petras auštrevičius

 Liberalų sąjūdžio vadovybė yra linkusi išsaugoti partiją, tačiau lemiamą sprendimą kitą savaitę priims partijos taryba, sako laikinasis partijos vadovas Eugenijus Gentvilas. „Šiandien labiau vyraujantis matymas buvo, kad šita partija yra kaltinama, šita partija ir turi atstovėti“, - po tris valandas trukusio valdybos posėdžio žurnalistams sakė E. Gentvilas. Jo teigimu, kitoks elgesys galėtų būti vertinamas kaip atsakomybės vengimas.

Teisėsaugos įtarimų sulaukęs Liberalų sąjūdis ketvirtadienį svarstys galimą partijos ateities scenarijų. „Turime sudarę darbo grupę. Ji yra numačiusi keturis teorinius scenarijus: vienas – šita partija, antras – išsisklaidome po (visuomeninius) komitetus, trečias – nauja partija, kaip Petras Auštrevičius siūlo, ketvirtas – jungtis su kokia nors kita partija“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė laikinasis partijos lyderis Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Iš Liberalų sąjūdžio pirmininko Remigijaus Šimašiaus pavaduotojų ketvirtadienį atsistatydino europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo narys Vitalijus Gailius bei Marcijonas Urmonas. Savo paskelbtame atsistatydinimo pareiškime jie sako tokiu žingsniu norintys „paskatinti būsimus pokyčius“. „Liberalų sąjūdžiui reikalingos greitos ir ryžtingos permainos.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius siūlo apsvarstyti galimybę suteikti Lietuvos pilietybę buvusiam Gruzijos prezidentui, buvusiam Odesos gubernatoriui Michailui Saakašviliui. Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, P.Auštrevičius tokią galimybę siūlo įvertinti Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai nusprendus atimti iš M.Saakašvilio Ukrainos pilietybę. P.Auštrevičiaus nuomone, pirmiausia M. Saakašviliui būtų galima suteikti bent jau leidimą gyventi mūsų šalyje.

Baltarusijos pareigūnai nusprendė į šalį neįsileisti kelių Astravo atominės elektrinės statybomis norėjusių pasidomėti Europos Parlamento narių, sako europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Prireikė tik vieno savaitgalio mūsų kaimynystėje, Rusijoje ir Baltarusijoje, ir ratas apsisuko. Taikūs mitinguotojai – sumušti ir apdaužyti, opozicijos lyderiai, tarp jų – esami ir buvę kandidatai į prezidentus – užlaužtomis rankomis. Kai kurie jų – ištisas paras dingę be žinios. Laiko patikrinti KGB metodai. Metams praėjus Kuo nustebino V. Putino smogikai? Daugelį Vakaruose – niekuo.

Visas arsenalas hibridinių grėsmių yra besikeičiantis. Tie, kurie nori kurti nesaugumo aplinką, jie randa daugiau ir daugiau priemonių“, - diskusijoje „Vidurio ir Rytų Europos saugumas atsižvelgiant į hibridines grėsmes“ sakė Petras Auštrevičius. Anot P. Auštrevičiaus, Lietuva daro labai mažai dėl piliečių asmens duomenų apsaugos. „Lietuva labai dažnai pažeidinėja žmonių teisę į jų asmenų apsaugą“, - teigė jis.

Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio kandidatas į užsienio reikalų ministrus Ne kartą rašiau, kad Baltarusijos atžvilgiu ne tik Lietuva, bet ir Europos Sąjungos institucijos turėtų imtis nebutaforinių, griežtesnių priemonių.

Liberalų sąjūdis reitinguodamas kandidatų į Seimą sąrašą turėtų nuspręsti, kas bus jo lyderiu, o ne paskirdamas jį, sako partijos valdybos narys europarlamentaras Petras Auštrevičius. Liberalų sąjūdžio valdyba praėjusią savaitę pranešė, kad rinkimų sąrašo lyderiu sieks tapti partijos vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas. „Mes esame sutarę dėl sąrašo reitingavimo. Reitingavimas su paskyrimu yra du skirtingi dalykai. Aš esu už reitingavimą.

Europarlamentarui Petrui Auštrevičiui nesuprantamas Lietuvos Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos nenoras jungtis prie tarptautinės įspėjimo apie dingusius vaikus sistemos „AMBER Alert Europe“, sėkmingai veikiančios 16-oje Europos Sąjungos valstybių, bet ne Lietuvoje. P. Auštrevičius su paklausimu dėl „AMBER Alert Europe“ neseniai kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, į tai gautas oficialus vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko atsakymas.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas iš derybų Briuselyje grįžo su susitarimu dėl britų „specialiojo statuto“ Europos Sąjungoje (ES), tačiau kova už Jungtinės Karalystės likimą Bendrijoje tik prasideda, sako Lietuvos politikai.   Liberalų sąjūdžio atstovas europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, jog iš savaitgalį vykusių derybų laimėtojais neišėjo nei britai, nei Europos Sąjunga.

Už gyvūnų augintinių registro valdymą atsakinga Žemės ūkio ministerija ir šiam registrui duomenis renkanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigia, kad registras jau pilnai funkcionuoja ir pagrindinė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo paskirtis – užtikrinti gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, bei savininkų pareigas, yra palaipsniui įgyvendinama.

Artėjant metų virsmui norisi galvoti tik apie gerus dalykus, teigiamus ir svarbius pokyčius. Turbūt dažnas 2016 metus pasitiksime duodami tam tikrą pažadą sau ar artimiesiems, įsipareigodami nuveikti daugiau. To paties norisi palinkėti ir svarbiausioms valdžios institucijoms. Kitų metų rudenį laukia nauji Seimo rinkimai, todėl kai kas jau iš anksto nurašo ateinančius 2016-uosius, manydami, kad politiniame turguje realių ir Lietuvai svarbių sprendimų tikėtis neverta.

Pradinės prognozės dėl pabėgėlių buvo pernelyg optimistinės, kad priims Europos Sąjunga (ES) vieną kitą šimtą tūkstančių pabėgėlių, „Žinių radijui“ sakė Europos parlamento narys Petras Auštrevičius. „Kiekvienais metais į ES atvyksta apie 0,5 mln. pabėgėlių. Tačiau pasirodė, kad priimamų pabėgėlių skaičius gali būti du tris kartus didesnis. O tai reiškia, kad sąlygos, kuriomis normaliai situacija vystydavosi ir priimdavo pabėgėlius, deja, yra kitokios.

Rusija pastaruoju metu siekia priversti Vakarus rinktis tarp Ukrainos ir Sirijos. Tai daroma taip vadinamo nulinio žaidimo principu, t.y. „arba-arba“. Seniai žinoma strategija, dar iš sovietmečio paveldėtas triukas. Rusija remiasi tuo, kad Ukraina – tai esą jos „artimojo užsienio“ valstybė, kur kištis kitiems nepatartina. Bandoma sudaryti įspūdį, kad ir „susitvarkys“ ji pati – ramiai ir be didelio triukšmo.

 Vieninga, gerai išvystyta ir konkurencijos principais pagrįsta energetikos rinka leistų Europai nelikti pažeidžiamai ir ateityje užtikrintų pigiausią bei saugiausią energijos tiekimą, – šią poziciją Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete išsakė europarlamentaras Petras Auštrevičius. Užsienio reikalų komitete buvo aptariamos Europos energetinės sąjungos perspektyvos.

Praėjusį savaitgalį Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka atliko vieną svarbiausių pastarojo meto parodomųjų manevrų – šešis melagingai apkaltintus ir ilgus metus už grotų laikytus opozicijos atstovus išleido laisvėn. Mažai kas paminėjo: jauniausiems – Jevgenijui Vaskovičiui ir Artiomui Prokopenkai – tėra vos 25-eri, vyriausiajam – buvusiam A. Lukašenkos varžovui praėjusiuose rinkimuose Nikolajui Statkevičiui – 59-eri. Kaip nurodė oficialusis Minskas, tai atlikta iš humaniškų paskatų.

Lietuvos atstovai sako palankiai vertinantys Graikijos prašymą Europos Parlamentui prisidėti prie kreditorių, prižiūrinčių šalies finansinio gelbėjimo planą.

 Duotas pažadas buvo ištesėtas – Rusija, kaip ir kalbėta, vetavo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuri būtų leidusi steigti tarptautinį tribunolą – t.y. įvardinti ir nubausti Malaizijos lainerio MH17 katastrofos kaltininkus. Tai spjūvis tarptautinei bendruomenei, jau nekalbant apie beveik 300 aukų artimuosius. Kokios šio Rusijos „veto“ pamokos? Galima išskirti kelis dalykus.

 „Tarybų sąjungoje ir laikrodžiai greičiausi“, – šią frazę kažkada yra mestelėjęs garsus rusų satyrikas Michailas Žvaneckis. Ir tai daugmaž taikliai atspindi viską, kuo šiandien norėtų pasigirti Rusijos valdžia, pati save atribojusi nuo civilizuotų kraštų ir toliau tolstanti nuo civilizacijos. Neseniai prezidento V. Putino išsakytas „rūpestis“ lietuviais ir iš Kaliningrado pasiųstas kvietimas atvykti „problemų“ Lietuvoje turintiems yra ne kas kita, kaip anekdotas.

 Liberalas Petras  Auštrevičius kartu su kitais Europos Parlamento nariais teikia Boriso Nemcovo kandidatūrą Sacharovo premijai. Borisas Nemcovas (1959-2015) - vienas Rusijos opozicijos lyderių, buvęs Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas, aktyvus liberalių pažiūrų politikas ir visuomenės veikėjas, buvo nužudytas šių metų vasario mėnesį Maskvoje, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai pradėjo rengti „Putinas.

 ES ir Rytų Partnerystės programos lyderių trejetas – Moldova, Gruzija bei Ukraina – mini gražią sukaktį. Šią vasarą praėjo lygiai metai nuo to laiko, kai ES su šiomis valstybėmis pasirašė Asociacijos sutartį. Akivaizdu, kad minėtos šalys dar tik pradeda žengti ilgu reformų keliu. Tačiau kai yra stipri politinė valia ir parama – viskas įmanoma. Beje, tuo neseniai įsitikinau su Europos Parlamento delegacija viešėdamas Moldovoje, kuri daro palaipsnę pažangą diegdama europinius standartus.

  Šios savaitės Europos Parlamento plenarinė sesija Strasbūre socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje įsiminė dėl itin karštų debatų Graikijos skolų krizės tema, į kuriuos Europos Parlamento prezidento Martino Schulzo pakvietimu atvyko ir pats Graikijos premjeras Alexis Tsipras. Kraštutinių partijų atstovai A. Tsiprą pasitiko su aplodismentais, tačiau kiti europarlamentarai laikėsi žymiai santūriau. Noriu papasakoti, kaip vyko diskusija su A. Tsipru.

Nauja dujotiekio „Nord Stream“ trasa, kurią ketina tiesti Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, yra nereikalinga Europos Sąjungai (ES) ir padarys didelės žalos Ukrainai, sako Lietuvos diplomatijos vadovas. „Pirmiausia jis visiškai yra nereikalingas Europos Sąjungai. Dabar Rusija teikia trimis būdais - tai „Nord Stream“, kanalas, kuris eina pro Baltarusiją - Jamalas-Europa - ir vadinamas Ukrainos tranzitinis dujotiekis.

 Europarlamentaro Petro Auštrevičiaus iniciatyva šiandien išsiųstas kreipimasis į Europos Komisiją, kuriuo prašoma įvertinti ketinimus tiesti naują dujotiekio „Nord Stream“ trasą iš Rusijos iki Vokietijos Baltijos jūros dugnu, o taip pat – šio „Gazprom“ projekto poveikį ES šalims. Kreipimąsi parašais parėmė grupė Europos Parlamento narių.

Laimė, nebegyvename laikais, kai gali būti tik viena „teisinga“ nuomonė. Diskusijos ir skirtingi požiūrio taškai yra sveikos visuomenės požymis, nors, prisipažinsiu, konstruktyvios diskusijos Lietuvoje man neretai trūksta – tai dar netapo viešųjų sprendimų kokybės ženklu. Neseniai paskelbta organizacijos „Pew Research Center“ apklausa parodė, kad maždaug pusė didžiųjų Vakarų valstybių gyventojų nepalaikytų savo šalies kišimosi ir pagalbos, jeigu valstybę kaimynę atakuotų Rusija.

 Žinote, kartais ciniškumas peržengia bet kokias ribas. Vienas tokių atvejų – korupcijos skandalo krečiamos FIFA organizacijos ilgamečio, dabar jau buvusio prezidento Seppo Blatterio pareiškimai, prieš jį paskutinį kartą (reikia tikėtis) perrenkant: „Mes negalime visko sužiūrėti futbole“, „mes turime laikytis komandinės dvasios“. Panašu, kad nemaža dalis FIFA narių iš skirtingų valstybių ilgą laiką sėkmingai laikėsi tos „komandinės dvasios“, dalis jų gali būti susiję su šimtais milijonų ver...

Rusijos karinis jūrų laivynas ir be prancūziškų „Mistral“ tipo laivų-lėktuvnėšių krante neužsibūna. Vien per dešimties dienų laikotarpį, nuo balandžio 20 iki 30 d., Rusijos laivai keturis kartus plaukė į Baltijos jūrą, taip bandydami stabdyti strateginį energetikos projektą – tarp Lietuvos ir Švedijos tiesiamą išskirtinės reikšmės „NordBalt“ elektros kabelio jungtį. Rusijos kariniai laivai kabelį tiesiantiems laivams atvirai grasino, reikalaudami pasišalinti iš darbų vietos.

„Artėjant vasarai darosi aktuali atostogų vieta. Štai Jums kariškas pasiūlymas (vaizdelis). Sveiki atvykę į smelėtus ir ypatingai saugius išsvajotojo Krymo pliažus!“, – tokio turinio „pasiūlymą“ planuojantiems atostogas socialiniuose tinkluose pateikė europarlamentaras Petras Auštrečivius. Greta įdėta ir nuotrauka, kurioje per paplūdimį lyg niekur nieko rieda… tankai. Nesvarbu, ar tai vyksta Kryme, ar kur kitur „Ši nuotrauka keliauja per socialinius tinklus.

 Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, antradienį Maskvoje dalyvaudamas atsisveikinant su nužudytu Rusijos opozicijos lyderiu Borisu Nemcovu, pabrėžė, kad net ir nužudžius žmogų, jo idėjos lieka. „Paskutinį kartą su Borisu kalbėjome praėjusiais metais Vilniuje ir aš kažkaip nustebau, kad šiame žmoguje tiek daug gyvenimo džiaugsmo. Jis niekuomet neieškojo žodžio kišenėje, jis žinojo labai daug ir tikėjo Rusija.

 Pagal aktyvumą Europos Parlamente (EP) iš 11 Lietuvos deleguotų narių pirmauja socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, liberalas Petras Auštrevičius bei konservatorius Gabrielius Landsbergis. Kaip rodo EP narių darbo statistiką analizuojančio tinklalapio mepranking.

Nors eurokomisaras Vytenis Andriukaitis tvirtina, kad jokių dvišalių susitarimų su ES valstybėmis dėl maisto produktų eksporto į Rusiją atnaujinimo būti negali, juo abejojantys tvirtina, kad būtent dėl to tariasi arba susitarė jau keletas ES valstybių, o nieko padaryti čia negali pats V. Andriukaitis. Rusijos fitosanitarijos tarnyba paskelbė, kad su Prancūzija susitarta dėl mėsos importo atnaujinimo, bet V. Andriukaitis tikina, kad toks susitarimas būtų atšauktas.

Petras Auštrevičius, liberalas, Europos Parlamento narys, ALDE frakcijos vicepirmininkas Ši savaitė Europoje buvo karšta kaip reta. Gerai bent tai, kad niekas nepriėmė kvietimo užsukti ir pasivanoti rusiškoje pirtyje... Jeigu kalbėtume krepšinio terminais, buvo žaidžiami du pratęsimai ir abejuose laimėjo Europa, ne teroristus Ukrainoje maitinanti Rusija.

Tyrimą dėl Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų Lietuvoje prokuratūra turėjo atlikti anksčiau - dar 2009 metais, mano europarlamentaras ir Europos Parlamento žmogaus teisių pakomitečio narys Petras Auštrevičius. Pasak jo, tai būtų leidę išsklaidyti abejones dėl Lietuvos.

 Europos Parlamente (EP) įsteigta „Europietiškos Ukrainos“ draugų grupė, kurios pirmininku tapo liberalas europarlamentaras Petras Auštrevičius. P.Auštrevičiaus teigimu, idėja įkurti neformalią vienminčių grupę gimė iš būtinybės suburti kuo daugiau kolegų europarlamentarų bendram darbui. „Ukraina Europoje turi daug draugų, dar daugiau jų atsirado Rusijos agresijos akivaizdoje. Norime padėti Ukrainai ir jos žmonėms, neapsiribojant vien darbu jau esamuose Europos Parlamento komitetuose.

Petras Auštrevičius, liberalas, Europos Parlamento narys Lietuvai, o kartu ir mūsų kaimynėms Latvijai ir Estijai, Berlyne ką tik buvo įteiktas „Auksinės Viktorijos“ apdovanojimas – už europinę idėją, europines reformas ir tikėjimą Europos ateitimi. Puiki žinia mums.

Petras Auštrevičius, liberalas, Europos Parlamento narys Šiomis dienomis kai kurie autoritetingi asmenys teigia, kad Rusija lošia ir laimi prieš Vakarų demokratiją. Tačiau norėčiau pastebėti ir kitą medalio pusę – yra pakankamai ženklų, jog Kremlius pralaimi. Rusija jau moka ir toliau mokės vis didesnę kainą už savo agresiją, o taip pat –beatodairišką totalitarinę politiką. Pažiūrėkime – štai ką tik įvykusių pirmalaikių rinkimų į Ukrainos Aukščiausiąją Radą rezultatai.

  Ukraina pasirengusi demokratiškiems pirmalaikiems parlamento rinkimams, BNS sakė būsimų Ukrainos Aukščiausiosios Rados rinkimų stebėtojas, europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jis penktadienį Kijeve su Europos Parlamento delegacija susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Oleksandru Turčynovu, Rinkimų komisijos atstovais. „Atrodo, kad visi supranta, kokios politinės svarbos yra šie rinkimai. Mums buvo patikinta, kad pasirengta buvo pakankamai.

Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius ragina Europos Komisiją įvertinti Lietuvos žvejybos laivo „Jūros vilkas“ sulaikymą Rusijos teritorijoje ir imtis visų galimų priemonių, kad areštuotas laivas bei įgulos nariai būtų paleisti. P. Auštrevičius raštu kreipėsi į Europos Komisiją – vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton bei komisarę jūros reikalams ir žvejybai Marią Damanaki.

Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, einantis Europos Sąjungos (ES) ir Moldovos Asociacijos susitarimo pranešėjo pareigas, vakar Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetui pristatė Moldovos pasirengimą įgyvendinti Asociacijos sutarties nuostatas. Pasirengimas įvertintas teigiamai, toldėl P. Auštrevičius rekomendavo Europos Parlamentui pradėti sutarties su Moldova ratifikavimo procedūrą.

Europos Sąjunga turi imtis priemonių, kad Vengrijoje būtų sustabdyti spaudos laisvės ir žmogaus teisių pažeidimai bei nevyriausybinių organizacijų persekiojimas, – sako europarlamentaras Petras Auštrevičius. Liberalo teigimu, praėjusią savaitę Vengrijos pareigūnų surengti reidai nevyriausybinių organizacijų „Ökotárs“ ir „Dement“ būstinėse parodo, kad ES negali likti pasyvi šių įvykių bendrijos narėje stebėtoja.

Rugsėjo 8 d. Liberalų sąjūdžio sąraše išrinkti europarlamentarai Petras Auštrevičius ir Antanas Guoga Europos Parlamente susitiko su Ruslana Lyžyčko, žymia atlikėja, ypač aktyviai dalyvavusia Maidano įvykiuose Ukrainoje. Ruslana liberalams pristatė situaciją Rytų Ukrainoje, kurioje mažiau nei prieš savaitę lankėsi ir dalyvavo humanitarinėje bei karo belaisvių paleidimo operacijoje.

Kokių sankcijų nusipelnė Rusija po viso šito siaubo filmo, po keleivinio Malaizijos lainerio MH17 numušimo, po šimtų nekaltų žmonių aukų? Europos Parlamente aš asmeniškai pasisakiau ir pasisakysiu už tai, kad ES taikytų kuo griežtesnes poveikio priemones. Jeigu kas mėgsta skirstyti pagal stiprumą, švelniausias sankcijas iš karto galime atidėti į stalčių. Ko reikia kuo skubiausiai? Pirma – tai visuotinis ginklų embargas, nukreiptas prieš Rusiją.

Liberalų sąjūdžio sąraše išrinkti Europos Parlamento nariai Petras Auštrevičius ir Antanas Guoga gavo vadovaujančius postus dviejose EP delegacijose. P. Auštrevičius vadovaus EP delegacijai ryšiams su Afganistanu. A. Guoga išrinktas ES ir Armėnijos, Azerbaidžano bei Gruzijos delegacijos vicepirmininku. Jie yra daugiausiai iš Lietuvos partijų vadovaujančių postų EP delegacijose iškovoję europarlamentarai. „Sveikinu kolegas Europos Parlamente, užsitikrinusius rimtas pozicijas EP delegacijose.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis džiaugėsi prezidento ir Europos parlamento rinkimų rezultatais. „Rezultatai, kuriuos pamatėme yra dėsningi ir atitinka mūsų lūkesčius“, - kalbėjo E. Masiulis. „Istoriškai pirmą kartą susilaukėme tiek balsų. Tai yra įspūdingas rezultatas. Norime padėkoti kiekvienam balsavusiam. Esame pasiruošę ir pasiryžę pateisinti šį įgaliojimą“, - kalbėjo politikas.

„Reikėjo pralieti daug prakaito ir įdėti nemažai pastangų“, – taip dabar kalba prieš daugiau negu dešimt metų vyriausiojo derybininko pareigas derybose dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) ėjęs Seimo narys Petras Auštrevičius. 2003 metų balandžio 16 dieną Atėnuose premjeras Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė stojimo į ES sutartį. Gegužę vyko dviejų dienų referendumas dėl stojimo į ES.

„Štai litas, kurį turime šiandien kišenėse, - kolegoms iš tribūnos dvidešimtine pamojavo Seimo narys Petras Auštrevičius. - Su Maironiu. Aš įsidedu į kairę kišenę dvidešimt litų ir tikiuosi po aštuonių mėnesių iš dešinės išimti palankiu žmonėms nustatytu kursu eurų atitinkamą sumą“. „Aš tuo tikiu, - sakė liberalas. - Ar reikia tuo spekuliuoti? Žinoma, kad galima. Įsivaizduoju, kad daugelis į populizmą linkusių politikų tai darys.

Kandidatai į Europos Parlamentą, prieš savaitę diskutavę Kaune, šiandien rinkiminiams debatams susirinko Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Seimo vicepirmininkas liberalas Petras Auštrevičius siūlo prezidentei Daliai Grybauskaitei atimti iš Rusijos žurnalisto Dmitrijaus Kiseliovo Sausio 13-osios atminimo medalį. „Rusų žurnalistas D.Kiseliovas savo šmeižikiška pastarojo meto veikla nuolat žemina apdovanotojo vardą. Šio veikėjo skleidžiama propaganda akivaizdžiai tyčiojamasi iš pamatinių laisvės ir nepriklausomybės vertybių.