petras auštrevičius

Užuot lipę į tribūnas rugsėjo 1-ąją mokyklose ir universitetuose, aukšti politikai turėtų daugiau pabendrauti su studentais, mokiniais ir jų tėveliais akis į akį. „Politikai per tokias šventes dažnai praranda realybės jausmą“, - „Lietuvos žinioms“ (LŽ)  sakė politologas Gintaras Aleknonis. Vakar kone visi Vyriausybės nariai suskubo į įvairias mokymo įstaigas.

Rusijos agresija prieš Gruziją Lietuvos politikus privertė susirūpinti šalies saugumu. Liberalų sąjūdis pareiškė, kad pritartų NATO karinės bazės atsiradimui Lietuvoje. Su tokiais siūlymais sutiko Audronius Ažubalis. Tuo tarpu NATO gynybos principų konstitucingumu suabejojęs Egidijus Klumbys teigė, kad Lietuvos politikai nėra tokie bepročiai kaip Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis, Rusija jokios grėsmės nekelia, o NATO bazei Lietuvoje ne vieta.

Liberalų sąjūdis pritartų, kad Lietuvoje atsirastų NATO karinės bazės. Tokia nuostata buvo papildyta partijos rinkimų programa. „Pastarieji įvykiai Gruzijoje demonstruoja, kad šaltojo karo grėsmės neišnyko ir pavojus artimiausių Rusijos kaimynių teritoriniam integralumui tapo akivaizdus. Esame visateisiai NATO nariai, todėl natūralu, kad galime ir turime pasinaudoti aljanso teikiamais privalumais.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys ir Europos komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius mano, kad Europos Sąjunga turi spręsti Rusijos-Gruzijos konfliktą ne tik ES lygmeniu, tačiau ir vieningai kreiptis į Jungtines Tautas. Šiandien vyko bendras Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetų posėdis, kuriame buvo pristatomos Lietuvos pozicijos šalies vadovui Valdui Adamkui vykstant į neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Susitikimas vyks ateinantį pirmadienį, rugsėjo 1 dieną.

Liberalų sąjūdį 2006 metais įsteigė nuo Liberalų ir centro sąjungos atskilę nariai. Partijai pirmininkauja Eligijus Masiulis. Šiais metais Liberalų sąjūdis kartu su nepartiniais  žmonėmis ir kitomis dešiniosiomis politinėmis jėgomis dalyvauja koalicijoje „Vardan Lietuvos“. Partijos lyderiai - Petras Auštrevičius, Gintaras Steponavičius, Arūnas Štaras.

Eligijaus Masiulio vadovaujamas Liberalų sąjūdis, anksčiau kalbėjęs apie galimą bičiulystės su Artūro Zuoko vedamais liberalcentristais atnaujinimą, šeštadienį partijos taryboje savo patvirtino sąrašus savarankiškam ėjimui į rinkimus. Kaip sakė partijos pirmininkas E.Masiulis, partija kels savo kandidatus 68-iose vienmandatėse apygardose.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt pradeda kalbinti visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą portalo spec. korespondentas Tomas Čyvas klausinėja Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininką Eligijų Masiulį. - Esate viena iš keleto organizacijų, eksploatuojančių liberalų vardą.

Dėl karo su Gruzija Pekino olimpinių žaidynių metu politikai siūlo gerai apsvarstyti, ar Lietuvai dera siųsti savo sportininkus į žiemos olimpiadą, jeigu ji vyks Rusijoje. J. Razma: „Neturėtų būti Lietuvos politikų“ Tėvynės sąjungos narys Jurgis Razma portalui „Balsas.lt“ teigė, jog reikia gerai apsvarstyti, ar Rusija yra tinkama šalis tapti žiemos olimpinių žaidynių šeimininke,  tačiau abejoja, ar atsiras politinės valios tokį sprendimą pakeisti.

Mūsų šalies reakcija į Rusijos Dūmos pareiškimą apie Lietuvą bus komentaras žiniasklaidai. Parengti oficialaus kreipimosi į Rusijos valdžios struktūras Seimas neketina. Tai portalui „Balsas.lt“ pranešė  Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Audronius Ažubalis.

Seimas neskuba parengti atsakymo Rusijos Dūmai dėl Lietuvai vakar pažertos kritikos. Pasigirsta kalbų, jog Lietuvai į Rusijos akibrokštus reaguoti iš viso neverta. Tai paaiškėjo Seimo Užsienio reikalų komitetui (URK) pavedus parengti atsakymą Rusijos Dūmai dėl paraiškos apie tariamą Lietuvos veiksmų grėsmę Europos stabilumui ir saugumui. Kaip portalui „Balsas.

Antradienį Seimas grįžo prie klausimo – atimti parlamentinę neliečiamybę buvusiam parlamento vadovui ir buvusiam Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderiui Viktorui Muntianui – atidėto praėjusią savaitę. Praėjusiame posėdyje pats parlamentaras prašė tai padaryti, netgi teigė esąs pasirengęs areštinei, bet ne visi su tuo sutiko. 78 Seimo nariams pasisakius už, 7 susilaikius - neliečiamybė panaikinta.

Seimas pirmadienį po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma Vyriausybei parengti ir patvirtinti Tautos namų projekto koncepciją ir jos įgyvendinimo programą, o 2009 metų biudžete numatyti šiam projektui reikalingų lėšų. 26 parlamentarams balsavus už, 1 prieš, ir 13 susilaikius Seimas pritarė opozicinių konservatorių, liberalsąjūdiečių bei „tvarkiečių“ frakcijų atstovų registruotam nutarimo projektui.

Seimo Europos reikalų komitetas penktadienį balsų dauguma priėmė sprendimą rengti konsultacinį referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklos pratęsimo. Seimo narių teigimu, toks referendumas būtų „parama“ deryboms su Europos Sąjungos strukūromis. Tačiau lieka vis dar neaišku, ar derybos apskritai vyksta. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis portalui „Balsas.

Šį penktadienį Seimo Europos reikalų komitetas ketina priimti galutinį sprendimą, ar Lietuvai reikalingas referendumas Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklai pratęsti, tačiau jau dabar Seimo nariai į šią iniciatyvą žiūri skeptiškai, ir retas kuris tiki jos realumu.

Seimo opozicinių frakcijų atstovai prognozuoja, jog socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, nepaisant atsistatydinančių ministrų, tikriausiai „trauks“ iki pat Seimo rinkimų. Opozicija, viena vertus, pripažįsta, jog traukiantis sveikatos apsaugos ministrui Rimantui Turčinskui Vyriausybė priartėjo prie grėsmingos konstitucinės ribos - pagal Konstituciją, kai pasikeičia bent 7 ministrai, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus.

Seimas nutarė, jog prezidento Valdo Adamkaus veto Aukštojo mokslo įstatymo pataisoms yra svarstytinas ir jau anksčiau priimtą teisės aktą, kuriuo turi būti nustatyta, kas yra gerai besimokantis studentas, nagrinės iš naujo. Tam pritarė beveik visi – 67 – iš 69 užsiregistravusių Seimo narių. 2 parlamentarai balsuodami susilaikė. Šalies vadovas nepasirašė Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimų ir pasiūlė nustatyti, kad gerai besimokančiu laikomas studentas, turintis aštuonių balų vidurkį.

Siekį parengti Seimo nutarimo projektą, kuriame būtų kalbama ne tik apie sovietų okupacijos žalą, bet ir nacių Vokietijos Lietuvai padarytas skriaudas, opoziciniai konservatoriai vadina svarstytinu, bet neparengtu klausimu. Tokį nutarimo projektą parengti praėjusią savaitę nusprendė Seimo užsienio reikalų komitetas (URK). Šiam tikslui buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dirbs komiteto pirmininkas Justinas Karosas ir jo nariai - Emanuelis Zingeris, Petras Auštrevičius ir Audronius Ažubalis.

Naujo politinių partijų susitarimo prioritetas – energetikos problemos, emigracija bei vystomasis bendradarbiavimas. Dėmesys skiriamas užsienio politikos klausimams, į aukštojo mokslo ir krašto apsaugos problemas nebus gilinamasi. Tai portalui „Balsas.lt“ sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Justinas Karosas ir jo narys Petras Auštrevičius.

Lietuva dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo ketina derėtis ne tiesiogiai, bet kelti šį klausimą totalitarinių režimų kontekste. Tai reiškia, kad norima gretinti Vokietijos ir Rusijos elgesį, atsikračius totalitarinių režimų. Kaip žinoma, Vokietija nacizmo padarytas skriaudas yra atlyginusi, o Sovietų sąjungos teisių perėmėja Rusija į diskusijas šiuo klausimu nesileidžia.

Parlamentarai, svarstydami, ar patvirtinti praėjusių metų Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) veiklos ataskaitą, pažėrė kritikos komisijos pirmininkui Zenonui Vaigauskui bei apskritai kritikavo visą VRK darbą. Nepaisant to, Z. Vaigauskas paskirtas dar vienai ketverių metų VRK pirmininko kadencijai. „Aš prašau prieš balsuojant pagalvoti, ar tikrai Lietuvoje pas mus per rinkimus viskas taip gražiai atrodo, kaip paskaičius VRK ataskaitą.

Ginčams dėl dvigubos pilietybės įstatymo tebeverdant, politikai patys susiplakė, ar reikia aiškintis projektų atitiktį šalies Konstitucijai, ar vis dėlto – ne. Konstitucinis Teismas pripažino, kad ankstesnis Pilietybės įstatymas, kurį rengė Arminas Lydeka, prieštarauja Konstitucijai, nes apėmė pernelyg daug „atskirų atvejų“, kada galima turėti dvigubą pilietybę. Tie „atskiri atvejai“ dvigubą pilietybę padarė norma visiems svetur gyvenantiems lietuviams.

Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijų susirėmimas dėl Lietuvos energetinių bendrovių gamybos ir tiekimo atskyrimo gali ilgam palikti mūsų šalį Rusijos įtakos zonoje. Šiandien Vyriausybės nariai renkasi į neplanuotą pasitarimą. Ministrų kabinetui teks apsispręsti, kokią poziciją mūsų šalis pateiks Europos Sąjungos (ES) Nuolatinių atstovų komitetui (COREPER) dėl vadinamojo Trečiojo energetikos paketo sudedamosios dalies - gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių direktyvos.

Pretendentų į prezidento postą sąraše geidžiamiausia išlieka eurokomisarė nuo Lietuvos Dalia Grybauskaitė, tačiau didžiausia naujiena - ekonomisto Gitano Nausėdos šuolis: iš sąrašo apačios jis pakilo į penktąją poziciją. Tokias tendencijas atskleidžia naujienų portalo „alfa.lt“ užsakymu viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ balandžio 25-gegužės 8 dienomis atlikta apklausa.

Seimo nariai pustuštėje posėdžių salėje taip ir nesugebėjo priimti sprendimo, ar atmesti prezidento veto įstatymui, turinčiam suvienodinti statutinių ir nestatutinių ugniagesių socialines garantijas. Po pertraukos į popietinį posėdį susirinkus gerokai mažiau nei pusei parlamentarų,  balsavimą dėl ugniagesių likimo teko atidėti ketvirtadieniui. Prieš balsavimą rytiniame posėdyje taip pat teko daryti pertrauką, nes salėje nebuvo reikiamo seimo narių skaičiaus.

Gitanas Nausėda neigia žiniasklaidoje pasirodžiusius gandus, jog prezidentas Valdas Adamkus jį mato kaip savo įpėdinį šalies vadovo poste. Šiandien paklaustas, ką jis mano apie tokius gandus, ekonomistas buvo lakoniškas. „Nėra tokių gandų, nes mano pavardė prezidento nebuvo paminėta. Tai – žiniasklaidos interpretacijos“, - portalui „Balsas.lt“ sakė G. Nausėda, šiuo metu esantis visuomeniniu prezidento patarėju.

Neramumai Tibete keičia ne tik devynių Lietuvos alpinistų maršrutą, bet ir Seimo narių kelionės dienotvarkę. Šiandien atsakomojo vizito į Kiniją išvyko parlamentarų grupė - Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas, du komiteto nariai - Petras Auštrevičius ir Vaclavas Stankevičius ir Europos reikalų komiteto narys Egidijus Vareikis. Po susitikimų Kinijos sostinėje ir keliose provincijose parlamentarai turėjo apsilankyti ir Tibete, tačiau jų maršrutas buvo pakoreguotas.

Seimo nariai trečiadienį portalui “Balsas.lt“ reiškė nuomonę, jog būtina ištirti galimą Viktoro Muntiano šantažavimo faktą. Antradienį atsistatydindamas iš Seimo pirmininko pareigų V. Muntianas nepaneigė Seimo salėje nuskambėjusių teiginių, jog jį galėjęs šantažuoti socialliberalas Antanas Valionis ar dar kažkas iš valdančiosios koalicijos. Pats socialliberalas tuoj pat paskelbė kreipęsis į prokurorus ir reikalausiąs išaiškinti, ar jam metami kaltinimai teisingi.

Seime žlugo nuo Serbijos atskilusio Kosovo nepriklausomybės pripažinimo procedūra. Pripažinimo nutarimo projektas grąžintas tobulinti, nors kai kurie seimūnai gūžčiojo pečiais, nesuprasdami, ką jame bekeisti.

Kol kas, pasak premjero Gedimino Kirkilo, oficialiai nesvarstoma, kas galėtų būti naujasis Seimo vadovas.  Tačiau Seimo kuluaruose jau minima socialdemokrato Česlovo Juršėno, jau ankstesnėse kadencijose ėjusio šias pareigas, pavardė. Premjeras patvirtino, kad šio parlamentaro kandidatūrą laikytų tinkama, tačiau siūlyti esą galėsią visi koalicijos partneriai. Pats Č. Juršėnas į portalo „Balsas.

Reaguodami į Nepriklausomybės dieną sostinės Gedimino prospektu surengtas skustagalvių eitynes, liberalsąjūdiečiai siūlo griežtinti bausmes tautinę ar rasinę nesantaiką kurstantiems asmenims.

Dauguma besirengiančių rinkimams partijų yra atsirinkę nemažai kandidatų vienmandatėse apygardose, tačiau pavardžių neslepia dvi politinės jėgos.Kol kas, atrodo, toliausiai pažengė Tvarka ir teisingumas (TT). Vienmandatėse apygardose ši partija įvykusiame suvažiavime jau patvirtino 63 iš 71 kandidato. Šiauliuose, Dainų apygardoje balotiruosis TT frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis. Vilniaus Naujamiesčio apygardoje kandidatuos jo sūnus Andrius.

Šią savaitę iš Seimo pakvipus galima pedagogų pergale ne visi streikuojantys mokytojai suskubo „sudėti ginklus“.Politikų užmojai jau šį pavasarį penktadaliu pastorinti pedagogų pinigines kiek išretino streikuojančių gretas, tačiau likusiems įpūtė tik dar daugiau ryžto kovoti iki galo.Užvertė siūlymaisNerimstantys mokytojai pagaliau pažadino šalies politikus iš letargo miego.

Pastarąją savaitę ypač daug diskutuojama apie Atominės elektrinės įstatymo pataisas. Šalies prezidentas Valdas Adamkus, kuriuo pasitiki daugiau žmonių negu visomis parlamentinėmis partijomis, pasirašęs įstatymą turėjo baigti šią istoriją, tačiau nuojauta kužda, kad ji dar nesibaigė. Daug žmonių neturi pakankamai informacijos apie įstatymą arba specialiai klaidinami, siekiant sužlugdyti šio įstatymo įgyvendinimą. Todėl norėčiau paaiškinti prieštaringai vertinamo įstatymo detales.

Ateinančius dvejus metus opoziciniam Liberalų sąjūdžiui vadovaus Eligijus Masiulis, iki šiol ėjęs partijos vicepirmininko pareigas. Šeštadienį vykusiame suvažiavime už 33 metų E.Masiulį iš 535 delegatų balsavo 364 liberalai, 150 balsų buvo atiduota už dabartinio partijos pirmininko Petro Auštrevičiaus kandidatūrą. Trečiasis kandidatas - Vilniaus miesto Naujosios Vilnios skyriaus pirmininkas Lukas Bubulas gavo 9 balsus. Likę biuleteniai pripažinti negaliojančiais.

Opozicinis Liberalų sąjūdis šeštadienį Kaune vyksiančiame suvažiavime rinks vadovą, kuris ves partiją į artėjančius Seimo rinkimus. Rungtis dėl lyderystės ketina dabartinis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Petras Auštrevičius ir jo pavaduotojas Eligijus Masiulis, abu - Seimo nariai. Greta partijos lyderio rinkimų numatoma suformuoti naujos sudėties valdybą, taip pat Etikos ir Kontrolės komisijas.

Nuomonės dėl Europos Komisijos komunikato „Bendroji rinka XXI a. Europai” vasario 6 d. buvo svarstytos Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje, pranešė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius.

Pašiepdamas dabartinės koalicinės vyriausybės formavimo ypatumus, opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Petras Auštrevičius į ūkio arba finansų ministro kėdę siūlo sodinti kalėjime sėdėjusį finansiniais nusikaltimais įtariamą buvusį koncerno EBSW prezidentą Gintarą Petriką. "Mes labai rimtai siūlome Vyriausybei pagalvoti apie Petriko įtraukimą į ministrų kabinetą, padarant jį ūkio ar finansų ministru.

Neišspręsti nesutarimai dėl naujosios atominės jėgainės bei elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybų gali tapti ateities valdžių nesantaikos obuoliu, mano opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Petras Auštrevičius. "Mes atkreipiame dėmesį, kad atominė elektrinė bus statoma dešimtmetį, todėl vyriausybių kaitos neturi įtakoti šio projekto. Tai reiškia, kad reikia rimto sutarimo šiandien, o ne noro bei bandymų, kad šį sutarimą toliau kvestionuotų ateinančios vyriausybės.

Nuo pat ryto dėl Atominės elektrinės įstatymo besiginčijantys parlamentarai jau atsiliko nuo tvarkaraščio ir klausimą perkėlė popietei, rašo Lrt.lt.„Įstatyme matome tiktai lozungus, deklaracijas ir prognozes, kad elektrinė, tiltai bus, bus, bus. O kas bus, jei nebus, ir kas už tai atsakys – nėra“, – ketvirtadienį Atominės elektrinės įstatymo pataisų svarstyme Seime sakė Raimondas Šukys.

Seimo narys Petras Auštrevičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas užtikrinti viešojo intereso gynimą sprendžiant klausimus, susijusius su kino teatro „Lietuva“ likimu. „Kreipiausi į Generalinę prokuratūrą norėdamas išgirsti aiškų atsakymą, kodėl prokuratūra šioje situacijoje prisiėmė tik tylaus stebėtojo vaidmenį?“, – pažymi P. Auštrevičius.

Esame liudininkais situacijos, kuomet piliečių nusivylimas valdžia ir valstybe, politinės sistemos bevaisis uždarumas, nacionalinių idėjų niveliacija pasiekė kritinį tašką. Kas toliau? Tolimesnė politinės sistemos stagnacija, o gal visuotinis pripažinimas, kad klydome kovodami dėl laisvės ir ateities? Esame kryžkelėje, kai apsisprendimas, kur ir su kuo eiti, lems kuo mes tapsime ir būsime.

Penktadienį įvyko pirmoji dešiniųjų koalicijos „Vardan Lietuvos“ konferencija „Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?“. Susivieniję dešinieji teigė tikintys, jog gali atgaivinti žmonių pasitikėjimo vertą politiką, kuri bus atsakas „šiandieninės politikos chaosui ir  demokratijos erozijai“.„Aš ir noriu visų pirma garsiai pasakyti, kad tikiu, jog Lietuvos politika gali būti kitokia.

Dar prieš kelias savaites garsiai kalbėję apie pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę politikai staiga vieningai nutilo ir dabar jau neprisimena šios idėjos. Eiliniai parlamento rinkimai vyks šių metų spalį. Dar gruodžio viduryje opozicinio Liberalų sąjūdžio iniciatyva buvo įregistruotas Seimo nutarimo dėl pirmalaikių parlamento rinkimų projektas.

Draugėn besiburiančios dešiniosios partijos penktadienį rengia konferenciją "Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?". Konferencijoje ketinama paskelbti dešiniosios koalicijos "Vardan Lietuvos" deklaraciją. "Lietuvai reikia šviežio ir stipraus postūmio, jai reikia ryžtingo proveržio, ir tai padaryti gali sutelkta atsakinga politika, vertinant padorumą, išmintį ir santarvę", - teigiama "Dešinioji koalicija: Vardan Lietuvos" deklaracijos projekte.

Vertinant šių dienų valdančiųjų veiklą reikia rasti atsakymą į vieną klausimą: - ar gali esančios koalicijos keturiems penktadaliams pagelbėti vienas papildomas penktadalis?Atrodo, kad valdantieji ketina tik aritmetiškai spręsti savo veiklos bėdas ir stengiasi užsitikrinti  balsavimų kiekybės, bet ne kokybės persvarą. Ką gali pakeisti Naujosios sąjungos prisijungimas prie koalicijos? Švietimo problemų sprendimą? Ne, nes to neįstengia išspręsti dabartinis ministrų kabinetas.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. „Valstybės gyvenime negali tęstis tokia sumaištis ir sąstingis“, – teigia Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius. Lietuvai reikia šviežio ir stipraus postūmio, sakoma dešiniosios alternatyvos deklaracijos projekte.

Liberalai gali pradėti klibinti valdančiąją Vilniaus koaliciją, nes jaučiasi ignoruojami nacionalinio stadiono statybos klausimais bei nėra patenkinti šiuo metu paruoštu miesto biudžeto projektu. "Tai aišku, kad esame nepatenkinti. (...) Kiek aš žinojau, kad ekspertizė (nacionalinio stadiono statybų - BNS) buvo padaryta ir daugiau tos ekspertizės nebus. O kad reikia tą ekspertizę tęsti kartu su vykdomais tolesniais darbais, tai mes tikrai nebuvome informuoti.

Socialliberalai į valdančiųjų gretas kviečiami norint sutvirtinti "branduolinę koaliciją", mano opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Petras Auštrevičius."Susidaro įspūdis, kad Naujosios sąjungos įsijungimas į mažumos koaliciją, ją paverčia tik branduoline koalicija, nes ji bus skirta priimti ir patvirtinti susitarimus dėl nacionalinio investuotojo. Taip aš matau pagrindinį tikslą atsirasti aritmetinei daugumai", - antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo P.Auštrevičius.

Seime susiformavus valdančiajai daugumai, vėl prabilta apie galimybę paskirti opozicijos lyderį. Jis gali atsirasti jau kovą. Realiausias kandidatas vadovauti opozicijai – konservatorių vadovas Andrius Kubilius. Prie valdančiosios koalicijos prisijungus socialliberalams Seime susiformuoja Vyriausybę remianti 73 parlamentarų dauguma. Opozicijoje lieka 68 Seimo nariai.