pirkėjai

Savitarnos kasos prekybos centruose tapo greitesnė ir lengvesnė alternatyva atsiskaityti už savo prekes negaištant laiko ilgose eilėse. Tačiau viena moteris įspėja, kad sukčiavimas, kuris yra neretai pastebimas prie šių kasų, pažeidžia prekybos centro taisykles. Viena moteris internete pasidalino gudrybe, kuria naudojasi jos draugė savitarnos kasose. Tačiau kitaip nei buvo tikėtasi, moteris sulaukė ne tik piktų komentatorių replikų, tačiau ir teisininkų įspėjimų.

Neseniai Seimas pritarė draudimui nemokamai dalinti labai lengvus plastikinius maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose. Taigi nemokamų maišelių nebeliks greičiau nei po pusmečio – nuo liepos 1 d. Didieji prekybos tinklai neslepia, kad jau dabar šiam ribojimui intensyviai ruošiasi ir stengiasi surasti geriausią sprendimą. Vis tik parduotuvės kol kas nežada visiškai panaikinti labai lengvų plastikinių maišelių – jie liks, bet juos reikės skanuoti ir už juos susimokėti.

Automobilio pardavimas arba pirkimas gali tapti tikru galvos skausmu. Kartais pirkėjams tenka lieti pyktį dėl staiga sugedusios, ką tik įsigytos transporto priemonės. O kai kuriems pardavėjams – sulaukti grasinimų, kaltinimų dėl esą techniškai netvarkingos transporto priemonės. Tačiau kada galima reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patirtą žalą, jei automobilis staiga sugenda.

Lietuvos būsto rinkoje šiemet tikimasi grįžtančio pirkėjų pasitikėjimo, sako nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikai. Jų teigimu, šiais metais mažės pardavėjų lūkesčiai, o pirkėjai lauks pavasario, stebės Europos Centrinio Banko (ECB) veiksmus ir jo sprendimų poveikį šalies būsto rinkai bei ekonomikai.  Pasak analitikų, investuotojai toliau investuos į butus, skirtus nuomai, o nuomos kainos turėtų mažėti ir grįžti į 2022 metų pradžią.

Lietuvoje vis daugėja žmonių, kurie net ir sulaukę pensijos amžiaus pasirenka dirbti ir toliau. „Sidabrinę kartą“ dar neišeiti į užtarnautą poilsį skatina ne tik didesnės pajamos, bet ir noras bendrauti, išlikti aktyviems bei naudingiems. Jau beveik 70 m. sulaukęs salės darbuotoju „Maximoje“ dirbantis Stanislovas atvirauja, kad gyvenimas be darbo jam tiesiog netinka – ypač tapus našliu.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) šiemet lapkritį siekė 1,55 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su spaliu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,3 procento. Per metus – lapkritį, palyginti su 2021 metų lapkričiu – mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,8 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

87 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kylančios energijos kainos turėjo įtakos jų perkamajai galiai. Europos Sąjungoje (ES) su tuo sutinka 75 proc. piliečių, rodo Eurobarometro apklausos duomenys. Jos duomenimis, 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES – 56 proc.) mano, kad kainos padidėjo daugiausia dėl agresyvaus Rusijos elgesio, tačiau su tuo nesutinka 26 proc. lietuvių ir 38 proc. ES piliečių.  35–79 proc.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje JAV prekybos centruose atsirado savitarnos kasos, ilgainiui pasiekę ir Lietuvą. Po dešimtmečio jos pradėjo plisti didžiuosiuose tinkluose ir vaistinėse. Dabar savitarnos kasos, kurias vieni mėgsta, o kiti nekenčia, pateko ir į drabužių bei universalines parduotuves, rašo CNN. Savitarną pradėjo diegti keli parduotuvių tinklai Amerikoje. Pavyzdžiui, „Kohl's“ išbando savitarnos kasas keliose savo parduotuvėse.

Praėjusią savaitę ir savaitgalį šalyje iškritus pirmajam sniegui, gyventojai suskubo ruoštis žiemai. Tai rodo sniegui ir šalčiui įveikti reikalingų prekių pardavimai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad prekybos tinklas paruošė gausų sniego prekių asortimentą, o pradėjus snigti kai kurių žiemos prekių pardavimai išaugo net 800 proc., rašoma pranešime spaudai.

Ne vienam parduotuvės lankytojui yra tekę susidurti su pypsinčiais prekių apsaugos varteliais. Ir ne paslaptis, kad tokia situacija nebūna maloni, nes, ir neturint blogų ketinimų, dažnai galima pasijusti lyg tikram nusikaltėliui. Parduotuvių atstovės paaiškino, kaip tiksliai veikia šie varteliai ir dėl ko dažniausiai įsijungia jų signalizacija. Jos įvardijo, kas paprastai vyksta tokiose situacijose, ką apsaugos darbuotojai prašo parodyti ir kaip žmogus yra patikrinamas.

Elektroninio apsipirkimo naudą pajutę pirkėjai nuo šiol savo įgūdžius galės pritaikyti ir fizinėje parduotuvėje „Rimi Panorama“, rašoma įmonės pranešime spaudai. Prekių barkodus skenuodami ne kasose, o mobiliaisiais telefonais, savo išmaniųjų ekranuose pirkėjai matys besiformuojantį produktų krepšelį bei jų kainų sąrašą. Tai suteiks galimybę ne tik laiku pakoreguoti krepšelio turinį dėl kainos, bet ir išvengti pirkinių kraustymo kasose.

Sankcionuotos ir laikinojo administratoriaus prižiūrimos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ sandorių tikrinimo ir tvirtinimo procedūros galėtų būti paprastesnės – kitaip prarandami pirkėjai tarptautinėse rinkose ir Lietuvoje, sako bendrovės atstovas. Pasak „Lifosos“ komercijos direktoriaus Lino Kiero, dėl galutinių naudos gavėjų patikros stringa didelės apimties trąšų pardavimas Panamoje registruotai Brazilijos bendrovei „Cibra Fertilizantes“, kurios savininkai yra JAV piliečiai.

Lietuviai perka vis mažiau puokščių ir vainikų – parduotuvių atstovai sako, kad tą daryti skatina ne tik taupymas, bet ir ekologija. Šiais metais gėlės pabrango 20–30 proc., pirkėjų srautai sumažėję, bet pašnekovai nežino, ar prie to prisidėjo vasara, prasidėję mokslo metai ar populiarėjantis tvarumas. Jie pastebi, kad žmonės vis dažniau kvietimuose prašo nedovanoti puokščių, o pinigus skirti kam nors tikrai naudingam. Dėl to vis mažėja žmonių, išleidžiančių dideles sumas proginėms gėlėms.

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugpjūtį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su liepa, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugpjūtį brango 1,6 proc. (1,13 euro), o palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu buvo 31 proc. (16,82 euro) brangesnis.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugpjūtį buvo minus 11 ir, palyginti su liepa, padidėjo 1 proc. punktu, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Palyginti su liepa, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių, bet šiek tiek optimistiškiau žvelgė į namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas bei didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau.

Atėję į parduotuvę panaudojate ne vieną plastiko maišelį? Šio įpročio galimai teks atsisakyti. Netrukus bus sprendžiama, ar už vienkartinį lengvą plastiko maišelį teks mokėti, ar jų parduotuvėse išvis nebeliks. Prekybininkai pripažįsta, kad pokyčiams ruošiasi – parduotuvėse žmonėms jau siūlomos alternatyvas įprastiems maišeliams. Bet įmonės įspėja, kad vienkartinių maišelių atsisakymas neužglaistys visų aplinkos taršos bėdų, jiems kyla klausimų dėl plastiko pakuočių.

Ukrainoje prasidėjęs karas Lietuvoje lėmė beveik iki priešpandeminio lygio šoktelėjusį buitinių kietojo kuro katilų užsakymų skaičių – tai susiję su žmonių siekiu apsisaugoti ir tapti labiau nepriklausomais. „Tai prasidėjo nuo karo pradžios praėjus 2-3 savaitėms. Manau, kad tai susiję su tuo, kad žmonės nori jaustis saugūs, kad patys be elektros galėtų šildytis namus senoviniu būdu ir jų pirkimas vis dar yra ir šiandien. Teko atnaujinti intensyvesnę jų gamybą, nes buvome pristabdę“, – delfi.

Vaistininkai sako, kad nors dar tik vasaros pradžia ir nėra taip karšta, tačiau pirmieji kaitresni saulės spinduliai jau spėjo smarkiai pažeisti kai kurių Lietuvos gyventojų odą. Išsiilgę šilumos ir saulės spindulių gyventojai skuba nusimesti rūbus ir pamiršta, koks pavojus gali grėsti. Daugiau apie tai pasakoja  „Camelia“ vaistininkė Egidija Jankauskaitė. Norint šildytis saulės spinduliuose, būtina apsauga – kremai nuo saulės su SPF.

Atėjęs pavasaris skelbia naują sodinimo sezoną. Dabar pats metas ruošti sodą ar daržą, kad vasarą jis žaliuotų ir taptų gėrybes nešančia vieta, kurioje bus malonu apsilankyti. Pavasaris taip pat puikus metas persodinti bei tręšti augalus ir pamėginti savo darže užsiauginti naujų. Prekybos tinklo „Rimi“ Baltijos šalių kategorijos vadovė  Inga Gruzdina pastebi, jog pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja egzotiniai vaisiai bei augalai, mat jų sėklų pardavimai sparčiai auga.

Šiuo metu pabrango kone visi maisto produktai. Daugiausiai pirkėjams išaugo šviežių daržovės, vaisiai ar uogos. Tačiau kai kurių uogų kainos pirkėjus šokiravo. Vilnietė pasakojo, kad už nedidelę dėžutę trešnių jos paprašė 47 eurų. Moteris aiškino, kad už tokią sumą apsiperka savaitei, o čia, už vieną produktą tokia kaina.  Vilnietė Milda su portalu tv3.lt pasidalijo turgaus nuotraukomis.  „Apsipirkusi prekybos centre pamačiau uogomis prekiaujančią moterį.

Gyventojai pasakoja, kad tam tikrų maisto produktų parduotuvėse  trūksta. Vis dar neįmanoma nusipirkti ne tik druskos, bet ir aliejaus ar kitų ilgai negendančių produktų. Tuo metu prekybos tinklų atstovai tikina, kad tiekimo problemų neturi, tiesiog nebespėja pildyti parduotuvių lentynų. Tam tikrus produktus gyventojai tiesiog iššluoja. Birštono gyventoja Ana pasakojo, kad parduotuvėje „Iki“ pastaruoju metu sumažėjo šviežios mėsos asortimentas.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pritarus atnaujintoms vartotojų apsaugos taisyklėms, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad ateityje vartotojai gaus kur kas daugiau informacijos apie perkamas prekes nei dabar.  „Kartu su įprasta informacija bus pateiktas skaitmeninis kodas, jis parodys, kiek laiko daiktas tarnaus, kiek kainuos remontas, ar jis įmanomas, kokios ir iš kur medžiagos buvo naudojamos prekės gamybai.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai  pastebi, kad pirkėjų įpročius keičia ne tik pandemija, bet ir infliacija. Gyventojai dažniau ieško nuolaidų ir akcijų, perka pačius pigiausius produktus.  Prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad panaikinus galimybių pasą pirkėjai sugrįžo į parduotuves, tad stengiamasi, kad jie apsipirkti galėtų greičiau, sklandžiau ir pigiau.

Trečiadienį, vasario 23 d., Vilniuje pirkėjams duris oficialiai atvėrė pirmoji autonominė vieno didžiausių šalies prekybos tinklo parduotuvė. Joje nebus kasininkų-pardavėjų. Pirkėjai patys susirinks prekes, jas nuskenuos ir susimokės.

Viena iš pandemijos pasekmių prekybos centrams tapo pirkėjų srautų sumažėjimas. Net ir įvedus galimybių pasą žmonės prekybos centruose lankosi rečiau, tačiau pastebima, kad jie dažnai perka didesnius produktų kiekius. Prekybos įmonių atstovai kalba, kad dėl pandemijos lankytojų srautai gerokai sumažėjo, o įvestas galimybių pasas situaciją ne itin pagerino.

Pasitinkant 2022-uosius, Vilniuje parduotuves užplūdo pirkėjai.  Naujienų portalo tv3.lt kalbinta vilnietė sako, kad žmonės parduotuves užlūdo dar vidurdienį, o į vakarą jų dar padaugėjo. „Apie 13 valandą ėjau į Naujamiestyje esantį prekybos centrą kelių produktų. Jau pamačius automobilių stovėjimo aikštelę supratau, kad parduotuvėje žmonių labai daug, nes visos automobilių stovėjimo vietos buvo užimtos – ir neklydau.

Lietuvoje NT rinka šiuo metu įkaitusi. Dažnas gyventojas nebeįperka didesnių būstų, tad perka mažesnius ir pigesnius. Tačiau ir 25 kvadratinių metrų ploto būsto kaina siekia beveik 140 tūkst. eurų. NT specialistai pataria žmonėms neskubėti ir nepirkti bet ko, įvertinti tiek būsto kainą, tiek kokybę. NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius pastebėjo, kad šiuo metu NT pardavėjai bando parduoti bet ką už itin dideles sumas.

Lietuviai Lenkijoje šluoja ne tik maisto prekių parduotuves, bet ir drabužių. Specialistai pastebi, kad ne tik Lenkijoje, daugelyje Europos šalių drabužiai pigesni nei pas mus. Anot jų, tai lemia maža mūsų rinka ir taikomi dideli antkainiai. Vilnietė Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad juodojo penktadienio išpardavimu nusprendė pasinaudoti ne Lietuvoje, bet Lenkijoje.

Dauguma europiečių pasisako už tai, kad būtų visiškai atsisakyta 1 ir 2 euro centų monetų, o visos kainos būtų apvalinamos į mažesnę arba didesnę pusę. Veikiausiai ilgainiui jų bus atsisakyta ir Lietuvoje. Specialistų nuomonės dėl to išsiskyrė, vieni tikina, kad bus pakeistos visų prekių kainos, jos taps didesnės. Tuo metu Lietuvos bankas ir ekonomistai tikina, kad kainos išliks tokios pat.

Panevėžyje dėl naujų koronaviruso ribojimų įsiutęs vyras nusiaubė visą maisto prekių parduotuvę. Luktelėti už durų paprašytas pirkėjas įsiuto ir išvartė viską, kas pakliuvo po ranka – vitrinas, maisto prekes, kasos įrangą. Maža to, vyras po poros valandų į tą pačią parduotuvę atėjo dar kartą, tik jau be apsauginės kaukės, ir dar įžuliau paleido rankas į darbą. Niokotojo ieško policija. Suniokota įranga, išvartytos vitrinos, išmėtyti maisto produktai.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia išgirdusi vaistinių kritiką dėl įvesto ploto ribojimo vienam pirkėjui, svarsto jų siūlymus peržiūrėti praėjusią savaitę įsigaliojusią tvarką. „Ministerija yra gavusi siūlymų dėl minimalaus ploto reikalavimo keitimo vaistinėse, šie siūlymai yra svarstomi, tačiau sprendimai dar nėra priimti“, – BNS antradienį sakė SAM atstovas Julijanas Gališanskis. Pasak jo, šią savaitę numatytas pasitarimas su prekybos įmonių ir vaistinių asociacijų atstovais.

Nuo rugsėjo vidurio įvesti apribojimai patekti į didesnius prekybos centrus galimybių paso neturintiems žmonėms vidutiniškai 15 proc. sumažino jų srautus, rodo „Google“ renkami gyventojų mobilumo duomenys. Nuo rugsėjo 19 iki spalio 12 dienos, palyginti su baziniu laikotarpiu iki pandemijos pradžios (2020-ųjų sausio 3 – vasario 6 dienomis) gyventojų, užsukančių į prekybos centrus, sumažėjo 13,5–16,5 procento.

Susirgimų koronavirusu ir mirčių skaičius Lietuvoje kasdien auga. Todėl operacijų vadovas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys priėmė sprendimą įvesti papildomų ribojimų parduotuvėse, kuriose nereikalaujama pirkėjų galimybių paso. Prekybininkai turės užtikrinti, kad jose kiekvienam pirkėjui tektų bent 30 kv. metrų ploto. Prekybininkai sutinka su šiuo sprendimu ir tikina, kad galimybių pasas atnešė daugiau nuostolių nei naudos.

Kasdien fiksuojant tūkstančius naujų užsikrėtimų ir dešimtis mirčių nuo koronaviruso, valdžia ruošia naujus ribojimus, kurie būtų taikomi dalyje parduotuvių. Pasak prekybininkų, svarstoma riboti pirkėjų srautus tose parduotuvėse, kuriose nereikalaujama galimybių paso. Tuo metu prekybininkai siūlo iš viso atsisakyti galimybių paso tikrinimo ir tik reguliuoti pirkėjų srautus visose parduotuvėse.

Nuo penktadienio apsauginių kaukių dėvėjimas vėl bus privalomas didelėse parduotuvėse ir prekybos centruose. Jų atstovai tikino, kad pirkėjai dar nespėjo atprasti nuo kaukių. Dauguma jas vis tiek dėvėjo, nors jos buvo ir neprivalomos. Tačiau prekybininkai tikina, kad nors Vyriausybės sprendimas priimtas, operacijų vadovo įsakymo, kaip jį vykdyti, dar nesulaukė.

Naujų automobilių rinka Lietuvoje Europos mastu yra nykštukinė, tačiau to paties negalima pasakyti apie naudotų automobilių paklausą. Net ir pandemijos metu gyventojai aktyviai ieškojo automobilių, kuriuos galėtų priglausti savo namų garažuose. 2020 metais Lietuvoje pirmą kartą buvo įregistruoti 147 104 naudoti automobiliai. Šį įspūdingą skaičių sudaro tūkstančiai skirtingų modelių automobiliai, kurie gamykloje išriedėjo turėdami sedano, hečbeko ar kitą kėbulo tipą.

Viena populiariausių šalyje prekybos tinklo „Maxima“ lojalumo programa „Ačiū“, kuria naudojasi daugiau nei 1,7 mln. klientų, plečia teikiamų nuolaidų spektrą. Be išskirtinių pasiūlymų apsiperkant „Maxima“ parduotuvėse – vis daugiau nuolaidų ir kitoms paslaugoms, rašoma pranešime spaudai. „Lojalumo programa „Ačiū“ yra padėka klientams, kurie ateina apsipirkti į „Maxima“ parduotuves. Džiaugiamės, kad „Ačiū“ lojalumo kortelė pirkėjų yra vertinama kaip teikianti didžiausią naudą.

Nors nuo rugsėjo 13 dienos daugiausia kalbama tik apie maisto prekių parduotuves, kurias paveikė Vyriausybės ribojimai ir kur reikia rodyti galimybių pasą, tačiau liko gerokai daugiau parduotuvių, kuriose šie ribojimai netaikomi. Iš 251 parduotuvių galimybių paso prireiks tik 75-iose. Tuo metu į 173 parduotuves pirkėjai ir toliau gali ateiti apsipirkti be galimybių paso ar kitų jam prilyginamų dokumentų.

Įsigaliojus naujiems ribojimams pirmadienį ne visuose prekybos centruose buvo tikrinami pirkėjų galimybių pasai. Gyventojai bandė prasmukti į nebūtinų prekių parduotuves be galimybių pasų ir kai kur jiems tai pavyko. Prekybininkai teisinasi apsaugos darbuotojų trūkumu ir nesusikalbėjimu. Anot jų, nei pirkėjams, nei darbuotojams iš pradžių nebuvo aišku, kaip turi būti tikrinami galimybių pasai.

Maisto produktų pristatymo į namus paslaugų teikėjai ruošiasi užsakymų antplūdžiui. Anot jų, klientų srautai augs nuo rugsėjo 13 d. Vieni klientai neturės galimybių pasų, kiti turės, tačiau nenorės gaišti laiko eilėse, kurios susidarys dėl patikrų. Tad įmonės didina pajėgumus ir ieško naujų darbuotojų. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad pasibaigus vasarai jaučiamas klientų sugrįžimas į namus, o kartu ir į didesnis pirkėjų srautas į tinklo parduotuvę internete.

Sveikatos apsaugos ministro sprendimas, kad apsauginės kaukės nuo pirmadienio nebeprivalomos, sukėlė tikrą sumaištį. Gyventojai suskubo jas nusiimti parduotuvėse. Tačiau prekybininkai juos stabdo ir aiškina, kad kol kas kaukės parduotuvėse yra privalomos. O pokyčiai laukia nuo rugsėjo 13 d. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sakė, kad dėl kaukių dėvėjimo buvo neaiškiai iškomunikuota žinutė.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse liepą šiek tiek pabrango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Liepą, palyginti su birželiu, krepšelis pabrango 0,04 euro, bet buvo 4,39 euro (7,6 proc.) pigesnis nei praeitų metų liepos mėnesį. Tinklu su pigiausiu krepšeliu buvo „Maxima“, jo kainą sumažinusi 3,46 euro iki 48,51 euro, antroje vietoje – „Lidl“, kur kaina augo 0,23 euro iki 51,98 euro.

Ekonomistai įspėja, kad kainų augimo piko dar nepasiekėme. Iki pat šių metu pabaigos ar kitų metų pradžios kainos augs, ypač nekilnojamo turto (NT), statybų ar paslaugų sektoriuose. Jau dabar dalis pirkėjų susiduria su prekių trūkumu. Norint to išvengti, ekonomistai siūlo pirkti ne tik naujas, bet ir dėvėtas prekes. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė teigė, kad aukšta infliacija dar kurį laiką laikysis.

Dalis gyventojų išėję apsipirkti grįžta su kur kas pilnesniu krepšiu pirkinių, nei planavo. Specialistai pastebi, kad žmonės pasiduoda impulsyviam pirkimui, ypač jeigu prekėms taikomos nuolaidos. Tačiau vis populiarėjančios ekologijos ir tvarumo idėjos atneš pokyčių. Žmonių nebestebins brangstančios prekės ir jie vis daugiau dėmesio skirs prekių kokybei, o ne kainai.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti leidimą atidaryti prekybos centrus ir savaitgaliais bei ilginti kavinių ir barų darbo laiką, verslo atstovai sako, kad toks sprendimas išlygintų lankytojų srautus ir padidintų saugumą.

Nemokamas apgyvendinimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir pajūryje, skatinamosios premijos, draudimas nuo COVID-19 ligos bei tolimesnės karjeros galimybės. Tai tik dalis privalumų, kuriuos, ieškantiems darbo vasarą, siūlo prekybos tinklas „Maxima“, rašoma pranešime spaudai. Didžiausias šalies darbdavys vasaros sezono metu savo komandą stiprina ne tik parduotuvėse, bet ir logistikos padaliniuose bei maisto gamybos cechuose.

Vyriausybės sprendimai dėl atlaisvinimų prekybos centrams yra ilgai lauktas žingsnis, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas, kartu raginantis apie visus galimus pokyčius informuoti verslą kaip įmanoma anksčiau.  „Pirmas įspūdis, kad yra galimybė pradėti veikti, tikriausiai, didžiausias lūkestis. Ir verslas, kada ėjo su savo pasiūlymais, jis siūlė visus variantus, pradedant nuo ploto ribojimų baigiant darbo laiko ribojimu.

Pandemija ir karantinas privertė dalį ūkininkų, daugiausia smulkių ir vidutinių, persiorientuoti į elektroninę prekybą – ūkininkų gaminamos produkcijos įsigyti internetu buvo galima ir anksčiau, tačiau dėl pandemijos ištuštėjus prekyvietėms, turgeliams, nevykstant mugėms ir kitiems renginiams, prekyba internetu išaugo kelis kartus, rašo portalas valstietis.lt.  „Ūkininkai vis daugiau informacijos apie savo produkciją skelbia internete. Internetinė prekyba žymiai pagyvėjo.