paveldas

Tikrinant Kauno teritorinio padalinio suderintus projektus paaiškėjo, kad Laisvės alėjoje išduotas leidimas aukštinti dar vieną pastatą. Paveldosaugininkai dėl to žada kreiptis į prokuratūrą. Kauno teritorinio padalinio vedėjai Irenai Vaškelienei ir vienai vyr. specialistei Rimantei Gudienei sustabdyti įgaliojimai derinti projektus. Pasak kultūros paveldo departamento šis stiklainiu vadinamas pastatas Laisvės alėjoje – ne vienintelis Naujamiestyje planuotas aukštinti objektas.

Gegužės 26 dieną, ketvirtadienį, nuo 12 iki 13 val. Klaipėdos gyventojai rengia piketą. Klaipėdiečiai yra pasipiktinę numatytomis šešių apie 30 m. aukščio stiklo bokštų statybomis vietoje buvusio kino teatro. Jei čia išdygtų šeši gelžbetoniniai „stikloidai“, kurie būtų tris kartus aukštesni, nei pagarsėjęs Laisvės al. 90 Kaune stiklainis, tai visiškai subjaurotų Klaipėdos miesto centrą. Iki karo čia stovėjo gražūs pastatai.

Puntukas kelia aistras tarp iniciatyvių anykštėnų ir valdžios atstovų. LTV naujienų tarnybai pranešus apie aktyvių anykštėnų iniciatyvą nuplauti vandalų ištepliotą vieną didžiausių šalyje akmenų – Puntuką, sukilo paveldosaugininkai. Pasak jų, stipri vandens srovė galėjusi pakenkti akmeniui, todėl jį restauruoti reikės dar didesnių lėšų.

Lietuvos diplomatų pastangomis į Lietuvą grįžusių Lozoraičių šeimos ir Igno Šeiniaus asmeniniai archyvai bus perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui ir Lietuvos centriniam valstybės archyvui. Penktadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, rengiama jų perdavimo ceremonija.

Gegužės 14 dieną didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba Pakruojyje kviečia į iškilmingą sezono atidarymą. Pakruojo dvaras sutiks lankytojus su dvariškomis pramogomis ir pirmą kartą Lietuvoje vyksiančiu plėšriųjų paukščių šou. Atidarymo šventę Pakruojo dvare pradės varinių pučiamųjų orkestras ir iškilmingas XIX amžiaus pabaigos - XX amžiaus pradžios kalvės ekspozicijos „Geležies kelias" atidarymas.

Kinų archeologai kalnuotoje vietovėje šiaurės rytinėje šalies dalyje aptiko iki šiol nežinomų Didžiosios kinų sienos griuvėsių.Plytos ir akmenys, kažkada sudarę sienos dalį, rasti kalnuose Liaoningo prefektūroje, pranešė „Xinhua“ naujienų agentūra, kuria remiasi AFP. Ši sienos atkarpa statyta 1368–1644 metais, Mingų dinast ijos laikais, tačiau didžioji jos dalis dėl aplaidumo sugriuvo ar visai pranyko.

Pusantrų metų praėjo nuo tos lemtingos gruodžio nakties, kai liepsnos pasiglemžė ką tik baigtą restauruoti unikalų sakralinio paveldo palikimą – Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią.Ši geltona nedidukė bažnytėlė turėjo ypatingą trauką, kraštovaizdžiui suteikdavo nepakartojamo grožio. Nežinia, ar jai išskirtinumą dovanojo netoliese esanti paslaptinga Labanoro giria, ar legendomis apipintas bažnytkaimis, ar stebuklingu laikomas Švč.

Šią savaitę Vilniaus Rotušės aikštėje išdygo du kilnojamieji tualetai. Juos Vilniaus savivaldybė pastatė ne gausiai čia plūstančių turistų ir miestiečių patogumui, o tam, kad paerzintų Senamiestį sudarkiusį verslininką Marių Gelažniką.

2011 m. gegužės 7 d. (šeštadienį) 12 val., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kviečiame susirinkti prie Rasų kapinių koplyčios ir pagerbti čia besiilsinčius lietuvių kalbos puoselėtojus, modernios visuomenės kūrėjus. Sueigos metu ant postamento užkelsime nuvirtusį kunigo, spaudos darbuotojo, pirmųjų Vilniuje lietuviškų vakarų organizatoriaus, choro steigėjo, muziko Juozapo Ambraziejaus (1855–1915) antkapinį paminklą.

Premjeras Andrius Kubilius vienu pagrindinių tikslų vadina unikalaus litvakų paveldo išsaugojimą. „Mums, gyvenantiems Lietuvoje, labai svarbu, ką Jūs darote, kadangi mes norime pažinti ir susigrąžinti turtingą žydų bendruomenės kultūrinį paveldą“, – sakė A. Kubilius penktadienį per susitikimą su „Gyvųjų maršo“ delegacija. „Gyvųjų maršas“ – tai Izraelio ir Vilnijos žydų bendruomenės narių, išgyvenusių Holokaustą, ir jų vaikų kelionės į Lietuvą programa.

Nemenčinė įsikūrusi vienoje seniausių Lietuvos piliaviečių, kur sraunioji Nemenčia atplukdo savo vandenis į Nerį. Nuo sostinės nutolęs vos 22 kilometrus, miestelis yra mėgstama Vilniaus apylinkių gyventojų ir atvykstančių turistų poilsio vieta. Istorinė svarba nenuginčijama Pažintį su Nemenčinės miesteliu istorikai siūlo pradėti nuo netoliese esančio Piliakalnio kaimelio. Tokį vardą jis gavo nuo stūksančio įspūdingo piliakalnio. Jis įsikūręs dešiniajame srauniosios Nemenčios krante.

Įvairios istorinės vietovės nuo seno traukė smalsuolių dėmesį, bet pilių liekanų, pilkapių ar kitų autentiškų vietų lankymu domisi ne tik archeologai, bet ir „savarankiški lobių ieškotojai“, kurie į šias istorines vietas užsuka apsiginklavę ne tik fotoaparatais, bet ir moderniais metalo ieškikliais, tiksliais žemėlapiais bei kita, dažnai profesionalams skirta įranga.

Vienas didžiausių gamtos paradoksų – kad žmogaus sukurti daiktai išlieka ir po jo, o jeigu jis po savęs nepalieka jokios medžiaginės savo dalies, tai jis išnyksta kaip dūmas. Mes turime kalbėti apie tradicijas, nes jeigu mes jomis suabejojame, mes suabejojame viskuo, tada Lietuvą galima vadinti LTSR ar kitaip, tai jau visiškai nesvarbu, kadangi sąmonėje nebeišlieka lietuvybės reliktai, teigia filosofas Arvydas Juozaitis. „Pats žodis “paveldas„ yra kilęs nuo žodžių paveldėti ir išsaugoti.

Vokietijos tyrėjai teigia, kad galbūt pavyks atkurti mažesniąją iš dviejų 1,5 tūkst. metų senumo Bamijano Budų statulų. Jas prieš 10 metų sunaikino Talibanas. Tačiau statulos atstatymas bus didžiulė užduotis, kurią norint atlikti gali tekti 1,4 tūkst.

Vasario 21-ąją, Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, Vilniuje, Signatarų namuose, įvyko Lietuvių kalbos draugijos ir Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ renginys „Kalba kaip gyvenimo duona“. Kalbininkus ir rašytojus kalbino ir klausytojams netikėtų užduočių pateikė Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ direktorė doc. dr. Irena Kruopienė ir Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia. Justino Marcinkevičiaus eiles skaitė aktorė Irena Kriauzaitė.

Vilniaus miesto savivaldybė perima iš valstybės Trakų Vokės dvarą ir planuoja jame plėtoti kultūrinę, turistinę veiklą – įrengti erdves kultūriniams renginiams, konferencijoms, ekspozicijoms, menininkų ir amatininkų dirbtuvėms. Vienas iškiliausių paveldo objektų Vilniaus miesto ribose ir Lietuvoje – Trakų Vokės dvaras užima 30 ha plotą, jame yra 50 pastatų, ne tik istorinių, bet ir iškilusių sovietmečiu, priklausančių įvairiems valdytojams.

XVI a. I pusėje Mikalojus Husovianas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės patriotas, sukurė pirmąją didesnės apimties poemą apie Lietuvą ir pavadino ją „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“. Stumbro pasirinkimas matyt buvo sąmoninga aliuzija į Lietuvos valdovų karingumą, vyrų jėgą, žemių grožį. Deja, šiandien nusprendę su šiuo istoriniu galiūnu supažindinti savo vaikus susidursite su problemomis.

Prabilus apie galimą neprižiūrimų dvarų nusavinimą dalies jų savininkai sukruto, tačiau paveldosaugininkai pastebi, kad lazdos jiems reikėtų didesnės.Anot jų, besislapstančius arba ignoruojančius prašymą atlikti nors dvaro konservavimo procedūrą reikėtų bausti nusavinant nuosavybę neatlygintinai – skirtingai nei numato dabar galiojantys teisės aktai. Pastarieji sako, kad pareigūnai pirmiausia turėtų siūlyti paramą, o ne mosuoti aktais.

Teismuose aiškinamasi, kas turi atlikti unikalaus geležinkelio rekonstrukcijos darbus, o jo dalininkams dabar teks spręsti, kaip bausti įstaigos direktorių už savivaliavimą.Atlikti patikrinimą, ar Viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius Gintaras Kerbedis tinkamai vadovauja įstaigai, inicijavo ilgamečiai siauruko darbuotojai.

Susisiekimo ministerija, atlikusi auditą Aukštaitijos siaurojo geležinkelio įstaigoje, nustatė daug pažeidimų, dėl kurių ši įstaiga negavo dalies pajamų. Artimiausiu metu dalininkai spręs, kokią nuobaudą skirti direktoriui. Jeigu linksmai keliaujantys siauruko keleiviai žinotų, kokiu sutrūnijusiu geležinkeliu rieda vagonai, vargu, ar jaustųsi saugūs.

Pasirengimas minėti Kristijono Donelaičio 300–ąsias gimimo metines aptartas penktadienį Kaliningrade vykusiame Lietuvos kultūros viceministrės Nijolės Laužikienės ir Kaliningrado srities kultūros ministrės Svetlanos Kondratjevos susitikime.

Antradienį į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą buvo įtrauktos Lietuvių polifoninės dainos – sutartinės, pranešė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Tai jau trečioji Lietuvos nematerialios kultūros vertybė, įtraukta į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, kuriam taip pat priklauso Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje bei Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Valstybinė kultūros paveldo komisija vasarą skyrė istorinių Vilniaus krašto vietų apžiūrai, po kurios kreipėsi į Vyriausybę siūlydama sprendimus, kaip apsaugoti sparčiai nykstantį paveldą. Komisijos nariai siūlo pagalvoti ir apie paveldo institucijų reorganizavimą. Siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę dėl tyčinės ar netyčinės žalos, padarytos kultūros paveldo objektams, praneša LTV naujienų tarnyba.

Uždaryti negalima naudoti. Kurioje vietoje padėti kablelį, kai kalbame apie kultūros paveldo apsaugą ir jo pritaikymą verslo bei turizmo reikmėms? Lietuvai karštligiškai ieškant geresnės vietos po saule tarptautinėje turizmo rinkoje ši diskusija aktuali kaip niekada. Spalio 12 d. renginių ciklas „Antras antradienis“ kviečia į renginį „Paveldo apsauga ir (post)turizmas“. Jo svečias etnologas Martynas Užpelkis patars atsigręžti į artimiausius kaimynus šiaurėje ir remtis jų patirtimi.

Dažai, svastikos ir rūdys - pagrindinės Žaliojo tilto skulptūrų „puošmenos". Tačiau Vilniaus valdžia neskuba tvarkyti vis prastesnės būklės paminklų, rašo „Vilniaus diena". Viena iš skulptūrų prieš tris savaites apipilta raudonais dažais. Vandalai po kurio laiko nuo skulptūros postamento nulupo lentelę, kurioje rašoma, jog skulptūra - saugomas paveldo objektas. Tris savaites dažus plovė tik lietus, už skulptūras atsakinga sostinės savivaldybė priemonių nesiėmė.

2010 m. birželio 11 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda) atidaroma Norberto Stankevičiaus fotografijų paroda ,,Kelionė po Karaliaučiaus kraštą: architektūros paveldas“. Taip pat nuo 15 val. muziejuje vyks kultūros paveldo išsaugojimo aktualizacijai skirta konferencija „Kultūros paveldas ir išsaugojimo būtinybė“. Dalyvauti kviečiame visus norinčius. Organizatoriai: edukacinis-kultūrinis centras ,,Metidė“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Užsienio reikalų ministerijoje ketvirtadienį pristatyta lietuvių kalba išleista knyga "Ukraina: Lietuvos epocha, 1320-1569", supažindinanti su mažai tyrinėtu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu ir Lietuvos vaidmeniu Ukrainos istorijoje. Susirinkusius pasveikino užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius. Jis padėkojo knygos sudarytojams ir pasidžiaugė, kad 2009 metais ji pripažinta geriausia knyga istorine tema Ukrainoje.

Vilniaus senamiesčio nykimas spartėja, nors dėl ekonominės krizės darbai jame sustoję, bet rengiami dideli projektai stipriai pakeis senamiesčio kraštovaizdį ir tikrąjį audinį, prognozuoja Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai. Jiems pritaria visuomeninių organizacijų atstovai, raginantys rasti atsakingus už Vilniaus senamiesčio objektų sudarkymą ir vienais iš kaltininkų įvardijantys buvusių Vyriausybių kultūros ministrus.

Esminių teigiamų pokyčių, saugant nekilnojamąsias kultūros vertybes, nematyti, tvirtina Valstybės kontrolės auditoriai. Tokią išvadą jie priėjo įvertinę, ar efektyviai Lietuvoje saugomas šalies kultūros paveldas. Šiuo metu šalyje į Kultūros vertybių registrą įtrauktos 16 233 nekilnojamosios kultūros vertybės, iš jų 6 030 yra suteiktas valstybės saugomo objekto statusas. 2007–2009 metais saugomų vertybių apsaugai iš valstybės ir savivaldybių biudžetų skirta per 314 mln. Lt.

Baiminamasi, kad XIX amžiaus architektūros paminklas - prie Nemuno iškilęs Gelgaudiškio dvaras sunyks, o jį gelbėti skolon sutikusi įmonė neatgaus 1,3 mln. litų. Gelgaudiškio dvaro sodybos Šakių rajone restauravimo ir pritaikymo turizmo poreikiams projektas dar 2008 metų pabaigoje buvo pripažintas svarbiu valstybei ir turėjo būti finansuojamas iš europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo. Buvo numatyta, kad pirmajam darbų etapui bus skirta beveik 4 mln. litų.