pirkėjai

Apsipirkinėjant parduotuvėse ne visuomet pavyksta pastebėti kokias nors klaidas, pvz., nepritaikytas nuolaidas. Vis tik klientams verta būti atidiems ir, pastebėjus neatitikimus, iškart apie juos pranešti. Taip bus išvengta nenumatytų išlaidų ir kitų nesusipratimų.

Artėjant rudeniui, vis daugiau lietuvių masiškai plūsta į parduotuves, siekdami pasiruošti rudens sezonui. Tėvai su vaikais skuba įsigyti mokyklai reikalingų prekių, o kiti rūpinasi būtiniausiais daiktais rudeniui. Šios pirkimo bangos ne tik atspindi sezoninius poreikius, bet ir parodo, kokie produktai tampa populiariausi lietuvių krepšeliuose prieš prasidedant rudeniui.

Per metus, kai galioja draudimas nemokamai dalinti vienkartinius plastiko maišelius, prekybininkai pripažįsta jų paklausą sumažėjus maždaug perpus. Tačiau kai kurie pirkėjai piktinasi, kad prekybininkai iš to esą dar labiau lobsta, už maišelius per metus galimai surinko apie milijoną eurų. Prekybininkai pastebi, kad atsisakę plastikinių maišelių, pirkėjai ėmė imti daugiau nemokamų kombinuotų su plastiku popierinių.

Vis dažniau renkantis apsipirkinėti internetu, daugėja apgavysčių atvejų. Pirkėjai nukenčia pirkdami socialiniuose tinkluose arba juose reklamuojamose svetainėse. Susigundę pasiūlymais negauna užsisakytų prekių arba gauna neatitinkančias aprašymo. Tuo tarpu, ekspertai pataria, kaip neužkibti už sukčių kabliuko.

Maisto ir gėrimų ragavimas parduotuvėse: tą daryti – draudžiama, bet yra išimčių Pirkėjai atsigeria mineralinio, suvalgo ledus ar sūrelį ir tik po to susimoka: parduotuvės tą daryti draudžia, bet yra išimčių?

Apsipirkinėjimas internetu, ypač iš asmenų socialiniuose tinkluose, neretai apkarsta, nes pirkėjai lieka apgauti, o pardavėjai pradingsta. Vis tik kiek neįprasta, kai tokiomis aferomis užsiiminėja dešimtis tūkstančių sekėjų turinti parduotuvė. Šimtai be prekių ir be pinigų likusių klientų, grasinimais besišvaistanti parduotuvės savininkė, klastočių pardavinėjimas, galimai slepiami mokesčiai ir kitos apgavystės vyksta atvirai, tačiau ir toliau sėkmingai.

Vairuotojai jau rūpinasi kokiais ratais važinės artėjančio šiltojo sezono metu. E. prekybos centras „Pigu.lt“ pirmąją kovo savaitę fiksavo daugiau nei 20 proc. išaugusią prekybą vasarinėmis padangomis, lyginant su pardavimais tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. „Pirkėjai skuba apsirūpinti ne tik padangomis. Pavasario startas sutapo su automobiliams skirtų prekių šuoliu – kovo pradžioje šios kategorijos produktų pardavėme net 70 proc.

Kaip jaustumėtės, jei pernai vasarą būtumėte apsipirkę parduotuvėje, bet pinigus nuskaičiuotų tik dabar? Tą patyrė dalis Vilniaus rajono gyventojų, tačiau ne visi buvo apie tai informuoti. Remiantis gyventojais ir vienu iš bankų, 4 mėnesius parduotuvėje buvo sutrikęs kortelių skaitytuvas – vieniems pinigų esą nuskaitė per daug, kitiems – per mažai, o kai kam ir išvis nenuskaitė. Tad dalis pirkėjų nesąmoningai liko nesusimokėję.

Populiariausių e. prekybos centro „Pigu.lt“ baldų pozicijose įsitvirtino kėdės, sėdmaišiai, kompiuterių stalai, lentynos ir batų spintelės. Kėdžių pardavimai per pastaruosius metus išaugo apie 60 procentų – kėdės tapo populiariausia e. prekybos centro baldų kategorija. „Pastebime ir biuro kėdžių pardavimų augimą, kuris buvo apie 30 procentų per paskutinius metus. Šią tendenciją siejame su besitęsiančiu žmonių darbu iš namų.

Ne paslaptis, kad viskas pamažu tampa skaitmenizuota: tiek nuolaidų kortelės, tiek čekiai, net ir produktų paruošimas nuo etikečių perkeliamas į virtualią erdvę. Vis tik tokiomis naujovėmis džiaugiasi ne visi. Lietuviai piktinasi, kad prekybos tinkle „Lidl“ nėra fizinių nuolaidų kortelių – akcines prekes pigiau galima įsigyti tik turint programėlę ir aktyvuojant tam tikrus kuponus.

Ir toliau prekybos tinkle „Lidl“ apsipirkti galima pigiausiai, skelbia naujausias atrinktų prekių krepšelių kainų palyginimas. Palyginti su kitais dviem didžiausiais Lietuvoje prekybos tinklais, kasdienėms reikmėms apsipirkti „Lidl“ parduotuvėse galima ženkliai pigiau. Tai leidžia pirkėjams sutaupyti, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.

Spalio mėnesiui besibaigiant artėja viena šiurpiausių metų švenčių – Helovinas. Nors šventė užsienietiška, tačiau lietuviai noriai jai ruošiasi ir renkasi kostiumus. Kostiumų nuomos punkto „Kūrybingas laisvalaikis“ direktorė Asta Virbickienė ir „Pigu.lt“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas papasakojo, kokie kostiumai šiais metais populiariausi ir kiek lietuviai pasiryžę jiems išleisti.

Technologijos žmonių kasdienybę turėtų palengvinti, tačiau taip būna ne visada. Pavyzdžiui, prekybos tinklų nuolat diegiamos savitarnos kasos įdarbina klientus, o vos keletas darbuotojų nespėja jų iškart aptarnauti. Vis tik prekybininkai leido suprasti, kad darbuotojų skaičiaus nedidins, tačiau savitarnos kasų tik daugės. Jau dabar jų yra maždaug tiek pat, kiek ir įprastinių kasų.

Likus porai savaičių iki Visų šventųjų dienos bei Vėlinių, lietuviai jau planuoja keliones po artimųjų kapines. Tai liudija nuo spalio pradžios prekybos centruose išaugę žvakių, žvakidžių bei dirbtinių gėlių pardavimai. Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, populiariausios išlieka tradicinės baltos spalvos žvakės bei dirbtinių gėlių kompozicijos.

Būna atvejų, kuomet net ir perskaičius produkto etiketę nėra aišku, ką perki. Tokiu klaidinančiu prekės aprašymu pasidalijo ir vienas vilnietis, savo paties nuostabai parduotuvėje aptikęs „lietuviškai nelietuviškus“ kopūstus. Specialistai nurodė, kokia informacija privalo būti nurodyta etiketėse ir kas gali grėsti, jei jos nėra arba ji pateikta klaidingai.

Su sūnumi apsipirkinėdama panevėžietė viename iš prekybos tinklų rado tvarkingą, nepraluptą vytinto kumpio pakelį. Brūkšninis kodas yra, kaina yra – nebuvo tik paties kumpio. Vilma papasakojo, kad užsuko į Panevėžio „Lidl“, esančią Basanavičiaus g. 67, nusipirkti keleto produktų, kurių trūko namuose. „Sumuštiniams reikėjo vytinto kumpio, o jį visada pasirenku, kad būtų nesutrūkinėjęs, nesudžiūvęs. Todėl iš dėžutės patikrinau bent keletą įpakavimų.

Ne paslaptis, kad vaisiai genda greitai – kai kurie netinkamais vartoti tampa dar parduotuvėse, pastebi pirkėjai. Prekybos tinklų atstovai tikina, kad vaisių ir daržovių niekuo nepurškia, tačiau kasdien dalį jų esą atrenka, utilizuoja arba aukoja. Vis tik nusipirkus sugedusių vaisių ar daržovių juos grąžinti galima ne visada.

Pirmosios rugsėjo savaitės nė iš tolo neprimena lietuviško rudens. Gerinami šilumos rekordai, praeivius stebina žiedais apsipylę kaštonai, kai kur pražydo net obelys, magnolijos. Vasaros ritmu vis dar gyvena ir pirkėjai, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Šluojami tie produktai, kurie yra mažiau įprasti rudeniui. „Tebesitęsiantys šilti, saulėti orai koreguoja pirkėjų įpročius.

Dažnu atveju popieriniai kvitai iš karto keliauja į šiukšliadėžę. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jų per metus išspausdinama net 30 mlrd. Siekiant sumažinti šį milžinišką popieriaus švaistymą, šalis nuo š. m. rugpjūčio 1 d. atsisakė privalomo jų spausdinimo. Ar tą pavyktų įgyvendinti Lietuvoje? Didžioji dalis parduotuvių Lietuvoje jau siūlo galimybę čekius gauti elektroniniu būdu. Tačiau ne visur pirkėjai gali atsisakyti popierinės jų versijos.

Didžiausias lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pirkėjams savo parduotuvėse pristatė naujieną – nuo šiol nefasuotų produktų sudėtį galima sužinoti pasinaudojus mobiliuosiuose telefonuose įdiegtais QR kodų skaitytuvais. Taip prekybos tinklas užtikrins galimybę pirkėjams dar patogiau ir greičiau susipažinti su informacija apie gaminius, jų sudėtį bei lengviau apsispręsti dėl prekių įsigijimo.

Yra buvę atvejų, kuomet prekeiviai skelbia apie nupigintas prekes, tačiau pažvelgus po raudonai paryškintomis „mažesnėmis“ kainomis galima rasti seną kainą, kuri yra lygiai tokia pati, kaip tariamos nuolaidos metu. Vis tik raudoni kainolapiai ne visada rodo laikiną akciją – pirkėjai skatinami neapsigauti, kad būtų išvengta nesusipratimų.

Lietuvoje jau kurį laiką draudžiama nemokamai dalyti vienkartinius plastikinius maišelius. Parduotuvėse jie kainuoja 1 ct, tačiau sumoka ne visi. Vieni paprasčiausiai pamiršta, kiti neranda, kaip tą padaryti. Vis tik už netinkamą priminimą prekybos tinklai kol kas nebaudžiami, o pirkėjams gali grėsti administracinė atsakomybė. Gyventojai nurodė, kad būdas sumokėti už maišelius prekybos tinkluose skiriasi ir dėl to kyla sunkumų.

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto nariai Seime penktadienį registravo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2025 metų gegužės 1-osios apvalinti prekių ir paslaugų kainas, apvalinant pirkinių krepšelio galutinę sumą.

Nuo liepos 1 d., įsigalioja įstatymas, draudžiantis prekybininkams nemokamai dalyti plastikinius vienkartinius maišelius. Pirkėjai už juos privalės mokėti – parduotuvės atskleidė numanomas kainas. Kai kurie prekybos tinklai nusprendė ant vienkartinių plastikinių maišelių dėti barkodus, tad jie būtų skanuojami kaip ir kitos prekės. Kiti nurodė, kad brūkšninio kodo ant maišelių nebus – pirkėjams arba kasininkams reikės ranka įvesti maišelių kiekį, pagal kurį reikės susimokėti.

Niekam nėra paslaptis faktas, kad apsiperkant savitarnos kasose kartais žmonės nusprendžia sutaupyti ar pasukčiauti. Tačiau toks elgesys gali pridaryti rimtų nemalonumų. Be to, teisininkai įspėja, kad tokie būdai norint sutaupyti pinigų – neveikia, kadangi netekusios tam tikros pajamų dalies, prekybos centrai neretai pradeda kelti tik dar labiau kainas. Viena moteris, pasidalinusi istorija žurnale „Sisters in Law“, prikaustė teisininkų dėmesį.

Nuo gegužės 1 dienos dalis prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių pereina prie vasaros sezono darbo grafiko. Šių metų šiltąjį sezoną 54-iose prekybos tinklo parduotuvėse bus galima apsipirkti ir vėlesnėmis valandomis, rašoma pranešime spaudai. „Pastebime, kad šiltėjant orams ir ilgėjant vakarams, lankytojams tampa įprasta į parduotuves užsukti vis vėlesniu paros metu.

Lietuvoje siūloma drausti dirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis toms maisto prekių ir gėrimų parduotuvėms, kurių prekybos plotas yra didesnis arba lygus 500 kv. m. Prekybos tinklai tikina, kad tokio sprendimo skubotai priimti nevertėtų, mat reikia atsižvelgti tiek į prekybininkų, tiek į darbuotojų, tiek į pačių pirkėjų norus bei nuomonę. Parduotuvių atstovų teigimu, sekmadienis yra svarbi apsipirkimo diena, kartais sulaukianti net daugiau klientų nei kitomis dienomis.

Pretendentų nusipirkti bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdomą bankrutuojančią Lukšių pieninę gali būti ne vienas, bet jos bankroto procesus stabdo ieškiniai, skelbia „Verslo žinių“ portalas  Lukšių pieninės nemokumo administratorius Gintaras Adomonis sako, be kooperatyvo „Pienas LT“, susidomėjusių įmone yra ir daugiau. Bendrovė „Karpis“, kuriai priklauso 90 proc. „Marijampolės pieno konservų“ akcijų, skundžia neteisminę bankroto procedūrą.

Kovo 23 d. prekybos tinklas „Iki“ atnaujino parduotuvę Vilniuje. Anot prekybininkų, naujo formato parduotuvė bus patogesnė pirkėjams. Taip pat atidarymo metu buvo apibūdinti pirkėjai, kiek jie laiko praleidžia parduotuvėje, kiek trunka jų apsipirkimas ir ką jie perka.

Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje parduotuvę atidarė rusiško kapitalo prekybos tinklas „Mere“. Daugelis šį prekybos tinklą vertina neigiamai ir skatina pirkėjus neremti rusiško verslo, ypač šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas. Tačiau pigių prekių ieškantiems lietuviams tai nė motais. Žmonės taupo ir jiems nesvarbu, kur apsipirkti, svarbiausia išleisti mažiau. Specialistai teigia, kad „Mere“ gali tapti rimtu konkurentu didiesiems prekybos tinklams.

Savitarnos kasos prekybos centruose tapo greitesnė ir lengvesnė alternatyva atsiskaityti už savo prekes negaištant laiko ilgose eilėse. Tačiau viena moteris įspėja, kad sukčiavimas, kuris yra neretai pastebimas prie šių kasų, pažeidžia prekybos centro taisykles. Viena moteris internete pasidalino gudrybe, kuria naudojasi jos draugė savitarnos kasose. Tačiau kitaip nei buvo tikėtasi, moteris sulaukė ne tik piktų komentatorių replikų, tačiau ir teisininkų įspėjimų.

Neseniai Seimas pritarė draudimui nemokamai dalinti labai lengvus plastikinius maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose. Taigi nemokamų maišelių nebeliks greičiau nei po pusmečio – nuo liepos 1 d. Didieji prekybos tinklai neslepia, kad jau dabar šiam ribojimui intensyviai ruošiasi ir stengiasi surasti geriausią sprendimą. Vis tik parduotuvės kol kas nežada visiškai panaikinti labai lengvų plastikinių maišelių – jie liks, bet juos reikės skanuoti ir už juos susimokėti.

Automobilio pardavimas arba pirkimas gali tapti tikru galvos skausmu. Kartais pirkėjams tenka lieti pyktį dėl staiga sugedusios, ką tik įsigytos transporto priemonės. O kai kuriems pardavėjams – sulaukti grasinimų, kaltinimų dėl esą techniškai netvarkingos transporto priemonės. Tačiau kada galima reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patirtą žalą, jei automobilis staiga sugenda.

Lietuvos būsto rinkoje šiemet tikimasi grįžtančio pirkėjų pasitikėjimo, sako nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikai. Jų teigimu, šiais metais mažės pardavėjų lūkesčiai, o pirkėjai lauks pavasario, stebės Europos Centrinio Banko (ECB) veiksmus ir jo sprendimų poveikį šalies būsto rinkai bei ekonomikai.  Pasak analitikų, investuotojai toliau investuos į butus, skirtus nuomai, o nuomos kainos turėtų mažėti ir grįžti į 2022 metų pradžią.

Lietuvoje vis daugėja žmonių, kurie net ir sulaukę pensijos amžiaus pasirenka dirbti ir toliau. „Sidabrinę kartą“ dar neišeiti į užtarnautą poilsį skatina ne tik didesnės pajamos, bet ir noras bendrauti, išlikti aktyviems bei naudingiems. Jau beveik 70 m. sulaukęs salės darbuotoju „Maximoje“ dirbantis Stanislovas atvirauja, kad gyvenimas be darbo jam tiesiog netinka – ypač tapus našliu.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) šiemet lapkritį siekė 1,55 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su spaliu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,3 procento. Per metus – lapkritį, palyginti su 2021 metų lapkričiu – mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,8 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

87 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kylančios energijos kainos turėjo įtakos jų perkamajai galiai. Europos Sąjungoje (ES) su tuo sutinka 75 proc. piliečių, rodo Eurobarometro apklausos duomenys. Jos duomenimis, 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES – 56 proc.) mano, kad kainos padidėjo daugiausia dėl agresyvaus Rusijos elgesio, tačiau su tuo nesutinka 26 proc. lietuvių ir 38 proc. ES piliečių.  35–79 proc.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje JAV prekybos centruose atsirado savitarnos kasos, ilgainiui pasiekę ir Lietuvą. Po dešimtmečio jos pradėjo plisti didžiuosiuose tinkluose ir vaistinėse. Dabar savitarnos kasos, kurias vieni mėgsta, o kiti nekenčia, pateko ir į drabužių bei universalines parduotuves, rašo CNN. Savitarną pradėjo diegti keli parduotuvių tinklai Amerikoje. Pavyzdžiui, „Kohl's“ išbando savitarnos kasas keliose savo parduotuvėse.

Praėjusią savaitę ir savaitgalį šalyje iškritus pirmajam sniegui, gyventojai suskubo ruoštis žiemai. Tai rodo sniegui ir šalčiui įveikti reikalingų prekių pardavimai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad prekybos tinklas paruošė gausų sniego prekių asortimentą, o pradėjus snigti kai kurių žiemos prekių pardavimai išaugo net 800 proc., rašoma pranešime spaudai.

Ne vienam parduotuvės lankytojui yra tekę susidurti su pypsinčiais prekių apsaugos varteliais. Ir ne paslaptis, kad tokia situacija nebūna maloni, nes, ir neturint blogų ketinimų, dažnai galima pasijusti lyg tikram nusikaltėliui. Parduotuvių atstovės paaiškino, kaip tiksliai veikia šie varteliai ir dėl ko dažniausiai įsijungia jų signalizacija. Jos įvardijo, kas paprastai vyksta tokiose situacijose, ką apsaugos darbuotojai prašo parodyti ir kaip žmogus yra patikrinamas.

Elektroninio apsipirkimo naudą pajutę pirkėjai nuo šiol savo įgūdžius galės pritaikyti ir fizinėje parduotuvėje „Rimi Panorama“, rašoma įmonės pranešime spaudai. Prekių barkodus skenuodami ne kasose, o mobiliaisiais telefonais, savo išmaniųjų ekranuose pirkėjai matys besiformuojantį produktų krepšelį bei jų kainų sąrašą. Tai suteiks galimybę ne tik laiku pakoreguoti krepšelio turinį dėl kainos, bet ir išvengti pirkinių kraustymo kasose.

Sankcionuotos ir laikinojo administratoriaus prižiūrimos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ sandorių tikrinimo ir tvirtinimo procedūros galėtų būti paprastesnės – kitaip prarandami pirkėjai tarptautinėse rinkose ir Lietuvoje, sako bendrovės atstovas. Pasak „Lifosos“ komercijos direktoriaus Lino Kiero, dėl galutinių naudos gavėjų patikros stringa didelės apimties trąšų pardavimas Panamoje registruotai Brazilijos bendrovei „Cibra Fertilizantes“, kurios savininkai yra JAV piliečiai.

Lietuviai perka vis mažiau puokščių ir vainikų – parduotuvių atstovai sako, kad tą daryti skatina ne tik taupymas, bet ir ekologija. Šiais metais gėlės pabrango 20–30 proc., pirkėjų srautai sumažėję, bet pašnekovai nežino, ar prie to prisidėjo vasara, prasidėję mokslo metai ar populiarėjantis tvarumas. Jie pastebi, kad žmonės vis dažniau kvietimuose prašo nedovanoti puokščių, o pinigus skirti kam nors tikrai naudingam. Dėl to vis mažėja žmonių, išleidžiančių dideles sumas proginėms gėlėms.

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugpjūtį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su liepa, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugpjūtį brango 1,6 proc. (1,13 euro), o palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu buvo 31 proc. (16,82 euro) brangesnis.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugpjūtį buvo minus 11 ir, palyginti su liepa, padidėjo 1 proc. punktu, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Palyginti su liepa, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių, bet šiek tiek optimistiškiau žvelgė į namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas bei didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau.

Atėję į parduotuvę panaudojate ne vieną plastiko maišelį? Šio įpročio galimai teks atsisakyti. Netrukus bus sprendžiama, ar už vienkartinį lengvą plastiko maišelį teks mokėti, ar jų parduotuvėse išvis nebeliks. Prekybininkai pripažįsta, kad pokyčiams ruošiasi – parduotuvėse žmonėms jau siūlomos alternatyvas įprastiems maišeliams. Bet įmonės įspėja, kad vienkartinių maišelių atsisakymas neužglaistys visų aplinkos taršos bėdų, jiems kyla klausimų dėl plastiko pakuočių.

Ukrainoje prasidėjęs karas Lietuvoje lėmė beveik iki priešpandeminio lygio šoktelėjusį buitinių kietojo kuro katilų užsakymų skaičių – tai susiję su žmonių siekiu apsisaugoti ir tapti labiau nepriklausomais. „Tai prasidėjo nuo karo pradžios praėjus 2-3 savaitėms. Manau, kad tai susiję su tuo, kad žmonės nori jaustis saugūs, kad patys be elektros galėtų šildytis namus senoviniu būdu ir jų pirkimas vis dar yra ir šiandien. Teko atnaujinti intensyvesnę jų gamybą, nes buvome pristabdę“, – delfi.

Vaistininkai sako, kad nors dar tik vasaros pradžia ir nėra taip karšta, tačiau pirmieji kaitresni saulės spinduliai jau spėjo smarkiai pažeisti kai kurių Lietuvos gyventojų odą. Išsiilgę šilumos ir saulės spindulių gyventojai skuba nusimesti rūbus ir pamiršta, koks pavojus gali grėsti. Daugiau apie tai pasakoja  „Camelia“ vaistininkė Egidija Jankauskaitė. Norint šildytis saulės spinduliuose, būtina apsauga – kremai nuo saulės su SPF.