petras auštrevičius

Seimas paprašė prezidento dar kartą teikti dekretą dėl A. Pociaus atleidimo. Už tokį pareiškimą balsavo visi 75 balsavimui užsiregistravę Seimo nariai.

Savivaldos rinkimai lauktojo stabilumo taip ir neatnešė. Eilinį sykį išsiskiria sostinė, ne tik visos valstybės reprezentacija, bet ir didžiausių investicijų erdvė. Tėvynės Sąjungai surėmus kaktas su „Tvarka ir teisingumu“, socialdemokratams blaškantis, o abonentams piktdžiugiškai kikenant, į Vilnių grįžta Liucijano Želigovskio era. Lietuviškųjų partijų rietenos auksinius – balansinius – mandatus suteikė Lenkų Rinkimų Akcijai.

Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Muntianui Politinių partijų frakcijoms Seime: Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos, Pilietinės demokratijos, Naujosios sąjungos (socialliberalų), Valstiečių liaudininkų, Socialdemokratų partijos, Liberalų ir centro sąjungos, Darbo partijos, „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai) frakcijoms, Mišriai Seimo narių grupei  Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui G. Kirkilui Kultūros ministru...

Liberalų sąjūdžio lyderis Petras Auštrevičius, iki šiol aktyviai reiškęsis formuojant vadinamą "švaros koaliciją", kurį galėtų formuoti valdžią Vilniuje, atsisako tarybos nario mandato ir lieka dirbti Seime. Tačiau pasak politiko, penktadienį padarytas žingsnis nepadarys įtakos tolimesniam "švaros koalicijos" siekiui siekti valdžios. "Mano padarytas žingsnis tikrai nepadarys įtakos "švaros koalicijai" ir jos mėginimams paimti sostinės valdžią į savo rankas", - BNS penktadienį P.Auštrevičius.

Nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas tikisi, jog sutartį dėl valdančiosios koalicijos sudarymo Vilniuje jo partija „Tvarka ir teisingumas“ su socialdemokratais pasirašys po šv.Velykų, o kairiųjų pavyzdžiu paseks ir dešinieji. Kaip realiausius partnerius, stiprinant 26 mandatus turinčią galimą valdančiąją koaliciją R.Paksas įžvelgia Tėvynės sąjungą (konservatorius), Liberalų sąjūdį bei Rusų sąjunga.

Nepaisydamas viešų socialdemokratų pareiškimų dėl konservatorių paramos atsisakymo, Tėvynės Sąjungos lyderis Andrius Kubilius neskuba prognozuoti, ar ir konservatoriai nutrauks paramą mažumos Vyriausybei. "Ramiai pasižiūrėkime į gyvenimą. Aš manau, kad socialdemokratai per šią savaitę padarė klaidų, bet jie turi pakankamai išminties, pagalvos, kas pas juos vyksta. [...] Mes nesame duobkasiai. Mes esame nuoseklūs.

Sunku rasti tinkamą apibūdinimą tam, kas ketvirtadienio rytą vyko Seime. “Chaosas”, “suirutė” ar, kaip taikliai pastebėjo vienas žurnalistas, bergždžias bei padrikas Žečpospolitos laikus primenantis Seimo posėdis – tai apibūdina aplinką, bet ne keistą sumišimo ir pažeminimo jausmą, apėmusį daugelį parlamentarų, įveltų į beprasmiškas diskusijas dėl posėdžio darbotvarkės.

Interpeliacijos iniciatyva „pilietininkų“ lyderiui Viktorui Muntianui aiškiai įspėja apie galimas permainas valdančiojoje koalicijoje, rašo „Lietuvos žinios“. Virš Seimo pirmininko V.Muntiano galvos kaupiasi audros debesys. Vakarykštis rytinis plenarinis posėdis, per kurį parlamentarai taip ir nepradėjo dirbti, nes nesusitarė dėl darbotvarkės, dar labiau sukurstė maišto nuotaikos, rašo dienraštis. Liberalų sąjūdžio frakcija vakar ėmė rinkti parašus dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku.

Žlugus ketvirtadienio Seimo rytiniam posėdžiui, opozicinės parlamento Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai nusprendė inicijuoti nepasitikėjimo parlamento pirmininku Viktoru Muntianu procedūrą, praneša LRLS informacinis centras.„Taip ir neprasidėjęs šios dienos plenarinis posėdis – precedento neturintis įvykis. Ir vis dėlto, tai tik vienas pavyzdys, iliustruojantis, kaip prastai yra organizuojamas Seimo darbas”, - tvirtina Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Petras Auštrevičius.

Iš karto noriu įspėti, kad esu žmogus, garbingoje Airijos šalyje 2006 m. rudenį praleidęs vos dvi dienas. Mano klajonės iš Dublino į Dundalką, o vėliau – į Korką ir atgal, reikia pripažinti, užtruko net dvigubai ilgiau, negu visuotinai žinoma pono Leopoldo Bliumo epopėja Dubline 1904 metų birželio 16-ąją. Atlikus tokį žygį ir man gali kilti pagunda pateikti maloniam Jūsų dėmesiui bent dešimtadalį “Uliso”. Jūsų padedama tikiuosi šiai pagundai nepasiduoti.

Liberalas ragina Vyriausybę neskubėti pritarti Lenkijos universiteto filialo įsteigimui LietuvojeLiberalų sąjūdžio lyderis Petras Auštrevičius ragina Vyriausybę neskubėti pritarti Lenkijos miesto Balstogės universiteto filialo steigimui Vilniuje, kuris būtų pirmasis oficialus užsienio aukštosios mokyklos filialas Lietuvoje. Pasak politiko, verčiau įkurti Lietuvos ir Lenkijos bendrą universitetą, turintį filialus abiejose valstybėse.

Liberalų sąjūdžio lyderis Petras Auštrevičius ragina Vyriausybę neskubėti pritarti Lenkijos miesto Balstogės universiteto filialo steigimui Vilniuje, kuris būtų pirmasis oficialus užsienio aukštosios mokyklos filialas Lietuvoje. Pasak politiko, verčiau įkurti Lietuvos ir Lenkijos bendrą universitetą, turintį filialus abiejose valstybėse. Bendro abiejų šalių universiteto steigėjais, P.Auštrevičiaus nuomone, galėtų tapti Vilniaus ir Varšuvos ar Krokuvos universitetai.

Liberalų sąjūdžio lyderis Petras Auštrevičius paragino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovą Zenoną Vaigauską trauktis iš užimamų pareigų. Liberalų rūstybę Z.Vaigauskas užsitraukė dėl VRK sprendimo premijuoti apygardų komisijų vadovus, tam skiriant daugiau kaip 112 tūkst. litų. "Sutinku, jog kruopščiai ir sąžiningai dirbusiems rinkimų organizatoriams už darbą turi būti atlyginta. Tačiau premijos išmokėtos ir tiems pirmininkams, kurių veiklą apygardose lydėjo nuolatiniai skandalai.

Savivaldos rinkimus pralaimėjusios partijos su baime laukia artėjančių Seimo rinkimų ir ieško šiaudo, kuris padėtų joms išsilaikyti didžiosios politikos paviršiuje, rašo „Lietuvos rytas“. Tačiau šių partijų vedliai išradingumu nepasižymi. Jie vėl ėmė gaivinti seną trečiosios jėgos idėją – esą turi vienytis centristinės ir liberaliosios pakraipos partijos. Bene į didžiausius apmąstymus paniro Liberalų sąjūdžio, Naujosios sąjungos ir Pilietinės demokratijos partijos atstovai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas, Seimo narys Valdemaras Tomaševskis teigė, kad jo pasirašytas susitarimas su partija “Tvarka ir teisingumas” (liberalai demokratai) dėl bendradarbiavimo formuojant naują valdžią sostinėje, galioja, rašo naujienų portalas „Alfa.lt“. “Šiandien turime pasirašytą sutartį su liberalais demokratais. Kitos partijos blaškosi, bet čia ne mūsų problema”, - šeštadienį žurnalistams sakė V. Tomaševskis.

Liberalų sąjūdžio lyderis Petras Auštrevičius palankiai įvertino Vilniaus socialdemokratų prezidiumo sprendimą toliau derėtis dėl koalicijos su visomis mandatus Vilniaus miesto taryboje laimėjusiomis partijomis.

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus socialdemokratų kandidatui į merus Algirdui Paleckiui pasirašius netikėtą sutartį su liberaldemokratais, numatančią, kad sostinei vadovauti sės Rolandas Paksas, penktadienį į kovą įsitraukė ir aukščiausi valstybės politikai, pranešė "LNK žinios". "Nuo pat pradžių partijoje diskutavome apie galimybę bendrauti su libdemais.

Liberalų sąjūdžio vadovas Petras Auštrevičius tvirtina, kad sąjūdžio narys Arūnas Štaras penktadienį su liberaldemokratu Valentinu Mazuroniu susitiko tik „iš smalsumo“, praneša tinklapis Alfa.lt.Anot P.Auštrevičiaus, A.Štaras norėjo pasiteirauti, kokią programą ketina įgyvendinti liberaldemokratų, socdemų ir lenkų koalicija.Atrodo, nieko ypatingo liberaldemokratai programoje nenumatę. „Programoje nieko nėra nei stulbinamo, nei skatinančio eiti su jais“, – papildė P. Auštrevičius.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia neišsigandęs konservatorių perspėjimo, kad jie gali atšaukti savo paramą dabartinei mažumos Vyriausybei, tačiau neatmetė galimybės, kad jo partijos prezidiumas atmes A. Paleckio ir R. Pakso susitarimą.

"Švaros" vardu pakrikštyta konservatorių, socialdemokratų ir liberalų koalicija nepraranda vilčių susitarti su lenkų politikais, siekiant suformuoti sostinės savivaldybės tarybos daugumą.Ketvirtadienį sostinės socialdemokratų, konservatorių ir liberalų lyderiai susitiko aptarti tolesnės veiksmų strategijos.

Išankstiniais duomenimis savivaldos rinkimų nugalėtoja Vilniuje tapusiai „Tvarkos ir teisingumo“ partijai vadovaujantis Rolandas Paksas pagal rinkėjų skirtus pirmumo balsus atsistojo kitų partijų sąrašų lyderių priekyje, rašo „Respublika“. R. Paksui vilniečiai skyrė per 25 tūkst. pirmumo balsų. Antroje vietoje pagal reitingus liko Liberalų ir centro sąjungos lyderis, dabartinis sostinės meras Artūras Zuokas – jam skirta beveik 21 tūkst. balsų.

Per savivaldybių rinkimus žmonės pirmenybę dažnai teikė televizijoje ir žurnaluose nuolat šmėžuojančioms pramogų verslo žvaigždėms ir politikams. Didžiausią šuolį po rinkėjų reitingų Lietuvoje padarė klaipėdietis konservatorius Naglis Puteikis, į televizijos ekranus patekęs, kai girtas įkliuvo policijai, skelbia LTV Naujienų tarnyba.

Liberaldemokratų vadovas Rolandas Paksas vakar sukirto rankomis su Lenkų rinkimų akcijos lyderiu Valdemaru Tomaševskiu, bet būsimos valdžios kontūrai sostinėje dar netapo ryškesni, rašo „Lietuvos rytas“. 14 mandatų per rinkimus laimėję liberaldemokratai su lenkais būsimoje Vilniaus taryboje kartu turėtų 20 balsų iš 51. Tiek pat turi ir susitarimą bendradarbiauti pasirašę konservatoriai, socialdemokratai ir Liberalų sąjūdis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas vasario 26 dieną dalyvavo Strateginių studijų centro parengtos studijos „Lietuvos Europos politikos strategijos trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu gairės“ pristatyme.„Tai fundamentalus veikalas, pasižymintis gilia Europos Sąjungos procesų analize, savitu požiūriu į esmines ES integracijos dilemas, novatoriškais siūlymais.

Konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai pirmadienio naktį sutarė pradėti derybas dėl koalicijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. "Esame pasirengę bendradarbiauti naujojoje Vilniaus miesto savivaldybės taryboje ir matome gerą perspektyvą mūsų dalyvavimui valdančioje koalicijoje. Kviečiame kitas politines jėgas dalyvauti šiame bendradarbiavime vilniečių labui" - rašoma pirmadienio naktį išplatintame trijų partijų rinkimų sąrašų lyderių pareiškime.

Kai nevyriausybinės organizacijos įvairiose kultūros įstaigose iškabino plakatą „Kultūra |  Politika. Išgirskime vieni kitus“, neabejoju, kad dažnas galėjo nustebti vien tuo, kad kultūros žmonės kažką daro, o gal net ir pasipiktinti, kad kultūra „nusileido“ iki politikos lygio. T.y. mažų mažiausiai susipurvino savo kultūrinės nekaltybės marškinius. „Kultūrtrėgeriai“ Skepsio pakako ir iš pačių kultūrininkų pusės.

Likus penkioms dienoms iki rinkimų Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujamos partijos oponentai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą.Antradienį Seime Liberalų sąjūdžio, socialdemokratų, Naujojios sąjungos (socialliberalų) ir Tvarkos ir teisingumo (liberaldemokratų) partijų atstovai pasirašydami susitarimą įsipareigojo dėl skaidrios politikos būsimoje sostinės taryboje, drauge pasmerkdami "dabartinėje miesto taryboje įsivyravusią siaurus interesus ginančią sprendimų praktiką"."Susitarėme, kad būsim...

Prieš savaitę buvo pateiktas reportažas iš pirmosios diskusijos „Kultūra | Politika. Išgirskime vieni kitus“.  Praėjusį antradienį, vasario 13 d., Meno forte įvyko ir antroji, į kurią su nevyriausybinio kultūros sektoriaus atstovais kalbėtis atvyko politikai iš dar penkių kandidatus į Vilniaus miesto tarybą iškėlusių partijų.

Žinomus visuomenininkus suvienijusi nauja nevyriausybinė organizacija Liberalios minties institutas užsibrėžė tikslą diskusijomis, švietėjiška ir analitine veikla skatinti visuomenę "neslysti paviršiumi". Kaip ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė naujojo instituto Tarybos pirmininkas profesorius Leonidas Donskis, institutas gaivins liberalios minties diskusijas. "Tai nebus politinės praktikos institucija. Jis įsteigtas tam, kad būtų galima skleisti įvairias liberalios minties formas.

Seimo narys Petras Auštrevičius sveikina Konstitucinio teismo sprendimą, kuriuo pripažinta, jog dabar galiojantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, nesudarantis galimybių piliečiams savarankiškai dalyvauti vietos valdžios rinkimuose, prieštarauja pamatiniam šalies įstatymui.„Šis sprendimas padės Lietuvoje plėtoti demokratiją bei užtikrinti piliečių teisę ne tik rinkti valdžią, bet ir būti renkamiems”, - teigia parlamentaras.

Kultūros ministras Jonas Jučas neigia susitikime su Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriumi Albinu Kuncevičiumi spaudęs jį pasirašyti prieštaringai vertinamą Vilniaus miesto bendrąjį planą. Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko vadovaujamai Liberalų ir centro sąjungai priklausantis ministras penktadienį dėl savo apsilankymo KPD aiškinosi Seimo liberaldemokratų frakcijai.

Parlamentarai susirūpino Vilniaus bendrojo plano tvirtinimo skaidrumu. Kelios opozicinės parlamentinės frakcijos pradėjo aiškintis, ar kultūros ministras liberalcentristas Jonas Jučas nespaudė Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovo Albino Kuncevičiaus patvirtinti prieštaringai vertinamo plano.Naujosios sąjungos kandidatas į merus parlamentaras Algirdas Monkevičius minėtą atvejį siūlo aiškintis etikos sargams.

Seimo narys Petras Auštrevičius teigia, jog didžiausia atsakomybė už Vilniaus senamiestyje, Šiaulių gatvėje, įvykusią nelaimę, kuomet dėl šalia vykusių statybų sugriuvo dalis gyvenamojo namo, tenka sostinės savivaldybei. Pasak P. Auštrevičiaus, būtent ji patvirtino statybų projektą, neatsižvelgdama į jų keliamą pavojų aplinkinių namų gyventojams.

Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderis ir kandidatas į sostinės merus Petras Auštrevičius kviečia Vilniaus rajono gyventojus ignoruoti mėginimus kurstyti tautinę nesantaiką tarp lietuvių bei lenkų tautybės piliečių. „Apmaudu, kad kai kurios partijos stengiasi patraukti rinkėjų dėmesį skleisdamos ksenofobinę nuotaiką ir bandydamos į savo politinius žaidimus įvelti Europos Sąjungos institucijas. Tai – visiškai nepriimtina praktika demokratinėje valstybėje”, - pažymi P.Auštrevičius.

Elektroninis balsavimas greičiausiai bus įdiegtas iki kitų Seimo rinkimų 2008 m. Balsavimo kompiuteriu diegimo iniciatoriai liberalai šiandien Seimo Pirmininkui Viktorui Muntianui įteikė organizuotos akcijos metu, kai buvo galima pasirašyti elektroninę peticiją dėl šio balsavimo galimybės, surinktus 14 tūkst. parašų, skelbia Lietuvos radijas.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai Petras Auštrevičius ir Eligijus Masiulis parlamento vadovui Viktorui Muntianui antradienį įteikė apie 14 tūkstančių „parašų”, kuriais gyventojai išreiškė paramą siūlymui Lietuvoje įvesti elektroninį balsavimą, pranešė Liberalų sąjūdžio frakcijos sekretoriatas.

Lietuva sėkmingai baigė vieną pasirengimo narystei Šengeno erdvėje etapą – pasirašė visas sutartis, pagal kurias šiemet reikės įsisavinti 617 mln. Lt.

Liberalų sąjūdis artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose 54-iose savivaldybėse kels maždaug tūkstantį kandidatų.Tai nusprendė šeštadienį Kaišiadorių rajone, Bačkonyse posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio taryba, pranešė partijos informacinis centras.

Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderis Petras Auštrevičius kritikuoja neseniai priimtą Vilniaus miesto tarybos sprendimą, kuriuo, politiko įsitikinimu, žlugdomas smulkusis ir vidutinis verslas sostinės Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijose.

Ketvirtadienį surengtoje šventinėje spaudos konferencijoje Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderiai Petras Auštrevičius, Gintaras Steponavičius ir Eligijus Masiulis įvertino įsimintiniausius besibaigiančių metų įvykius bei asmenybes ir įvardijo 2006-ųjų „feniksus” bei „kiaušinius”.„Feniksai, pasižymintys sugebėjimu atgimti iš pelenų, yra puikus atsinaujinimo pavyzdys aplinkiniam pasauliui. Tuo tarpu kiaušinis, nors taip pat siejamas su atsinaujinimu, netinkamai laikomas sugenda.

Jau daugiau kaip penkis dešimtmečius Jungtinės Tautos gruodžio dešimtąją visas šalis kviečia minėti Žmogaus teisių dieną.Džiugu, jog šiandien jau turime, nors dar tik besiformuojančias, bet jau – žmogaus teisių dienos minėjimo tradicijas. Jau antrus metus iš eilės Žmogaus teisių stebėjimo institutas visą gruodį skelbia Žmogaus teisių mėnesiu. Paminėti, švęsti lyg ir išmokome.

Europos dienos proga įtakingas Vokietijos dienraštis „Frakfurter Allgemeine“ parengė specialų leidinį „Europos portretas“, kuriame pateikė straipsnių ir reportažų iš 25 Europos Sąjungos valstybių. Atsiverčiau šį leidinį su viltimi bei šiokiu tokiu optimizmu ir, suprantama, iškart puoliau ieškoti, kas parašyta apie Lietuvą.

Anais „gerais“ laikais būdavo pasakojama smagi istorija apie aukštą partinį postą užimantį politiką, sumaniusį pasisiūdinti kostiumą. Sutartam laikui atėjus, garbusis politikas vyksta pasimatuoti siuvinio ir savo didžiausiam nepasitenkinimui pamato, kad kostiumas pasiūtas visiškai netikusiai – viena švarko rankovė ilgesnė už kitą, kreivai įsiūtos sagos, kelnės kabo kaip maišai… „Valstybės vyras“ piktai sušunka per visą ateljė: „Kas už šitai atsakingas?!“ Ir čia ryžtingu žingsniu į patalpą įein...

Liberalų sąjūdžio vadovas Petras Auštrevičius abejoja, ar nauja koalicija bus buriama remiantis ne politinio turgaus principais, bet jei derybos atsidurs aklavietėje, liberalai imsis aktyvių veiksmų alternatyviai koalicijai kurti. Suvokdami bei prisiimdami politinę atsakomybę už šalies ateitį, Lietuvos liberalų sąjūdžio nariai pasiryžę užimti aktyvią poziciją, jeigu paaiškės, kad derybos dėl naujos valdančiosios koalicijos atsiduria aklavietėje.

Kalbėdami apie Lietuvos pasirengimą eurui, turime pripažinti, kad Mastrichto kriterijų tenkinimas nėra savitikslis reikalas, dėl kurio ir kuriam viską turėtume sudėti ant aukuro. Lietuvos ekonomika auga, bet, reikia pripažinti, ji tebėra išlaikiusi pasenusią struktūrą ir akivaizdžiai stokoja naujųjų technologijų. Turiu pasakyti: Lisabona yra toli nuo Vilniaus, o Lietuvos ekonomika – toli nuo Lisabonos įsivaizduojamo konkurencingos ekonomikos modelio.

Kokia bus „antizuokininkų“ kuriama naujoji partija – stipri, liberalias vertybes puoselėjanti centro dešinės jėga ar didžiosios politikos paraštėse klaidžiojantys marginalai? Apie tai savo nuomonę portalui „Omni.lt“ išdėstė vienas pagrindinių naujos partijos kūrimo iniciatorių Eligijus Masiulis bei Liberalų ir centro sąjungos pirmininkui Artūrui Zuokui ištikimas likęs Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas.

Panevėžio apskrities liberalcentristai ragina partijos vadovybę grąžinti į partiją Seimo narį Kęstutį Glavecką, o vienas kitam oponuojančius lyderius - susėsti prie derybų stalo ir aptarti, kaip išspręsti iškilusias problemas. Priešingu atveju žadama inicijuoti neeilinį suvažiavimą, kuriame būtų išrinkta nauja partijos vadovybė ir pirmininkas. Taip nusprendė Liberalų ir centro sąjungos Panevėžio apskrities koordinacinė taryba.

Penki Seimo Liberalų ir centro frakcijos nariai – Petras Auštrevičius, Kęstutis Glaveckas, Vytautas Čepas, Vytautas Grubliauskas ir Gintaras Šileikis nuo ketvirtadienio sustabdė narystę partijoje. Taip jie išreiškė protestą prieš Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininko Artūro Zuoko nenorą atsistatydinti iš partijos vadovo pareigų. Apie tokį savo sprendimą parlamentarai informavo K. Glavecko, V. Čepo, V. Grubliausko ir Gintaro Šileikio spaudos konferencijoje Seime.

Pastaruoju metu paaštrėjusius Lietuvos ir Rusijos santykius trečiadienį svarstę Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų nariai pasisakė prieš tolesnės įtampos eskalavimą. "Kartais atrodo, jog iš mūsų tikimasi, kad šita situacija būtų aitrinama. Manau, jog mes turėtume būti šioje situacija pakankamai racionalūs ir ramūs", - žurnalistams sakė URK pirmininkas Justinas Karosas, pasibaigus uždaram posėdžiui.