pedagogai

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad Vyriausybėje jau sutarta dėl neaktyvių paslaugų viduje ir aktyvių paslaugų lauke atnaujinimo. Ministras įvardijo, kokios tai paslaugos galėtų būti ir kokie reikalavimai joms turėtų būti keliami.  Jau rytoj Vyriausybė spręs, kokių atlaisvinimų duoti Lietuvai.

Dalis pedagogų stebisi gaunantys pranešimus, kad, jiems atsisakius skiepytis, jie bus privalomai testuojami nuo Covid-19. Tuo metu pedagogai, kurie atsisakys atlikti ir testus, esą gali būti nušalinami nuo darbo. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad dirbti galės ir neskiepyti mokytojai.

Garsiai ištrimituota 100 eurų parama pedagogų poilsiui iš darbą baigiančios Vyriausybės mokytojų nepasieks. Senasis ministrų kabinetas šį įsipareigojimą permeta naujajam. O dar net nepatvirtintai kandidatei į švietimo ministres belieka apgailestauti, kad naujiems politikams užkrauta atsakomybė įgyvendinti senųjų pažadus. Tiesa, pedagogams vilties dar yra, jei naujoji švietimo ministrė pasiūlys valstybės biudžete rasti lėšų jų poilsiui.

Sprendimą dėl Vyriausybės žadėtų 100 eurų pedagogų poilsiui, taip paskatinant ir turizmo bei sveikatinimo verslą, turėtų priimti naujas Seimas, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. Pasak jo, tai pirmadienį aptarta neformaliame Vyriausybės pasitarime.  „Sistema sukurta, ji lieka, ji bus suderinta su Europos Komisija, bet jos šiais metais greičiausiai nebus.

Neramiais laikais dirbantiems pedagogams, atrodo, ir taip dabar užtenka rūpesčių. Kai vietomis reikia sukti galvą, kaip pasiruošti ir įprastoms, ir nuotolinėms pamokoms, visai nesinori rūpintis privalomais kvalifikacijos kėlimo kursais, kuriuos, kaip teigia mokytojai, reikia padengti iš savo kišenės. Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skuba raminti, kad specialūs kursai privalomi ne visiems pedagogams, o jų apmokėjimu rūpinasi pačios ugdymo įstaigos.

Vyriausybės žadėtų 100 eurų išmokų poilsiui pedagogai gali ir nesulaukti. Dalis pandemijos metu dirbusių mokytojų nenustebo sužinoję, kad stringa jų poilsio finansavimo klausimas, o pačią priemonę vadina rinkiminiu triuku. Tuo metu kita dalis pedagogų vis dar tikisi, kad Seimą pasiekusiame biudžeto projekte papildomi pinigai atostogoms bus numatyti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad 100 eurų išmokoms pedagogų poilsiui, kurioms bendrai reiktų apie 6,4 mln.

Vyriausybei ketinant nuo gruodžio skirti 100 eurų išmokas pedagogų poilsiui, taip kartu paremiant turizmo verslą, kai kurie jų jaučiasi įžeisti ir tokias dotacijas sieja su rinkimais. Turizmo verslo atstovai sako, kad pagalba būtų efektyvi, jei Europos Komisija (EK) pratęstų paramai numatytos priemonės galiojimą ir po Naujųjų metų.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė Švietimo ministerijos siūlymui skirti po 100 eurų visų pedagogų atostogoms. Tačiau vos šią žinią pranešus, pasipylė mokytojų komentarai. Vieni sakė, kad atostogų nenori, kiti pinigus verčiau panaudotų kitur, o treti pyko dėl to, kad gydytojų atostogoms buvo skirtos dvigubai didesnės išmokos. Vyriausybė palaimino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymą suteikti visiems pedagoginiams darbuotojams po 100 eurų išmoką poilsiui Lietuvoje.

Vilniaus savivaldybė nuo erkinio encefalito žada skiepyti pedagogus, mokančius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus. Užsiregistravusiųjų skiepams – jau du tūkstančiai. Vilniaus miesto mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė sako, kad dėl koronaviruso grėsmės didžioji vaikų ugdymo dalis darželiuose šiuo metu yra organizuojama lauke.

Nauji mokslo metai atneš reikšmingų permainų bendrajam ugdymui: baigiamas rengti ir švietimo bendruomenei pristatomas atnaujintas bendrojo ugdymo programų paketas. Planuojama, kad jau kitąmet jas galės išbandyti norinčios mokyklos, o nuo 2022 m. pagal jas dirbs visos mokyklos. Taip pat planuojamas proveržis skaitmeninio ugdymo srityje: papildomai mokykloms skiriama 14 mln.

Suskaičiavus galutinius bendrojo priėmimo rezultatus, paaiškėjo, kad šiemet didėja valstybės finansavimą studijoms gavusiųjų skaičius – lyginant su pernai jis išaugo beveik 15 proc. arba 1,7 tūkst.: 2020 m. jis atiteks 13,5 tūkst. pirmakursių, 2019 m. jį gavo 11,8 tūkst. pirmakursių.  „Priėmimo skaičiai rodo, kad pasiteisino sprendimas didinti aukštojo mokslo prieinamumą, nesumažinant studijų kokybės.

Lietuvoje trūksta 700 mokytojų, daugiausiai – Vilniaus, Telšių apskrityse, Klaipėdoje ir Šiauliuose, antradienį pranešė LRT radijas. Labiausiai ieškoma ikimokyklinio ugdymo specialistų ir pradinių klasių mokytojų, lietuvių, užsienio kalbų, matematikos mokytojų. Užimtumo tarnybos atstovai nurodo, kad trūkumą lemią tai, jog mažesnėse mokyklose siūlomas ne visas etatas, sudėtingesnės susisiekimo galimybės, profesijos įvaizdis visuomenėje.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareikalavo atleisti mokytojus, palaikiusius opozicijos protesto akcijas. „Jei kas nors persimetė į kitą stovyklą, mums taip pat reikia su jais aiškintis“, – pareiškė A. Lukašenka, pirmadienį priėmęs su ataskaita atvykusį švietimo ministrą Iharį Karpenką. Prezidento žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA. A. Lukašenka pabrėžė, kad Baltarusijoje yra valstybinis švietimas, valstybinės mokyklos, valstybinė ideologija.

Nuo rudens pradžios bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, didėja vidutiniškai 10 proc. Žymiai auga darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc. Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygina su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.

Ko gero, visos Lietuvos mokyklos svajoja savo gretose užauginti po ne vieną pasaulinio lygio genijų. Tačiau tam, kaip pastebi pedagogai ir švietimo ekspertai, reikia ne tik esminių pokyčių šalies švietimo sistemoje, bet ir keisti požiūrį į tai, kaip turėtų mokytis moksleiviai, suteikti jiems ir juos ruošiančioms mokykloms daugiau laisvės.

Darželių auklėtojai užvertė švietimo profsąjungas skundais dėl vasaros metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose esą vykdomų pažeidimų. Darbuotojai skundžiasi turintys dirbti viršvalandžius, negalintys papietauti, o už kolegų pavadavimą negaunantys deramo atlygio. Tuo metu darželių steigėjai teigia, kad darbo krūvis išaugo dėl to, kad šią vasara daugiau tėvų veda vaikus į darželius.

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Darbas iš namų karantino metu kai kam galėjo pasirodyti tikru svajonės išsipildymu, tačiau pedagogų bendruomenė taip nemano. Atvirkščiai, mokytojus vienijančios profsąjungos prabilo, kad per karantiną pedagogai lengviau apsisprendė mesti darbus, nes jaučiasi išsekę. Kad mokytojams karantino metu teko patirti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, pritaria ir mokyklų vadovai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigia informaciją apie mokyklas sparčiai paliekančius mokytojus.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį kartu su parlamentinių partijų lyderiais aptarė jo siūlomą pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Pasak S. Skvernelio, politinės partijos linksta pritarti tam, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinės galios, spręsdamos savo mokyklų likimą. Tiesa, ir partijų lyderiai, ir švietimo ministras pažymi, kad projekto dar laukia nemažai pokyčių.

Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.

Kol pedagogai aršiai kovoja dėl didesnio Vyriausybės dėmesio švietimo finansavimui, internautai piktinasi, kad mokytojai privalomus skaitmeninio raštingumo kursus privalo apmokėti iš savo kišenės ir garsiai abejoja tokių kursų nauda. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patikslina, kad modernus mokytojas turi išmanyti technologijas, tačiau tokius kursus, jei jie reikalingi, apmoka mokyklos.

Nors pastaruoju metu švietimo sistemos spragų klausimas dažniausiai keliamas per mažų pedagogų ir dėstytojų atlyginimų kontekste, tai toli gražu nėra vienintelė švietimo problema Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria septynias ydas, kurias šiuo metu mato Lietuvos švietimo sistemoje.

Medikams vieniems po kitų vis garsiau kalbant apie darbe patiriamas patyčias ir psichologinį smurtą, prabyla ir kitų profesijų atstovai. Šįkart garsiai kalba vieno Kauno darželio auklėtoja, savo darbe besijaučianti sugniuždyta, ir, jos teigimu, nuolat patirianti patyčias. Tuo metu moters darbdaviai aiškina, kad įstaigoje viskas gerai, o neramumus esą kelia pati darbuotoja.

Džiaugtis dėl Lietuvos moksleivių pasiekimų galėtų tik optimistas, o realistas supras, kad Estija mus šioje srityje aplenkė šviesmečiais ir dešimtmečiais, sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jis įvardino priežastis, kodėl Estija švietimo srityje triumfuoja, o Lietuva sunkiai ir lėtai bėga iš paskos.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad yra pasirengęs pasitraukti iš pareigų, jeigu nepavyks pasiekti sutarimo dėl pedagogų reikalavimų didinti finansavimą.  „Jeigu man nepavyktų pasiekti šito susitarimo, apie kurį aš kalbu, aš esu pasirengęs už tai atsakyti ir jeigu reikės, pasitraukti“, – žurnalistams penktadienį po kolektyvinio darbo ginčo komisijos posėdžio sakė ministras.

Dalis Lietuvos ugdymo įstaigų nuo darželių iki universitetų ketvirtadienį užvėrė savo duris dviem valandoms, taip sustabdydamos ugdymo procesą ir reikalaudamos Vyriausybės skirti daugiau lėšų švietimui. Įspėjamasis dalies švietimo bendruomenės streikas trunka nuo 8 iki 10 val., nors kai kur, pavyzdžiui darželiuose, streikas prasidėjo dar 7 val. ryto.

Vienos po kitų į piketus ir streikus eina vis daugiau profesinių sąjungų – medikai, mokytojai, vežėjai, ūkininkai, socialiniai darbuotojai, o statutiniai pareigūnai, nors ir nestreikuoja, negali pažadėti, kad to nesiims. Dalies šių profsąjungų atstovai Seimo narių prašo dėmesio jų problemoms, vardindami skaudulius nuo neadekvačiai mažų atlyginimų iki mirtinų smurto atvejų darbe.

Protesto akcijų Lietuvoje netruks ir trečiadienį: į patį Vilniaus centrą link Seimo žada išvažiuoti vilkikų vairuotojai, o po Vyriausybės langais streikuos dėstytojai. Ketvirtadienį savo porciją įspėjamojo streiko pateiks pedagogai mokyklose bei darželių auklėtojos. Profesinės sąjungos piktinasi, kad valdžia neranda prisižadėtų pinigų pedagogų algoms, todėl streiką mato kaip vienintelę išeitį.

Prie ketvirtadienį dvi valandas streikuosiančių pedagogų jungiasi ir ikimokyklinio ugdymo specialistai bei aukštųjų mokyklų pedagogai. Jei Vyriausybė nesiims didinti išlaidų švietimui, pedagogai žada stabdyti ugdymo procesą, todėl darželinukai, moksleiviai ir studentai būtų priversti likti namuose. Tėvai ir vaikai dėl to jaučiasi nuskriausti. Dalis Lietuvos švietimo profsąjungų ketvirtadienį, lapkričio 28-ąją, nuo 8 val. iki 10 val.

Patyčios, per didelis krūvis, „užsisėdę“ mokytojai, per ilgai trunkančios pamokos, mažai vietos asmeniniam tobulėjimui – tokias švietimo sistemos problemas išgrynina moksleivis, manantis, kad tinkamiausias būdas išvengti šių negandų, – mokytis namie.

Medikai, pedagogai ir dėstytojai – trys darbuotojų grupės, kurioms Vyriausybė žadėjo, jei ne aukso kalnus, tai bent gerokai oresnius uždarbius. Nesulaukę įgyvendintų pažadų, į streikus per metus leidosi ir pedagogai, ir sveikatos sistemos darbuotojai.

Išgirdę, kad vaikai užaugo mokydamiesi ne mokykloje, o namuose, dalis žmonių turbūt pagalvotų, kad jiems tokio išsilavinimo neužtenka, tėvai negali atstoti mokytojų. Tačiau dvi savo atžalas namuose ugdžiusios motinos neigia šį mitą ir dalinasi savo patirtimi, ugdant vaikus namuose. Savo vaikus namuose ugdžiusi keturių vaikų mama Fausta Kybartienė ragina nemanyti, kad įstatymais uždegus žalią šviesą mokymui namuose, ištuštės mokyklos ar mokytojai neturės darbo.

Situacija dėl pedagogų atlyginimų ir toliau kaista. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kol kas neįgyvendinus pažado skirti 117 mln. eurų didinti pedagogų atlyginimus, pastarieji grasina streikais. Tuo metu švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, galima rasti papildomų lėšų pedagogų atlyginimams, tačiau žadama rasti suma beveik dešimt kartų mažesnė nei pedagogų reikalaujama.

Panašu, kad geresnių laikų ir stabilesnės švietimo darbuotojų atlyginimo politikos pedagogams dar teks palaukti. Opozicinės partijos tarpusavyje sutaria, kad šioje Seimo kadencijoje pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo būtų sunku, nes šis tik užmaskuotų dabartinį valdančiųjų ir Vyriausybės neveiklumą. Vietoj to siūloma susitarimą pasirašyti po kitų metų Seimo rinkimų.

Lietuva – toli gražu nėra ta valstybė, kurioje dirbti mokytoju apsimoka. Mūsų šalis pagal metinius 15 metų darbo stažą turinčių pradinio ir vidurinio lavinimo pedagogų atlyginimus rikiuojasi paskutinė tarp kitų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių. Tai rodo 2018 metų EBPO duomenys, kur palyginti metiniai 15 metų stažą turinčių pedagogų atlyginimai 33 valstybėse. Daugiausiai pradinio ugdymo mokytojai, turintys 15 metų stažą, uždirba Liuksemburge – beveik 99,4 tūkst.

Dalies Lietuvos pedagogų kantrybė išseko – jei per mėnesį už švietimą atsakingi politikai nesiims veiksmų, mokytojai grasina streiku. Kritikuodami neseniai tobulintą etatinio darbo apmokėjimo modelį, jie dalinasi kai kuriose šalies mokyklose kylančiomis problemomis ir pasakoja apie augančią įtampą. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su profsąjungomis rengia sutartį, kuria įsipareigos per artimiausius kelerius metus reikšmingai kelti pedagogų atlygį.

Kitų metų biudžete numatyta daugiau lėšų pedagogams, trečiadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai ministerija pranešė prieš jos vadovybės ir pernai streikavusios Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos planuojamą susitikimą trečiadienį dėl mokytojų algų didinimo ir darbo krūvio skaičiavimo. Teigiama, kad nuo kitų metų sausio pirmos dienos visiems mokytojams atlyginimai bus skaičiuojami pagal maksimalius pareiginės algos koeficientus, tam numatyta papildomai skirti 2,4 mln.

Šiemet nė viena aukštoji mokykla neapsiėmė ruošti kūno kultūros pedagogų, ši specialybė pateko į nerentabilių studijų programų sąrašus ir nesulaukė valstybės finansavimo. Pedagogai baiminasi, kad, jei ministerija nesiims spręsti pedagogų krizės, ši specialybė bus ne vienintelė, kurios pedagogų Lietuvoje nė su žiburiu nerasime.

Nepaisant pernai įgyvendintos pedagogų atlyginimo pertvarkos, mokytojų algos ne tik smarkiai skiriasi priklausomai nuo savivaldybių, bet ir yra itin mažos. Pasirodo, kad 800 eurų ir daugiau „į rankas“ uždirba 27–28 proc. šalies pedagogų, o visi kiti – mažiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikina neatsisakęs užbrėžto tikslo reikšmingai didinti pedagogų algas iki kitų metų ir paaiškina, kokiomis priemonėmis to sieks.

Švietimo organizacijos ragina politines jėgas susitarti dėl švietimo ateities ir bendros, ilgalaikės švietimo strategijos. „Privalu susitarti dėl tam tikrų dalykų, kurie ne destabilizuotų švietimo sistemą, o vestų ją aiškia kryptimi. (...) Kaip kažkada nubrėžėme kelią į NATO ir Europos Sąjungą, lygiai taip pat visos partijos daugiau mažiau ir laikėsi šitų kelių ir mes atsidūrėme čia, kur esame.

Kylančias moksleivių elgesio problemas mokytojams galėtų padėti spręsti mokytojų padėjėjai, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Interviu naujienų portalo delfi.lt laidai „Dėmesio centre“ ministras ketvirtadienį pripažino, kad klasės, kuriose yra iki 30 moksleivių, yra per didelės, kad moksleivius, ypač 13-15 metų paauglius galėtų suvaldyti vienas mokytojas. „Dirbti su tokia klase jam jau sunku.

Pedagogus po streiko grįžti į darbą paskatino laikinai švietimo ir mokslo ministro pareigas einančio Roko Masiulio raštas, kuriame esą žadama, kad pedagogams už streiko metu negautus atlyginimus bus atlyginta iš biudžeto lėšų. Būtent tokia informacija penktadienį pasklido viešojoje erdvėje, tačiau tiek Rokas Masiulis, tiek premjero komanda teigia, kad informacija apie raštą – iškreipta.

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti. Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln.

„Jei jūsų vaikas mokosi Skuodo savivaldybės mokykloje, tikimybė, kad jis pramoks informatikos, labai nedidelė“, – vargu, ar tėvai kada nors norėtų išgirsti tokius žodžius. Kritika daliai Lietuvos savivaldybių dėl spragų švietime, tuštėjančių mokyklų ar prastų mokymosi rezultatų girdima dažnai ir net gali kelti žiovulį. Tačiau šįkart Lietuvoje pristatytas reitingas, kuriame aiškiai matyti, kuriose savivaldybėse vaikai tam tikrose disciplinose paruošiami prasčiausiai.

Ugdymo įstaigas įprasta reitinguoti pagal jų akademinius rodiklius, absolventų sėkmę darbo rinkoje ar studijų programų populiarumą. Tačiau šįkart Lietuvoje pirmą kartą išrinktos mokyklos, kuriose moksleiviai ne tik gerai mokosi, bet ir gerai jaučiasi, ir pasiekia žymiai daugiau, nei iš jų buvo tikėtasi. Reitinge atsidūrusių mokyklų vadovai atskleidžia, kas jiems padėjo sukurti tokią puikią aplinką moksleiviams.

Šešias naktis Švietimo ir mokslo ministerijoje praleidusių mokytojų streiko galo nematyti. Savo veiksmais įstatymus pažeidžiantys pedagogai ministerijoje likti planuoja nors ir iki Kalėdų. Tuo metu pati ministerija mokytojams policijos kviesti neskuba. Nakvodami ministerijoje, pedagogai pažeidžia Susirinkimų įstatymą, kuris draudžia susirinkimus organizuoti valstybės valdžios ir valdymo įstaigose ir numato, kad mitingai gali būti rengiami ne arčiau nei 25 metrus nuo jų.

Jau ketvirtą savaitę tęsiantis dalies pedagogų streikams, Vyriausybė pirmadienį aptars profsąjungų reikalavimus dėl didesnių atlyginimų. Tačiau prieš Vyriausybės posėdį premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams pareiškė atleidžiantis tris ministrus – tarp jų ir švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Premjeras neslėpė esantis nepatenkintas, kad ministrė nekontroliuoja mokytojų streiko. „Švietimo ir mokslo ministrė ėmėsi svarbių pokyčių ir pertvarkų. Pavyko daug, bet ne viskas.

Streikuojant daliai mokytojų, Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kartu su pora Seimo narių atvyko į ministeriją pasikalbėti su ten tebesančiais maždaug 30 pedagogų. Deja, bendro sutarimo abiem pusėms pasiekti nepavyko, pedagogai liks nakvoti ministerijoje. „Atvykau pas jus kaip žmogus, turiu darbo visam savaitgaliui...“, – šeštadienį kalbėjo J. Petrauskienė. Tiesa, po ministrės vizito mokytojai jaučiasi nusivylę ir abejoja, kad gali tęsti derybas toliau.

Trečią savaitę besitęsiant pedagogų streikui dėl didesnių algų, Vyriausybė siūlo dėl mokytojų atlyginimo kėlimo pasirašyti politinių partijų susitarimą. Nors dauguma politinių partijų linkusios palaikyti tokią idėją, socialdemokratai abejoja, iš kur valstybės biudžete atsiras pinigų didesnėms algoms. Tuo metu viešųjų ryšių specialistai mano, kad pedagogų streikais puikiai pasinaudos opozicija.  Siūloma, kad naujus įsipareigojimus dėl atlyginimų Vyriausybė galėtų prisiimti 2020 metais.