perkamoji galia

Lietuvos verslas susiduria su sunkumais – dalis sektorių balansuoja ties užsidarymo riba, kai kurios įmonės jau bankrutuoja, mat neatlaiko rekordinės paskolų palūkanų naštos. O gyventojų perkamoji galia auga, kainos kyla lėčiau nei algos, tačiau tai neguodžia, nes maisto prekių ir paslaugų kainos nusistovėjo aukštos. Panevėžio turguje daržoves pardavinėjanti Ona pasakoja, kad šiuo metu sulaukia įvairių klientų. Vieni pinigų neskaičiuoja, kiti taupo.

Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia – Lietuvos gyventojus, pagal gaunamas metines pajamas, netikėtai aplenkė kaimynai latviai. Tačiau lietuviai gali girtis gaunantys daugiau pajamų per metus nei lenkai. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad pajamos dar ne viskas. Mat kaimyninėje Lenkijoje prekių ir paslaugų kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje, dėl to perkamąja galia lenkai prilygsta lietuviams. Šiaulietis Vilius kloja miesto gatves – ruošia naują kelią asfaltavimo darbams.

Išankstinė metinė infliacija pamažėjo dar 2 procentais – iki 13-os. Pinga ir dalis produktų. Tačiau kainoms kavinėse tai jokios įtakos neturi ir vargu ar turės, nes daug žmonių pinigus taško neskaičiuodami – net kilus recesijai. TV3 žinių „Dienos komentare“ apie tai kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ar tenkina tokie infliacijos mažėjimo tempai? Daugelis gyventojų turbūt sakytų, kad netenkina, nors mėnesiniai kainų pokyčiai yra labai kuklūs.

Ne paslaptis, kad kylant energetikos, paslaugų ir produktų kainoms, infliacija Lietuvoje išlieka aukšta, o atlyginimų augimas atsilieka. Taigi už tą pačią sumą pinigų gyventojai gali nusipirkti vis mažiau. Jei tikėsime prognozėmis, 2023 m. atlyginimai šiek tiek kils, tačiau gyventojų perkamoji galia tik dar labiau sumažės. Darbdavių nuomone, žmonės turėtų mažinti vartojimą, o ne laukti didesnių atlyginimų, mat jų didinimas tik dar labiau augins infliaciją.

Su vis pirmaujančiais estais save pasilyginti mėgstantys lietuviai jau gali užriesti nosis. Pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį lietuvių perkamoji galia susilygino su estų. Tai reiškia, kad tautiečiai prekių ir paslaugų gali įpirkti tiek pat, kiek Estijos gyventojai. Tai lėmė spartesnis nei kaimynėje algų augimas. Visgi dalis ekonomistų džiūgauti neskuba ir gražius skaičius vadina teoriniais. Be to, kalbėti apie perkamosios galios augimą rekordinės infliacijos metu esą naivu.

Lietuviai turi paslėptų „gabumų“: uždirba daug mažiau nei vidutinis europietis, tačiau pinigų išleidžia beveik tiek pat. Tačiau slypi už to ne pačios gražiausios priežastys, o viena iš jų – tautiečiai visai nemoka taupyti. O pasitaupyti jau reikėtų. Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitąmet algos šalyje augs nebe taip sparčiai kaip pastaraisiais metais, toliau brangs paslaugos, o viską dar labiau sujaukti gali nerimo ženklai pasaulio ekonomikoje, iš kurios nebežinia, ko tikėtis.

Valdžia dirbantiesiems kitais metais žada pusšimčiu eurų didesnes algas. To esą bus pasiekta perdėliojus mokesčius. Tačiau kitose šalyse atlyginimai didesni ne 50, o keliais šimtais eurų. Ar net keliais kartais. Ar ateis ta diena, kai lietuvių algos šoktels į naujas aukštumas ir prisivysime geriau gyvenančias šalis? Dalis ekspertų tokių prošvaisčių nemato, visgi valdžia ateitį piešia šviesiomis spalvomis.

Po šešių mėnesių pertraukos vasarį vėl buvusi defliacija rodo, kad kainų kilimo tempas slūgsta, o augant atlyginimams žmonių perkamoji galia šiemet augs sparčiau, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Iš dalies tai yra sezoninis reiškinys, šiek tiek pigesnės kai kurios daržovės ir vaisiai. Bet tai turbūt yra bendra tendencija, kurią matysime šiemet – infliacija mažėja.

 Lietuvos banko analitikas Ernestas Virbickas sako, jog nepaisant nemažos infliacijos, kitais metais, kaip ir šiemet, gyventojų perkamoji galia augs. „Perkamoji galia didėja, nors infliacija ir šiek tiek didesnė - virš 3 proc. šiemet, bet vis dėlto darbo pajamos kyla gerokai daugiau. Tą numatome ir kitiems metams. Kainos didės ne tiek daug, kiek užmokestis“, - žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas E. Virbickas.

Y kartos žmonės savo vartotojišku elgesiu daro didelę įtaką mažmeninei ir nekilnojamojo turto rinkai. Tarptautinė atlyginimų svetainė „Paylab“ nusprendė įdėmiau panagrinėti tikrąją Vidurio Europoje, Baltijos šalyse ir Balkanų šalyse, kur valdo didžiausias svetaines apie atlyginimus, dirbančių Y kartos žmonių perkamąją galią. Po 1980 m. gimę žmonės tapo strategine tiksline grupe daugeliui rinkodaros įmonių, turinčių stambių klientų.

Viešojoje erdvėje dažnai galima pastebėti lietuvius kalbant, kad pigiau galima apsipirkti ir geriau gyventi ne tik Lenkijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje. Pagrindinė priežastis – atlyginimų ir kainų skirtumai. Tačiau ar tikrai Lietuvoje visais šiais rodikliais atsiliekame? Kainas lygina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių gyventojai. Jie linkę savo pastebėjimais dalintis, o kai kurie pagal tai pasirenka ir kelionės arba gyvenamosios vietos kryptis. Štai internetiniame tinklalapyje numbeo.

Praeitais metais Lietuvoje du kartus padidintas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) vis dar neprilygsta kitų Europos Sąjungos šalių minimaliam darbo užmokesčiui. Šiais metais jis nebedidės, tačiau gal ir nėra kaip kelti minimalų atlygį? Ekonomistų nuomonės išsiskiria. Štai neseniai Eurostat paskelbė 2017 m. sausio mėnesio MMA statistiką Europos Sąjungoje.

Šiemet Lietuvoje galime pagrįstai tikėtis spartesnio infliacijos augimo. Augančios prekių ir paslaugų kainos mažina vartotojų perkamąją galią, o Lietuvos atveju tai dar ir paskatas dažniau vykti į apsipirkimo keliones į Lenkiją. Ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti vidaus vartojimo lėtėjimą, tačiau trumpalaikėje perspektyvoje spartėjanti infliacija gali netgi paskatinti Lietuvos gyventojus pirkti daugiau prekių ir paslaugų, taip padidinant vartojimo apimtis.

Ilgą laiką buvusi tarp ES lyderių pagal ekonomikos augimo tempus, šiais metais Lietuva savo BVP augina lėčiau. Šiandien Lietuvoje viešintiems Tarptautinio valiutos fondo atstovams šalies ekonomikos prognozes pristatę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertai teigia, kad šalies ekonomikos plėtra jau pasiekė savo augimo potencialo ribą, tad norint paspartinti plėtrą, reikalinga „aukštesnė pavara“ – ryžtingesnės struktūrinės reformos.

Didžiosios Britanijos priimtas sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) jau pradeda kirsti per kišenę britų vartotojams. Netikėto sprendimo pasekmės iki šiol buvo daugiausia teorinės, tačiau naujausi duomenys rodo, kad jos, arba bent kai kurios iš jų, visai netrukus virs tikrove. Nuo birželio 23 dieną įvykusio referendumo svaras euro ir JAV dolerio atžvilgiu atpigo 10–15 procentų.

Neseniai atliktu tyrimu bandyta nustatyti, kuriose šalyse pragyvenimas būtų pigiausias. Nors tarp jų atsidūrė ir Lietuva, tačiau tenka pastebėti, kad kaimyninėse šalyse sąlygos gyventi – geresnės. Nustatant pigiausias gyventi šalis, GoBankingRates naudojosi 4 kriterijais: būsto nuomos, maisto produktų kainos, paslaugų kainos ir vietinės perkamosios galios indeksais. Visi šie šalių rodikliai buvo lyginami su Niujorko miesto rodikliu.

Žinių radijas Ekonomistas Raimondas Kuodis, vertindamas valdančiųjų sprendimą didinti minimalią mėnesio algą (MMA) 35 litais nuo spalio, „Žinių radijui“ sakė, kad didinant algas visos Lietuvos ekonominė padėtis gerėtų. „Kuo daugiau verslininkai moka darbuotojams, tuo didesnė paklausa, kuo didesnė paklausa, tuo didesnė masto ekonomija, kuo didesnė masto ekonomija, tuo kaip tik kainos linkusios mažėti. Reikia kompleksiškai žiūrėti makro lygmenyje“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo R. Kuodis.

Šiuo metu ekonomistų akys nukreiptos į euro zonos infliacijos rodiklius – jei jie ir toliau mažės, Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis naujų priemonių infliacijos skatinimui. Tokie ketinimai gali skambėti makabriškai, nes būtų siekiama didesnio kainų augimo, kuris mažintų gyventojų perkamąją galią. Tuo tarpu dėl defliacijos – kainų mažėjimo – net nedidėjant pajamoms gyventojai galėtų įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) rugpjūčio mėn. palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus išaugo 5,5 proc. Palyginti su liepos mėn. mažmeninės prekybos apyvarta padidėjo 0,7 proc. Rugpjūčio mėnuo pasižymi ryškiu sezoniškumo veiksniu laisvalaikio prekių, raštinės reikmenų, drabužių ir avalynės prekyboje.

Anot naujausių Eurostato duomenų, Estija su savo trečiąja vieta nuo galo pagal perkamąją galią tapo Europai „raudonuoju žibintu“, rašo estų „Ohtuleht“. Estija dabar lenkia tik Bulgariją ir Rumuniją. Baltijos valstybių sąraše estai atsidūrė dugne, nepaisant kultivuojamos nuomonės, kad estai visai atžvilgiais pranašesni už savo pietinius kaimynus. Iš tiesų, vidutinis estas gali vartoti vos 59 proc. bendro ES vidurkio, o latvis – 61 proc., o lietuviai – 74 proc.

Kas įmanoma mažoms, atviroms ekonomikoms yra beveik neįmanoma didelėms ir santykinai uždaroms. Įsitikinimas, kad kentėjimas išeina į naudą sielai ir ekonomikai yra plačiai paplitęs. „Taupytojams“ finansinė krizė yra moralinės niekšybės ženklas, išperkamas tik kentėjimu. Tačiau ekonomika egzistuoja čia ir dabar, o ne pomirtiniame gyvenime. Pasisakantys už taupymo politiką, turi įrodyti, kad tai ne tik morališkai teisinga, bet ir efektyvu, „The Financial Times“ rašo Martinas Wolfas.

Didžiausia pasaulyje viešųjų ryšių agentūra „Edelman“ paskelbė tyrimo rezultatus. Ji tyrė 1980-1995 metais gimusių žmonių, taip vadinamų Y kartos atstovų (angl. Millennials) ambicijas ir nuomones. Buvo apklausta virš 4000 žmonių vienuolikoje valstybių, siekiant išsiaiškinti, kokią įtaką šios kartos atstovams daro prekių ženklai.

Estijos namų ūkių perkamoji galia atsigauna sparčiau negu Latvijoje ir Lietuvoje. Be to, kol Latvijoje ir Estijoje realus darbo užmokestis didėja, Lietuvoje jis juda priešinga kryptimi.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugsėjį metinė infliacija euro zonoje sudarė 2,6 proc., kaip ir rugpjūtį. Prieš metus, 2011 m. rugsėjį, metinė infliacija sudarė 3,0 proc. Rugsėjį mėnesinė infliacija euro zonoje siekė 0,7 proc. Visoje ES metinė infliacija šių metų rugsėjį siekė 2,7 proc., kaip ir rugpjūtį. Prieš metus metinė infliacija sudarė 3,3 proc. Rugsėjį mėnesinė infliacija ES siekė 0,6 proc.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota rugsėjo mėnesio vidutinė metinė infliacija sudarė 3,4 proc. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija, šiemetinį rugsėjį palyginti su pernykščiu rugsėju, sudarė 3,3 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Pagal SVKI apskaičiuotas mėnesinis (2012 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn.) vartojimo prekių ir paslaugų kainų padidėjimas sudarė 0,7 proc.

Didžiausios pasaulio ekonomikos stuburui – vidurinei klasei JAV – kyla grėsmė, praneša cnbc.com. Tai rodo ir statistika: vidurinės klasės šeimos pajamos piką pasiekė 2000 metais. Nuo tada jos yra nukritusios apie 6 proc. Tai yra blogiausias rodiklis per pastaruosius 12 metų. Dauguma verslų, kurie anksčiau įdarbindavo vidurinės klasės atstovus, dabar yra persikėlę į užjūrio valstybes arba darbo jėgą yra pakeitusios naujausiomis technologijomis. Kitas nerimą keliantis rodiklis – 5 mln.

Vidutinis statistinis darbuotojas Vilniuje turi dirbti 168,5 valandos, kad galėtų  nusipirkti naująjį „iPhone 5“, o Ciuricho gyventojas – vos 22 valandas, byloja Šveicarijos banko USB atliktas tyrimas. Naujasis „iPhone 5“ kainuos tiek, kiek dabar Amerikoje kainuoja „iPhone 4S“. Tyrimas buvo atliekamas 72 pasaulio miestuose.

„JP Morgan“ ekonomistai teigia, kad naujojo „Apple“ telefono „iPhone5“ pardavimai Jungtinių Valstijų ekonomiką galėtų kilstelti 0,5 proc. Kaip rašo „The Guardian“, prieš penkerius metus, kai tik pasirodė pirmasis „iPhone“ išmanusis telefonas, jis sulaukė tokio milžiniško pripažinimo, jog net kai kas jį vadino „Jėzaus telefonu“. Panašu, kad jo stebuklinga galia nemažėja, mat ekonomistai mano, kad jis gali gelbėti net ir JAV ekonomiką.

Krizės metais Lietuvoje darbo našumas augo stipriau nei vadinamaisiais auksiniais metais. Tai yra nemaža dalis paaiškinimo, kodėl Lietuvos įmonėms dar sekasi pakankamai sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose. Tačiau nuo 2008 metų iki 2012 metų minimali mėnesinė alga (MMA) dėl infliacijos nuvertėjo 16 proc. Apie tai žurnalo „Valstybė“ surengtoje metinėje konferencijoje kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasaulio vartotojai keičiasi, o verslas privalo suprasti veiksnius, kurie per ateinantį dešimtmetį pakeis industriją, rašo „Coca Cola“ vadovas Muhtaras Kentas BBC. Pasak M. Kento, kai jis prisijungė prie „Coca Colos“ įmonės vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje, JAV buvo panašioje situacijoje kaip ir dabar. Užsitęsusi recesija smukdė JAV pasitikėjimą, naftos kainos kilo, Amerikos darbuotojai nerimavo dėl savo ateities.

Nuo metų pradžios pardavimai devyniuose Lietuvoje veikiančiuose „McDonald's“ restoranuose augo 9 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2011 m. Šį augimą labiausiai lėmė tai, jog lankytojai vis dažniau renkasi aukštesnės kokybės ir kainos patiekalus, tokius kaip „Roadhouse Classic“ ar „Big Tasty“ mėsainiai, taip pat dažniau mėgaujasi saldumynais.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija teigia prieštaraujanti Vyriausybės siekiams padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) iki 23 proc. Gruodžio 10 d. Lietuvos profesinės sąjungos organizuoja protesto akciją „dėl nuolatinio šalies ekonominių ir socialinių problemų sprendimo Lietuvos žmonių sąskaita“. Konfederacijos teigimu, padidinus PVM brangs prekės ir paslaugos, mažės žmonių perkamoji galia, didės emigracija, tai turės neigiamų pasekmių šalies ekonomikai.

Pagrindinė europietiškų kainų, bet lietuviškų atlyginimų priežastis mūsų valstybėje yra monopolijos. Monopolijos neskatina produktyvumo bei konkurencijos ir tai atsiliepia kainoms, mano Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas. Trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje bandyta ieškoti atsakymų į klausimą, kodėl kainos Lietuvoje europietiškos, o atlyginimai – lietuviški.

Šią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad bent jau kitais metais pensijos privalo grįžti į prieškrizinį lygį. Premjeras Andrius Kubilius pabijojo garsiai prieštarauti, tačiau šalies vadovei negirdint jis pensininkams pataria džiaugtis, kad jie gyvena taip pat, kaip 2006-aisiais. Tik statistikai ir ekonomistai įsitikinę: premjeras meluoja. Pensijos nuvertėjo Sumažintos senatvės pensijos nuo 2012-ųjų turi grįžti į 2008 m. lygį. Taip A.Kubiliui pareiškė šalies vadovė.

Nors anksčiau didžiausią pasaulinio turto dalį buvo sukaupusi Europa, dabar ji pozicijas užleidžia Kinijai. Prognozuojama, kad 2015 m. Kinija turės 27 proc. pasaulio turto. Tai nustatyta lyginant šalių BVP, tačiau įvertinant valiutų kursus. Taip matuojama tarptautinė perkamoji galia, parodanti, kokia būtų turimų pinigų vertė, jeigu juos norima išleisti kitoje teritorijoje. Turtas pagal BVP vienam asmeniui 2004 metais didžiausias buvo Liuksemburge, Norvegijoje ir Šveicarijoje.

Kalbėdami apie skirtingų šalių perkamąją galią, ekonomistai mėgsta naudotis taip vadinamu „Big Mac indeksu“. Dėl visą pasaulį apraizgiusio greito maisto „McDonald's“ restoranų tinklo, kainas įvairiose šalyse tampa visai nesudėtinga. Vokiečių žurnalas „Die Welt“ turistams šį „Big Mac indeksą“ sugalvojo pristatyti kartu su gražiausiomis kelionių fotografijomis.

Nors Lietuvos gyventojų perkamoji galia stabiliai didėja, mūsų šalis išlieka tarp penkių mažiausią perkamąją galią turinčių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartus Lietuvoje 2008 metais sudarė tik 62 proc. ES vidurkio. Tačiau Lietuva gali pasidžiaugti tuo, kad pagal šį rodiklį lenkia savo kaimynes - krizės alinamą Latviją (57 proc.) ir mažai jos paliestą Lenkiją (56 proc.