paskolų palūkanos

Lietuvoje absoliuti dauguma būsto paskolų išduodama su kintamomis palūkanomis, kurios yra susietos su tarpbankine palūkanų norma Euribor. Šiuo metu ji yra gerokai išaugusi, dėl to ir gyventojai bankams turi mokėti daug didesnes palūkanas nei anksčiau. Antradienį Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pristatė pakeitimus, kuriuos įgyvendinus tikimasi, kad daugiau paskolų bus išduodamos su fiksuotomis palūkanomis. Esą dėl to ir gyventojai gali tikėtis daugiau sutaupyti.

Išaugus prekių ir paslaugų kainoms, gyventojai veržiasi diržus, nes maistui ir kitiems būtiniausiems dalykams išleidžia daug daugiau. Kad kainos nustotų šuoliuoti, buvo gerokai pakeltos palūkanų normos. Dėl to itin išaugo paskolas turinčių gyventojų įmokos bankams. Tačiau jie negalėtų skųstis, nes pirmąjį pusmetį fiksavo rekordinius pelnus. Ketvirtadienį Lietuvos bankas kaip tik apžvelgė, kokius rezultatus šalyje veikiančios finansų įstaigos fiksavo per pirmus 6 šių metų mėnesius.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų, paėmusių būsto paskolas, moka kintamas palūkanas. Dėl to padidėjus euribor tarpbankinei palūkanų normai, bankams jie turi mokėti kur kas didesnes įmokas už palūkanas. Kitose Europos šalyse palūkanos daug dažniau yra fiksuotos ir dėl to ilgainiui taip nesikeičia, o gyventojams mokėjimų našta taip nekyla.

Viena iš didžiausių finansų įstaigų visose Baltijos šalyse teikia iš esmės tokias pačias mažmeninės bankininkystės paslaugas. Vis dėlto šiame banke būsto paskolos lietuviams yra daug brangesnės nei latviams ir estams. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius portalui tv3.lt patvirtino, kad šiuo metu Latvijoje ir Estijoje naujoms būsto paskoloms laikinai netaikoma banko marža.

Valdantiesiems pareiškus, kad dėl opozicijos užmojo dalį bankų viršpelnių grąžinti paskolas turintiems žmonėms vėl augtų infliacija, opozicija atkerta, kad kainos auga ir dėl dabartinių Vyriausybės kompensacijų, tačiau dėl jų niekas nesipiktina. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Valdantieji sako, kad priešinate visuomenę, nes jie siekia iš bankų viršpelnio stiprinti krašto apsaugą, o jūs norite sugrąžinti GPM lengvatą už būsto paskolas.

Kone kasmet Lietuvos valstybės biudžetas būna deficitinis. Gyventojai ir verslas sumoka mažiau mokesčių, negu reikia pinigų socialinei, sveikatos apsaugai, švietimui, gynybai ir kitoms valstybės reikmėms. Trūkstamas lėšas Finansų ministerija skolinasi, o už gautas paskolas moka palūkanas kreditoriams. Jeigu šiuos pinigus gautų Lietuvos gyventojai, paskolinę lėšų valstybei, jiems atitektų nemenka suma.

Lietuvos bankas su Finansų ministerija paruošė naują mokestį šiemet milijardinį pelną susižersiantiems komerciniams bankams. Ketina apmokestinti viršpelnius, kuriuos bankai kraunasi išaugus paskolų palūkanoms. Finansų ministrė siūlo pinigus iš surinkto mokesčio skirti karinėms reikmėms – kelių, oro uostų ir kitų objektų statyboms. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad ir toliau mokės dideles palūkanas, o naudą pasiims kažkas kitas.

Per pastaruosius metus bankų palūkanų normos padidėjo kelis kartus. Tūkstančiams gyventojų dėl to gerokai išaugo kas mėnesį mokamos paskolų įmokos. Dėl infliacijos daugiau mokėti reikia ir už prekes ar paslaugas, nors žmonių pajamos tiek nepakilo. Taigi nemažai skolininkų gali susidurti su sunkumais grąžinant paimtas paskolas. Lietuvos bankas šią savaitę paragino kredito įstaigas imtis priemonių, kad kredito įstaigos padėtų problemų turintiems klientams.

Šiemet Europos Centrinis Bankas (ECB) po daugiau nei 10 m. pertraukos ėmė kelti palūkanų normas. Kodėl ECB keičia palūkanų normas ir ką svarbu žinoti kiekvienam gyventojui, turinčiam kreditą – apie tai glaustai primena Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras. „Visiems turintiems ir planuojantiems imti paskolas, svarbu žinoti, kad euribor (tarpbankinės palūkanų normos) didėjimas paveikia gyventojų turimų paskolų mėnesio įmokas“, – rašoma banko paskyroje socialiniame tinkle.

Gyventojai skaičiuoja, kad brangsta kone viskas, tiek prekės, tiek paslaugos. Tačiau ekonomistai įspėja, kad jau vasara gali imti didėti ir būsto paskolų palūkanos. Tad mėnesinė paskolos įmoka irgi augs. Skaičiuojama, kad ji didės nuo kelių dešimčių eurų iki  200 eurų.

Karas Ukrainoje turės neigiamų ekonominių padarinių tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, sako ekonomistai. Anot jų, augs žaliavų ir prekių kainos, užtat tikimasi, kad bus atidėtas palūkanų normų kilimas, tad paskolos nebrangs. Be to, pasibaigus karui, ekonomistai žada ekonominį pakilimą.  Ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad šiuo metu reikėtų visą dėmesį skirti kovai su agresoriumi, kuris užpuolė Ukrainą ir vėliau kalbėti, kaip tai paveiks ekonomiką.

Daugelis piktinasi, kad tokių pačių maisto produktų sudėtis europiečiams Vakaruose ir Rytuose skiriasi. O bankai skirtingose Europos šalyse teikia iš esmės vienodas paslaugas. Tačiau lietuviams jos yra brangesnės nei kitiems europiečiams, kurių šalyse įvestas euras. Specialistai įžvelgia kelias priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai už tokias pačias paslaugas bankams turi mokėti daug daugiau.

Šiandien Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys Parlamento posėdžių sekretoriate užregistravo Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pataisas, ribojančias bankų galimybes didinti litais paimtų paskolų palūkanas nuo kitų metų sausio 1 d., kai mūsų šalis prisijungs prie Euro zonos.

Kaimyninė Estija sugebėjo suvaldyti savo valstybės skolą ir bene pusantro karto aplenkti lietuvius vidutinio atlyginimo lenktynėse. Šiuo metu statistinį Estijos gyventoją slegia slegia dešimt kartų mažesnė valstybės skolą nei mūsų tautietį. Vis dėlto paskolų palūkanos Estijoje yra vidutiniškai 3 proc. didesnės nei Lietuvoje, rašo „Verslo žinios“. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 489 eurus, Latvijoje – 481 eurą, Estijoje – 692 eurus.