacientų Panevėžyje. Per karantiną miesto poliklinika staiga praturtėjo daugiau kaip 10 tūkstančių pacientų. Įstaiga aiškina, kad panevėžiečiai tiesiog pakeitė gydymo įstaigą, o pacientai piktinasi, kad poliklinika juos priglaudė prieš jų valią – be jokių sutikimų. Tyrimo ėmėsi ir ligonių kasos. Masinė pacientų migracija Panevėžyje ir dar per karantiną, tokį galvosūkį sprendžia ligonių kasa.

Teismui perduota baudžiamoji byla dėl galimo piktnaudžiavo Kauno Šilainių poliklinikoje ir fiktyvaus neįgaliųjų įdarbinimo bei apgaule įgyto turto keliose įmonėse, antradienį pranešė Kauno apygardos prokuratūra.  Pasak prokuratūros, kaltinimai sukčiavimu ir dokumentų klastojimu yra pareikšti trims uždarosioms akcinėms bendrovėms ir vienai mažajai bendrijai, dalis jų kaltinamos ir piktnaudžiavimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, viena – neteisėta ūkine, finansine ir komercine veikla.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK) pastaruoju metu sulaukia nemažai gyventojų klausimų dėl prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) tvarkos. Gyventojus domina, ar galima pasirinkti privačią šeimos kliniką, kaip dažnai galima keisti šeimos gydytoją, kokiose įstaigose galima gauti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis ir kt.

Platesnis gydymo paslaugų spektras, šeimos gydytojų ir antrinio lygio specialistų pritraukimas, eilių pas gydytojus sumažėjimas, medicininės įrangos atnaujinimas, o tuo pačiu – ir įstaigų veiklos optimizavimas bei resursų taupymas. Tokios permainos, šiandien pritarus miesto Tarybai, įvyks keliose Vilniaus poliklinikose.

Ministerijos ilgai laukta įdiegti išankstinė pacientų registravimo informacinė sistema (IPR IS), panašu, kol kas palengvėjimo dėl mažesnių eilių neatnešė. Atvirkščiai – vyresnio amžiaus pacientams tik padidino naštą. Nors gydytojai vieną po kitos vardija naujosios sistemos spragas, prie jos iki balandžio turėtų prisijungti dauguma gydymo įstaigų, nes senosios sergu.lt svetainės nebeliks.

Brangiausias vieno paciento gelbėjimas nuo mirties atsiėjo 134 tūkst. eurų. Tiek kainuoja gretutinių ligų turinčio žmogaus gydymas. O vidutiniškai vienas ligonis stacionare ligonių kasoms kainuoja kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. Dajanai koronavirusas smogė netikėtai ir skaudžiai. Pirmieji simptomai pasireiškė stipriu kosuliu, greitai kūno temperatūra šoktelėjo iki beveik 40 laipsnių ir tris paras jos sumažinti nepadėjo jokie vaistai. „Kosulys begalinis, pradėjau dusti momentais.

Itin aktuali problema pandemijos metu – paslaugų karščiuojantiems pacientams teikimas. Štai Antakalnio poliklinika informuoja, kad jau pradėjo teikti radiologinės diagnostikos paslaugas karščiuojantiems pacientams. Siekiant apsaugoti kitus poliklinikos lankytojus, tam specialiai įrengtas atskiras įėjimas.

Į naujienų portalą JP kreipėsi panevėžietė Rita, kuri skundėsi, kad jau net du mėnesius niekaip negali patekti pas endokrinologą. Moteris teigė, kad pas gydytoją registruojasi per esveikata.lt puslapį. Nors sistema patvirtina, kad panevėžietė sėkmingai užsiregistravo, tačiau kiek vėliau išaiškėja, kad Panevėžio konsultacijų poliklinika šios registracijos nemato. Vadinasi, vizito pas gydytoją nepateksi. „Jūsų sąraše nėra“ „Dabar tikrai visi vargsta su esveikata.lt.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija yra nustačiusi skiepijimo nuo COVID-19 prioritetų tvarką ir masinė gyventojų vakcinacija numatyta II–III ketvirčiais, kai kurios poliklinikos jau dabar kviečia užsirašyti į eilę. Kauno miesto poliklinika pranešė, laukianti pacientų įsitraukimo į eilę COVID-19 vakcinacijai.  „Informuojame, kad vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.

Ne vienus metus netylant skundams dėl didžiulių eilių sveikatos įstaigose ir sunkumų registruojantis pas gydytojus imtasi kurti išankstinę pacientų registravimosi (IPR) sistemą per e.sveikatos portalą. Nors keli šimtai įstaigų prie jos jau prisijungė ir nuo balandžio įprastos buvusios platformos sergu.lt nebeliks, kol kas ir naujoji jos versija veikia ne be nesklandumų.

Vis daugiau gydymo įstaigų iš sergu.lt pereinant į jos naują versiją IPR IS, pacientams svarbu žinoti, kaip keičiasi registracija pas gydytojus. Štai Kauno klinikos pranešė, kad buvusi išankstinė pacientų registracijos sistema www.sergu.lt jau visiškai nebeveikia. O nuo šiol registruotis pas visus Kauno klinikų gydytojus specialistus internetu reikia per https://ipr.esveikata.lt/. Bandant užsiregistruoti ir į dalį sostinės gydymo įstaigų veikia jau tik naujoji sistema.

Pastaruoju metu ne kartą pacientų įvardyta problema dėl negalėjimo prasibrauti pas gydytojus ir gauti taloną kai kuriais atvejais tėra perkeliamos informacijos sistemos simuliuojama problema. Dėl to sistemoje laisvų vietų pas specialistą pacientas tiesiog nemato, nors realybėje jų yra. Apie šią bėdą Seimo sveikatos reikalų komitete trečiadienį užsiminė ir Kauno klinikų vaikų klinikos vadovas, profesorius Rimantas Kėvalas.

Už savo pinigus atlikti PGR testus jau kviečia ne tik privačios klinikos, bet ir poliklinikos. Štai Antakalnio poliklinika skelbia tokią paslaugą teiksianti jau nuo gruodžio 21 d. ir, panašu, už mažesnę kainą. Įstaiga pranešė, kad pacientai, norintys sužinoti ar serga COVID – 19, tai padaryti galės greičiau., mat nuo gruodžio 21 d. mokami COVID-19 testai atliekami ir Antakalnio poliklinikos laboratorijoje.

Pasitaiko žmonių manančių, kad skaitmeninis infraraudonųjų spindulių termometras pridėtas prie kaktos gali skaityti jų mintis, o tokie nusiskundimai verčia kai kurias poliklinikas keisti įprastą darbo tvarką – tokia istorija dalinasi žurnalistas Rytis Zemkauskas. Didžiosios šalies gydymo įstaigos visgi sako, kad tokie „kliedesiai“ nėra plačiai paplitę ir kol kas nieko keisti neketina.

​Šiaulių teritorinė ligonių kasa sulaukia gyventojų klausimų, kiek kainuoja prisirašymo dokumentų tvarkymas ir medicinos dokumentų persiuntimas, keičiant pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią gydymo įstaigą. Primename, kad už prisirašymo dokumentų tvarkymą gydymo įstaigai reikia sumokėti 0,29 euro. Keičiant įstaigą nepraėjus 6 mėnesiams nuo prisiregistravimo, reikia sumokėti 2,90 euro už prisirašymo dokumentų tvarkymą ir medicininės dokumentacijos persiuntimą.

Suskaudo dantį? Deja, nors visuotinis karantinas jau seniai užmarštyje, odontologų pagalbos daliai gyventojų tenka laukti ištisus mėnesius. Poliklinikos atvirauja, kad dantis taisyti norinčių pacientų eilės driekiasi net ir po Naujųjų metų, todėl odontologo pagalbos sunku sulaukti net už savus pinigus. Portalas tv3.lt pasidomėjo, su kokiais pacientų srautais šiuo metu susiduria odontologai Vilniaus miesto savivaldybėje.

Ūmus idiopatinis prikurtimas gali atsirasti staiga, skaičiuojama, jog jis pasireiškia kasmet dvidešimčiai žmonių iš 100 tūkst. gyventojų. Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytojų surdologų, gydyti idiopatinį prikurtimą reikia per pirmąsias 14 dienų pajutus pirmuosius simptomus. Ūmus idiopatinis prikurtimas – tai klausos nervo arba vidinės ausies pažeidimas.

Vėl nerimo dienos šeimos gydytojų bendruomenėje. Neseniai nuogąstavę dėl galimo mobiliųjų punktų naikinimo ir viso Covid-19 pacientų tyrimo ir priežiūros krūvio užkrovimo vien ant jų pečių, medikai vėl neatsistebi sulaukę naujų nurodymų. Jų teigimu, tai vėl pablogintų paslaugų prieinamumą daugeliui pacientų. Savo ruožtu ministras Aurelijus Veryga to siūlo taip nedramatizuoti.

Dažnai gyventojai nustemba atsitiktinai sužinoję, kad ne savoje poliklinikoje jiems suteikta gydytojo specialisto paslauga, už kurią jie susimokėjo, galėjo būti suteikta nemokamai. Šie pacientai kreipiasi į ligonių kasą klausdami, ar apdraustiesiems gydymo įstaigose, kuriose jie nėra prisirašę, specialistų konsultacijos ir tyrimai tikrai gali būti nemokami. Atsakymas – gali.

Lietuvos rajonų poliklinikose dabar tikras darbymetis – netyla pacientų skambučiai, o kai kur eilėse gali tekti pralaukti ir kelias savaites. Poliklinikų vadovai sako, kad kol kas dar susitvarko su sergančiųjų antplūdžiu, tačiau nuo ateinančio pirmadienio dėl karantino kai kur darbas gali ir sustoti.

Naujausios gyventojų apklausos atskleidė liūdną realybę – kas penktas gyventojas vizito pas gydytoją atsisako dėl per didelių eilių. Taip pat gerokai išaugo negalinčių susimokėti už odontologo paslaugas žmonių skaičius. Lietuvos statistikos departamentas pristatė naują Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimą. Jame dalyvavo 15 m. ir vyresni asmenys, apklausa atlikta 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Nors daugiau nei pusė (52 proc.

Dažnai prieš ruošdamiesi įsigyti daiktą, lyginame jo kainas skirtingose parduotuvėse. Tačiau kai prireikia medicininių paslaugų, retas kuris pasidomime kainomis skirtingose viešose gydymo įstaigose. Pasirodo, tos pačios sveikatos paslaugos skirtingose gydymo įstaigose gali kainuoti skirtingai. Naujienų portalas tv3.lt domisi, kodėl taip yra. Domėjomės dviejų paslaugų – nugaros ir juosmens srities masažo ir skiepo nuo erkinio encefalito kainomis trijose šalies poliklinikose.

Kiek laiko reikėtų laukti norint patekti pas tam tikrą sveikatos priežiūros specialistą, o kada jau vertėtų pasiduoti? Su naujienų portalo tv3.lt redakcija susisiekusi klaipėdietė sako, kad taip nerimauja jau tris mėnesius, o ir prisiskambinti poliklinikai, anot jos, niekaip nepavyksta. Gydymo įstaigos atstovai teigia problemą suprantantys ir bandantys ieškoti tinkamų sprendimų.  Su tv3.lt kalbėjusi Giedrė (vardas pakeistas – aut. past.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas, kuris trečiadienį lankėsi Marijampolės poliklinikoje dėl skaudančio danties. Vyras guodėsi, kad skausmą gali vos tverti, bet gydytojos esą gėrė kavą, o jis buvo išsiųstas į namus. Poliklinikos darbuotojai sako, kad situacija keista, mat ūmaus skausmo kamuojamiems žmonėms paprastai padedama iškart. Su naujienų portalo redakcija susisiekė marijampolietis Arūnas, kuris pasakojo apie nemalonę patirtį Marijampolės poliklinikoje.

Registracija pas gydytoją dalyje šalies gydymo įstaigų vis dar sunkiai įmanoma. Specialistus pasiekti bandantys tautiečiai į poliklinikų ar ligoninių registratūras bando prisiskambinti ištisas valandas ar net dienas. Tvarkdario vaidmens imasi Sveikatos apsaugos ministerija. Valdininkai įpareigojo susitvarkyti – ar samdyti naujus darbuotojus, įsigyti daugiau telefonų, ar kitaip mažinti eiles – spręs pačios įstaigos.

Danties gydymas Šeškinės poliklinikoje vilnietei Rasai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai – žinoma) virto tikru galvos skausmu. Moteris, praėjus 5 metams, buvo priversta atlikti pakartotinę brangiai kainuojančią gydymo procedūrą privačioje klinikoje. Tada paaiškėjo, kad 2013-siais moteriai buvo suteiktos nekokybiškos gydymo paslaugos. Taip prasidėjo teismų maratonas, kuris pasibaigė tik šių metų liepą.

Nors karantinas Lietuvoje pasibaigė, tačiau poliklinikose bei ligoninėse ir toliau vyrauja ekstremaliomis sąlygomis priimta tvarka. Pas gydytojus norintys patekti pacientai turi nuotolinėms konsultacijoms registruotis telefonu, tačiau, pasak jų, net ir prisiskambinti į gydymo įstaigų registratūrą yra nemenkas iššūkis. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame ji teigia, kad galimybės užsiregistruoti poliklinikoje laukė bene valandą.

Kauno miesto poliklinika antradienį socialinio tinklo paskyroje pasidalino įspėjimu apie pokyčius dėl patekimo į gydymo įstaigą po to, kai fiksuotas įvežtinių atvejų šuolis.

Pacientų eilės ligoninėse ir poliklinikose sujaukė koronavirusas, gydytojai jau ne kartą pasakojo, kad sulėtėjo ne tik prevenciškai teikiama pagalba, bet ir žmonės labai reikalingų paslaugų teikimas. Kaip medikai prisitaikė prie naujos realybės ir ką dabar reikia žinoti pacientams, pokalbis naujienų portale tv3.lt su gydytoju urologu Robertu Adomaičiu.

Tikslingai dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) nuo šiol bus tiriami ne tik į ligoninę planine tvarka guldomi pacientai, bet ir tie, kuriems poliklinikose bus atliekamas stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos endoskopinis tyrimas, taip pat bronchoskopija, t.y. trachėjos ir bronchų vidaus apžiūra bronchoskopu. Tai reiškia, kad šias konkrečias paslaugas žmonės gaus tik tuo atveju, jei jiems, ne anksčiau nei 48 valandos iki gydymo pradžios, bus atliktas tyrimas dėl koronaviruso.

Karantinas švelninimas, tačiau kai kurie sergantys tautiečiai, ilgus mėnesius laukę tyrimų, siuntimų pas gydytojus, ar net operacijų, vis dar tebelaukia. Mat ne visos šalies gydymo įstaigos dėl saugumo reikalavimų suspėja su norinčiųjų srautais. Prie kokių medicininių paslaugų nutįsusios ilgiausios eilės, ir kokie pasikeitimai laukia jau nuo kitos savaitės? Nuo gegužės vidurio šalies poliklinikos pacientams duris atvėrė. Tik ne taip plačiai, kaip norėtųsi.

Gydymo įstaigos atveria duris planinių konsultacijų ir operacijų laukiantiems gyventojams. Tačiau nuo šiol vykstantiems operacijos ir gydymo į ligoninę – naujas reikalavimas: visi tokie pacientai privalo atlikti koronaviruso tyrimą. Tyrimą gyventojai jau gali atlikti mobiliuose koronaviruso patikros punktuose. Sveikatos apsaugos ministerija neslepia svarstanti tokį pat reikalavimą taikyti ir platesniam pacientų ratui, tarkime, norintiems tik gydytojo konsultacijos.

Karantino metu stipriai apribojus medicininių paslaugų teikimą šalies gydymo įstaigose nestinga besiskundžiančiųjų dėl neužtikrinamos reikiamos pagalbos. Pacientai piktinasi, kad be koronaviruso šiandien kitų ligų kaip ir neliko, tad jaučiasi paprasčiausiai palikti „už borto“. Ir nors formaliai poliklinikos pagalbą teikia nuotoliniu būdu, patys gydytojai neslepia jaučiantys nerimą, kas bus, jei tokie karantino ribojimai užtruks ilgesnį laiką.

Pirmadienio darbą atnaujiną dėl koronaviruso plitimo grėsmės anksčiau uždaryta Šeškinės poliklinika Vilniuje. „Nuo pirmadienio, balandžio 20-osios, mūsų poliklinikoje atnaujinamos karantino metu numatytos teikti sveikatos priežiūros paslaugos“, – teigia Šeškinės poliklinikos direktorės Daiva Kanopienė. Bus teikiama būtinoji medicinos pagalba, įskaitant odontologijos būtinosios pagalbos paslaugas, nėščiųjų priežiūros paslaugos, atliekami planiniai skiepijimai.

Nuo pirmadienio ketinama atnaujinti dėl koronaviruso plitimo grėsmės anksčiau uždarytos Šeškinės poliklinikos Vilniuje veiklą, BNS informavo sostinės savivaldybė. „Nuo balandžio 20 dienos, t. y. pirmadienio, Šeškinės poliklinikos patalpose atnaujinamos karantino režimo metu numatytos teikti būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos“, – sakė Vilniaus mero patarėja Ieva Dirmaitė.

Lietuvoje diagnozuoti jau 26 susirgimai koronavirusu. Vienas iš jų – Vilniaus Šeškinės poliklinikos darbuotojui, tai pati įstaiga pranešė savo „Facebook“ paskyroje. „Šeškinės poliklinikos darbuotojui patvirtinta koronaviruso infekcija. Jis gydomas ir izoliuotas. Visi, turėję sąlytį su šiuo asmeniu, taip pat laikosi izoliacijos režimo. Dėl kitų kontaktų vyksta epidemiologinis tyrimas. Jų sąrašas nedidelis.

Atokūs, nuo didmiesčių nutolę rajonai, išgyvena tikrą badą dėl medikų trūkumo. Šokiruoja ir tai, jog su kaimo pacientais šeimos gydytojai dirba patys sulaukę net itin garbingo amžiaus. Štai Pasvalio poliklinikoje šeimos gydytojais priversti dirbti net keli 80-mečiai medikai. O poliklinikos vadovas neslepia, po 5 metų išvis nebebus kam gydyti ligonių, mat visi įstaigos gydytojai bus sulaukę pensijos.