pensijų kaupimas

Šiuo metu visi pensijų kaupimo fondai ir jų valdytojai Lietuvoje yra privatūs. Net jei žmogus pats nepasirenka jokio fondo, įtrauktas į kaupimą, jis atsitiktine tvarka priskiriamas vienam iš jų. Ten „Sodra“ ir perveda 3 proc. žmogaus pajamų visą likusį jo gyvenimą iki pensijos. Kiek kitaip yra Švedijoje, kurios du komerciniai bankai netiesiogiai valdo beveik 2/3 viso būsimų lietuvių pensininkų turto. Jeigu šioje šalyje darbuotojas nepasirenka, į kokį fondą pervesti 2,5 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra linkusi siūlyti, jog anksčiau laiko pasitraukti iš pensijų kaupimo antros pakopos fonduose būtų galima tik kritiniais atvejais – esant sunkiai ligai, negaliai ar paliatyvios slaugos poreikiui, sako ministras Vytautas Šilinskas.   Jo teigimu, derinant atnaujintą Pensijų kaupimo įstatymo pataisų projektą nebebūtų siūloma kaupimą leisti nutraukti, siekiant spręsti būsto problemas ar tvarkyti dantis.

Senatvės pensijos ir papildomų išmokų iš antrosios pakopos pensijų fondų tikslas yra pakeisti buvusias darbines pajamas, kurių netenkama baigus darbinę karjerą. Kuo didesnę dalį atlyginimo sudarys išmokos po išėjimo į pensiją, tuo lengviau bus verstis iš esmės pasikeitus gyvenimui. O tai tikrai bus aktualu daugeliui kaupiančių, kurių dabar yra apie 1,4 mln.

Kaupti pensijai papildomai šiais metais nusprendė 25 886 žmonės – rodo automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą rezultatai. Nuo liepos prisijungusių prie kaupimo antroje pakopoje įmokos bus pervedamos į pensijų fondus: mėnesio įmoką sudarys 3 proc. nuo kaupiančiojo atlyginimo bei papildoma valstybės paskata, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai. Šių metų pradžioje į pensijų kaupimą buvo įtraukti 59 745 žmonės. 33 859 atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai turint savo projektą dėl galimybių pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, pensijų fondų valdytojai reikalauja nepaversti jos bėdų turgaus krepšeliu. Fondų valdytojai sutinka kaupimą nutraukti tik dėl sunkios negalios ir mirtinų ligų. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad teiks daug platesnį sąrašą priežasčių dėl kaupimo nutraukimo.

Birželio 25 d. Seimas galutinai pritarė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisoms. Jomis panaikinta mokestinė lengvata gyvybės draudimui ir savarankiškam pensijų kaupimui. Taip pat sudaroma daugiau sąlygų gyventojams investuoti į įvairius finansų rinkose platinamus produktus.

Šių metų pradžioje „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą antroje pakopoje gavo 59 745 žmonės. Jei dar to nepadarėte, metas prisijungti prie savo asmeninės paskyros sodra.lt/gyventojui ir pasitikrinti, ar esate vienas iš įtrauktųjų. Apsisprendimui dėl pensijų kaupimo skiriamas pusmetis, tačiau šis terminas baigiasi jau birželio 30 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Sodra“ informuoja, kad gyventojai, šių metų pradžioje gavę pranešimus apie įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimą, iki birželio 30 dienos gali nuspręsti, ar nori kaupti pensijai papildomai.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė mano, kad Seimas ir Vyriausybė galėtų dar šios kadencijos metu pakeisti kaupimo antrojoje pensijų pakopoje sistemą. „Labai svarbu, kad dabar valdantieji iš principo jungtų didelį pagreitį, kad paskutiniais kadencijos mėnesiais atsisuktų į žmones ir patobulintų antrąją pakopą iš esmės“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

Konstitucinis teismas nusprendė, kad dėl svarbių priežasčių turi būti leista nutraukti pensijų kaupimą antroje pakopoje, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija laikosi pozicijos, kad dėl svarbių priežasčių nutraukus pensijos kaupimo antroje pakopoje sutartį anksčiau laiko žmogui neturėtų būti išmokėta įmoka iš valstybės biudžeto.

Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, nepilnamečio vaiko liga ar sunki negalia.

Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Pensijų kaupimo įstatymo pataisas: už buvo 54 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė 13.  Toliau Seimas pataisas svarstys birželio 20 dieną, sulaukęs Vyriausybės išvados, Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetų išvadų.

Neseniai Konstitucinis Teismas pripažino, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja dabartinė tvarka, kai atsiimti pensijų fonduose sukauptų pinigų negalima jokiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, ir mirtinai sergant. Teismas nepasisakė, kokiais atvejais pinigus turėtų būti galima atsiimti, dėl to turės apsispręsti Seimas.

Konstituciniam Teismui (KT) praėjusią savaitę paskelbus, jog turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimą dėl svarbių priežasčių anksčiau nei sukanka pensijos amžius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prieš siūlydama įstatymų pataisas ketina atsiklausti visuomenės ir ekspertų nuomonės. Norima diskutuoti ir išgryninti siūlymus, kokios aplinkybės turėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Konstituciniam teismui (KT) patvirtinus, kad ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją, prezidentas Gitanas Nausėda apgailestauja, jog jo prieš pusmetį teikiamam siūlymui dėl pokyčių kaupimo sistemoje buvo nepritarta. Pasak jo, tuomet priėmus pokyčius, dalies žmonių gyvenimas būtų tapęs lengvesniu. „Man tenka apgailestauti.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė tikina, kad Konstitucinio teismo (KT) sprendimas dėl Pensijų kaupimo įstatymo įneša aiškumą. Pasak jo, įstatymo reguliavimas turės būti keičiamas, tačiau dar reikia įsigilinti į KT vertinimą bei koncentruotis į apibrėžimą, kas būtų laikytina svarbiomis aplinkybėmis norint išsiimti sukauptas lėšas. „Gerai, kad turime tam tikrą aiškumą.

Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas nusprendė, kad dabartinė tvarka, kai pensijai kauptų pinigų negalima atsiimti, pavyzdžiui, net mirtinai sergant, prieštarauja Konstitucijai. Teismo vertinimu, įstatymas turi numatyti atvejus, kada tai būtų galima padaryti nelaukiant pensinio amžiaus. Už pensijų politiką atsakinga Socialinės apsaugos ministerija. Surengtoje spaudos konferencijoje jai vadovaujanti Monika Navickienė pakomentavo nutarimą.

Konstituciniam teismui (KT) nusprendus, kad Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją, opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad egzistuojanti antrosios pensijų pakopos sistema yra ydinga, o pokyčiai joje – būtini. „Gyvenimas parodė, kad automatinis arba prievartinis žmonių įtraukimas į antrąją pakopą yra ydinga praktika. Galų gale visi mato, kad net ilgai kaupus gaunama vos 2–4 proc.

Konstitucinio teismo (KT) sprendimas, kad Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją patvirtina šalies vadovo poziciją, teigia prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Anot jos, žmonės turi teisę į pensijų fonduose sukauptas lėšas, nes tai sietina su nuosavybes teise.

Paprastai, jeigu žmogus nieko nedaro, pinigų iš jo niekas nepaima. Su pensijų kaupimu yra kitaip. Į jį žmogus įtraukiamas net jei nieko nedaro ir nežino. Tokiu atveju iki pat pensijos dalis jo atlyginimo yra nuskaičiuojama, o kaupimo nutraukti ir savo pinigų anksčiau pasiimti negalima net mirtinai susirgus. Trečiadienį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nutarimą, kuriame išaiškino, kad tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Ginčai dėl antrosios pensijų pakopos tęsiasi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritarė Seimo nario liberalo Jono Varkalio siūlymui, kad pensijų sistemą reikia keisti, tačiau ministerija pasisako prieš antrosios pakopos pensijų fondų pinigų atidavimą gyventojams, nesulaukusiems pensinio amžiaus. „Antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos yra žmonių asmeninės lėšos ir yra jų nuosavybė, laikinai patikėtos pensijų fondams valdyti.

„Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų gavo 59 745 žmonės. Iki birželio 30 d. jie gali apsispręsti, ar nori dalyvauti valstybės siūlomoje papildomo kaupimo pensijai sistemoje. Skelbiama, kad kiekvienų metų sausį „Sodra“ įtraukia gyventojus į pensijų kaupimą antroje pakopoje. Į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukiami gyventojai, kuriems mažiau nei 40 metų, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupė pensijai.

Seimas antradienį po pateikimo nepriėmė prezidento Gitano Nausėdos siūlymo keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant.  Už tai, kad pataisos būtų svarstomos, balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 15, o susilaikė 42. Kitu balsavimu Seimas šalies vadovo iniciatyvas nutarė grąžinti tobulinti.

Antradienį Seimas turėtų pradėti svarstyti prezidento siūlomas įstatymų pataisas, kuriomis siūloma leisti pensiją kaupiantiems gyventojams iš pensijų fondų pasiimti ketvirtadalį sukaupto turto. Jeigu įstatymas būtų priimtas, gyventojai atsiimtų ne tik savo nuosavus pinigus, bet ir kitų žmonių mokesčiais mokėtas lėšas į pensijų fondus. Dabar atsiimti pinigų negalima Šiuo metu II pensijų pakopoje pensiją papildomai kaupia apie 1,4 mln. gyventojų, rodo „Sodros“ duomenys.

Parlamentarai ketvirtadienį nesutiko išklausyti prezidento Gitano Nausėdos atstovų dėl jo  siūlymo keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti dalį lėšų jų neapmokestinant. Įstatymų pataisų pateikimą atidėti kitai dienai paprašė prezidento siūlymą palaikantys „valstiečiai“. Seimas bendru sutarimu tam pritarė ir atidėjo klausimo svarstymą iki kito posėdžio, kuris vyks kitą antradienį.

Pakilusios prekių ir paslaugų kainos, išaugusios būsto paskolų įmokos verčia gyventojus ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Tačiau, ką daryti, jeigu taupyti nėra iš ko? Tai patiriantys gyventojai norėtų nutraukti II pakopos pensijų kaupimą, nes papildomi pinigai jos šeimai reikalingi dabar, o ne kažkada ateityje. Pensijų fondų atstovai primygtinai siūlo taupyti ir kaupti pensijai. Tačiau net jos ir sulaukę gyventojai pinigų negauna.

Artėjant Seimo rudens sesijai ir kitąmet numatytiems naujiems rinkimams, politikai vienas per kitą registruoja įstatymų pataisas, kurios patiktų kuo didesniam rinkėjų skaičiui. Fonduose pensijai kaupia daugiau kaip 1,4 mln. gyventojų. Tad pakeitimai šioje srityje aktualūs daugeliui. Kaip rodo visuomenės apklausos, daugumai gyventojų nepatinka dabartinė tvarka, kai iš karto atsiimti galima tik ribotą sumą sukauptų pinigų ir tik sulaukus pensinio amžiaus.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galimybė pensijų kaupimo fondų dalyviams kartą gyvenime išsiimti dalį lėšų paskatintų juos dalyvauti šioje sistemoje.  „Pirmiausia tai duoda, nors gal kai kam tai atrodo netikėta, – didesnį žmonių norą dalyvauti pensijų reformoje.

Programinės įrangos kūrėjas Mustafa Lietuvoje gyvena šešerius metus: iš pradžių jis mokėsi universitete, paskui įsidarbino Kaune viename iš startuolių. Vyras yra užsienietis, todėl ne itin puikiai orientuojasi Lietuvos institucijų raizgalynėje, bet neseniai susidūrė su pensijų kaupimu antroje pakopoje, nes pateko į automatinį įtraukimą. Mustafa sako nė nesupratęs, kas vyksta, kai staiga sumažėjo darbo užmokestis.

Beveik devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad turėtų būti leidžiama ne tik pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, o ir atsiimti sukauptus pinigus. Prezidentūra rudenį Seimui ketina siūlyti įteisinti galimybę pensijų kaupimo fondų dalyviams kartą per gyvenimą išsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų.

Daugelis Lietuvos gyventojų kaupia pensiją antrosios pakopos fonduose, o pensijos sulaukę – gauna atitinkamas išmokas. Tačiau jeigu mirsite anksčiau laiko, jeigu jūsų artimieji nežinos apie kaupimą arba jų visai nėra, pinigai liks fonduose arba atiteks valstybei. Kaupti pensiją fonduose žmonės buvo viliojami ir tuo, kad, kitaip nei „Sodros“ pensija, juose kaupiami pinigai esą ir paveldimi. Vis dėlto taip yra ne visada.

Prezidentūra siūlo keisti antrąją pensijų pakopą ir leisti žmonėms kartą gyvenime išsiimti ketvirtadalį pinigų, sukauptų pensijų fonde. Valdantieji ir pensijų fondų valdytojai tokius šalies vadovo siūlymus vadina populistiniais. O štai socialdemokratai sako, kad siūlymai per švelnūs – esą geriau būtų leisti pasiimti ne dalį, o visus sukauptus pinigus ir nutraukti privatų kaupimą. Apklausos rodo, kad didžioji dalis lietuvių nėra patenkinti antrąja pensijų sistemos pakopa.

Beveik devyni iš dešimties (88 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, o ir atsiimti sukauptus pinigus, naujausią apklausą skelbia portalas LRT. LRT užsakymu atliktos apklausos duomenimis, į klausimą, ar gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo, 60 proc. respondentų atsakė „tikrai taip“, 28 proc. – „greičiau taip“. Tik 6 proc. apklaustųjų su tokiu sprendimu nesutiktų: 1 proc.

 Iš automatiškai šiemet į antros pakopos pensijų fondus įtrauktų beveik 68 tūkst. gyventojų dalyvauti pensijų kaupime atsisakė 41,5 tūkst., antradienį pranešė „Sodra“. Tuo metu kaupti pensijai sutiko 25,5 tūkst., 3,1 tūkst. žmonių pasirašė naujas sutartis, nors šiais metais nebuvo įtraukti į kaupimą, o 546 žmonės sutartis sudarė savarankiškai. Metų pradžioje į kaupimą automatiškai įtraukti, tačiau norintys jo atsisakyti gyventojai „Sodrai“ apie tai pranešti privalo iki liepos 1-osios.

Iš automatiškai šiemet į antros pakopos pensijų fondus įtrauktų 68 tūkst. gyventojų apie 40 tūkst. pensijų kaupime dalyvauti atsisakė, teigia „Sodros“ atstovė. Metų pradžioje į kaupimą automatiškai įtraukti, tačiau norintys jo atsisakyti gyventojai „Sodrai“ apie tai pranešti privalo iki liepos. „Šiuo metu atsisakiusiųjų yra apie 40 tūkstančių, tikslus skaičius paaiškės liepos viduryje“, – BNS ketvirtadienį „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič.

Iš 68 tūkst. į antros pakopos pensijų fondus šiemet įtrauktų gyventojų, 38 tūkst. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, sako „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič. „Kol kas pasitraukti nusprendė 38 tūkst. žmonių, paskutinėmis dienomis tas skaičius dar gali padidėti, tačiau tie žmonės, kurie apsisprendė nedalyvauti, šiais mėnesiais tiesiog greičiau priimdavo sprendimą“, – LRT radijui pirmadienį sakė M. Kozič.

Į pensijų kaupimą šiemet įtraukti gyventojai iki birželio pabaigos turi laiko apsispręsti, ar kaupti antroje pensijų pakopoje. Nieko nedarius, visą likusią darbinę karjerą nuo darbo užmokesčio bus nuskaičiuojamos įmokos į pensijų fondą, tad alga į rankas bus mažesnė.

Tūkstančiams gyventojų liko mažiau nei 2 mėnesiai iki birželio pabaigos apsispręsti dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime. Šį sprendimą turi priimti žmonės, kurie sausį buvo įtraukti į kaupimą automatiškai. Jeigu neatsisakysite kaupimo, iki pensijos gausite mažesnę algą, nes dalis jos bus pervedama į pensijų fondus.

Senatvės pensininkai Lietuvoje sudaro daugiau kaip penktadalį visų gyventojų, tačiau kas antras visuomenės narys nežino, kas tiksliai sudaro šalies pensijų sistemą. Pusė „Vilmorus“ apklausoje sudalyvavusių gyventojų pensijų sistemai teisingai priskyrė „Sodrą“ bei II ir III pakopos pensijų fondus, kai pusė ne tik neatmetė gana egzotiškų variantų, bet ir prisipažino apie tai nežinantys, rašoma komunikacijos agentūros „Idea Prima“ atsiųstame pranešime žiniasklaidai. 50 proc.

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė nagrinėti, ar aukščiausiam šalies įstatymui neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymas, nenumatantis sąlygos gyventojui nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Prašymą, kurį teismui pateikė 39 Seimo opozicijos nariai, tirti nuspręsta ketvirtadienį, pranešė KT. Anot pranešimo, Seimo nariai kelia klausimą, kodėl įstatyme tarp pensijų kaupimo pabaigos sąlygų nenumatytas sutarties nutraukimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad siūlomos lankstesnes sąlygos naujai į antros pakopos pensijų fondus įtraukiamiems žmonėms nereiškia sistemos reformos, tačiau sprendžia pagrindines visuomenės keltas problemas.   Pasak Monikos Navickienės, dėl šią savaitę pristatytų pasiūlymų laukia diskusijos tiek su socialiniais partneriais, tiek Seime.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija antradienį kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ragindama kuo greičiau diskusijoms Trišalėje taryboje pateikti pasiūlymus dėl numatomos kai kurių mokesčių ir pensijų kaupimo pertvarkos.

Nuo darbuotojų iki darbdavių organizacijų, nuo bankų, pensijų fondų iki valdžios atstovų – visi, kas tik netingi, viešai reiškia susirūpinimą dėl pensijų Lietuvoje ir vis siūlo naujus būdus, kaip sukaupti didesnę senatvės finansinę pagalvę, kol dabar naudojami mechanizmai vis dar kritikuojami.

Laukiant galimo Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo dėl kaupimo antros pakopos pensijų kaupimo fonduose, sistemos judinti nereikia, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė. KT išvados prašo Seimo opozicija.  „Kol KT pateiks atsakymus į keliamus klausimus, nėra racionalu imtis esminių nuostatų keitimo ir dar vieną kartą reformuoti daug kartų reformuotą kaupimo sistemą“, – BNS ketvirtadienį teigė M. Lingė.

Seimo opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai sako, kad gyventojams nereikėtų leisti bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos. Tačiau jie siūlo nuo kitų metų sausio leisti jiems  neterminuotai stabdyti įmokų mokėjimą.

2000-aisiais, kai Lietuvoje buvo įgyvendinta pirmoji pensijų reforma ir įvestas pensijų kaupimas, Lietuvos ekonomika vis dar vadavosi iš sovietinio palikimo, savo komentare spaudai sako Andrius Romanovskis. Vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių svyravo vos apie 380 eurų, o emigracijos srautas į ekonomiškai stiprias šalis buvo didžiulis iššūkis darbo rinkai.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu kilus diskusijų dėl automatinio gyventojų įtraukimo į antros pakopos pensijų fondus ir galimos sistemos pertvarkos, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sako nepritarianti esminėms permainoms, bet naujų sprendimų, jos žodžiais,  ieškoti reikia.  „Negali taip būti, kad ir pati valstybė skiria (lėšų kaupimui – BNS), ir žmonės skiria, bet iš to nieko gero negauna žmogus, išėjęs į pensiją.

Vis garsiau diskutuojama apie galimybę atsisakyti automatinio įtraukimo į II pakopos pensijų kaupimą ir sudaryti galimybę daliai asmenų iš jo pasitraukti savo noru. Ar matysime dar vieną reformą ir ar reikėtų priimti Estijos modelį, naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje atsakė socialdemokratas Algirdas Sysas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visuomeninis patarėjas Audrius Bitinas.

Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik 33 proc. gavėjų. Jeigu nieko nedarys, gyventojai bus automatiškai įtraukti į kaupimą ir iki pensijos gaus mažesnę algą – dalis jos bus pervedama į pensijų fondus.