pelnas

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma trąšų prekybos ir agroverslo grupė „Agrochema“ pernai uždirbo 10,96 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno – 2,8 karto daugiau nei 2021 metais (3,85 mln. eurų). Grupės pajamos per metus padidėjo 63 proc. iki 510 mln. eurų, kai užpernai jos siekė 310 mln. eurų, rodo Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos. Grupė akcininkams pernai skyrė 2,3 mln. eurų dividendų, užpernai jų nemokėjo.

Vilniaus krovinių gabenimo ir ekspedijavimo bendrovės „Magnus logistics“ grynasis pelnas pernai išaugo 70 kartų iki 1,87 mln. eurų (2021 metais – 26,8 tūkst. eurų). Bendrovė per metus gavo 83,7 mln. eurų pajamų, arba 38 proc. daugiau (60,4 mln. eurų), rodo įmonės ataskaitos, pateiktos Registrų centrui. Gerus finansinius rezultatus lėmė palanki ekonominė situacija ir svyruojančios kainos pasaulyje, teigia „Magnus logistics“. Bendrovė šiemet planuoja gauti dar daugiau pajamų nei pernai.

Ivano Paleičiko vaikų kontroliuojama kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninės prekybos įmonė „Fleet union“ pernai gavo 381 mln. eurų pajamų, arba 48 proc. daugiau nei 2021 metais (256,9 mln. eurų). Beveik visos pajamos (380,9 mln. eurų) gautos iš tarpininkavimo ir pardavimo Lietuvoje, teigiama Registrų centrui pateiktose 2022-ųjų ataskaitose. „Fleet union“ nurodo, kad 2023 metais ketina didinti pardavimus ir plėsti klientų aptarnavimo geografiją.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Pieno žvaigždės“ per tris šių metų mėnesius uždirbo 2,8 mln. eurų grynojo pelno, kai pernai tokiu pat metu patyrė 2,5 mln. eurų nuostolį. Bendrovė šiemet gavo 45,7 mln. eurų pajamų – 2,8 proc. mažiau nei pernai sausį-kovą (47 mln. eurų), preliminarius rezultatus per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.  Įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pirmąjį ketvirtį buvo 4,6 mln.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 12,9 mln. eurų grynojo pelno, kai pernai tuo pačiu metu nuostolis siekė 2 mln. eurų.  Pelną daugiausiai lėmė didesnės elektros perdavimo pajamos, sumažėjusi elektros kaina ir technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos, penktadienį pranešė „Litgrid“.  Bendrovė per  tris šių metų mėnesius gavo 86,8 mln. eurų pajamų, arba 28 proc. daugiau nei prieš metus.

Valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) pajamos pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, išaugo 31 proc. iki 3,618 mln. eurų (pernai – 2,764 mln. eurų), įmonė patyrė 29 tūkst. eurų nuostolių (102 tūkst. eurų pelno), penktadienį pranešė bendrovė.   Pernai 1,1 mln. eurų grynojo pelno gavusio Telecentro valdyba pritarė, kad valstybei už 2022 metus būtų išmokėta 940 tūkst. eurų dividendų.  Pernai už 2021 metus įmonė išmokėjo 7,639 mln.

Italijos prabangių sportinių automobilių gamintoja „Ferrari“ pagerino visus pagrindinius pirmojo metų ketvirčio finansinius rodiklius bei patvirtino prognozes einamiesiems metams. Šiaurės Italijos Maranelo mieste įsikūrusi „Ferrari“ pranešė pardavimų pajamas sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išauginusi 20 proc. iki 1,43 mlrd. eurų, suderintą pelną iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) – 25 proc. iki 385 mln. eurų, grynąjį pelną – 24 proc.

Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų energetikos milžinė „Shell“ pranešė pirmojo metų ketvirčio grynąjį pelną išauginusi daugiau nei penktadaliu, ketinanti per artimiausius tris mėnesius išpirkti akcijų už 4 mlrd. JAV dolerių. Anot pranešimo, grynasis pelnas sausio-kovo mėnesiais siekė 8,71 mlrd. dolerių, buvo 22 proc. solidesnis nei prieš metus, bet 16 proc. kuklesnis nei ankstesnį metų ketvirtį.

Vokietijos automobilių pramonės milžinė „Volkswagen“ ketvirtadienį pranešė apie pirmojo metų ketvirčio grynojo pelno kritimą 30 proc. iki 4,73 mlrd. eurų dėl apskaitos poveikio, nors pardavimai ir pajamos augo. Bendrovė nurodė, kad jos veiklos pelnas sunyko 31 proc. iki 5,75 mlrd. eurų, o jo maža – nuo 13,3 proc. iki 7,5 procento. Tuo tarpu pardavimų pajamos augo 21,5 proc. iki 76,2 mlrd. eurų, automobilių pristatymams didėjus 7,5 proc. iki 1,8 mln., o vien tik elektromobilių – 42 proc.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Omniva LT“ pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį augo 10,4 proc. iki 6,8 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas augo 2,7 proc. ir siekė 568 tūkst. eurų, pranešė bendrovė. „Istoriškai pirmasis metų ketvirtis būna vienas iš geriausių metų, o prie geresnių rezultatų prisidėjo ir mažesnės nei tikėtasi energetinių kaštų išlaidos – kuras, dujos, elektra.

„Luminor“ bankas pirmąjį ketvirtį trijose Baltijos šalyse uždirbo 60,3 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus daugiau nei pernai tuo pat metu, kai jo pelnas buvo 15 mln. eurų.

Didžiausio pasaulyje kavinių tinklo operatorei – JAV „Starbucks Corp.“ grynąjį pelną antrąjį savo finansinių metų ketvirtį pavyko išauginti 35 proc., o įplaukos ir suderintas pelnas pranoko rinkos lūkesčius. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, grynasis pelnas išaugo nuo 674,5 mln. iki 908,3 mln. dolerių. Suderintas pelnas akcijai padidėjo iki 0,74 dolerio. Įplaukos ūgtelėjo 14 proc. iki 8,72 mlrd. dolerių.

Baltijos valstybėse veikianti Latvijoje registruota ne gyvybės draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) pranešė per praėjusius metus uždirbusi 9,303 mln. eurų grynojo pelno – 12,3 proc. daugiau nei užpernai. Pernai Baltijos šalyse pritraukta 262 mln. eurų draudimo įmokų – 20 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Lietuvoje pasirašytų įmokų suma augo 26 proc. iki 140,7 mln. eurų Latvijoje – 13 proc. iki 90,7 mln. eurų, Estijoje – 15 proc. iki 30,6 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 3,814 mlrd. eurų – 7,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia Finansų ministerija. Jos duomenimis, šiemet sausį-kovą valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 4,594 mlrd. eurų – 8,5 proc. daugiau nei per pirmus tris 2022 metų mėnesius. Tai sudarė 24,5 proc. patvirtinto metinio pajamų plano. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 2,943 mlrd. eurų – 7,83 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

SBA tekstilės įmonių grupė „Utenos trikotažas“ per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 6,1 mln. eurų pajamų – 29,8 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai.  Pasak įmonės atstovų, tokius rezultatus lėmė makroekonominiai pokyčiai, mažėjančio vartojimo tendencija pagrindinėse eksporto rinkose, pranešė „Utenos trikotažas“. „Šiuo metu tekstilės sektorius, kaip ir visa pramonė Lietuvoje, susiduria su išties nemenkais iššūkiais – dėl mažėjančio vartojimo eksporto rinkose, ypač Vokietijoje ir Skandinav...

Investicijų į informacinių technologijų verslus bendrovė „INVL Technology“ per tris šių metų mėnesius patyrė 0,37 mln. eurų nuostolį. Pernai tuo pačiu metu buvo gauta 0,7 mln. eurų  grynojo pelno. Metų pradžios rezultatui įtaką padarė pernai tuo pačiu metu negaliojęs ir vėliau atstatytas sėkmės mokesčio atidėjinys, penktadienį pranešė „INVL Technology“. Bendrovės nuosavas kapitalas pirmąjį siekė 37,9 mln. eurų, o jo vertė akcijai – 3,14 euro – nuo metų pradžios sumažėjo 0,97 proc.

Vienas didžiausių Lietuvoje SEB bankas pirmąjį ketvirtį uždirbo 75,6 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 85 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (40,9 mln. eurų), trečiadienį pranešė bankas.    SEB banko grupės pajamos per ketvirtį siekė 120,8 mln. eurų – beveik 1,8 karto daugiau nei pernai (68,9 mln. eurų).  Banko turtas kovo pabaigoje buvo 12,9 mlrd. eurų (11 mlrd. eurų), indėlių portfelis – 10,9 mlrd. eurų (9,7 mlrd.

Smarkiai sumažėjus krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos koncerno „Achemos grupė“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė „Klasco“ pernai patyrė 4,1 mln. eurų nuostolį. 2021 metais jos pelnas iki mokesčių siekė 2,7 mln. eurų. Įmonė praėjusiais metais gavo 38,3 mln. eurų pajamų, arba 17,2 proc. mažiau (2021 metais 46,3 mln. eurų), o jos krovinių srautai mažėjo 22,1 proc. – nuo 12,2 mln. iki 9,5 mln.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kartu su ekspertais pirmadienį diskutuos dėl laikinojo bankų solidarumo įnašo. Savo pozicijas parlamentarams pristatys bankų, verslo atstovai.   „Kai toks svarbus klausimas, reikia visus išgirsti“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.  Pasak jo, Seimas projekto plenariniame posėdyje imsis ketvirtadienį, nes komitetas dėl jo sprendimą priims tik trečiadienį.

Bankams Lietuvoje uždirbant rekordinius pelnus aiškėja ir kaip jie atsirado. Štai Generalinė prokuratūra pernai bankams turėjo sumokėti beveik 80 tūkstančių eurų vien už tai, kad bankas tiesiog pasaugojo prokuratūros pinigus. Bankai teisinasi, neva tai įprasta apmokestinimo praktika, mat buvo neigiamos palūkanos, nors patys už neigiamas palūkanas paskolų turėtojams neprimokėjo.

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“, šiemet kelis kartus mažusi jų kainas, grynąjį pelną pirmąjį metų ketvirtį sumažino beveik ketvirtadaliu, o įplaukoms apytikriai tiek pat augus, tačiau nepateisinus rinkos lūkesčių. Anot bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grynasis pelnas sumenko nuo 3,32 mlrd. iki 2,51 mlrd. dolerių, arba nuo 0,95 iki 0,73 dolerio akcijai.

Nyderlandų alaus gamybos milžinė „Heineken“, antra pagal dydį pasaulyje, pranešė grynąjį pelną pirmąjį metų ketvirtį sumažinusi 3,4 proc. ir, nepaisant to, nekeičianti prognozių visiems 2023-iesiems. Anot pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grynasis pelnas sumenko nuo 417 mln. iki 403 mln. eurų, įplaukoms augus 9,2 proc. iki 6,989 mlrd. eurų. Kiekybine išraiška pardavimai sumenko 3 proc., o vien tik  „Heineken“ prekės ženklo – padidėjo 2,3 procento.

„Netflix“ abonentų skaičius pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė rekordinius 232,5 mln., pranešė bendrovė, o pradedamas įgyvendinti prenumeratos plano su reklama pasiūlymas sulaukia sėkmės tarp žiūrovų. Srautinės televizijos milžinės pelnas pirmąjį ketvirtį siekį 1,3 mlrd. JAV dolerių, kaip ir prognozavo analitikai.

Didžiausia Didžiosios Britanijos mažmenininkė, prekybos centrų grupė „Tesco“, ketvirtadienį pranešė, kad jos metinis grynasis pelnas sumažėjo perpus, nes sparčiai didėjanti infliacija padidino išlaidas ir sumažino parduodamų prekių kiekį. Pelnas atskaičius mokesčius per 12 mėnesių iki vasario pabaigos sumažėjo iki 745 mln. svarų (930 mln. JAV dolerių), teigiama „Tesco“ pranešime.

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Rokiškio sūris“ dividendams šiemet ketina skirti 5,25 mln. eurų – 15 centų akcijai. Tokį siūlymą bendrovės valdyba patvirtino penktadienį, dėl jo dar spręs įmonės akcininkai balandžio 28 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Rokiškio sūris“.  Nepriklausomų valdybos narių tantjemoms siūloma skirti 30 tūkst. eurų.  „Rokiškio sūrio“ grupė pernai uždirbo 12,5 mln. eurų – 22,6 karto daugiau nei užpernai (553 tūkst.

Investicijų į informacinių technologijų verslus bendrovė „INVL Technology“ per praėjusius metus gavo 2,1 mln. eurų grynojo pelno – 19,3 proc. mažiau nei 2021 metais. Įmonės vadovaujantysis partneris Kazimieras Tonkūnas sakė, kad pasaulyje 2022 metais kritusi technologinių bendrovių vertė bei išaugę kapitalo kaštai turėjo neigiamos įtakos ir „INVL Technology“ valdomam turtui. „Kita vertus, pozityviai nuteikia valdomų įmonių veiklos perspektyvos.

Italijos padangų gamintoja „Pirelli & C S.p.A.“ grynąįį pelną 2022-aisiais, žaliavų kainų šuolio fone, padidino 35,5 proc. iki 435,9 mln. eurų. Produkcijos kainų didinimas lėmė įplaukų augimą 21,4 proc. iki 6,616 mlrd. eurų. Pelno iki mokesčių ir palūkanų (EBIT) marža siekė 14,8 proc., pranešė bendrovė. Šiemet „Pirelli“ iki 6,6 mlrd. eurų įplaukų, 14-14,5 proc. EBIT maržos. „Pirelli“ rinkos kapitalizacija nuo šių metų pradžios padidėjo beveik 13 proc. iki apytikriai 4,7 mlrd. eurų.

Latvijos vandens pramogų parko „Livu Akvaparks“ operatorė „Akvaparks“ pranešė 2022-aisiais gavusi 5,159 mln. eurų pajamų – aštuonis kartus daugiau nei užpernai. Pranešime pažymima, jog praėjusių metų įplaukos, taip pat ir pelnas – rekordiniai nuo įmonės veiklos pradžios. Pernai sulaukta 194,4 tūkst. lankytojų – 5,5 karto daugiau nei užpernai, nors 15 proc. mažiau nei ikipandeminiais 2019-aisiais. 2000-aisiais veiklą pradėjusios „Akvaparks“ akcinis kapitalas yra 4,13 mln. eurų. 66,5 proc.

„Volkswagen“ ir „Audi“ automobilių prekybos ir remonto grupės „Moller Auto“ Baltijos šalyse grynasis pelnas pernai padidėjo 51 proc. iki 8,3 mln. eurų (2021 metais – 5,5 mln. eurų), grupė gavo 315,4 mln. eurų pajamų – 19 proc. daugiau (265 mln. eurų), pranešė „Moller Auto“. Bendrovė pranešė, kad naujų automobilių pardavimai sudaro didžiausią grupės apyvartos dalį, o jų paklausa pernai padidėjo 12 proc. Tuo metu naudotų automobilių paklausa augo 39 proc.

Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus 468 mln. eurų neaudituoto pelno – 42,7 proc. (beveik 140 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais, Lietuvos banko vadovas sako, kad jo augimą lėmė įvairios išskirtinės aplinkybės, palūkanų normų augimas. Pasak Gedimino Šimkaus, tai ir toliau daro įtakos bankų veiklai – jų pajamos ir pelnas sparčiai auga ir šiemet.  „Tai lėmė įvairios aplinkybės, išskirtinės aplinkybės ir jos toliau turi tą įtaką.

Lietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo 468 mln. eurų neaudituoto pelno – 42,7 proc. (beveik 140 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais, pranešė Lietuvos bankas (LB).  Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 10,7 mln. eurų nuostolį. Grynosios bankų palūkanų pajamos pernai siekė 811 mln. eurų – 55,9 proc. (291 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais.

Vienos didžiausių korpusinių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Vilniaus baldų“ grupės 2023 finansinių metų šešių mėnesių pardavimai šiek tiek sumenko, nuostolis perkopė 2 mln. eurų.  Pusmečio pajamos sudarė 48,869 mln.eurų – šiek tiek mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (49,781 mln. eurų), tačiau grynasis nuostolis siekė 2,048 mln. eurų, kai tuo pačiu metu pernai grynasis pelnas siekė 6,808 mln. eurų, pranešė bendrovė.

Pieno perdirbimo grupės „Žemaitijos pienas“ grynajam pelnui pernai sumažėjus dukart iki 3,9 mln. eurų, įmonės valdyba siūlo dividendų nemokėti.  Dėl to įmonės akcininkai spręs balandžio 21 dieną susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.  Iš viso akcininkai turės nuspręsti dėl 82,35 mln. eurų paskirstytino pelno. Iš jo 10 mln. eurų siūloma paskirti į rezervą savoms akcijoms įsigyti, o 200 tūkst. eurų – darbuotojų premijoms. Į kitus metus būtų perkelta 72,15 mln.

Antra pagal dydį Europoje drabužių mažmenininkė „Hennes & Mauritz“ (H&M), turinti parduotuvių tinklą ir Lietuvoje, pranešė grynojo pelno per pirmąjį savo finansinių metų ketvirtį, kuris baigėsi vasario pabaigoje, susižėrusi 2,5 karto daugiau nei prieš metus. Toks rezultatas pranoko analitikų lūkesčius. Pasak Švedijos bendrovės pranešimo, grynasis pelnas ūgtelėjo nuo 217 mln. iki 541 mln. Švedijos kronų (47,9 mln. eurų), įplaukoms didėjus 12 proc. iki 54,87 mlrd. kronų (4,86 mlrd.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos pernai, palyginti su 2021 metais, augo 1,6 karto iki 405,2 mln. eurų. Elektroniniai pinigai – elektroninėse kortelėse esanti informacija apie sąskaitose esančių pinigų likučius Mokėjimo operacijų suma buvo 1,3 karto didesnė nei užpernai ir siekė 110 mlrd. eurų, pranešė Lietuvos bankas (LB). Pranešama, kad 2022 metų pabaigoje licencijas turėjo 131 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga.

Kaune veikiančios elektronikos produktų gamybos įmonės „Kitron“ pajamos pernai augo 22,4 proc. iki 124,8 mln. eurų, o pelnas iki mokesčių – 41,6 proc. iki 10,9 mln. eurų „Kitron“ Lietuvoje vadovas Mindaugas Šeštokas teigė, jog 2022-ieji įmonei tiek Lietuvoje, tiek grupės mastu buvo augimo metai, „Kitron“ Lietuvoje pasiekė rekordines pardavimo pajamas.

Estijos pramonės gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas krenta antrą mėnesį iš eilės. Vien tik vasarį jis smuktelėjo 0,2 proc., rodo pirmadienį nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Šio kainų indekso metinis prieaugis sumenko nuo 12,7 proc. sausį iki 11,6 proc. vasarį. Anot pranešimo, indeksą vasarį smukdė pigusi medienos apdirbimo pramonės ir elektronikos pramonės produkcija, taip pat popierius bei gaminiai iš jo.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo grupė „Žemaitijos pienas“ per praėjusius metus, preliminariais duomenimis, gavo 263,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 31 proc. daugiau nei 2021-aisiais (201,2 mln. eurų). Grupės neaudituotas grynasis pelningumas pernai siekė 1,5 proc.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pranešė per praėjusius metus gavusi 500,17 mln. eurų įplaukų – 2,5 karto daugiau nei 2021-aisiais, grynąjį nuostolį sumažinusi 60 proc. iki 54,219 mln. eurų. Pelnas iki mokesčių, palūkanų, amortizacijos, nuomos išlaidų atskaičiavimų (EBITDAR) išaugo nuo 0,3 mln. eurų iki 129,7 mln. eurų. Keleivių pervežimo pajamų pernai gauta apytikriai 400 mln.

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdoma vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“ praėjusiais metais patyrė 5,2 mln. eurų nuostolių – 2,6 karto daugiau nei 2021 metais. Įmonės apyvarta praėjusiais metais sumažėjo 1,5 karto iki 21 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Snaigė“.  Pasak jos vadovo Mindaugo Sologubo, kritusi apyvarta yra ir karo bei išteklių, transporto, energijos brangimo pasekmė.

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupė „Linas Agro Group“ per šešis 2022–2023  finansinių metų mėnesius gavo 1,1 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 33 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Grynasis pelnas išaugo 2,8 karto iki beveik 45 mln. eurų. Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė beveik 74 mln. eurų – 77 proc. daugiau, pranešė grupė.

SBA grupės valdomos tekstilės grupės „Utenos trikotažas“ konsoliduotos pajamos pernai siekė 34,5 mln. eurų – 13,4 proc. daugiau nei 2021 metais. Vien „Utenos trikotažo“ bendrovės pajamos augo 12,5 proc. iki 31,6 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje krematoriumą bei ritualinių laidojimo paslaugų teikėją „Rekviem LT“ valdanti bendrovė „K2 LT“,  preliminariais duomenimis, pernai gavo 2,2 mln. eurų pajamų, arba 12 proc. mažiau nei 2021 metais, kai apyvarta siekė 2,5 mln. eurų. Bendrovė uždirbo 0,72 mln. eurų pelno – 38 proc.

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pernai Baltijos šalyse uždirbo 50,8 mln. eurų grynojo pelno, o vien ketvirtąjį ketvirtį – 13,3 mln. eurų. 2021 metais bankas buvo uždirbęs 55 mln. eurų grynojo pelno, o vien ketvirtąjį ketvirtį – 10,3 mln. eurų. Banko pajamos pernai siekė 168,2 mln. eurų (12 proc. daugiau nei 2021 metais), o ketvirtąjį ketvirtį – 46,4 mln. eurų (10 proc. daugiau).  Metinis banko nuosavo kapitalo grąžos (ROE) rodiklis buvo 12,4 proc.

„MG grupės“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ per praėjusius metus uždirbo 18,5 mln. eurų konsoliduoto pelno iki mokesčių, arba 40 proc. daugiau nei 2021 metais, kai pelnas siekė 13,2 mln. eurų. Grupės koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 38,7 mln. eurų – 13,6 proc. daugiau nei 2021-aisiais, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė grupė.

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Pieno žvaigždės“ praėjusiais metais patyrė 5,3 mln. eurų nuostolių, kai 2021 metus buvo uždirbusi 1,3 mln. eurų grynojo pelno. Preliminariais neaudituotais duomenimis, įmonės pardavimų pajamos per augo 15,8 proc. iki 204,6 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) buvo 0,5 mln. eurų, kai 2021 metais jis siekė 7,3 mln. eurų.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ pernai uždirbo 293,4 mln. eurų grynojo pelno, arba 83,1 proc. daugiau nei užpernai, kai jis siekė 160,2 mln. eurų.  Už 2022 metus grupė akcininkams ketina išmokėti iš viso 90,3 mln. eurų dividendų, arba 1,248 euro dividendą už akciją, tačiau dėl dividendų už antrąjį pusmetį – 0,624 euro už akciją – sprendimą dar turės priimti akcininkai kovo 30 dieną. Už pirmąjį pusmetį jau išmokėta 45,2 mln. eurų dividendų, arba 0,624 euro už akciją.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ praėjusiais metais gavo 203,2 mln. eurų – 24,5 proc. daugiau nei 2021 metais.  Grupės grynasis pelnas sumenko 14,5 proc. iki 10,6 mln. eurų, o pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA) mažėjo 10 proc. ir siekė 21,4 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Grigeo“. Vien bendrovės „Grigeo“ pardavimai pernai augo 33,8 proc. iki 90,5 mln. eurų.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ paskutinio praėjusių metų ketvirčio pajamos, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, augo 28 proc. iki 2,158 mlrd. JAV dolerių.