pelnas

Kol dalis vilniečių nuo kamščių ir nepatogumų per NATO viršūnių susitikimą buvo pabėgę į sodybas ar pajūrį, į Vilnių atvykę užsienio svečiai ir žurnalistai vakarais ėjo į Vilniaus gatves ir barus, skubėjo ragauti lietuviškų cepelinų, šaltibarščių, gėrė alų, skanavo keptą duoną. Tačiau keli tūkstančiai atvykėlių restoranų apyvartų neišgelbėjo – vieno restoranų tinklo vadovas, sako, kad dėl ribojimų Vilniuje jie prarado šimtus tūkstančių eurų pajamų.

JAV technologijų milžinės „Apple“ produktų prekybos, techninio aptarnavimo ir priežiūros įmonė „iDeal“ pernai uždirbo 1,32 mln. eurų grynojo pelno – 14 proc. daugiau nei 2021aisiais (1,16 mln. eurų). Įmonė skelbia, kad tai buvo geriausi jos rezultatai. „iDeal“ pajamos praėjusiais metais augo 28 proc. iki 46,6 mln. eurų (2021 metai – 36,4 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos.

Verslininko Arūno Martinkevičiaus valdoma SBA grupė 2022 metais patyrė 4 mln. eurų nuostolį, kai 2021 metais buvo uždirbusi 10 mln. eurų pelno. Grupės pajamos augo 9 proc. iki 440,5 mln. eurų (2021 metais jos siekė 404 mln. eurų). Grupės viceprezidentė Jolanta Grašienė teigė, kad pelningumo rodiklius neigiamai paveikė karo Ukrainoje pasekmės, augusios žaliavų ir energijos sąnaudos. „Karas, energetikos ir žaliavų kainų šokai smarkiai veikė visų, o ypač SBA gamybinių įmonių veiklą.

Savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pajamos pernai augo trečdaliu iki 1,3 mlrd. eurų, jos uždirbo 4,8 mln. eurų pelno, kai prieš metus nuostolis siekė 5,1 mln. eurų, skelbia Valdymo koordinavimo centras. Iš viso pelningai dirbo mažiau nei pusė – 113 iš 235 įmonių, o kai kuriose Lietuvos savivaldybėse nebuvo nė vienos pelningai dirbusios. Iš viso tik 37 įmonės, kurios sudaro vos 15 proc. bendro SVĮ portfelio, išmokėjo dividendus.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė pernai uždirbo 1,2 mln. eurų audituoto grynojo pelno – beveik 20 kartų mažiau nei 2021 metais, kai uždirbta 23,5 mln. eurų. Grupės 2022 metų pajamos siekė 434,1 mln. eurų – 6,7 proc. mažiau (465,1 mln. eurų), antradienį pranešė LTG. Pasak pranešimo, bendrovė dividendų valstybei šiemet nemokės.  Įmonės vadovas Egidijus Lazauskas sako, kad LTG pavyko išlaikyti finansinį stabilumą, nepaisant daugybės sukrėtimų.

Švedijos sunkvežimių ir autobusų gamintojos „Scania“ atstovė Lietuvoje „Scania Lietuva“ 2022 metais uždirbo 5 mln. eurų grynojo pelno – 43 proc. daugiau nei 2021 metais, kai bendrovė gavo 3,5 mln. eurų pelno. „Scania Lietuvos“ pajamos 2022 metais siekė 80,4 mln. eurų ir buvo 15 proc. didesnės nei 2021 metais, kai siekė 70 mln. eurų, teigiama įmonės Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Anot bendrovės, išaugusios pardavimų apimtys lėmė ir didesnes administracines sąnaudas.

Mėsos perdirbimo bendrovė „Krekenavos agrofirma“ pernai uždirbo 2,3 mln. eurų grynojo pelno – 6,4 proc. daugiau nei 2021 metais (2,2 mln. eurų). Įmonė šiemet tikisi išlaikyti tokius pat rezultatus Bendrovės pajamos pernai augo 28,7 proc. iki 171,075 mln. eurų (132,882 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateiktos įmonės ataskaitos.

Panevėžio dyzelinio kuro eksportuotoja bendrovė „Naftėnas“ pernai gavo 192,3 mln. eurų pajamų arba 2,5 karto daugiau nei 2021 metais (78,4 mln. eurų). Šiemet dėl nutrūkusių pardavimo į Ukrainą ir stambaus kliento bankroto tikimasi kuklesnių rezultatų. Įmonės grynasis pelnas praėjusiais metais augo keturgubai iki 4,1 mln. eurų, kai 2021-aisiais jo gauta 0,99 mln. eurų, rodo Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos.  Šiemet „Naftėnas“ tiksi gauti bent 100 mln.

Didžiausios pasaulyje sporto prekių gamintojos „Nike“ įplaukos per praėjusius jos finansinius metus, pasibaigusius gegužės pabaigoje, išaugo 10 proc. iki 51,2 mlrd. JAV dolerių, tačiau grynasis pelnas sunyko 16 proc. iki 5,1 mlrd. dolerių. Bendrovės pranešime nurodoma, jog paskutinio finansinių metų ketvirčio grynasis pelnas krito 28,5 proc. iki 1,03 mlrd. dolerių, arba 0,66 dolerio akcijai. Pardavimų pajamos kovo-gegužės mėnesiais buvo 5 proc. solidesnė nei prieš metus – 12,83 mlrd. dolerių.

Švedijos kapitalo mažmeninės prekybos įrangos ir baldų gamybos bendrovė „ROL Lithuania“ 2022 metais uždirbo 3,1 mln. eurų grynojo pelno – 15 proc. daugiau nei 2021 metais, kai jis buvo 2,7 mln. eurų.  Bendrovės pajamos augo 9 proc. iki 118,4 mln. eurų (2021 metais – 108,3 mln. eurų), rašoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. „ROL Lithuania“ teigimu, apyvartos augimui didelės įtakos turėjo ekonominė situacija, aukšta infliacija.

Alkoholinių gėrimų importuotoja ir platintoja „Amber distribution Lietuva“ 2022 metais uždirbo 5,1 mln. eurų grynojo pelno – 31 proc. daugiau nei 2021 metais, kai jis siekė 3,9 mln. eurų. Bendrovės pardavimų pajamos siekė123,9 mln. eurų – 6 proc. mažiau nei 2021 metais, kai jos buvo 132 mln. eurų, rašoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Volstryto analitikai pranašauja, jog JAV kompanijų pelnas balandžio-birželio mėnesiais mažės trečią metų ketvirtį iš eilės, tačiau po to pradės augti. Agentūros „FactSet“ kalbinti analitikai prognozavo, jog „S&P 500“ indeksą sudarančių kompanijų pelnas akcijai antrąjį šių metų ketvirtį bus vidutiniškai 6,5 proc. kuklesnis nei prieš metus. Jei tokia prognozė išsipildys, tai būtų didžiausias pelno kritimas nuo pirmųjų pandemijos metų (2020-ųjų) antrojo ketvirčio, kai jis siekė 31,6 procento.

„MG grupei“ priklausanti gėrimų gamintoja „MV Group Production“ pernai uždirbo 4,18 mln. eurų grynojo pelno – 5,9 proc. mažiau nei 2021 metais (4,44 mln. eurų). Bendrovė sako jaučianti karo Ukrainoje pasekmes, tačiau šiemet tikisi stabilių rezultatų. Bendrovės pajamos pernai augo 18,9 proc. iki 83,5 mln. eurų (70,2 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateiktos įmonės ataskaitos.

Suomijos kapitalo Alytaus medienos produktų gamybos bendrovė „Stora Enso Lietuva“ pernai uždirbo 3 mln. eurų grynojo pelno – 66 proc. mažiau nei 2021 metais, kai jis siekė 8,9 mln. eurų.  Bendrovės pajamos augo 31 proc. iki 99,6 mln. eurų (2021 metais – 76 mln. eurų), rašoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Cigarečių gamybos bendrovė „Philip Morris Lietuva“ pernai uždirbo 8,5 mln. eurų grynojo pelno – 20 proc. mažiau nei 2021 metais (10,7 mln. eurų). Įmonės pardavimo pajamos augo 0,5 proc. iki 78,8 mln. eurų (2021 metais – 78,4 mln. eurų), rašoma bendrovės Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Pernai „Philip Morris Lietuva“ pagamino 35 mlrd. cigarečių – 5 proc. daugiau nei 2021 metais, o pjauto tabako gamyba eksportui išliko tokia pati – 0,9 tūkst. tonų. 2022 metais buvo pagaminta 4,7 mlrd.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 258,4 mln. eurų pelno – beveik 2,6 karto daugiau negu pernai tuo pačiu laiku, kai bankų pelnas siekė beveik 100 mln. eurų.  Pelningai dirbo 15 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – keturi, penktadienį panešė Lietuvos bankas (LB)  Palūkanų pajamos šiemet padidėjo daugiau nei 2,5 karto iki beveik 475 mln. eurų, palūkanų išlaidos – dukart iki 49,7 mln. eurų.

Patvirtinta nauja žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ dividendų politika numato akcininkams kasmet skirti ne mažiau nei 20 proc. nuo konsoliduotojo grynojo pelno. Tokią dividendų politiką patvirtino grupės valdyba, per „Nasdaq“ ketvirtadienį pranešė „Linas Agro Group“. Jos finansų direktorius Mažvydas Šileika sako, kad tokia politika padės grupei augti ir patenkins akcininkų lūkesčius.

Dar pernai didžiulius viršpelnius skaičiavę didieji šalies prekybos tinklai, panašu, šiemet taip nesidžiaugs. Mat Lietuva klimpsta į krizę – mažėja vartojimas, kuris, anot ekonomistų, taps viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių šią vasarą turėtų palaipsniui stabilizuotis ar netgi mažėti produktų kainos. Lietuvai klimpstant į ekonominę krizę, per pirmąjį metų ketvirtį bendra mažmeninė prekyba krito 2,2 proc., maistas – 7,3 proc.

Žuvies produktų gamybos ir prekybos grupės „Norvelita“ grynajam pelnui pernai smukus 2,74 karto iki 630 tūkst. eurų (2021 metais – 3,9 mln. eurų), šiemet bendrovė tikisi grįžti į 2021 metų lygį ir uždirbti 4 mln. eurų pelno, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Įmonės pajamos per metus beveik nepakito ir siekė 129,1 mln. eurų. Šiemet įmonė planuoja kiek mažesnę – 125 mln. eurų apyvartą. „2023 metais bendrovė planuoja 125 mln. eurų apyvartą, pagaminti ir parduoti 12 mln.

Statybinių medžiagų prekybos įmonė „Lemora“, pernai uždirbusi 6,4 mln. eurų grynojo pelno – 12 proc. daugiau nei 2021 metais (5,7 mln. eurų), akcininkams išmokėjo 2,6 mln. eurų dividendų. Šiemet mokėti dividendų įmonė nenumatė. Bendrovės pajamos pernai augo 19 proc. iki 151,5 mln. eurų (126,8 mln. eurų), rodo bendrovės ataskaitos, pateiktos Registrų centrui.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančios JAV medicinos produktų gamintojos „Hollister Incorporated“ padalinys „Hollister Lietuva“, pernai išauginęs pelną 2,7 karto iki 23,1 mln. eurų (2021 metais – 8,3 mln. eurų), po sėkmingų metų ketina plėstis.  „2022-ieji įmonei buvo dar vieni labai sėkmingi metai. Džiaugiamės pažanga, kurią padarėme plėtojant Kauno gamyklos veiklą. 2023 metais toliau ketiname augti bei plėsti savo pajėgumus“, – BNS atsiųstame komentare teigia įmonė.

Lietuvos kapitalo degalinių tinklas „Emsi“ pernai gavo 222,5 mln. eurų pajamų – 55,5 proc. daugiau nei 2021 metais, kai jos siekė 143,1 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas siekė 6,95 mln. eurų – 76,2 proc. daugiau nei prieš metus (3,9 mln. eurų), teigiama Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Vidutinis bendrovės darbuotojų skaičius 2022 metais buvo 314 ( 2021 metais – 309). „Emsi“ turi 45 degalines, iš kurių septynios yra nuomojamos, o 38 priklauso bendrovei.

Vienos didžiausių šalies krovinių vežėjų „Vlantana“ pelnas pernai išaugo 7,3 karto iki 19,1 mln. eurų (2021 metais – 2,6 mln. eurų). Šiemet įmonė numatė plėtrą, bet ją vertina atsargiai ir, reikalui esant, yra pasirengusi optimizavimui. Bendrovės praėjusių metų pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) augo daugiau nei dukart – iki 43,7 mln. eurų (21,4 mln. eurų), pajamos – 42 proc. iki 296,6 mln. eurų (208,7 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktose ataskaitose.

Gedimino Žiemelio kontroliuojama Airijoje registruota aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ (ASG) pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 404,8 mln. eurų konsoliduotų pajamų, arba 28 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (317,1 mln. eurų). Grupės paskelbti neaudituoti tarpiniai rezultatai rodo, kad jos nuostolis šiemet siekė 33,5 mln. eurų – 2,5 karto daugiau (13 mln. eurų). Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) smuko 45 proc. iki 23 mln. eurų (42 mln.

Valstybės valdomo parodų ir kongresų centro „Litexpo“ pajamos iš parodų ir renginių organizavimo per keturis šių metų mėnesius, palyginti su pernai tuo pat laiku, augo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų (pernai – 2,04 mln. eurų), o pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) didėjo 87 proc., pranešė bendrovė. Į šio laikotarpio pajamas neįtrauktos pajamos, gautos iš pasiruošimo NATO viršūnių susitikimui. „Po pandemijos metais patirto nuosmukio grįžome su dar didesne jėga.

Logistikos grupės „Finėjas Group“ krovinių pervežimo bendrovė „Finėjas“, pernai gerokai auginusi pajamas ir pelną, šiemet numato plėsti vilkikų ir puspriekabių parką. Pernai įmonė įsigijo 414 naujų transporto priemonių ir pardavė 109 naudotas.  „2023 metais numatoma ypatingą dėmesį skirti išlaidų analizei, jų minimizavimui ir veiklos efektyvumui.

Trečia pagal dydį pasaulyje kompiuterių gamintoja „Dell Technologies“ grynąją pelną savo finansinių metų pirmąjį ketvirtį sumažino beveik perpus, įplaukoms sumenkus penktadaliu. Anot bendrovės pranešimo, grynasis pelnas per trijų mėnesių laikotarpį, pasibaigusį gegužės 5-ąją, palyginti tuo pat metu prieš metus, sunyko nuo 1,07 mlrd. iki 578 mln. JAV dolerių, o suderintas pelnas akcijai – nuo 1,84 iki 1,31 dolerio. Pardavimų pajamos sumenko 20 proc. iki 20,92 mlrd. dolerių.

Estijos valstybinė elektros ir dujų perdavimo tinklų operatorė „Elering“ pranešė per praėjusius metus uždirbusi 17,4 mln. eurų grynojo pelno – 3,4 karto daugiau nei 2021-aisiais. Veiklos pajamos augo 91 proc. iki 398,1 mln. eurų, o veiklos išlaidos – 90 proc. iki 378,2 mln. eurų. Vienintelės akcininkės atstovas – energetikos ir klimato ministras Kristenas Michalis – patvirtino sprendimą išmokėti valstybei 13,5 mln. eurų dividendų.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-kovą uždirbo 1,5 mln. eurų grynojo pelno – 50,9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 3 mln. eurų. Grupė gavo 53,7 mln. eurų pajamų – 6,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jos siekė 50,4 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą preliminarius rezultatus pranešė „Vilvi Group“. Pirmojo ketvirčio pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 2,8 mln.

Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologinių produktų gamintojų „Auga Group“ pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė 3,17 mln. eurų nuostolių, kai prieš metus buvo uždirbusi 1,21 mln. eurų grynojo pelno.

Prekybos tinklą „Iki“ valdančios įmonės „Iki Lietuva“ pajamos 2022 metais siekė 819,4 mln. eurų – 14 proc. daugiau nei 2021 metais (719,1 mln. eurų), jos grynasis pelnas didėjo 7 proc. iki 8,97 mln. eurų (8,4 mln. eurų), pranešė bendrovė. „Apyvartos augimą lėmė intensyvi plėtra, įgyvendinti efektyvumo projektai, suplanuota pardavimų strategija ir rinkodaros kampanijos“, – teigiama „Iki Lietuva“ pranešime.  Bendrovė pernai investicijoms skyrė 53,3 mln. eurų, iš jų daugiau nei 30 mln.

Vieno didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ vadovas Vitalijus Rakovskis sako, kad pirmojo šių metų ketvirčio pelningumas buvo vienas geriausių per pastarųjų šešerių metų tokį pat laikotarpį.

Kelionių organizatorė „Tez Tour“ 2022-aisiais Latvijoje pasiekė 32,469 mln. eurų apyvartą – 61,5 proc. didesnę nei užpernai. Pernai uždirbta 1,202 mln. eurų pelno, po 2021 metais patirto 1,106 mln. eurų nuostolio, teigiama bendrovės ataskaitoje Latvijos įmonių registrui. Praėjusiais metais „Tez Tour“ gavo 91,7 tūkst. eurų Valstybinės pajamų tarnybos paramą COVID-19 krizės padariniams sušvelninti. Ataskaitoje nurodoma, kad „Tez Tour“ pajamos iš turizmo paslaugų teikimo pernai siekė 32,15 mln.

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ konsoliduota apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį krito apie 18 procentų, augo bendrovės patiriami nuostoliai. Įmonė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą penktadienį pranešė, kad jos konsoliduota apyvarta šių metų pirmąjį ketvirtį siekė apie 4,6 mln. eurų, EBITDA nuostolis – 0,8 mln. eurų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu bendrovės apyvarta siekė maždaug 5,6 mln. eurų, EBITDA nuostolis – 0,7 mln.

Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ pajamos pernai, palyginti su 2021 metais, augo 15,7 proc. iki 295,6 mln. eurų (2021 metais – 255,5 mln. eurų), įmonės grynasis pelnas didėjo 39 proc. iki 75,1 mln. eurų (54 mln. eurų), rodo bendrovės Registrų centrui pateiktos ataskaitos.  „Bitės grupės“ pajamos pernai augo 10,5 proc. iki 529,7 mln. eurų (479,5 mln. eurų), grynasis pelnas – 26,7 proc. iki 78,7 mln. eurų (62,1 mln.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 8,2 mln. eurų grynojo pelno – 3,7 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Grupė gavo 54,1 mln. eurų pajamų – 8,5 proc. daugiau nei prieš metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Grigeo“. Grupės pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA) padidėjo 2,5 karto iki 12 mln. eurų. Vien bendrovės „Grigeo“ pardavimai šiemet augo 46,3 proc.

„Carlsberg“ grupei priklausančios didžiausios šalies alaus gamybos bendrovės „Švyturys–Utenos alus“ pajamos pernai augo 9 proc. iki 100,3 mln. eurų (2021 metais – 92 mln. eurų), bendrovė uždirbo 3,1 mln. eurų grynojo pelno – tiek pat, kaip ir užpernai, nurodoma Registrų centrui pateiktose ataskaitose.  Įmonės pardavimai vien Lietuvoje augo 13 proc. iki 85,2 mln. eurų. Tačiau alaus pardavimai per metus krito 1,6 proc., o tai lėmė nutrauktas eksportas į Rusiją ir Baltarusiją.

Viena pirmaujančių pasaulyje padangų gamintojų -- Vokietijos „Continental AG“ paskelbė 2023 metus pradėjusi itin gerais ir planus atitinkančiais rezultatais. Šiemet technologijų bendrovė tikisi tolesnio pelno augimo, ypač įvertinus didėjančią lengvųjų automobilių gamybą ir atsižvelgus į infliacijos nulemtą kainų didėjimą. Anot bendrovės pranešimo, konsoliduotos pardavimų pajamos pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 11,1 proc. iki 10,3 mlrd.

Ivano Paleičiko šeimos kontroliuojamos bendrovės „Viada LT“, valdančios degalinių tinklą, grynasis pelnas 2022 metais siekė 11,9 mln. eurų – 63 proc. daugiau nei 2021 metais (7,3 mln. eurų).  Bendrovės pajamos pernai augo 43 proc. iki 981,5 mln. eurų, pranešė „Viada LT“. „Viados LT“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius teigė, kad rezultatų augimui įtakos turėjo pasibaigusi pandemija ir Rusijos karinė invazija į Ukrainą.

Laikinojo administratoriaus nuo 2022-ųjų pavasario prižiūrima sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ pernai uždirbo 30,3 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus mažiau nei 2021 metais (120,7 mln. eurų). Dėl apribojimų ir gamyklos stabdymo pernai smarkiai krito gamyba ir pardavimai, šiemet įmonė tikisi dirbti minimaliu pajėgumu.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 92,1 mln. eurų grynojo pelno, arba 24 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (121,1 mln. eurų). Jos pajamos smuko 13 proc. iki 1,59 mlrd. eurų (1,83 mlrd. eurų), pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) per tris mėnesius buvo mažesnis 4 proc. ir siekė 131,4 mln. eurų (137,1 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė bendrovė.

JAV bendrovė „Zoom Video Communications“, tarptautiniu mastu teikianti vaizdo konferencinio ryšio paslaugas, savo finansinių metų pirmąjį ketvirtį fiksavo smarkų grynojo pelno kritimą, tačiau suderintas pelnas ir įplaukos pranoko rinkos lūkesčius. Pasak bendrovės pranešimo, grynasis pelnas vasario-balandžio mėnesiais sunyko iki 15,444 mln. dolerių nuo 113,64 mln. dolerių metais anksčiau, tuo tarpu suderintas pelnas akcijai padidėjo nuo 1,03 iki 1,16 dolerio. Įplaukos augo 2,9 proc.

Pasaulinės grynųjų pinigų perlaidų lyderės „Western Union“ valdoma bendrovė „Western Union Processing Lithuania“, Vilniuje turinti Europos regiono operacijų centrą, pernai gavo 75,5 mln. eurų pajamų, arba 9,5 proc. mažiau nei 2021 metais (83,4 mln. eurų).  Bendrovės grynasis pelnas siekė 7,5 mln. eurų – 17 proc. daugiau (6,4 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktose ataskaitose. Įmonėje, „Sodros“ duomenimis, dirba beveik 1,5 tūkst. darbuotojų.  100 proc.

Viena didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ valdoma vaistinių tinklų valdytoja „Euroapotheca“ pernai gavo 1,03 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų, arba 27 proc. daugiau nei užpernai.  „Eurapotheca“ grupės grynasis pelnas pernai augo 2,4 karto iki 26 mln. eurų (2021 metais – 11 mln. eurų). Tam didžiausios įtakos turėjo vienkartiniai apskaitiniai įvykiai 2021 metų ataskaitose, susiję su investicijų vertinimu, pranešė grupė.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 127,2 mln. eurų grynojo pelno, arba 2,7 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai jis siekė 46,8 mln. eurų.  Grupės sausio-kovo koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 149,9 mln. eurų – 34,6 proc. daugiau (111,4 mln.

Valstybės valdomos mažo kalibro amunicijos gamintojos Giraitės ginkluotės gamyklos pelnas pernai didėjo 2,3 karto – iki 2,3 mln. eurų (2021 metais – 1 mln. eurų). Bendrovė teigia, kad pelną didino karas Ukrainoje. 2022 metų vasarį prasidėjus karui Giraitės gamykla gavo užsakymų pusmečiui į priekį, o gerus finansinius rodiklius pasiekti padėjo geras planavimas, nurodoma Registrų centrui pateiktose ataskaitose.

Vilniaus medienos prekybos bendrovės „Praslas“ pelnas pernai krito beveik triskart –  uždirbta 1,1 mln. eurų (užpernai – 3,1 mln. eurų). Jos pajamos mažėjo daugiau nei trečdaliu, tačiau įmonė teigia, kad dirba stabiliai ir gali plėstis. Bendrovės Registrų centrui pateiktose ataskaitose teigiama, kad pelnas pernai mažėjo, nes medieną tapo įmanoma parduoti tik su mažesniu antkainiu. „Teko įsitikinti, kad daugelyje rinkų galima dirbti tik pritaikant nedidelius antkainius.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė apie pelningus metus, kurių metu rezultatus skatino po pandemijos atsigavusi kelionių paklausa, nepaisant išaugusių išlaidų. Pelnas atskaičius mokesčius per 12 mėnesių iki kovo pabaigos išaugo iki 1,4 mlrd. eurų (1,5  mlrd. JAV dolerių), aplyginti su 355 mln. eurų grynaisiais nuostoliais praėjusiais finansiniais metais, teigiama „Ryanair“ rezultatų ataskaitoje.

Kelionių organizatoriai šių metų pirmąjį ketvirtį gavo gavo 1,9 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus jie patyrė 0,69 mln. eurų nuostolių. 2021-ųjų pirmąjį ketvirtį nuostoliai siekė 0,7 mln. eurų, o 2020-ųjų tuo pačiu metu – 1,9 mln. eurų.  Kelionių organizatorių pajamos per metus augo 50 proc. iki 70,1 mln. eurų. Jos taip pat buvo 48 proc. didesnės nei prieš prasidedant pandemijai (2020-ųjų sausį-kovą), kai siekė 47,5 mln.