paveldas

Keliaujant prie Kauno marių verta skirti laiko apsilankymui neliestos gamtos oazėje – Dubravos rezervatinėje apyrubėje. Terminas rezervatinė apyrubė apibrėžiamas kaip „nedidelio ploto gamtinis arba kultūrinis rezervatas, kurio apsaugai ir priežiūrai nėra steigiama direkcija“. Įdomu, kad Lietuvoje yra tik viena rezervatinė apyrubė – Dubravos. Jos tikslas yra išsaugoti retas miško augavietes, našius spygliuočių medynus ir kitas augalų bendrijas.

Apie Žuvintą girdėjo daugelis, bet ne kiekvienas matė didžiulius paukščių pulkus, besileidžiančius į rezervato palias, ne kiekvienas braidžiojo paslaptingais ir drėgnais Buktos girios takeliais. Žuvinto rezervatas pirmas ir vienintelis toks. Tai pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje, įsteigta dar 1937 metais profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva. Tuomet pradėta saugoti Žuvinto ežerą, išsiskiriantį nepaprastai turtingu ir įvairiu paukščių pasauliu.

Naujųjų metų išvakarėse įprasta apžvelgti šalies ir tarptautinę padėtį. Pateiksiu keletą įžvalgų ir aš. Pėdsakai iš po uodegos Valdovų rūmai – tinkamas vaizdinys svarstymams pradėti. Būtent šįmet apsilankiau ten pirmąkart. Esu rūmų atstatymo šalininkas, nors puikiai suprantu, kad tai visai naujas namas, pastatytas ant senų nuolaužų.

Unikaliame paveldo objekte – viename iš Kauno carinės tvirtovės fortų – ateinančiais metais tikimasi pristatyti karo technikos ekspoziciją.Krašto apsaugos ministerija ir Vytauto Didžiojo karo muziejus savo ruožtu pateiks bei įgyvendins muziejaus koncepciją, prižiūrės eksponatus, skirs lėšų darbuotojų išlaikymui. Kaip tai padaryti konkrečiai, tarėsi Kauno miesto savivaldybės atstovai, kariškiai, muziejininkai ir istorikai.

Metelių regioninis parkas įsikūręs nepakartojamoje didžiųjų pietų Lietuvos ežerų dubumoje, suformuotoje milžiniško ledyno liežuvio. Net jei leistumėtės iš kosmoso, nesunkiai pataikytumėte į šias vietas – jos labai skiriasi nuo kito kraštovaizdžio. Šių trijų didelių ežerų su niekuo nesupainiosi. O nusileidus ant žemės galima pasidairyti į tolius nuo įspūdingos kalvų grandinių virtinės, kuri tęsiasi Dusios ežero vakarinėmis ir Obelijos ežero rytinėmis pakrantėmis.

Kurtuvėnų dvaras – labai senas, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas 1498 m., kai bajoras Mikalojus Jaugėlavičius dovanojo bažnyčiai kaimą su 6 gyventojais, o dokumentuose save titulavo Kurtuvėnų tėvoniu. Dvaras daug kartų keitė šeimininkus, liko beveik be gyvybės po maro epidemijos, smarkiai nukentėjo per karus su Švedija. 1862 m. dvarą savo sūnui nupirko grafas Henrikas Pliateris. Pliateriai modernizavo dvarą ir jis buvo ne tik krašto ekonomikos, bet ir kultūros centras.

Planuodami išsvajotąjį poilsį, daugelis  mūsų iš karto pagalvojame apie atokią, ramią poilsio vietą su įspūdingais reginiais ir pramogomis. Nusistovėjęs stereotipas  mūsų visuomenėje, jog geros atostogos – tai atostogos svečioje šalyje. Tačiau išvargusius ir poilsio trokštančius žmones savo įspūdingais vaizdais ir garbinga istorija vis labiau ima traukti Molėtų rajone esantis, paslaptimis apgaubtas Dubingių miestelis.

Knygynuose pasirodė knyga „Visa turistinė Lietuva“, kurioje aprašyta per 1 tūkst. Lietuvos vietovių ir per 3 tūkst. lankytinų kultūros objektų.Leidėjai sako, kad knyga skirta ne užsieniečiams, bet Lietuvos gyventojams geriau pažinti savo šalį. Leidykla „Algimantas“ išleido jau septintąją knygą, skirtą Lietuvos pažinimui.

Klaipėdietis mokslininkas dr. Petras Grecevičius Kinijoje įgyvendins labai sudėtingą sumanymą – projektuos Baltų kultūros parką. Lietuviai – vieninteliai iš Baltijos šalių turės teisę įrengti savo kultūros parką. Visas lėšas objektui kurti skirs Kinijos investuotojai. Baltų kultūros parkas (The Baltic Land) bus įkurtas šiaurinėje Kinijos dalyje esančio Jinzhou miesto apylinkėse. Parkas turėtų būti pastatytas iki 2013 metų.

„Anykštija... Tik į save panašus žemės plotas, išsikuprojęs, išsibangavęs ... ten, kur dar aukštumos nesibaigė, o lygumos neprasidėjo...“ - taip rašė profesorius Česlovas Kudaba. Gražioji Anykščių žemė įkvėpė ne vieną žymų literatą, kartais Anykščiai net pavadinami literatūrine mūsų sostine. Čia gimė Antanas Baranauskas, odės Lietuvos gamtai – „Anykščių šilelis“ – autorius. Ir Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis – Žukauskas, Juozas Tumas – Vaižgantas bei kiti.

Gruodžio 14 dieną,  Paryžiuje UNESCO būstinėje prasidėjo 6-oji  Hagos konvencijos (1954 m.) Antrojo protokolo (1999 m.) Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komiteto sesija, kuri truks tris dienas. Komitetą sudaro 12 šalių, renkamų iš Antrojo protokolo šalių narių. Šioje sesijoje buvo nagrinėjamas Lietuvos prašymas suteikti sustiprintą apsaugą Kernavės archeologinei vietovei, kuri yra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Vilniaus miesto ribose įsikūręs nuostabus žalias parkas. Net 77 proc. Verkių regioninio parko teritorijos užima miškai, smaragdine žaluma spindi čia raibuliuojančių Žaliųjų ežerų akys, parko kalneliai ir jų pašlaitės. Neries ir ežerų pakrantės yra tapusios gimtaisiais namais daugeliui retų, jau kitur nesutinkamų augalų ir gyvūnų rūšių.

Policija tiria, kaip iš bažnyčių Kėdainių rajone ir Vilkijoje dingo nekilnojamojo kultūros paveldo registre esantys meno kūriniai. Paveldosaugininkai ir menotyrininkai teigia, kad daugelis kunigų bažnyčių vertybėmis rūpinasi atsainiai.

Vakar rytą Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūninko sodyboje stovėjo kranai – statybininkai iš naujo montavo malūno sparnus. Prieš daugiau nei metus audros neatlaikę sparnai pakeisti lengvesniais, autentiškos konstrukcijos. Sugrįžta prie tradicinės konstrukcijos Darbus lydėjo dargana ir vėjas. Bendrovės „Meba“ darbų vadovas Rimantas vis žiūrėjo į prognozes. Apie 11 valandą, kai buvo montuojamas pirmas sparnas, pūtė 9 metrų per sekundę stiprumo vėjas. Anot jo, tai dar nestiprus vėjas.

Seimo posėdyje antradienį planuojama svarstyti kultūros ministro pateiktą Kino įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Naujoje Kino įstatymo redakcijoje įvestas naujas punktas kino finansavimo straipsnyje - tarp kitų šaltinių kinas finansuojamas 60 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio už filmų platinimą ir rodymą kino teatruose.

„Į rytus nuo Žemaičių kalvų, atskirta neplačios lygumų juostos ir gilaus Dubysos slėnio, tyso vaizdinga gūbrių ir kalvų grandinė. Gūbrius vietomis keičia susigrupavusios kalvų iškilumos su giliais duburiais ir ežerais juose. Erdvesniuose tarpgūbriuose plyti pelkės, dažnai čia vadinamos tyruliais. Nepaisant pelkių ir ežerų, aukštesnius kalvynus sudaro sausi smėliai, žvirgždai, priemoliai.

Neveikiančiose Senosiose žydų kapinėse žydų bendruomenė lapkritį sutvarkė žymaus savo tautiečio – tarpukario populiaraus šlagerių atlikėjo Danieliaus Dolskio kapavietę, tačiau pačios kapinės, visa didelė jų teritorija jau seniai prašosi rūpestingo šeimininko rankos. Apie tai Kauno miesto savivaldybei, beje, priminė ir laiškas, prieš kelias savaites atkeliavęs iš Lietuvos ambasados Izraelyje.

Lapkričio 26 d., šeštadienį, 12 val. Bažnytinio paveldo muziejus (Šv. Mykolo g. 9) kviečia į kūrybinį užsiėmimą šeimoms „Auksakalio dėlionė“. Susipažinę su nauja paroda „Vilniaus sakralinė auksakalystė“, renginio dalyviai aiškinsis auksakalio darbo pobūdį ir paslaptis, pasisems žinių, patirs atradimų.

Pažintinis – poilsinis maršrutas Nevėžiu ir jo pakrantėmis per Krekenavos regioninį parką tęsiasi apie 30 kilometrų. Plaukiant galima apžiūrėti kultūros paveldo vertybes: buvusių dvarų sodybas – Murmulių, Ūdrų, Leonardavo, Daniškio, taip pat Bakainių piliakalnį ir kapinyną, Burvelių alkakalnį, Barinės kapinyną, J. Tumo-Vaižganto sodybą ir Ustronės knygnešių muziejų.

Radviliškio rajone esančiame Baisogalos dvaro sodybos vėjo malūne baigti eksterjero restauravimo darbai, pastatas užkonservuotas. Šiam kultūros paminklu paskelbtam techninio paveldo objektui sustiprinti Kultūros paveldo departamentas 2009-2011 metais skyrė 576,9 tūkst. litų. Dešimt tūkstančių litų tvarkybos darbams pridėjo Baisogalos dvaro sodybos kompleksą valdanti Lietuvos veterinarijos akademija.

Rusijos stačiatikių cerkvė į savo nuosavybę perėmė apie 150 Mažosios Lietuvos kultūros paveldo objektų, esančių Kaliningrado srityje.Dalis jų yra apgriuvę, todėl paveldo atstatymu besirūpinančios vietos visuomeninės organizacijos viliasi, cerkvei perduoti objektai bus restauruojami valstybės lėšomis, praneša LTV „Panorama“. Teotonų ordino statyta Insterburgo pilis karo pabaigoje, 1945-aisiais, per miesto šturmą buvo padegta.

Iki XIX a. ketvirtojo dešimtmečio, kol nutiestas naujas plentas į Tilžę, Ragainė buvo artimiausias Tauragei užsienio miestas. Ragainiškiai irgi dažnai lankydavosi Tauragėje – greičiausiai pasiekiamame LDK miestelyje – prekybos ir kitais reikalais. Nuo XVI a. iki XIX a. pradžios, bent tris šimtmečius, Tauragę ir Ragainę jungė išties glaudūs ryšiai. To pakaktų teiginiui, kad prisiminti šio miesto istoriją verta.

Vaiduoklių, šmėklų medžioklė, apsiginklavus fotoaparatu užsienio šalyse – populiarus užsiėmimas tarp paranormalių reiškinių entuziastų. Tuo tarpu Lietuvoje į panašius reiškinius vis dar žiūrima su nepasitikėjimu. Tačiau niekas negali paneigti, kad gandais ir šiurpiomis legendomis apipintų vietų, šimtmečius skaičiuojančių dvarų ir nejaukių požemių turime ir mes.

Šiomis dienomis miesto kapinėse bus įžiebta šimtai žvakučių. Tačiau Klaipėdos krašte apstu ir tokių nekropolių, kuriuose gyvą dvasią vargiai sutiksi net per Vėlines, o čia palaidotųjų vardus iš antkapių ne tik negailestingai trina laikas ir darganos, bet ir darko piktadarių rankos.

Pavažiavęs vos porą kilometrų nuo Pakruojo Linkuvos link, retas nepastebės prie kelio prigludusios dvaro sodybos, išsiskiriančios iš kitų Lietuvos dvarų. Ne veltui jis vadinamas didžiausia paminklosaugine dvaro sodyba, turinčia architektūrinę, istorinę ir kraštovaizdinę vertę. Prieš beveik penkis šimtus metų įkurtas dvaras dabar atgyja per didžiąsias šventes, yra pritaikytas turizmui ir rekreacijai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė buvusio Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo Rimanto Bitino skundą dėl atleidimo iš pareigų. Teismas konstatavo, kad šiam valstybės tarnautojui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo – yra proporcinga padarytiems nusižengimams.

Varšuvos karališkoji pilis glaudžiai bendradarbiauja visose Valdovų rūmų atstatymo srityse. Artimiausiu metu į Vilnių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus bus atvežti 40 iš Varšuvos karališkosios pilies ilgesniam laikui paskolintų XVI a. sietynų ir sieninių šviestuvų kopijų. Anot Varšuvos karališkosios pilies muziejininkų, bendradarbiavimas su Lietuvos valdovų rūmais pastaraisiais metais ypač glaudus.

Gražutės regioninio parko plotas - beveik 32 tūkstančiai hektarų, įsteigtas siekiant išsaugoti ežeringą ir miškingą kraštovaizdį su Šventosios aukštupiu, jų ekologinę sistemą bei kultūros paveldą. Daugiau nei pusę parko užima miškai. Didžiausią plotą užima Gražutės giria, išlikusi dar nuo senovinio miškų masyvo. Čia tyvuliuoja grožiu pasižymintys Luodžio, Švento, Dūkšto, Šiurpio, Zalvo, Samavo ir kiti ežerai.

Tvirtai įsikibęs Žydrojo kranto uolos smalsumą kelia siurrealistiškai atrodantis Prancūzijos miestelis Ezas. Jį šios šalies gyventojai taikliai vadina Erelio lizdu. Patekti į Ezą nelengva. Net keletą kartų pasiklydę pagaliau atsiduriame kalno viršuje, o miestelis vis tiek į mus įtariai žvelgia iš viršaus. Susiraizgęs 429 metrų aukštyje Ezas nuo prabanga ir madingu gyvenimu kunkuliuojančios Nicos bei Monako Kunigaikštystės nutolęs vos 10 kilometrų.

Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius tarptautiniame Baltarusijos tyrinėtojų kongrese Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, įkvėpimo ir idėjų Lietuvos ir Baltarusijos ateities bendradarbiavimui ragino ieškoti atsigręžiant į turtingą bendrą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą. E. Ignatavičiaus teigimu, Lietuva, su ypatingu dėmesiu ir simpatija visuomet žvelgusi į Baltarusiją ir jos žmones, yra atvira tiesioginiams kontaktams.

Biržų pilyje vėl vyksta statybos darbai. Atstatinėjamas tvirtovės ginklų arsenalas, kuris prieš kelis šimtus metų buvo vienas didžiausių Europoje.Bastiono tipo Biržų pilis pradėta statyti 1586 metais. Tvirtovė buvo apjuosta grioviais su vandeniu, pylimų kampuose iškilo gynybiniai bokštai. 1625 metais pilį užėmė ir sugriovė švedų kariuomenė vadovaujama jų karaliaus Gustavo II Adolfo, tačiau po kelerių metų didikai Radvilos ėmėsi tvirtovę atstatyti.

Didžiausiame iki mūsų dienų išlikusiame dvaro pastatų komplekse - Pakruojo dvare baigiamas restauruoti šiai dvaro sodybai priklausantis senovinis sandėlis, stovintis centrinėje dvaro sodybos dalyje, šalia rūmų. Šis ūkinis pastatas pasižymi centrinių rūmų architektūrą atkartojančia stilistika, todėl jam buvo suteikta pirmenybė renkantis, ką toliau restauruoti iš 34 šio dvaro komplekso kultūros paminklinių pastatų.

Onuškio gyvenvietė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XV amžiaus. Trakų savivaldybei priklausančio miestelio ir jo apylinkių praeitis labai įdomi, todėl turistų čia netrūksta. Ypač vasarą, kai ežerai vilioja. 30 km nuo Trakų miesto nutolusį Onuškį galima pasiekti dviem keliais: važiuojant kryptimi Rūdiškės–Dusmenys–Alytus arba Aukštadvario link.

Visuomenėje susiformavęs stereotipas, kad visureigiais, enduro motociklais ir keturračiais važinėjantys asmenys yra gamtos naikintojai, kurie nežino kitokio kelio, kaip važinėtis po brastas, kalvas, daubas, piliakalnius ir kitaip naikinti gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Pasitaiko ir tokių, tačiau jie meta šešėlį ant visų vairuotojų.

Vos prieš keturis mėnesius baigta rekonstruoti Joniškio sinagogų komplekso Raudonoji sinagoga jau graužiama pelėsinio grybelio, mediena pūva, nuo sienų krenta dažai. Atstatyti sinagogą kainavo 1,8 milijono litų. Savivaldybės atstovai skėsčioja rankomis: nesilaikyta technologinių reikalavimų, bet spaudė terminai. Sudėti milijonai Atstatyti prieš beveik ketverius metus sugriuvusią Raudonają sinagogą kainavo 1 milijoną 800 tūkstančių litų.

Pasvalio dubenuotųjų akmenų ir girnapusių muziejų žino kiekvienas vietinis ar bent kiek išprusęs šio krašto turistas. Iš Pasvalio niekas neišvažiuoja neaplankęs kelis dešimtmečius Antano ir Valerijos Stapulionių kurto unikalaus kampelio po atviru dangumi. Dovanojo miestui Nedidukas Pasvalys didžiuojasi turintis didelį traukos centrą.

UNESCO tarptautinio registro „Pasaulio atmintis“ sąraše Lenkija turi daugiausiai saugotinų objektų, teigia Jungtinės Tautos.Į šį sąrašą patenka 10 saugomų objektų, skelbia Lenkijos radijas. Paskutinis objektas, patekęs į UNESCO sąrašą, – Sostinės atstatymo biuro archyvas (BOS archyvas). Šis archyvas atskleidžia, kaip Varšuva atrodė iki Antrojo Pasaulinio karo, per kurį buvo beveik visiškai sugriauta. Sostinė buvo atstatyta pagal šio biuro dokumentus ir nuotraukas.

Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė įsitikinusi, kad iš kultūros paveldo apsaugos sistemos būtina pašalinti valstybės tarnautojus, kurie į ją atėjo ne tarnauti visuomenei, ginti kultūros paveldo ir viešojo intereso, o turėdami savanaudiškų tikslų. Ji, beje, pasirašė įsakymą, kuriuo iš pareigų atleido ir ilgalaikį KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėją Rimantą Bitiną.

Kunigaikščių Oginskių parkas yra vienas didžiausių Lietuvos parkų, esančių mieste. Parkas yra šalia Plungės dvaro sodybos (prie kunigaikščių Oginskių dvaro) ir suformuotas dešiniajame Babrungo upelio krante. Didžiąją parko dalį sudaro peizažinis parkas su vietiniais medžiais ir krūmais, tačiau be jokios abejonės gražiausia parko vieta – Plungės dvaro ansamblis. Faktai Parko plotas: 58,3 hektaraiManoma, kad parkas įkurtas XVIII amžiaus viduryje.

Kražių Švč.Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje restauratoriai tęsia tvarkybos darbus. Anksčiau buvo restauruoti bažnyčios bokštai ir stogas, o dabar imamasi šventovės fasadų. Kultūros paveldo departamentas šiems darbams skyrė 285 tūkst. litų iš Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto paveldotvarkos darbų programos. Per 50 tūkst. Lt pridėjo Kelmės rajono savivaldybė ir Kražių parapija. Dar 800 tūkst.

Vilniuje, Bernardinų istoriniame architektūriniame ansamblyje, jau kelintus metus vyksta restauravimo darbai.Restauratoriai sako, kad tiek daug, kiek bažnyčioje atrasta ir restauruota gotikinės sieninės tapybos, nėra jokioje kitoje Lietuvos bažnyčioje, o ir Europoje tai nėra dažnas reiškinys, praneša LTV „Panorama“. Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno sienų tapybos restauravimo darbai dėl jų meninės ir kultūrinės vertės pagrįstai gali būti laikomi šalies restauratorių vizitine kortele, teigia p...

Praėjo daugiau nei dvidešimt metų nuo dienos, kai Lietuva tapo nepriklausoma. Ar per tą laiką atsikratėme sovietinės praeities ir socialistinio požiūrio? „Lietuva dydžiu panaši į Daniją, Olandiją, bet šios šalys neišgyveno viso šio siaubo, – teigia Jonas Karčiauskas, UAB „Audėjas“ generalinis direktorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos garbės viceprezidentas.

Tautodailininkės Genovaitės Varaneckienės siuvinėtomis vardinėmis servetėlėmis džiaugiasi Prezidentas Valdas Adamkus, o jos išpuoštą togą iškilmingomis progomis apsivelka Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka. Siūlų ritės moterį supa nuo vaikystės. Siuvinėtos skarelės, pagalvėlės, servetėlės, staltiesės, kilimėliai – tokie buvo G. Varaneckienės namai. „Mama kartu su močiute buvo apsiuvinėjusios visus namus“, – vaikystės prisiminimais dalijasi moteris.

Už teismo sprendimo nevykdymą turtuoliui teks sumokėti baudą arba atlikti bausmę seniausioje šalyje areštinėje Vilniaus 3-ias teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje verslininkas Marius Gelažnikas kaltinamas nevykdęs teismo sprendimo ir nenugriovęs nelegaliai suręstų statinių Vilniaus senamiestyje. Posėdžio metu M. Gelažnikas tikino, jog teismo sprendimo nepavyko įgyvendinti dėl objektyvių priežąsčių, mat  nurodymus dalijančios institucijos susiginčiojo tarpusavyje.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą birželio 25 dieną įrašyti penki Vokietijos bukmedžių miškai. Balsas.lt primena, kad į UNESCO paveldo sąrašą įrašyti ir Vilnius, Kernavė, Nida.

„Programa minimum – šiais metais pravedame viešąjį konkursą ir apie pusantrų metų statybos procesui reikėtų. Planuojama, kad pirmasis išsikraustymo etapas vyks jau 2014 m., o visiškai uždarytos ir iškeltos Lukiškės bus iki 2017 metų,  vėliausiai – 2016-siais. Tai programa maksimum“, – „Balsas.lt“ sakė teisingumo viceministras Gytis Andrulionis, apgailestaudamas, kad anksčiau apie tai buvo tik kalbama. „Kalbama labai seniai. Bet realių veiksmų taip ir nebuvo atlikta.

Žinomi šalies kultūros ir mokslo veikėjai antradienį išplatino viešą kreipimąsi į Seimą, kuriame išreiškia savo susirūpinimą ir nepritarimą siūlymui panaikinti Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Etninės kultūros globos tarybą (EKGT). Tiek paveldosaugininkai, tiek ir etninės kultūros globos ekspertai yra įsitikinę, kad materialaus ir nematerialaus paveldo apsaugos sujungimas į vieną dėl visiškai savo esme skirtingos puoselėjamų vertybių metodikos bus pražūtingas menkiau išvystytai nematerial...

Ką tik įsikūrusi Vabalninko miesto bendruomenė susirūpino istorinių pastatų išsaugojimu. Istorinių pastatų nenori parduoti Praėjusią savaitę vykusiame Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo išklausytos Vabalninko miesto bendruomenės atstovės - pirmininkė Dalia Strautinienė ir jos pavaduotoja Vilma Indriliūnaitė. Moterys į tarybos posėdį atvyko su misija - kreiptis į aukščiausiąjį rajono organą, kad iš privatizuojamų objektų sąrašo būtų išbraukti du miesto pastatai.

Sekmadienį vakare 20.59 val. ugniagesiams pranešta apie gaisrą Juodkrantėje. Užsiliepsnojo trijų aukštų namas, kuriame įrengti apartamentai. Gesinti gaisro buvo pasiųstos trys Neringos ugniagesių autocisternos. Dar kelios vyko iš kitur, skelbia delfi.lt Apie nukentėjusius informacijos nėra. Nežinoma, ar kilo pavojus kitiems pastatams, tarp kurių gali būti ir autentiškos statybos pastatai.