petras vaitiekūnas

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas kartu su prezidentu Michailu Saakašviliu aplankė Respublikinėje Tbilisio ligoninėje gydomus sužeistus civilius. „Baisiausia visų karinių konfliktų išdava yra sužeisti civiliai - vaikai, moterys ir seneliai. Todėl labai norėčiau paklausti Rusijos vadovybės - koks yra šios karinės akcijos Gruzijoje tikslas, kuriuo būtų galima pateisinti nekaltų civilių aukas ir kančias“, - pasakė ministras P. Vaitiekūnas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kuris Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus pavedimu lankosi Gruzijoje, telefonu kalbėjosi su Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovu Chavjeru Solana. Pokalbio metu ministras informavo ES užsienio politikos vadovą apie susidariusią situaciją.

Ukraina sveikina aktyvų ir intensyvų Lietuvos vaidmenį siekiant išspręsti karinį konfliktą Pietų Osetijoje. Tai BNS sakė Tbilisyje viešintis Ukrainos užsienio reikalų viceministras Konstantinas Jelisejevas. Jis pažymėjo, kad Ukrainos ir Lietuvos atstovai yra pirmieji aukšto rango pareigūnai, atvykę į Gruziją po to, kai Pietų Osetijoje prasidėjo kariniai veiksmai.

Tarptautinė bendruomenė turi sukurti ir išsiųsti nepriklausomą ir neutralią taikos palaikymo misiją į Pietų Osetiją, mano Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, stebintis padėtį Gruzijoje.

Šeštadienį užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas kartu su Gruzijos prezidentu Michailu Sakashviliu planuoja lankytis Goryje ir jo apylinkėse. Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas Prezidento Valdo Adamkaus pavedimu lankosi Gruzijoje, kur aiškinasi esamą padėtį ir informuos apie ją Europos Sąjungos partnerius. Tbilisyje ministras P. Vaitiekūnas jau susitiko su Europos Sąjungos ambasadoriais Gruzijoje ir Gruzijos užsienio reikalų ministre Eka Tkešelashvili.

Kariniam konfliktui Gruzijai priklausančiame Pietų Osetijos regione neliko abejingi Lietuvos politikai. Aiškinsis situaciją Į Gruziją vakar išvyko Lietuvos užsienio reikalų ministras (URM) Petras Vaitiekūnas. Vizito metu tikimasi išsiaiškinti tikrąją situaciją Pietų Osetijoje, kur ketvirtadienį įsižiebė karinis konfliktas. Anot URM sekretoriaus Laimono Talat Kelpšos, vykti į Gruziją paliepė prezidentas Valdas Adamkus. „Informacijos apie tai, kaip keičiasi situacija, yra labai daug.

Apie 50 bombarduotame Goryje atsidūrusių lietuvių ruošiasi išskristi į Odesą (Ukraina). Užsienio reikalų ministerija į Gruziją vykti nerekomenduoja. Susidariusią padėtį Pietų Kaukazo regione kitą trečiadienį žada svarstyti į neeilinį posėdį susirinkęs Seimo užsienio reikalų komitetas. Vienintelė iš Vilniaus į Tbilisį keleivius skraidinanti oro bendrovė „flyLAL“ ketina stebėti padėtį ir tik pirmadienį spręs, ar bendrovės lėktuvas vakare pagal grafiką pakils į Tbilisį.

Prezidentas Valdas Adamkus informavo Europos Sąjungos užsienio politikos vadovus Chavjerą Solaną ir Gruzijos prezidentą Michailą Sakašvilį, kad į Gruziją yra siunčiamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kuris bus pasirengęs informuoti ir ES partnerius apie padėtį Gruzijoje. LNK „Žinioms“ P. Vaitiekūnas sakė, kad jau vien jo vizitas yra signalas mūsų draugams gruzinams, kad jie nelieka vieni.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija „atvirai provokaciniu“ pavadino Rusijos vadovybės pareiškimą, kuriuo Gruzija apkaltinta pradėjusi karo veiksmus. „Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, didelį susirūpinimą kelia atvirai provokacinis Rusijos vadovybės pareiškimas, kuriuo Gruzija apkaltinta pradėjusi karo veiksmus. Atkreipiame dėmesį, kad tokiais pareiškimais įtampa dar labiau eskaluojama.

Nebeliko abejonių, kad Lietuva jau mažiausiai tris mėnesius aktyviai dalyvauja derybose dėl priešraketinės gynybos skydo raketų gaudytuvų dislokavimo, tik neaišku, kieno pusėje - savo, Lenkijos, ar JAV. Mūsų politikų pareiškimai šiuo klausimu yra stebėtinai migloti ir prieštaringi, tačiau pagal laiką kuo puikiausiai dera prie derybinių krizių tiek Varšuvoje, tiek Vašingtone, savaitraštyje „Veidas“ rašo Audrius Bačiulis.

Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas palaiko idėją sostinės Antakalnio kapinėse įrengti specialią vietą Kovo 11-osios akto signatarams laidoti. „Čia yra suplakami du dalykai. Man jau teko turbūt nelaimė, kokia čia laimė, per pastaruosius dešimt metų ne kartą vadovauti laidojimo komisijoms ir kiekvieną kartą, jeigu reikia laidoti Vilniuje, reikia ieškoti vietos garbingam žmogui palaidoti, kur jis atsiguls, kas šalia jo, gal kokie anų laikų veikėjai“, - Žinių radijui trečiadienį sakė Č.Juršėnas.

Dalis Kovo 11-osios akto signatarų pareiškė nepritariantys atskiro kvartalo-memorialo įrengimui sostinės Antakalnio kapinėse ir teigia, kad toks kvartalas jiems primena sovietmečio privilegijas ir elgesio kultūros stoką. Pasak signatarų, šio klausimu su jais niekas nesvarstė, jie esą užgauti tik iš žiniasklaidos sužinoję apie Vilniaus savivaldybės iniciatyvą Antakalnio kapinėse rengti atskirą kvartalą-memorialą, skirtą signatarams laidoti.

Anksčiau viešai neigęs ketinimus dalyvauti rinkimuose į Seimą užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas vis dėlto neatsispyrė valstiečių liaudininkų įkalbinėjimams.

Šiandien menamų žydų kapinių teritorijoje Šnipiškėse planuojama pradėti archeologinius kasinėjimus. Nors specialistų laukia ilgas ir kruopštus darbas, jau imta svarstyti, kaip pagerbti šioje vietoje amžino poilsio atgulusių žydų atminimą, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvos archeologai mėgins nustatyti tikslią vietą, kurioje nuo XVI amžiaus buvo žydų kapinės. Iš pradžių ketinama kasinėti Izraelio geofizikų nurodytą 4 metrų pločio ir 4 metrų ilgio teritoriją.

Lietuva tikisi greito ir aktyvaus Europos Sąjungos įsitraukimo sprendžiant Rusijos ir Gruzijos konfliktą Abchazijoje. Tokią poziciją antradienį Briuselyje vykstančiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) susitikime išsakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. "Esame kryžkelėje - tarp įtampos sumažinimo ir naujo paaštrėjimo - todėl būtina skubi ir aktyvi ES reakcija", - kalbėjo P.Vatiekūnas.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje, kuriame daugiausia dėmesio bus skirta ES ir Ukrainos bendradarbiavimui. Pasak URM pranešimo spaudai, ES užsienio reikalų ministrai įvertins ES ir Ukrainos santykių perspektyvas, atsižvelgdami į vykstančias derybas dėl ES ir Ukrainos naujo sustiprinto susitarimo, kuris pakeistų 1997 metais pasirašytą Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičiūtės-Bitės bibliotekai penktadienį bus perduoti nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro, diplomato ir vertėjo Juozo Urbšio tėviškės nuosavybės dokumentai. Dokumentus bibliotekos atstovams perduos J.Urbšio sūnėnas Povilas Urbšys. Ceremonijoje taip pat dalyvaus užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Kaip pranešė URM, P.Vaitiekūnas vizito Panevėžio apskrityje metu taip pat susitiks su Panevėžio regiono verslo atstovais.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičiūtės-Bitės bibliotekai penktadienį bus perduoti nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro, diplomato ir vertėjo Juozo Urbšio tėviškės nuosavybės dokumentai. Dokumentus bibliotekos atstovams perduos J.Urbšio sūnėnas Povilas Urbšys. Ceremonijoje taip pat dalyvaus užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Kaip pranešė URM, P.Vaitiekūnas vizito Panevėžio apskrityje metu taip pat susitiks su Panevėžio regiono verslo atstovais.

Seime trečiadienį rengiama diskusija dėl Energetinio saugumo centro įkūrimo Lietuvoje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) rengiamoje diskusijoje kviečiami dalyvauti Prezidentūros, Vyriausybės, Ūkio, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijų, Valstybės saugumo departamento bei kitų institucijų, kelių universitetų atstovai.

Pagrindiniai kitais metais minimo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio renginiai vyks liepos 6-ąją. „Šiandien sutarta, kad Lietuvos tūkstantmetis pagrindinę dieną turės, tai bus kitų metų liepos 6-oji. Šią datą įtvirtinti parlamento sprendimu pasiūlė Seimo pirmininkas“, - sakė prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė po trečiadienį Prezidentūroje vykusio pasitarimo dėl Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programos ir 2009 metais numatomų renginių.

Vyriausybė nusprendė Briuselyje ieškoti naujo nuolatinės atstovybės pastato, kad pirmininkavimas ES atrodytų solidesnis. Ne tik garbė ir didelė atsakomybė, bet ir nemenkos finansinės išlaidos laukia Lietuvos, lygiai po penkerių metų stosiančios prie Europos Sąjungos vairo. Jau dabar pradedama skaičiuoti, kiek mūsų valstybei kainuos pasirengimas ir pirmininkavimas susivienijusių Europos šalių bendrijai.

Lietuvos ir Rusijos dvišaliams santykiams išgyvenant šaltuką, ieškoma idėjų, kaip suartinti dvi kaimynes. Viena jų - Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo forumo kūrimas, kuris praktine prasme gali reikšti ir televizijos laidų gamybą bei įvairios literatūros leidybą. Yra pasiūlymų per nacionalinius transliuotojų kanalus rodyti TV laidą, kuri skatintų šalių santykių atšilimą.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas šeštadienį išvyksta į Čikagą, kur susitikime su JAV lietuvių bendruomenės atstovais aptars jiems rūpimus pilietybės, migracijos, Lietuvos užsienio ir vidaus politikos klausimus bei aktualijas. Čikagoje P.Vaitiekūnas taip pat aplankys Dariaus ir Girėno paminklą, dalyvaus šventėje „Lietuvių dienos Čikagoje“, pranešė URM.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas šeštadienį išvyksta į Čikagą, kur susitikime su JAV lietuvių bendruomenės atstovais aptars jiems rūpimus pilietybės, migracijos, Lietuvos užsienio ir vidaus politikos klausimus bei aktualijas. Čikagoje P.Vaitiekūnas taip pat aplankys Dariaus ir Girėno paminklą, dalyvaus šventėje „Lietuvių dienos Čikagoje“, pranešė URM.

Kitą savaitę Valstybės Dūma gali apsvarstyti pareiškimą dėl situacijos, susidariusios Rusijos ir Lietuvos santykiuose. Kaip pranešė žurnalistams Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, ketvirtadienį šio komiteto posėdyje numatoma apsvarstyti tokio pareiškimo projektą, kuris bus pateiktas žemųjų rūmų tarybai antradienį ir gali būti įtrauktas į trečiadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Kitą savaitę Valstybės Dūma gali apsvarstyti pareiškimą dėl situacijos, susidariusios Rusijos ir Lietuvos santykiuose. Kaip pranešė žurnalistams Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, ketvirtadienį šio komiteto posėdyje numatoma apsvarstyti tokio pareiškimo projektą, kuris bus pateiktas žemųjų rūmų tarybai antradienį ir gali būti įtrauktas į trečiadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas dalyvaus Varšuvoje rengiamame „Naujosios Gruzijos draugų grupės“ susitikime. Į trečiadienį rengiamą susitikimą taip pat atvyks Gruzijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Čekijos ir Švedijos UR ministrai, pranešė URM. Pasak pranešimo, ministrai aptars konkrečias priemones, kaip paspartinti Gruzijos euroatlantinę integraciją, svarstys galimas Europos Sąjungos įsitraukimo, sprendžiant Abchazijos konfliktą, formas.

Vakar su trijų dienų valstybiniu vizitu į Lietuvą atvykusi Olandijos monarchė Beatričė nuo pat pirmųjų savo viešnagės minučių Vilniuje visus stebino maloniu elgesiu ir šypsena, rašo "Respublika". Karališkuoju herbu ir Nyderlandų karalienės spalvų - oranžinės ir mėlynos ornamentais papuoštą karalienės Beatričės lėktuvą pasitiko Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas ir užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Į Lietuvą trijų dienų valstybinio vizito atvyko Nyderlandų karalienė Beatrix. Tai pirmasis Nyderlandų monarchės vizitas Lietuvoje. Antradienį popiet specialiu reisu iš Amsterdamo atskridusią karalienę Beatrix Vilniaus oro uoste pasitiko Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Lenkija, paskelbusi informaciją apie derybas dėl priešraketinės ginkluotės dislokavimo, dėl savo derybinių interesų paaukojo NATO solidarumo principą. Tai BNS sakė aukšto rango Lietuvos diplomatas, pridūręs, jog „neįtikėtina, bet Lenkijos užsienio reikalų ministerijai paskelbus konfidencialią informaciją net šios šalies prezidentas neišsakė savo pozicijos šiuo klausimu“. „Lietuva informacijos paskelbimą vertina kaip išdavystę.

Šių metų birželio 19 d. Litexpo parodų rūmuose perspektyviausiems Lietuvos regionų verslininkams ir verslo plėtros organizatoriams buvo įteiktos „Darbo žvaigždės“. Jomis buvo apdovanoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio prekybos pramonės ir amatų rūmų nariai. Apdovanojimus lydėjo konferencija „Verslo savivaldos bendradarbiavimas su valstybės institucijomis: ką galime padaryti geriau bei pasiekti daugiau?“ Teikimus organizuoja Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacija.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ketvirtadienį turėjo tikinti Seimo narius, kad derybos dėl priešraketinės ginkluotės elementų dislokavimo Lietuvoje su JAV nevyksta - Lietuva esą tik domisi, kaip derėtis sekasi lenkams ir čekams. Klausimas UR ministrui Seimo posėdyje ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu kilo „tvarkiečiui“ Juliui Veselkai.

Lietuva jau planuoja pinigus naujoms patalpoms Briuselyje - jų prireiks, nes pirmininkauti bendrijai besirengiančios šalies nuolatinės atstovybės darbuotojų skaičių ketinama padvigubinti. „Laikinai, pusei metų, mūsų specialistų, diplomatų, kitų sričių specialistų skaičius Briuselyje padidėtų iki 180 - tiek reikėtų pajėgų.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ir Krašto apsaugos ministerija pareiškė, kad Lietuva nesidera su JAV dėl priešraketinio skydo dislokavimo. Tai, kad nevyksta jokios derybos, tikino ir premjeras Gediminas Kirkilas, kuris žurnalistams kelis kartus pakartojo: „Lietuva neveda jokių derybų“. Tačiau Krašto apsaugos ministerija (KAM) tokios galimybės neatmetė.

Lietuva sieks, kad ES politinėmis priemonėmis reaguotų ne tik į brangstantį maistą ir naftą, bet ir bendrą kainų augimą energetikos sektoriuje. Taip nusprendė trečiadienį Prezidentūroje susitikę šalies vadovas Valdas Adamkus, premjeras Gediminas Kirkilas ir užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kurie aptarė ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančios Europos Vadovų tarybos (EVT) darbotvarkę ir Lietuvos interesus joje.

Jei Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pateiktų pasiūlymą Lietuvoje dislokuoti priešraketinės gynybos elementus Vilnius jį svarstytų, tačiau kol kas tikimasi, kad JAV dėl šio objekto įrengimo sėkmingai susiderės su Lenkija, teigia Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Jeigu toks pasiūlymas būtų reiktų apsvarstyti visus pliusus ir minusus“, - trečiadienį Lietuvos radijui sakė J.Olekas.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas tvirtina, kad nevyksta jokios oficialios derybos su JAV dėl galimybių Lietuvoje dislokuoti priešraketinio skydo elementus. „Oficialios derybos dėl šio projekto nevyksta. Neoficialių pokalbių vyksta kasdien ir daug įvairiuose lygiuose“, - žurnalistams trečiadienį po susitikimo su prezidentu sakė P.Vaitiekūnas.

Rusijos negali nejaudinti aplinkybė, kad Baltieji Rūmai Lietuvą gali svarstyti kaip alternatyvą Lenkijai įrengiant JAV priešraketinės gynybos sistemos elementus, tvirtina Rusijos Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas. „Mūsų nuogąstavimai dėl „pilkosios Baltijos zonos“ pasitvirtina.

Pasitvirtinus informacijai, jog Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) su Lietuva derasi dėl galimybių šalies teritorijoje dislokuoti antiraketinio skydo elementus, gali kilti įtampa, mano politologas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovas Raimundas Lopata. „Jeigu taip būtų iš tikrųjų, tai, viena vertus, reikštų, kad išlaikomas JAV interesas regione ir visos iš to išplaukiančios pasekmės.

Žinios apie tariamas JAV derybas su Lietuva dėl priešraketinio skydo dislokavimo jos teritorijoje - galimai spaudimo priemonė JAV derybose su Lenkija tuo pačiu klausimu, mano užsienio politikos apžvalgininkas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius. „Manau, kad tai greičiau spaudimo priemonė. Vis tiek Amerikai daug svarbiau gauti leidimą dislokuoti priešraketinės gynybos skydą Lenkijoje.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas neigia pranešimus, Lietuva derasi su JAV dėl priešraketinės gynybos skydo sistemos įrengimo Lietuvoje. „Jokios derybos nevyksta. Mes apie tai nesikalbame“, - BNS sakė J.Olekas. Užsienio reikalų ministerijos informacijos departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė BNS sakė, jog tai labai svarbus projektas, Lietuva juo domisi, tačiau jokios derybos dėl projekto įgyvendinimo Lietuvoje nevyksta.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas kitą savaitę lankysis Liuksemburge, kur rengiamas Europos Sąjungos šalių UR ministrų susitikimas. Kaip pranešė URM, pirmadienį vyksiančiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje ministrai aptars pasirengimą birželio 19-20 dienomis vyksiančiai Europos vadovų tarybai, kurioje bus svarstomi Lisabonos sutarties, teisingumo ir vidaus reikalų, Europos kaimynystės politikos klausimai ir priemonės maisto ir naftos kainų kilimo p...

Lisabonos sutarties priešininkai užtikrintai laimėjo 36 iš 43 Airijos rinkimų apygardų. Kaip rašo tinklapis ireland.com, prieš sutartį pasisakė 53,4 proc. balsavusiųjų, už - 46,6 proc. Rinkėjų aktyvumas buvo 53,1 proc.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas kitą savaitę lankysis Liuksemburge, kur rengiamas Europos Sąjungos šalių UR ministrų susitikimas. Kaip pranešė URM, pirmadienį vyksiančiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje ministrai aptars pasirengimą birželio 19-20 dienomis vyksiančiai Europos vadovų tarybai, kurioje bus svarstomi Lisabonos sutarties, teisingumo ir vidaus reikalų, Europos kaimynystės politikos klausimai ir priemonės maisto ir naftos kainų kilimo p...

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ragina Afganistano vyriausybę ir tarptautinius donorus skirti daugiau dėmesio Goro ir į jį panašioms provincijoms. „Lietuvos kario netektis Čagčarane primena, kad paramos reikia ir vadinamosioms „saugioms“ provincijoms.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ketvirtadienį dalyvaus Paryžiuje vyksiančioje Tarptautinėje konferencijoje dėl paramos Afganistanui. Kaip pranešė URM, konferencijos metu ministras P.Vaitiekūnas sieks atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į tolygų tarptautinių donorų paramos paskirstymą visų Afganistano provincijų vystymui ir į infrastruktūros projektų Goro provincijoje svarbą jos saugumui ir stabilumui užtikrinti.

Daugumą ES šalių vienija principas leisti rašyti vietovardžius tautinių mažumų gimtąja kalba, tačiau įstatymų numatytos sąlygos tai padaryti yra skirtingos. Kaip rodo Užsienio reikalų ministerijos surinkta informacija, kai kuriose šalyse - Lenkijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Austrijoje - įvairius vietovardžius leidžiama rašyti tuose regionuose, kuriuose gyvena tam tikras kokiai nors tautinei mažumai priklausančių žmonių skaičius.

Pasibaigus Lietuvos karinei misijai Irake, Lietuva šioje valstybėje planuoja likti kitomis formomis. Viena jų - Irako jaunimo mokymas Lietuvoje. Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, būriui LITCON-10 baigus misiją, Lietuva Irake liks su savo karininkais, kurie dirbs štabuose, bei instruktoriais, apmokysiančiais Irako kariuomenę ir galbūt policijos pajėgas. Be kita ko, Irako vyriausybė yra prašiusi paramos švietimo bei valstybės infrastruktūros atstatymo srityse.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas pirmadienį popiet išvyksta vizito į Bulgariją. Kaip pranešė URM, P.Vaitiekūno susitikimuose su Bulgarijos prezidentu Georgi Parvanovu, vicepremjeru ir užsienio reikalų ministru Ivailo Kalfinu, parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininku Solomonu Passy, Sofijos miesto meru Boiko Borisovu bus aptarti aktualūs dvišalių santykių bei Europos Sąjungos darbotvarkės klausimai.