petras vaitiekūnas

Prieš metus Rusija be perspėjimo įsiveržė į kaimyninę Ukrainą ir nepaisydama Vakarų spaudimo, nenustoja bombarduoti miestų ir žudyti civilių. Nerimą ir kalbas apie pasaulinį karą kelia ir glaudūs Putino santykiai su Rytų milžinės Kinijos vadovybe. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas sako, kad iš tiesų Rusijos karas su Ukraina yra demokratinio bloko karas su autokratiniu.

Rusijai grasinant, kad Ramšteino karinėje bazėje priimtas Vakarų šalių sprendimas suteikti Ukrainai daugiau modernios ir smogiamosios ginkluotės išprovokuos dar didesnį karą, anot karybos ekspertų, verčia čia ir dabar garsiai pradėti kalbėti apie savo gynybinius pajėgumus – ar esame pajėgūs duoti į dantis agresoriui, jei šis sumanytų įžengti į Lietuvos teritoriją. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Trečiadienį Vokietija paskelbė, kad tiek leis kitoms šalims, tiek pati tieks Ukrainai „Leopard 2“. Jungtinės Valstijos patvirtino, kad į Ukrainą siųs savo tankus „Abrams“. Kaip ši nauja ginkluotė pakeis karo eigą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvę užsienio reikalų ministrai: Linas Linkevičius ir Petras Vaitiekūnas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kai aneksavęs dar neužgrobtas Ukrainos sritis Vladimiras Putinas prabilo apie branduolinės bombos panaudojimą, Vakarai šį Rusijos vadovo grasinimą įvertino rimtai. Amerikiečių strategai dar kartą ėmė modeliuoti branduolinio karo scenarijus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Karo ir apokaliptinių scenarijų specialistai neslepia, kad šiuo metu gyvename laikmetyje, kai branduolinio ginklo panaudojimas yra arti realybės.

Kol Rusijos kariai Ukrainos žemėse žudo taikius žmones ir karius, Rusijos deputatai ir politikai imasi viešų kaimyninių šalių gąsdinimų. Po žinios apie Dūmoje įregistruotas įstatymo pataisas, siekiančias atšaukti SSRS Valstybės Tarybos nutarimą dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo, valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ deputatas Jevgenijus Fiodorovas pareiškė, kad tuo teroristinė šalis neapsiribos.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje tęsiasi iki šiol. Ukrainiečiai uoliai ginasi ir visais įmanomais būdais bando išlaikyti savo žemes. Tačiau Vladimiras Putinas neišsižada savo imperinių ambicijų. Tad ar gali būti, kad vėl prasidės kaimynų žemių dalybos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja profesorius Vytautas Landsbergis ir buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

NATO turi įsitraukti į karą Ukrainoje ne tik ginklais, bet ir kariais, nes tai karas prieš visą Europą, teigė buvęs užsienio reikalų ministras ir buvęs ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ P. Vaitiekūnas teigė, kad laikas tai suprasti ir paaiškinti visam pasauliui.

Nors kiekvieną dieną Lietuvą ir visą civilizuotą pasaulį pasiekia sunkiai sveiku protu suvokiami karo nusikaltimų vaizdai iš Ukrainos, dalis mūsų gyventojų iki šiol šventai tiki Rusija. Karo ir Putino palaikytojus Lietuvoje pakalbino laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Ne visi Šalčininkų gyventojai Putino pusėje, bet daugumos vietinių galvose įskiepyta Kremliaus kaip Ukrainos išvaduotojos nuo tariamo nacizmo propaganda.

Buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigia, kad tokios tragedijos, kokią matėme Bučoje, atveria akis Vakarams dėl Rusijos žiaurumo, o tai leidžia teikti dar didesnę paramą Ukrainai. Visgi, jo teigimu, Vakarų šalys turi tiesiogiai įsitraukti į konfliktą Ukrainoje, o sutriuškinus Rusiją, ją reikia izoliuoti, kad Kremlius nesugalvotų grasinti ir mūsų regionui.

Kiekvieną dieną karas Ukrainoje tampa vis žiauresnis. Rusijos kareiviai žudo taikius ukrainiečius, moteris ir net vaikus, tačiau įkvėpti savo šalies prezidento, o kartu – ir šiandienos kovos simbolio, Volodymyro Zelenskio, ukrainiečiai iš visų jėgų laikosi. Jų prezidentas tampa laisvojo pasaulio autoritetu, kuriam atsistoję ploja net ir didžiausi Vakarų valstybių politikai.

Pirmomis karo Ukrainoje dienomis visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo triumfuoti turėjusią Rusiją. Bet, regis, Putinas apsiskaičiavo ir rusų kariai tapo patyčių objektu, tad daugelis neabejoja Ukrainos pergale. Laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai neabejoja – visa tai veda į Kremliaus režimo pražūtį.

Rusijai užpuolus Ukrainą, lietuviai buriasi į palaikymo ukrainiečiams kampanijas. Ketvirtadienį vakare visoje Lietuvoje nuvilnys akcija „Laisvė šviečia“, prie iniciatyvų jungiasi ir užsienio lietuvių bendruomenės, žmonės skatinami aukoti ukrainiečiams. Prie palaikymo akcijų jungiasi skirtingi Lietuvos miestai bei užsienyje gyvenantys lietuviai. Jungiasi didieji miestai Ketvirtadienį 18 val.

Baltarusijoje jau penktą dieną iš eilės tęsiasi protestai, prezidento rinkimai sulaukė kritikos ir tarptautiniu mastu, kaip ir po jų sekę susirėmimai gatvėse, ne kartą paminėtos ir galimos sankcijos valstybei. Kokios sankcijos realiai gresia Baltarusijai? Pokalbis apie tai naujienų portale tv3.lt su diplomatu, buvusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru, taip pat buvusiu nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Baltarusijoje Petru Vaitiekūnu. Europos Sąjunga – gana didelis darinys.

Reikia, kad Ukraina išmoktų gyventi nuo rinkimų iki rinkimų, o ne nuo revoliucijos iki revoliucijos – Nepriklausomybės dieną švenčiančiai Ukrainai linki buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas. Tačiau neramiai nusiteikę ukrainiečiai ima nusivilti pažangos stoka ir dėl lėto progreso kaltina savo prezidentą Petro Porošenką.

Vidurio ir Rytų Europos politikai paragino išrinktąjį Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą nenuolaidžiauti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nes jis tai gali palaikyti silpnumo požymiu ir imtis provokacijų prieš Baltijos šalis ir Lenkiją. „Susitarimas su V.Putinu neatneš taikos. Priešingai – greičiau karą“, – skelbiama viešame laiške, kurį pasirašė žinomi Baltijos šalių, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Švedijos politikai.

Niujorke rugsėjo 29 dieną buvusiam Lietuvos užsienio reikalų ministrui, ambasadoriui Petrui Vaitiekūnui įteiktas Demokratijų bendrijos įsteigtas Marko Palmerio apdovanojimas, skiriamas diplomatams už nuopelnus pasaulio demokratijai ir taikai. P. Vaitiekūnas apdovanotas už indėlį ginant laisvę, demokratiją ir tarptautinės teisės principus Rusijos agresijos prieš Gruziją ir Ukrainą metu, ambasadoriaus darbą kuriant pilietinę visuomenę Baltarusijoje.

 Premjerą Algirdą Butkevičių visuomeniniais pagrindais konsultuos buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Petras Vaitiekūnas. „P.Vaitiekūnas pareigas eina nuo rugsėjo 16 dienos“, - BNS penktadienį sakė ministro pirmininko atstovė spaudai Evelina Butkutė - Lazdauskienė.

  Artėja laikas, kai iš Seimo tribūnos nuskambės oficialus Rusijos atsiprašymas už sovietinę okupaciją, antradienį minint Sausio 13-ąją teigė buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje, signataras Petras Vaitiekūnas.

 Laisvė nedovanojama ir už ją nedėkojama, pirmadienį Vilniuje, prie parlamento rūmų, minint Laisvės gynėjų dieną, pirmadienio vakarą sakė buvęs Lietuvos ambasadorius Petras Vaitiekūnas. „Ši diena turi ir priminimo prasmę, ne tik prisiminti, bet ir priminti, kad laisvė nedovanojama. Laisvė iškovojama. Tikriausiai už laisvę ir nedėkojama. Mes visi už ją kovojome ir turime“, - liepsnojant laisvės laužams teigė diplomatas ir signataras.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas nusprendė palikti diplomatinę tarnybą, kurioje dirbo kelis dešimtmečius, pirmadienį pranešė portalas vz.lt. 61 metų P.Vaitiekūnas paskutiniu metu buvo Lietuvos ambasadorius Ukrainoje. Užsienio reikalų ministro pareigas jis ėjo 2006-2008 metais. Apie tolesnę P.Vaitiekūno kol kas karjerą nepranešama.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas sako, kad Rusija ir toliau sėja paniką ir destruktūrizaciją Ukrainos rytuose. Be to, jis pabrėžia, kad Ukrainos neramumų akivaizdoje yra gera proga prisiminti, kad rinkimai nėra besąlygiška duotybė. „Ukrainos Rytuose užimami vis nauji administraciniai Ukrainos valdžios pastatai, keliamos rusiškos vėliavos, žadama, kad nebus rinkimų, imamasi priemonių, kad gegužės 25 dienos rinkimai neįvyktų.

Buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko byla smarkiai veikia Kijevo santykius su Europos Sąjunga (ES), pirmadienį pareiškė Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.

„Projektas „Mėlynųjų Vandenų mūšio 650–osios metinės“ svarbus ne tik Ukrainai ir Lietuvai, bet apskritai visai Europai. Mėlynųjų Vandenų mūšis – tai įvykis, nulėmęs civilizacijų susiskaldymą. Per 200 savo egzistavimo metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) paliko pėdsaką Europoje. Mes kartu kūrėme europinės civilizacijos vertybes. Tai ir trys Lietuvos statutai, parašyti senąja ukrainiečių kalba – teisinės valstybės konstitucijos prototipas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos Respublikos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Ukrainoje Petrui Vaitiekūnui. Prezidentė naujajam Lietuvos ambasadoriui palinkėjo sėkmės einant atsakingas pareigas ir išreiškė įsitikinimą, kad ambasadoriaus ilgametė patirtis diplomatinėje tarnyboje padės efektyviai plėtoti Lietuvos ir Ukrainos santykius bei sustiprins dvišalį bendradarbiavimą.

Tas, kas nustvėrė tinkamą progą, yra tinkamas žmogus. Johanas Volfgangas Getė „Faustas” Gal būt daugelis nustebo, kai Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė po rinkimų pareiškė, jog abejoja užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko tinkamumu eiti eurokomisaro pareigas, nes ministrui esą “trūksta politinio svorio”. Šis klausimas yra vertas to, kad panagrinėti šiek tiek platesniame politiniame kontekste.

Vyriausybė pirmadienį pritarė Kultūros paveldo departamento (KPD) parengtoms Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių riboms ir nustatė apsauginę jų teritoriją. Pagal šį planą nei Karaliaus Mindaugo apartamentai, nei kiti pastatai nepatenka į kapinių zoną.

Vyriausybė pirmadienio pasitarime grįžta prie Vilniaus centre veikusių žydų kapinių įamžinimo problemos. Į pasitarimo darbotvarkę įtrauktas klausimas "Dėl Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos teritorijos ir apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio ribų nustatymo". Kaip BNS sakė posėdyje klausimą pristatysiantis Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, Ministrų kabinetas tikisi patvirtinti ribas, kuriose kapinių buvimas abejonių nekelia, ir vadinamąsias buferines zonas, kuriose kapini...

Nuo šiandien buvęs užsienio reikalų ministras, Nepriklausomybės Akto signataras Petras Vaitiekūnas nebedirba Seimo Pirmininko vyresniuoju patarėju užsienio politikos klausimais. Sprendimo pasitraukti iš šių pareigų priežastys, P. Vaitiekūno teigimu, yra asmeninės.

Vasario 17 dieną, antradienį, Kaune viešės jaunieji Lietuvos diplomatai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojai jiems parengė specialią vienos dienos programą, pristatančią Lietuvos diplomatijos istoriją bei iškiliausias asmenybes. „Tokių mokymų idėja kilo dar gruodžio mėnesį, kai Vytauto Didžiojo universitete viešėjo atkurtos Lietuvos užsienio reikalų ministrai Vygaudas Ušackas, Algirdas Saudargas, Antanas Valionis ir Petras Vaitiekūnas.

Šiomis dienomis kilusio susidomėjimo dėl abejotinų projektų Afganistane tyrimo istorijoje paaiškėjo naujų įdomių detalių. Nederlingoje, sausoje Afganistano žemėje lietuviai užsimojo sodinti ąžuoliukus. Užsienio reikalų ministerija parkui Afganistane kurti išleido beveik ketvirtį milijono litų. Kol kas ten galima pamatyti tik tvora aptvertą dykynę, tačiau pavasarį valdininkai planuoja joje sodinti lietuviškus ąžuoliukus, kasti tvenkinius.

Parlamento vadovo Arūno Valinsko patarėjų ir padėjėjų korpusas - moteriškas ir margas. Su vienu iš trijų svarbiausių valstybės pareigūnų artimus ryšius palaiko pramogų pasaulio atstovai ir statybų bendrovių vadovai. Artimiausioje A.Valinsko aplinkoje glaudžiasi buvę kitų premjerų talkininkai ir partijų nariai, iki šiol su dabartiniu darbdaviu neturėję nieko bendra.

Parlamento vadovo patarėja šią savaitę dirbti pradėjo 34 metų komunikacijos specialistė Dainida Valsiūnaitė. Ji bus atsakinga už ryšius su visuomene. „Turiu darbo patirties šioje srityje. Seimo pirmininkui tiko mano patirtis, man tiko jo požiūris“, - antradienį BNS sakė D.Valsiūnaitė. D.Valsiūnaitė yra baigusi komunikacijos ir informacijos magistro bei politologijos bakalauro studijas.

Po Seimo rinkimų kultūros ministro portfelį praradęs Jonas Jučas pradėjo dirbti Seime. Jį įdarbino parlamento pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys, paskirdamas savo patarėju. J.Jučas ir R.Šukys yra Liberalų ir centro sąjungos nariai. J.Jučas yra įgijęs kultūros švietimo darbuotojo kvalifikaciją, choro dirigento specialybę Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos akademija) Klaipėdos fakultete.

Seimo pirmininko sekretoriate pirmadienį pradėjo dirbti dar viena buvusių premjerų socialdemokratų Gedimino Kirkilo bei Algirdo Brazausko komandos narė Džiuljeta Žiugždienė. Ji paskirta Seimo pirmininko sekretoriato vadovės pavaduotoja. Iki tol Dž. Žiugždienė dirbo ministro pirmininko sekretoriate vadove. Šias pareigas ji ėjo, kai Vyriausybei vadovavo socialdemokratai A. Brazauskas ir G. Kirkilas. Dž. Žiugždienė taip pat yra dirbusi A. Brazausko vadovaujamoje Prezidentūroje.

Jeigu Lietuvos politikos scenoje būtų skelbiama Metų kaukės nominacija, realiausias pretendentas būtų Arūnas Valinskas ir jo partija. Net ir tapęs Seimo pirmininku, jis išliko Didžiuoju Nepažįstamuoju, kuris savo tikrąjį veidą slepia po kauke. Apie šoumeno A.Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) kūrimo aplinkybes iki šiol nekalba nei jis pats, nei jo organizacijos nariai.

Permainų koalicijos planai veržtis diržus ir taupyti neaplenkė net šventa karve vadinamos Užsienio reikalų ministerijos. Vis dėlto naujasis Lietuvos diplomatijos vadovas Vygaudas Ušackas žada tęsti jo pirmtako plėtotas iniciatyvas Rytuose ir aktyviau artėti su Vakarais.

Seimo pirmininko Arūno Valinsko sekretoriato vadove nuo pirmadienio pradės dirbti buvusi ekspremjerų socialdemokratų Algirdo Brazausko ir Gedimino Kirkilo patarėja ryšiams su visuomene Nemira Pumprickaitė. Kaip pranešė Seimo spaudos tarnyba, N. Pumprickaitė darbą Seimo vadovo komandoje pradės nuo pirmadienio. „Pažįstu Nemirą kaip puikią profesionalę ir savo srities žinovę. Tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad nuo šiol ji dirbs mūsų komandoje“, – teigia Seimo pirmininkas.

Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas laikinai einantis Petras Vaitiekūnas pirmadienį atsisveikino su kadenciją Lietuvoje baigiančiu Kazachstano ambasadoriumi Tleukhanu Kabdrakhmanovu. P.Vaitiekūnas ambasadoriui padėkojo už jo aktyvią veiklą plėtojant ir stiprinant draugiškus Lietuvos ir Kazachstano santykius.

Tėvynės sąjungos pasiūlytas kandidatas į diplomatinės žinybos vadovus, kalbėdamas apie sovietų okupacijos Lietuvai padarytą žalą, papiktino pačius konservatorius.

Laikinasis užsienio reikalų (UR) ministras Petras Vaitiekūnas nuo trečiadienio iki penktadienio dalyvaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų tarybos sesijoje Helsinkyje. Kaip pranešė URM, šiemet ESBO ministrų susitikimo dėmesio centre - rugpjūtį kilęs Gruzijos ir Rusijos karinis konfliktas.

Laikinasis užsienio reikalų (UR) ministras Petras Vaitiekūnas nuo trečiadienio iki penktadienio dalyvaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų tarybos sesijoje Helsinkyje. Kaip pranešė URM, šiemet ESBO ministrų susitikimo dėmesio centre - rugpjūtį kilęs Gruzijos ir Rusijos karinis konfliktas.

Laikinasis užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas taps Seimo pirmininko Arūno Valinsko patarėju. Paklaustas, kokie motyvai lėmė, jog į patarėjus užsienio politikos klausimais pasirinktas P.Vaitiekūnas, A.Valinskas nurodė „profesionalumą ir užsienio politikos tęstinumą“. „P.Vaitiekūnas, mano vertinimu, yra vienas šios srities profesionalų“, - BNS pirmadienį sakė A.Valinskas.

Kadenciją baigiantis užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas nedalyvaus šią savaitę Briuselyje vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame bus aptariamos Ukrainos ir Gruzijos galimybės prisijungti prie NATO narystės veiksmų plano. Lietuvai šiame renginyje atstovaus URM sekretorius Žygimantas Pavilionis.

Vienuolikos Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai tikisi, kad ES skirs daugiau dėmesio energetikos išteklių tiekimo saugumo politikai bei ragina visas Bendrijos šalis aktyviau vykdyti ES Kaimynystės politiką ir sušvelninti vizų išdavimo ES Rytinių kaimynių gyventojams procedūras.

Po ketverių metų valdžioje vieni politikai praturtėjo, bet neteko darbo, o kiti išsaugojo šiltas kėdes, bet prarado solidžias kompensacijas. Pasak dienraščio „Vilniaus diena“, kai kuriems laikinai pareigas einantiems ministrams priklauso daugiatūkstantinės dvigubos išeitinės kompensacijos. Ir iš Seimo, ir iš Vyriausybės kanceliarijos išeitines kompensacijas gaus penki dabartinės laikinosios Vyriausybės ministrai, buvę ankstesnio Seimo nariai, bet neišrinkti į naująjį.

Laikinasis užsienio reikalų ministro pareigas Petras Vaitiekūnas pirmadienį lankysis Varšuvoje, kur susitiks su kolegomis iš dešimties Europos valstybių. Kaip pranešė URM, susitikime dalyvaus Baltijos (Estijos, Latvijos, Lietuvos), Vyšegrado šalių (Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos), Bulgarijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai.

Laikinasis užsienio reikalų ministro pareigas Petras Vaitiekūnas pirmadienį lankysis Varšuvoje, kur susitiks su kolegomis iš dešimties Europos valstybių. Kaip pranešė URM, susitikime dalyvaus Baltijos (Estijos, Latvijos, Lietuvos), Vyšegrado šalių (Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos), Bulgarijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai.

Politikų populiarumo lentelės viršūnėje esančio prezidento Valdo Adamkaus reitingas sumažėjo, eurokomisarės Dalios Grybauskaitės - pakilo. Šie politikai stipriai lenkia artimiausius konkurentus. Kaip rodo lapkričio 7-15 dienomis surengta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvi apklausa, dabar 20,9 proc. apklaustųjų mano, kad geriausiai jų interesams atstovauja prezidentas V.Adamkus. Rugsėjį tokių 22,9 proc. 3,7 proc. punkto iki 19,1 proc.

Laikinasis užsienio reikalų ministro pareigas Petras Vaitiekūnas pirmadienį lankysis Varšuvoje, kur susitiks su kolegomis iš dešimties Europos valstybių. Kaip pranešė URM, susitikime dalyvaus Baltijos (Estijos, Latvijos, Lietuvos), Vyšegrado šalių (Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos), Bulgarijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai.