partnerystė

Seimas po pateikimo pritarė Civilinės sąjungos įstatymui. Seimas turės balsuoti dar du kartus, kad tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių porų santykius apibrėžiantis įstatymas įsigaliotų. Už Civilinės sąjungos įstatymą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš – 49, 6 parlamentarai susilaikė. „Noriu iš karto akcentuoti, kad įstatymo projektas yra tik bazinės, pagrindinės, tik būtiniausios nuostatos kokybiškam, moraliai, socialiai teisingam asmenų gyvenimui nesusituokus.

Siūloma artimo ryšio alternatyva partnerystei ar civilinės sąjungos įteisinimo iniciatyvai veda į niekur, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Žinių radijui antradienį ji teigė, kad praėjusią savaitę registruotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra „ganėtinai konservatyvus kompromisas“, atsižvelgiantis į kritiką liberalesniam, dar prieš metus pateiktam projektui dėl partnerystės.   „Aš nematyčiau erdvės tolimesniems kompromisams.

Seimas antradienį balsuodamas dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo įsivėlė į diskusijas dėl partnerystės – nors grupė parlamentarų siūlė išbraukti partnerio sąvoką, ji liko naujai priimtame įstatyme. Seimas antradienį priėmė naujos redakcijos Diplomatinės tarnybos įstatymą, kuris pakelia mažiausiai uždirbančių diplomatų atlyginimus, numato didesnes socialines garantijas, tikslina diplomatų atrankos ir paskyrimo procedūras.

Seime antrą kartą bandoma įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius. Šį kartą partnerystę pakeitė civilinė sąjunga, kuri sudaroma pas notarą. Labai panašus įstatymo projektas kelią skinasi ir kaimyninėje Latvijoje. Šios šalies parlamentarai jau du kartus pritarė šiam projektui ir liko paskutinis balsavimas, po kurio tos pačios lyties poros galės įteisinti savo santykius Latvijoje.

Partnerystės ir civilinės sąjungos įteisinimo oponentai vietoj šių institutų siūlo numatyti artimo ryšio susitarimą, kuris galiotų konkrečiose įstatymų nustatytose srityse. Per 20 parlamentarų registravo atitinkamas Civilinio kodekso pataisas.

Civilinės sąjungos ir partnerystės klausimas pastaruoju metu aistras kelia ne tik Seime, bet ilgą laiką ramybės neduoda ir daugeliui gyventojų. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė gatvėje sutiktų vilniečių paklausti, ar Lietuvoje reikia įteisinti partnerystę? Dalis sutiktų praeivių teigė, kad tai padaryti privalu, nes žmonės turi turėti teisę pasirinkti, kaip spręsti asmeninius klausimus. „Nesąmonė, kad žmonėms neleidžia mylėti.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė šeštadienį paprašė Liberalų sąjūdžio paramos šią savaitę registruotam civilinės sąjungos projektui. „Yra dar vienas egzaminas, kurį mes turime kartu išlaikyti su jumis – yra civilinės sąjungos projektas, kuriam labai prašau jūsų palaikymo“, – kreipdamasi į Liberalų sąjūdžio suvažiavimą Vilniuje sakė A. Armonaitė. „Išlaikykime šitą egzaminą.

Valstiečiai valdančiajai koalicijai pateikė ultimatumą – atsisakyti Civilinės sąjungos projekto ir valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui arba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga trauksis iš politinių partijų susitarimo dėl gynybos bei užsienio politikos.

Nors partnerystės įstatymo pavadinimą valdančioji dauguma pakeitė, diskusijos dėl LGBTQ bendruomenei priklausančių asmenų teisių toli gražu netyla. Homoseksuali moteris atvirai kreipėsi į valdžios atstovus klausdama, kodėl Lietuvoje ji negali jaustis pilnaverčiu žmogumi. Moteris teigė jau ilgą laiką gyvenanti Austrijoje, nes vos grįžusi į Lietuvą turi įrodinėti, kad turi lygias teises, kaip ir heteroseksualūs asmenys.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kaltina valdančiuosius sulaužius susitarimą su opozicija karo Ukrainoje metu neteikti visuomenę priešinančių įstatymo projektų. Valstiečiai paskelbė, kad jei Seime bus pritarta partnerystės įteisinimui, o Vytautui Landsbergiui bus suteiktas valstybės vadovo statusas, LVŽS pasitrauks iš rengiamų bendrų partijų susitarimų dėl gynybos bei užsienio politikos.

Antradienį minima Tarptautinė diena prieš homofobiją. O Lietuvoje ir toliau kyla žiežirbos dėl noro įtvirtinti dviejų asmenų sąjungą. Atsiradus naujam civilinės sąjungos projektui parlamentarai atsako, kaip turėtų pasiskirstyti Seimo frakcijų balsai.

Lietuvoje dar kartą bus mėginama įteisinti heteroseksualių ir homoseksualių porų partnerystę, bet šįkart ji vadinsis ne partneryste, o civiline sąjunga. Pokyčių prireikė, nes ankstesnis įstatymas Seime neperėjo net pateikimo stadijos. Pagal naujai parengtą teisės aktą, civilinė sąjunga bus registruojama pas notarą, o ne Civilinės metrikacijos biure, nebus galimybės pasiimti partnerio pavardės arba pasirinkti dvigubos pavardės.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kaltina valdančiuosius sulaužius susitarimą su opozicija karo Ukrainoje metu neteikti visuomenę priešinančių įstatymo projektų. Valstiečiai paskelbė, kad jei Seime bus pritarta partnerystės įteisinimui, o Vytautui Landsbergiui bus suteiktas valstybės vadovo statusas, LVŽS pasitrauks iš rengiamų bendrų partijų susitarimų dėl gynybos bei užsienio politikos.

Seimo valdantieji iš naujo siekia įteisinti lyčiai neutralią partnerystę ir parengė kur kas nuosaikesnį Civilinės sąjungos projektą. Tiesa, šį kartą projektu ne itin patenkinti ir patys „laisviečiai“ – kad jo parašo po nauju projektu nebus, pareiškė net ankstesniojo iniciatorius Tomas Vytautas Raskevičius. Savo ruožtu, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad geriau žengti žingsnį į priekį, nei trypčioti vietoje.

Valdančiosios daugumos atstovai antrą kartą parengė įstatymo projektą, kuriuo būtų galima įteisinti tos pačios lyties partnerių santykius. Tai, pasak projekto rengėjų, kompromisinis variantas, norima, kad už šį įstatymą balsuotų kuo daugiau parlamentarų. Žmogaus teisių gynėjai nėra visiškai patenkinti tokiu projektu, bet pripažįsta, kad tai – geriau nei nieko.

Pirmadienį pristatytas naujas projektas, kuriuo bus siekiama tos pačios lyties atstovai galėtų sudaryti civilines sąjungas. Tai – pakoreguotas parlamentarų projektas. Pirmuoju bandymu buvo siekiama įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas, tačiau Seime projektas buvo atmestas. „Laisvės partijos“ lyderė Aušrinė Armonaitė pirmadienį savo feisbuko paskyroje taip pat pasidalijo mintimis apie tokio projekto svarbą.

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių  mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė laišką, remiantį Seime rengiamą Partnerystės įstatymą. Penktadienį išplatintame laiške pažymima, kad Lietuvos Konstitucija įpareigoja valstybę užtikrinti demokratiją, žmogaus orumą, teisę į privatų gyvenimą, minties, religijos, įsitikinimų bei žodžio laisvę, visų asmenų lygybę.

Tokijas, peržiūrėjęs esamas taisykles, nuo lapkričio pripažins tos pačios lyties asmenų partnerystes ir taps didžiausiu tai darančiu Japonijos miestu, trečiadienį paskelbė pareigūnai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Partnerystės įstatymo projektas liks Seimo pavasario sesijos darbų programoje.  Pasak parlamento vadovės, požiūris į žmogaus teises yra sritis, kuri Lietuvą daro vakarietiška valstybe, o partnerystės įteisinimas yra „skola mūsų valstybės piliečiams, kurią būtų gerai, jei šios kadencijos Seimas atiduotų“. „Aš tikiuosi, kad (partnerystė) nebus išbraukta, ir aš traktuoju tokį oponentų reikalavimą išbraukti partnerystę kaip argumentų trūk...

Pirmadienio vakarą Vilniuje prie Seimo – minios žmonių. Susirinkusieji išreiškia savo poziciją, ragindami Seimo narius pritarti partnerystės įstatymui. Žmogaus teisių pasisakė ir parlamentarė Aušrinė Armonaitė. Moteris savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriuo tikina, kad Lietuva turi progą atitolti nuo Rusijos. Pateikiame visą A. Armonaitės įrašo tekstą: „Lietuva turi dar vieną progą atitolti nuo putino rusijos.

Vienas iš „Laisvės partijos“ lyderių Tomas Vytautas Raškevičius prieš porą dienų savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, kad dabar itin tinkamas laikas priimti Partnerystės įstatymą. Kintanti geopolitinė situacija regione, pasak politiko, verčia mus nedelsiant apsispręsti dėl šio įstatymo, parodyti vakariečiams, kad esame su jais.

Pranešimą žmogaus teisių tema Jungtinėse Tautose skaičiusi Lietuva sulaukė Belgijos, Švedijos, Argentinos ir Australijos klausimų dėl to, ar šalis ruošiasi ratifikuoti Stambulo konvenciją bei įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Lietuvos teigimu, Stambulo konvencijos klausimas tebėra Lietuvos politinės darbotvarkės dalis, o partnerystės klausimu ministrė pacitavo Konstitucinio Teismo nutarimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda atnaujintą Partnerystės įstatymo projektą su valdančiaisiais aptartų tuomet, kai šis bus įregistruotas ir atsidurs Seime.  Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius antradienį pranešė raštu įteikęs prezidentui kvietimą aptarti atnaujintą Partnerystės įstatymo projektą. Kol kas projektas nėra įregistruotas ir pristatytas Seimui.

Lietuvoje tos pačios lyties asmenys teisiškai niekaip negali įtvirtinti savo santykių, o kartu auginant vaikus nebiologiniai tėvai neturi jokių teisių. Tačiau šeimas kuriančios homoseksualios poros atvirai pasakoja, kokius kryžiaus kelius pereina trokšdamos įtvirtinti savo meilę ir susilaukti atžalų. Kai kurie kartu gyvenantys vyrai ar moterys, nesulaukdami, kol šalyje bus įteisinta partnerystė, tuokiasi užsienyje, o kai kurie randa būdų apeiti Lietuvos įstatymus.

Naują partiją buriantis Seimo narys Saulius Skvernelis tvirtina, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimas Lietuvoje turi būti sprendžiamas, tačiau ne tokiu keliu, kokį pavasarį siūlė Laisvės partija. Parlamentaras neatmeta, kad jo vadovaujama frakcija balsuos už partnerystės įteisinimą, tačiau tik su keliomis sąlygomis.

Išskirtinai Seimo nariams išplatinę ataskaitą apie vienalyčių šeimų padėtį Lietuvoje – šiandien žmogaus teisių gynėjai daugiau nei 50-ies puslapių dokumentą pristatė ir plačiajai visuomenei. Apklausė 10 Lietuvoje gyvenančių gėjų ir lesbiečių porų, kurios skundžiasi sunkiu gyvenimu be partnerystės įstatymo ir ragina jį priimti.

Kol rudens sesija Seime pamažu įsibėgėja, valdančiosios daugumos siekis įtvirtinti partnerystę neslopsta. Šiuo metu ruošiamos pirminio įstatymo projekto korekcijos. Kaip teigia įstatymo iniciatoriai, projekto laukia keli patobulinimai, tačiau esmė išlieka ta pati – teisiškai apsaugoti visas ne santuokos pagrindu kartu gyvenančias šeimas, kad šie žmonės galėtų saugiai ir oriai gyventi.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad neturėtų būti sunku rasti kompromisą su prezidentu Gitanu Nausėda dėl partnerystės apibrėžimo. „Kalbant apie galimus prezidento sprendimus, galimus prezidento veto, kalbant konkrečiai apie partnerystę, girdėjau pastabą dėl formuluotės apibrėžimo, kuri, matyt, nelabai sunkiai pakoreguojama“, – trečiadienį Žinių radijui sakė ji.

Teisės ir politikos specialistus nustebino tai, kaip prezidentas Gitanas Nausėda interpretavo Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl to, kad šeimos santuoka yra neutrali lyčiai. Jų teigimu, atmesdamas KT sprendimą, prezidentas diskredituoja ir visus likusius teismo sprendimus. Kartu buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad šitaip G. Nausėda demonstruoja savo Konstitucijos neišmanymą.

Seimo rudens sesijoje ketinant grąžinti Partnerystės įstatymą, prezidentas Gitanas Nausėda sako neatmetantis galimybės rasti bendrą sutarimą dėl teisinio partnerystės reguliavimo.  „Mes dalyvavome šitose diskusijose, kurios yra prasidėjusios dėl Partnerystės įstatymo. Mano patarėjai buvo susitikę tiek su Laisvės partijos atstovais, tiek su Bažnyčios atstovais, norėdami išgirsti nuomones ir pajausti realią temperatūrą“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.

Pavasarį pakankamai palaikymo balsų Seime nesulaukęs Partnerystės įstatymas jau rudens sesijoje grįš į parlamentą. Jo iniciatorius Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius patikina, kad patobulintas įstatymo variantas bus maksimaliai panašus į savo pirmtaką. Vis dėlto parlamentarai žada įsiklausyti į pavasarį išsakytą kritiką ir dėl projekto tartis ir su Prezidentūra, ir su religinėmis bendruomenėmis. Rugsėjo 10-ąją Seimas susiburs į rudens sesijoje.

Daugelis politikų turbūt norėtų, kad kai kurios jų viešai pasakytos frazės taip ir nugarmėtų į užmarštį. Ypač, jei jos išsakytos jautriais klausimais, pavyzdžiui, apie LGBT bendruomenę ir šių asmenų partnerystę. Dar labiau, jei jų sakiniuose skambėjo neapykanta ir kaltinimas iškrypimais ar ligomis. Tačiau tai sunku, kai jų mintys nugula žiniasklaidoje ir interneto kampeliuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad būtų nepasirašęs Partnerystės įstatymo, jei šis būtų priimtas Seime, mat jame partnerystės apibrėžimas beveik atitiko santuokos apibrėžimą. „Būčiau jo nepasirašęs, dėl to, kad jame buvo beveik suniveliuoti santuokos ir partnerytės apibrėžimai. Kitaip tariant, tas apibrėžimas, kuris buvo pateiktas tenai, iš esmės yra beveik prilygstantis santuokai“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Nausėda.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), po daugelį metų trukusio svarstymo, pripažino, kad Rusija pažeidė trijų į teismą besikreipusių porų teisę į privatų ir šeimyninį gyvenimą – Europos Žmogaus teisių konvencijos 8-ąjį straipsnį, skelbiama EŽTT pranešime. Teismas nustatė, kad nebuvo jokio pagrindo tam, kad pareiškėjai negalėtų savo santykių įteisinti juridine tvarka.

Partnerystės įstatymo iniciatorius Tomas Vytautas Raskevičius po susitikimo su prezidento Gitano Nausėdos patarėjais sako, kad pavyko pradėti dialogą dėl partnerystės klausimo. Savo ruožtu prezidentūra neskuba tvirtinti, kad palaikys atskiro įstatymo iniciatyvą, prezidento manymu, užtektų esamų įstatymų pakeitimų. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius ketvirtadienį su prezidento Gitano Nausėdos patarėjais aptarė Partnerystės įstatymą.

Baltarusija pirmadienį pareiškė stabdanti savo dalyvavimą Europos Sąjungos Rytų partnerystės programoje, turinčioje sustiprinti Bendrijos ryšius su buvusiomis sovietinėmis kaimynėmis. Apie šį žingsnį Minskas pranešė Briuseliui įvedus naujų sankcijų Baltarusijai dėl oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio priverstinio nutupdymo ir žmogaus teisių pažeidimų.

Ginčai dėl Partnerystės įstatymo, Stambulo konvencijos, vaivorykštinės perėjos visuomenę tarsi dalina į dvi skirtingas stovyklas. Publicistas, režisierius, vaikų rašytojas Vytautas V. Landsbergis į šiuos viešus nesutarimus žvelgia autoironiškai – įvykius vaizduoja pasakos personažų akimis. Požiūriu į šių dienų aktualijas rašytojas dalijasi „Facebook“ paskyroje.

Rudenį Seime kils batalijos dėl dviejų įstatymo projektų, kuriais bandoma spręsti tą patį – partnerystės – klausimą. Ir nors klausimas tas pats, Seimo narių siūlomi teisiniai keliai skiriasi kaip diena ir naktis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vienos iš siūlomų pataisų reglamentuoja verslo, o ne šeimos santykius ir atvertų kelia kurti poligamines šeimas ir komunas. Seime šiuo metu kalbama apie du skirtingus projektus, kurie galėtų reglamentuoti asmenų partnerystę.

Beatos Nicholson ir jos šeimos įkurta picerija „Brooklyn Brothers“ visam birželiui keičia pavadinimą į „Brooklyn Partners“. Tokiu būdu, naujienų portalui tv3.lt sakė picerijos vadovė, B. Nicholson sesuo Odeta Bložienė, restoranas išreiškia savo vertybes ir toleranciją. Picerija kitu pavadinimu vadinsis visą birželį, kuris laikomas tolerancijos mėnesiu.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis mano, kad anksčiau ar vėliau lyčiai neutrali partnerystė Lietuvoje vis tiek bus įteisinta, nes tai yra įprasta europietiška praktika – suteikti galimybę vienalytėms poroms nesislapstyti. „Mano požiūris yra toks, kad vis tiek tą įstatymą Seimas anksčiau ar vėliau priims. Dabar yra toks raumenų mėginimas ir pasidžiaugimas: va, mes laimėjome, jie pralaimėjo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai Tomas Tomilinas priklausė dar tada, kai ši politinė jėga buvo labai nepopuliari. Politinėje arenoje politikas atstovauja klasikinės kairiosioms vertybėms, tai yra daug kalba apie darbuotojų teises, šeimos politiką, o pastaruoju metu pademonstravo paramą seksualinėms mažumos – tai yra, nepaisydamas partijos lyderių nuomonės, pareiškė, kad homoseksualūs asmenys irgi žmonės, bei balsavo už Partnerystės įstatymo projektą.

Ekspertai neabejoja, kad Lietuvoje žmogaus teisių sritis turi daug spragų: nėra priimta Stambulo konvencija, kuri kovoja prieš moterų smurtą, LGBT, migrantų ir apsaugos gavėjų, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų ir vaikų bei jaunimo teisių įstatymai. Remiantis pateiktais duomenimis, Lietuva yra tarp 6 ES valstybių, kurios neužtikrina LGBT bendruomenei pripažinimo ir tai, anot ekspertų, yra problema.

Pavasarį bent laikinai žlugo du valdantiesiems itin svarbūs projektai – partnerystės reglamentavimas ir vadinamosios Stambulo konvencijos ratifikavimas. Šiuos projektus į Seimo salę planuojama grąžinti rudenį. Tačiau ar iniciatyvoms užteks balsų? Nors politologai nusiteikę optimistiškai, didžiausi įstatymų priešininkai tam prošvaisčių nemato. Seimo pavasario Sesijoje dar pirmajame laiptelyje subliuško valdančiųjų bandymas pradėti diskusiją dėl partnerystės reglamentavimo.

Pagrindinis Laisvės partijos priešrinkiminis pažadas – Partnerystės įstatymas – vėl nuplaukė tolyn. Ir – ne be pačių valdančiųjų įsikišimo. Įstatymo rengėjams pritrūko vos dviejų balsų, kad partnerystės įteisinimą Seimas svarstytų toliau. Apie žadėtą paramą ir žmogaus teises per balsavimą staiga pamiršo ir pusė socdemų.

Seimas antradienį po pateikimo atmetė Partnerystės įstatymo projektą. Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad partnerystės institutas tarp dviejų tos pačios ar skirtingų lyčių asmenų gali būti sureguliuotas dviem būdais. „Tiesiog Seimas nerado sutarimo Partnerystės įstatymo projekto klausimu, todėl projektas nebuvo priimtas svarstyti. Manau, yra du keliai.

Dalies Seimo narių sprendimą nepritarti Partnerystės įstatymui ir grąžinti jį tobulinti LGBT bendruomenė pasitiko sunkiai rinkdama žodžius. Dalis jų pyksta, kad Seimas nežiūri į homoseksualius asmenis, kaip į lygiaverčius piliečius. Kiti visgi tikisi, kad įstatymas dar sulauks savo dienos ir galiausiai bus priimtas. Antradienį Seimui sprendžiant dėl Partnerystės įstatymo, Nepriklausomybės aikštėje žmogaus teisių aktyvistai surengė projekto palaikymo akciją.

Seime bent kuriam laikui žlugo bandymas reglamentuoti ir skirtingos, ir tos pačios lyties asmenų partnerystę. Įdomu tai, kad projekto nepalaikė nemaža dalis valdančiosios koalicijos narių. Dalis jų priklauso partijoms, kurios partnerystės reglamentavimą įtraukė į rinkimų programas. Antradienį vykusiame balsavime dėl Partnerystės įstatymo pateikimo stadijoje jį palaikė 63 Seimo nariai, susilaikė septyni, prieš buvo 58 parlamentarai.

Partnerystės įteisinimo siekiančios Laisvės partijos atstovai žada antradienį parlamente atmestą projektą teikti iš naujo rudens sesijoje, atsižvelgę į jam pateiktas pastabas. Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovas Tomas Vytautas Raskevičius teigė neabejojantis, kad rudenį šis projektas pajudės į priekį. „Mane labai džiugina kolegų Seime palaikymas, niekada šiems santykiams sureguliuoti Seime nebuvo tokio palaikymo, mes turime 63 balsus, pritrūko dviejų balsų.

Seimas antradienį po pateikimo atmetė Partnerystės įstatymą, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti. Įstatymu norėta įteisinti ir skirtingų, ir tos pačios lyties asmenų partnerystę. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Seime pateikė Partnerystės įstatymo projektą. Įstatymo pateikimą lydėjo ilgos parlamentarų diskusijos ir dalies Seimo narių pasipiktinimas, kad įstatymu partnerystė prilyginama santuokai. 63 Seimo nariai balsavo už, 58 – prieš, 7 susilaikė.