poliklinika

Už savo pinigus atlikti PGR testus jau kviečia ne tik privačios klinikos, bet ir poliklinikos. Štai Antakalnio poliklinika skelbia tokią paslaugą teiksianti jau nuo gruodžio 21 d. ir, panašu, už mažesnę kainą. Įstaiga pranešė, kad pacientai, norintys sužinoti ar serga COVID – 19, tai padaryti galės greičiau., mat nuo gruodžio 21 d. mokami COVID-19 testai atliekami ir Antakalnio poliklinikos laboratorijoje.

Pasitaiko žmonių manančių, kad skaitmeninis infraraudonųjų spindulių termometras pridėtas prie kaktos gali skaityti jų mintis, o tokie nusiskundimai verčia kai kurias poliklinikas keisti įprastą darbo tvarką – tokia istorija dalinasi žurnalistas Rytis Zemkauskas. Didžiosios šalies gydymo įstaigos visgi sako, kad tokie „kliedesiai“ nėra plačiai paplitę ir kol kas nieko keisti neketina.

​Šiaulių teritorinė ligonių kasa sulaukia gyventojų klausimų, kiek kainuoja prisirašymo dokumentų tvarkymas ir medicinos dokumentų persiuntimas, keičiant pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią gydymo įstaigą. Primename, kad už prisirašymo dokumentų tvarkymą gydymo įstaigai reikia sumokėti 0,29 euro. Keičiant įstaigą nepraėjus 6 mėnesiams nuo prisiregistravimo, reikia sumokėti 2,90 euro už prisirašymo dokumentų tvarkymą ir medicininės dokumentacijos persiuntimą.

Suskaudo dantį? Deja, nors visuotinis karantinas jau seniai užmarštyje, odontologų pagalbos daliai gyventojų tenka laukti ištisus mėnesius. Poliklinikos atvirauja, kad dantis taisyti norinčių pacientų eilės driekiasi net ir po Naujųjų metų, todėl odontologo pagalbos sunku sulaukti net už savus pinigus. Portalas tv3.lt pasidomėjo, su kokiais pacientų srautais šiuo metu susiduria odontologai Vilniaus miesto savivaldybėje.

Ūmus idiopatinis prikurtimas gali atsirasti staiga, skaičiuojama, jog jis pasireiškia kasmet dvidešimčiai žmonių iš 100 tūkst. gyventojų. Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytojų surdologų, gydyti idiopatinį prikurtimą reikia per pirmąsias 14 dienų pajutus pirmuosius simptomus. Ūmus idiopatinis prikurtimas – tai klausos nervo arba vidinės ausies pažeidimas.

Vėl nerimo dienos šeimos gydytojų bendruomenėje. Neseniai nuogąstavę dėl galimo mobiliųjų punktų naikinimo ir viso Covid-19 pacientų tyrimo ir priežiūros krūvio užkrovimo vien ant jų pečių, medikai vėl neatsistebi sulaukę naujų nurodymų. Jų teigimu, tai vėl pablogintų paslaugų prieinamumą daugeliui pacientų. Savo ruožtu ministras Aurelijus Veryga to siūlo taip nedramatizuoti.

Dažnai gyventojai nustemba atsitiktinai sužinoję, kad ne savoje poliklinikoje jiems suteikta gydytojo specialisto paslauga, už kurią jie susimokėjo, galėjo būti suteikta nemokamai. Šie pacientai kreipiasi į ligonių kasą klausdami, ar apdraustiesiems gydymo įstaigose, kuriose jie nėra prisirašę, specialistų konsultacijos ir tyrimai tikrai gali būti nemokami. Atsakymas – gali.

Lietuvos rajonų poliklinikose dabar tikras darbymetis – netyla pacientų skambučiai, o kai kur eilėse gali tekti pralaukti ir kelias savaites. Poliklinikų vadovai sako, kad kol kas dar susitvarko su sergančiųjų antplūdžiu, tačiau nuo ateinančio pirmadienio dėl karantino kai kur darbas gali ir sustoti.

Naujausios gyventojų apklausos atskleidė liūdną realybę – kas penktas gyventojas vizito pas gydytoją atsisako dėl per didelių eilių. Taip pat gerokai išaugo negalinčių susimokėti už odontologo paslaugas žmonių skaičius. Lietuvos statistikos departamentas pristatė naują Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimą. Jame dalyvavo 15 m. ir vyresni asmenys, apklausa atlikta 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Nors daugiau nei pusė (52 proc.

Dažnai prieš ruošdamiesi įsigyti daiktą, lyginame jo kainas skirtingose parduotuvėse. Tačiau kai prireikia medicininių paslaugų, retas kuris pasidomime kainomis skirtingose viešose gydymo įstaigose. Pasirodo, tos pačios sveikatos paslaugos skirtingose gydymo įstaigose gali kainuoti skirtingai. Naujienų portalas tv3.lt domisi, kodėl taip yra. Domėjomės dviejų paslaugų – nugaros ir juosmens srities masažo ir skiepo nuo erkinio encefalito kainomis trijose šalies poliklinikose.

Kiek laiko reikėtų laukti norint patekti pas tam tikrą sveikatos priežiūros specialistą, o kada jau vertėtų pasiduoti? Su naujienų portalo tv3.lt redakcija susisiekusi klaipėdietė sako, kad taip nerimauja jau tris mėnesius, o ir prisiskambinti poliklinikai, anot jos, niekaip nepavyksta. Gydymo įstaigos atstovai teigia problemą suprantantys ir bandantys ieškoti tinkamų sprendimų.  Su tv3.lt kalbėjusi Giedrė (vardas pakeistas – aut. past.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas, kuris trečiadienį lankėsi Marijampolės poliklinikoje dėl skaudančio danties. Vyras guodėsi, kad skausmą gali vos tverti, bet gydytojos esą gėrė kavą, o jis buvo išsiųstas į namus. Poliklinikos darbuotojai sako, kad situacija keista, mat ūmaus skausmo kamuojamiems žmonėms paprastai padedama iškart. Su naujienų portalo redakcija susisiekė marijampolietis Arūnas, kuris pasakojo apie nemalonę patirtį Marijampolės poliklinikoje.

Registracija pas gydytoją dalyje šalies gydymo įstaigų vis dar sunkiai įmanoma. Specialistus pasiekti bandantys tautiečiai į poliklinikų ar ligoninių registratūras bando prisiskambinti ištisas valandas ar net dienas. Tvarkdario vaidmens imasi Sveikatos apsaugos ministerija. Valdininkai įpareigojo susitvarkyti – ar samdyti naujus darbuotojus, įsigyti daugiau telefonų, ar kitaip mažinti eiles – spręs pačios įstaigos.

Danties gydymas Šeškinės poliklinikoje vilnietei Rasai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai – žinoma) virto tikru galvos skausmu. Moteris, praėjus 5 metams, buvo priversta atlikti pakartotinę brangiai kainuojančią gydymo procedūrą privačioje klinikoje. Tada paaiškėjo, kad 2013-siais moteriai buvo suteiktos nekokybiškos gydymo paslaugos. Taip prasidėjo teismų maratonas, kuris pasibaigė tik šių metų liepą.

Nors karantinas Lietuvoje pasibaigė, tačiau poliklinikose bei ligoninėse ir toliau vyrauja ekstremaliomis sąlygomis priimta tvarka. Pas gydytojus norintys patekti pacientai turi nuotolinėms konsultacijoms registruotis telefonu, tačiau, pasak jų, net ir prisiskambinti į gydymo įstaigų registratūrą yra nemenkas iššūkis. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame ji teigia, kad galimybės užsiregistruoti poliklinikoje laukė bene valandą.

Kauno miesto poliklinika antradienį socialinio tinklo paskyroje pasidalino įspėjimu apie pokyčius dėl patekimo į gydymo įstaigą po to, kai fiksuotas įvežtinių atvejų šuolis.

Pacientų eilės ligoninėse ir poliklinikose sujaukė koronavirusas, gydytojai jau ne kartą pasakojo, kad sulėtėjo ne tik prevenciškai teikiama pagalba, bet ir žmonės labai reikalingų paslaugų teikimas. Kaip medikai prisitaikė prie naujos realybės ir ką dabar reikia žinoti pacientams, pokalbis naujienų portale tv3.lt su gydytoju urologu Robertu Adomaičiu.

Tikslingai dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) nuo šiol bus tiriami ne tik į ligoninę planine tvarka guldomi pacientai, bet ir tie, kuriems poliklinikose bus atliekamas stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos endoskopinis tyrimas, taip pat bronchoskopija, t.y. trachėjos ir bronchų vidaus apžiūra bronchoskopu. Tai reiškia, kad šias konkrečias paslaugas žmonės gaus tik tuo atveju, jei jiems, ne anksčiau nei 48 valandos iki gydymo pradžios, bus atliktas tyrimas dėl koronaviruso.

Karantinas švelninimas, tačiau kai kurie sergantys tautiečiai, ilgus mėnesius laukę tyrimų, siuntimų pas gydytojus, ar net operacijų, vis dar tebelaukia. Mat ne visos šalies gydymo įstaigos dėl saugumo reikalavimų suspėja su norinčiųjų srautais. Prie kokių medicininių paslaugų nutįsusios ilgiausios eilės, ir kokie pasikeitimai laukia jau nuo kitos savaitės? Nuo gegužės vidurio šalies poliklinikos pacientams duris atvėrė. Tik ne taip plačiai, kaip norėtųsi.

Gydymo įstaigos atveria duris planinių konsultacijų ir operacijų laukiantiems gyventojams. Tačiau nuo šiol vykstantiems operacijos ir gydymo į ligoninę – naujas reikalavimas: visi tokie pacientai privalo atlikti koronaviruso tyrimą. Tyrimą gyventojai jau gali atlikti mobiliuose koronaviruso patikros punktuose. Sveikatos apsaugos ministerija neslepia svarstanti tokį pat reikalavimą taikyti ir platesniam pacientų ratui, tarkime, norintiems tik gydytojo konsultacijos.

Karantino metu stipriai apribojus medicininių paslaugų teikimą šalies gydymo įstaigose nestinga besiskundžiančiųjų dėl neužtikrinamos reikiamos pagalbos. Pacientai piktinasi, kad be koronaviruso šiandien kitų ligų kaip ir neliko, tad jaučiasi paprasčiausiai palikti „už borto“. Ir nors formaliai poliklinikos pagalbą teikia nuotoliniu būdu, patys gydytojai neslepia jaučiantys nerimą, kas bus, jei tokie karantino ribojimai užtruks ilgesnį laiką.

Pirmadienio darbą atnaujiną dėl koronaviruso plitimo grėsmės anksčiau uždaryta Šeškinės poliklinika Vilniuje. „Nuo pirmadienio, balandžio 20-osios, mūsų poliklinikoje atnaujinamos karantino metu numatytos teikti sveikatos priežiūros paslaugos“, – teigia Šeškinės poliklinikos direktorės Daiva Kanopienė. Bus teikiama būtinoji medicinos pagalba, įskaitant odontologijos būtinosios pagalbos paslaugas, nėščiųjų priežiūros paslaugos, atliekami planiniai skiepijimai.

Nuo pirmadienio ketinama atnaujinti dėl koronaviruso plitimo grėsmės anksčiau uždarytos Šeškinės poliklinikos Vilniuje veiklą, BNS informavo sostinės savivaldybė. „Nuo balandžio 20 dienos, t. y. pirmadienio, Šeškinės poliklinikos patalpose atnaujinamos karantino režimo metu numatytos teikti būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos“, – sakė Vilniaus mero patarėja Ieva Dirmaitė.

Lietuvoje diagnozuoti jau 26 susirgimai koronavirusu. Vienas iš jų – Vilniaus Šeškinės poliklinikos darbuotojui, tai pati įstaiga pranešė savo „Facebook“ paskyroje. „Šeškinės poliklinikos darbuotojui patvirtinta koronaviruso infekcija. Jis gydomas ir izoliuotas. Visi, turėję sąlytį su šiuo asmeniu, taip pat laikosi izoliacijos režimo. Dėl kitų kontaktų vyksta epidemiologinis tyrimas. Jų sąrašas nedidelis.

Atokūs, nuo didmiesčių nutolę rajonai, išgyvena tikrą badą dėl medikų trūkumo. Šokiruoja ir tai, jog su kaimo pacientais šeimos gydytojai dirba patys sulaukę net itin garbingo amžiaus. Štai Pasvalio poliklinikoje šeimos gydytojais priversti dirbti net keli 80-mečiai medikai. O poliklinikos vadovas neslepia, po 5 metų išvis nebebus kam gydyti ligonių, mat visi įstaigos gydytojai bus sulaukę pensijos.

Kėdainių poliklinikoje pacientė užsipuolė ir sužalojo gydytoją. Įtūžusi moteris įsiveržė į kabinetą, griebė medikę už plaukų ir tampė ją po kabinetą. Nuo įsišėlusios mušeikos medikę apgynė slaugytojos ir supuolę pacientai. Gelbėti kolegės skubėjo ir kiti gydytojai. Aiškėja, kad moteris taip užsipuolė savo mamos gydytoją, aiškindama, kad ši ją neva nugydė. Agresyvi kėdainiškė atsidūrė už grotų ir jai iškelta baudžiamoji byla.

Beveik pusė Lietuvos vaikų gyvena sveikatai pavojingomis sąlygomis, rodo 2019 m. „VELUX Group“ atliktas tarptautinis „Sveikų namų barometro“ tyrimas. Penktą kartą atlikta kasmetinė studija parodė, jog taip gyvena 26 mln. – arba trečdalis – visos Europos vaikų, rašoma pranešime spaudai. Dėl drėgmės ar pelėsio, nepakankamo apšvietimo, triukšmo ir šalčio keturis kartus dažniau nukenčia ne tik jų sveikata, bet ir mokymosi pasiekimai.

Besiskundžiantiems dėl didelių eilių pas gydytojus šie siūlo pacientams visų pirma atsigręžti į save. Tiek gydytojai, tiek poliklinikų vadovai sutartinai pabrėžia, kad užsiregistravę pas specialistą, tačiau negalėdami atvykti ir to neatšaukę asmenys dirbtinai išpučia eiles taip iš kitų atimdami brangaus vizito pas gydytoją laiką. Nors  atšaukti vizitą įpareigoja jau trejus metus galiojantis įstatymas, dar kone 10–15 procentų nesivargina to daryti.

Ką tik Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė naujovę – viešai skelbs pirminės sveikatos priežiūros įstaigų reitingą. Pirmasis toks vertinant gerus darbo rezultatus pateiktas sąrašas jau atvirai prieinamas visiems. Tiesa, kol kas pacientų balsas tam įtakos neturės, o įstaigos reitinguojamos pagal atitinkamus rodiklius.

Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus naujovę – viešai skelbiamą pirminės sveikatos priežiūros įstaigų reitingą – paaiškėjo, kokios iš didžiųjų Vilniaus poliklinikų pagal gerus darbo rezultatus yra aukščiausiose pozicijose.  Paskelbus bendrą pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų reitingą, sudarytą vertinant gerų darbo rezultatų rodiklius, pirmiausia krenta į akis tai, kad sąrašo viršuje atsiduria privačios gydymo įstaigos.

Lietuvos poliklinikose ir ligoninėse klesti neteisėtos priemokos. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija tikina, kad pacientams reikia papildomai mokėti už tyrimus, už vaistus ar kitas procedūras, nors už šias paslaugas pinigus skiria ligonių kasos. Pasirodo, kai kurios gydymo įstaigos dvigubai uždirba gaudamos atlygį ir iš pacientų, ir iš ligonių kasų.

Alytaus poliklinikoje, Lelijų gatvėje, antradienį aptiktas miręs vyras. Vietos policija pranešė, kad tai – 1935 metais gimęs senolis....

Vilnietis Jonas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.) ne juokais pasipiktino sužinojęs, kad jam reikalingos akių gydytojo konsultacijos laukti reikės net du mėnesius. Nieko guodžiančio jis neišgirdo ir pasiūlius susimokėti už paslaugą. Poliklinika gi sako nieko negalinti pakeisti – toks yra apmokėjimas, o ir senėjant visuomenei ima trūkti gydytojų.  „Vilniuje staiga apako tūkstančiai žmonių. Kur žiūri Veryga? RIMTAI.

Po publikacijos apie tai, kaip po rankos lūžio keli mėnesiai panevėžietei Respublikinėje Panevėžio ligoninėje tapo pragaru, į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi dar viena su panašia situacija šioje įstaigoje susidūrusi moteris.  Regina (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – aut. past.) pasakojo, kad neseniai lygiai tą patį, kas aprašyta kitoje istorijoje, išgyveno patyrusi padikaulio lūžį.

Medikai įspėja – gripo virusas ir kitos peršalimo ligos į patalą guldo vis daugiau lietuvaičių. Kai kurios gydymo įstaigos sergančiųjų pastarosiomis dienomis sulaukė du kartus daugiau nei prieš mėnesį. Ir bobų vasara eilių prie medikų kabinetų nemažina. Kaip sako specialistai, puikūs orai priverčia mus išsirengti, o netinkama apranga, anot gydytojų, viena iš priežasčių, dėl ko ir susergame.

Keiksmažodžio sinonimu sveikatos sistemoje tapusios eilės dažnam ne tik pateikia kantrybės egzaminą, bet ir atitolina galimybę laiku gauti reikiamas gydymo paslaugas. Štai Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad naujai startavusi išankstinė pacientų registravimo sistema padės spręsti eilių problemą ir padės patekti pas gydytojus specialistus daug greičiau.

Nuo rudens įsigaliojusi naujoji tvarka apibrėžė ne tik dėl ligos praleistų darželinukų ir mokyklinukų pamokų pateisinimą, bet ir studentų neatvykimą į aukštąją mokyklą. Vis dėlto tai, kaip būtų pateisinamos praleistos paskaitos, nusistatyti kol kas skuba ne visi universitetai. „Atrodytų, lyg ši tvarka jų neliestų“, – kalbėdama apie naujosios sistemos trūkumus pastebėjo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė.

Žmonės būna pavargę, susierzinę, išsiblaškę, alkani. Tikėtis nuoseklumo iš mūsų tiesiog neverta. Kartais tai nėra labai svarbu, o kartais tai yra gyvybės ir mirties klausimas. Naujas tyrimas atskleidė, kad antroje dienos pusėje gydytojai dažniau priima potencialiai žalingus sprendimus.   Minesotos ir Harvardo universitetų mokslininkai išnagrinėjo nemažą elektroninių vaistų receptų dalį. Didžiausią dėmesį jie skyrė opioidų skyrimui.

Efektyviausia apsaugos priemonė nuo infekcinių ligų – skiepai, primena Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai. Vaikai praleidžia daug laiko kolektyvuose bei uždarose patalpose, kur susidaro palankios sąlygos plisti infekcinėms ligoms. Dėl nesusiformavusių higienos įgūdžių vaikai dažniau nei suaugę užsikrečia infekcinėmis ligomis per nešvarias rankas ir daiktus.

Prakiuro dantis – nusiteikite, kad vizito pas odontologą reikės laukti jau net ne mėnesį, bet du ar net ir tris. Odontologų rūmai sako, kad taip yra todėl, kad šalyje ėmė trukti ir nemokamų kabinetų, ir dantų specialistų. O valstybinės įstaigos esą nesuinteresuotos pritraukti kuo daugiau pacientų, mat medžiagoms ar atlyginimams iš valstybės gauna katino ašaras – metams suaugusiajam skiriama beveik trylika eurų.

Artėjant naujiems mokslo metams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar kartą primena apie būtinybę atlikti vaikų profilaktinį sveikatos tyrimą. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų profilaktinis sveikatos tikrinimas atliekamas nemokamai vieną kartą per metus gydymo įstaigoje, kurioje yra prirašytas vaikas. Laikinai einančio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tėvai ar globėjai turėtų kuo anksčiau susiplanuoti vizitą su vaiku pas šeimos gydytoją.

Karščiams iš Lietuvos nesitraukiant jau kelias savaites, Lietuvos medikai vienbalsiai guodžiasi negalintys pakęsti karščio ligoninėse. Socialiniuose tinkluose jie dalinasi nuotraukomis, kad ne tik jų kabinetuose, bet ir operacinėse temperatūra viršija 30 laipsnių karščio. Lietuvos medikų grupėje „Facebook“ medikai dalinasi termometrų nuotraukomis iš savo kabinetų, kur temperatūra perkopusi ir 30 laipsnių šilumos. „Ar dar galima dirbti.

Netikėtai vilnietį užklupę negalavimai pareikalavo patuštinti piniginę, mat bandymas poliklinikoje sulaukti skubios pagalbos baigėsi šnipštu – eilėje laukti būtų reikėję net porą mėnesių. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad, norint greičiau patekti pas gydytoją, kartais reikia susimokėti, o eilės pas medikus formuojasi ir dėl neatsakingo pacientų elgesio.

Norintiems patekti pas bene dažniausiai lankomus medicinos specialistus pacientams eilėse dažnai tenka laukti ir ilgiau nei mėnesį. Būtent tokios eilės gegužę fiksuotos pas ginekologus, kardiologus ir chirurgus. Vis tik ilgiausiai – net 360 dienų – eilėje tenka laukti vaikams pas odontologus.

Gydymo įstaigų prieinamumas neįgaliesiems – viena skausmingiausių ir opiausių problemų. Nors 2001 m. patvirtintame aplinkos ministro įsakyme dėl statinių pritaikymo neįgaliesiems nurodoma, kad jiems turi būti užtikrinta patekimo į gydymo įstaigas ir judėjimo poliklinikos teritorijoje galimybė, deja, reali situacija visiškai kitokia.

Artėjant mokslo metų pabaigai, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina neatidėlioti profilaktinio vaikų sveikatos patikrinimo ir atlikti jį jau dabar, kad vasaros pabaigoje ir rudenį nereikėtų laukti ilgose eilėse. Pastebėjus sveikatos sutrikimų, vasarą būtų galima išnaudoti tiksliniam sveikatos stiprinimui.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyta 218 asmenų, iš kurių – 32 vaikai iki dvejų metų, 104 vaikai – 2–17 m. amžiaus grupėje ir 82 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydoma 16 asmenų, iš kurių – keturi vaikai ir 12 suaugusių asmenų. Ligoninėje gydytos dvi nėščiosios. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje sumažėjo.

Ligonių kasų specialistai pastaruoju metu sulaukia vis daugiau gyventojų klausimų dėl šeimos gydytojo iškvietimo į namus. Jie teiraujasi, ar šiais laikais šeimos gydytojai atvyksta į namus, jei atvyksta – ką reikėtų žinoti, norint jį išsikviesti. Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Oksanos Burokienės, pravartu žinoti, kad gydytojai į namus atvyksta, tačiau tik pas tam tikrus pacientus.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. 48-ąją šių metų savaitę (lapkričio 26 d. – gruodžio 2 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 80,7 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 70,7 atv./10 tūkst. gyventojų.