pandemija

Lietuvą antradienį pasiekė ketvirtoji farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ vakcinų nuo koronaviruso siunta, kurią sudaro 19,2 tūkst. vakcinos dozių. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, dalis šios vakcinų partijos į vakcinacijos centrus iškeliaus tą pačią dieną, o kita dalis – trečiadienį.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, iki kovo pabaigos, Lietuvą iš viso turėtų pasiekti apie 600 tūkst. COVID-19 vakcinos dozių, o per antrąjį ketvirtį – dar 3 mln. vakcinų, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Gavome aiškų patikinimą, kad jau pirmąjį ketvirtį ES šalys, įskaitant ir Lietuvą, pro rata principu gaus apie 100 mln. vakcinų, tai reiškia, apie 600 tūkst. vakcinų bus pateikta į Lietuvą iš viso nuo tiekimo pradžios iki kovo mėnesio pabaigos“, – Žinių radijui antradienį sakė S. Krėpšta.

Vyriausybei nuo vasario vidurio sušvelninus karantino sąlygas ir leidus veiklą atnaujinti nedidelėms ne maisto prekių parduotuvėms su įėjimu iš lauko, turgaviečių prekeiviai, turintys kioskus su atskiru įėjimu, vis dar negali jų atverti.  Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad prekybininkai jaučiasi diskriminuojami.

Nerealu tikėtis, kad pasaulis įveiks koronaviruso pandemiją iki šių metų pabaigos, pirmadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). PSO ekstremaliųjų situacijų direktorius Michaelas Ryanas sakė, kad koronaviruso krizė gali būti sušvelninta mažinant hospitalizuojamų pacientų skaičių ir užsikrėtusiųjų mirštamumą. Tačiau pandemija kol kas išlieka daugiausiai nevaldoma, juolab kad pasaulyje sergamumo rodikliai pastarąją savaitę vėl didėjo po septynias savaites fiksuoto mažėjimo.

Sostinėje nuo COVID-19 paskiepyta apie 30 proc. vyresnių nei 80 metų vilniečių, nuo pirmadienio pradedamas jų vakcinavimas ir namuose, pranešė Vilniaus savivaldybė. „Planuojama, kad pirmadienį bus apie 180 namuose paskiepytų senjorų. Iki šios dienos Vilniuje poliklinikose ir medicinos įstaigose jau paskiepyta apie 30 proc. vyresnių nei 80 metų vilniečių“, – rašoma pranešime.

Persirgusiųjų COVID-19 infekcija skaičius Lietuvoje artėja prie 200 tūkstančių. Tačiau atsižvelgus į pacientus, kurie šia liga persirgo namuose ir nesikreipė į gydymo įstaigas, tikėtina, jog bendras skaičius yra gerokai didesnis. Deja, daliai pacientų, nepaisant lengvos ar vidutinio sunkumo ligos eigos, dar ilgai išlieka liekamieji ligos požymiai, ribojantys gerą savijautą, fizinę būklę bei galimybes grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Suomija pirmadienį pradėjo taikyti ekstremaliosios padėties įgaliojimus, vyriausybei rengiantis įvesti griežtesnius suvaržymus dėl sparčiau plintančio koronaviruso. Premjerė Sanna Marin apie tokį žingsnį užsiminė praėjusią savaitę, įspėjusi, kad kai kuriuose šalies regionuose nuo kovo 8-osios tris savaites restoranai maistą galės tiekti tik išsinešti. „Vyriausybė drauge su Respublikos prezidentu šalyje paskelbė ekstremaliąją padėtį“, – pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė S. Marin.

Sergamumo koronavirusu rodiklis Lietuvoje šiuo metu yra mažesnis nei vidutinis Europos Sąjungoje (ES), pirmadienį pranešė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė. Tačiau kartu ji atkreipė dėmesį, kad viruso plitimas šalyje netolygus ir ypač nerimą kelia dalyje savivaldybių augantis sergamumas COVID-19. Kaip nurodė specialistė, Lietuva pagal sergamumą šiuo metu yra 15 vietoje. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad net 12 ES šalių yra stebimos susirgimų didėjimo tendencijos.

Vyriausybei paskelbus karantiną, dalies savarankiškai dirbančių asmenų veikla nėra ribojama ir jie gali tęsti darbą, tačiau dėl partnerių apribotos veiklos susiduria su finansiniais sunkumais. Jei į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą nepatekusio asmens pajamos per pandemiją sumažėjo 30 proc., į fiksuoto dydžio išmoką pretenduoti jis galės, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Koronaviruso pandemija atskleidė aplaidų darbą Italijos sveikatos priežiūros institucijose. 2020-ųjų vasario mėnesį italai Pasaulio Sveikatos Organizacijai pateikė ataskaitą apie medicinos įstaigų pasirengimą pandemijai ir įvertino į aukščiausiu balu. Praėjus vos kelioms savaitėms paaiškėjo, kad buvo visiškai nepasirengtą, o kovos su pandemija planas nebuvo peržiūrėtas nuo 2006 metų.

Karantino ribojimų nutraukimas anksčiau nei gegužės mėnesį gali nulemti dar didesnį ligoninių užpildymą pacientais negu buvo sausio mėnesį, britų valdžią perspėja šios šalies mokslininkai.

Lygiai prieš metus, vasario 28-ąją, naktį Lietuvoje buvo pranešta apie pirmąjį užsikrėtimo COVID-19 atvejį. Nors šalis jau tris mėnesius gyvena griežtuoju antrojo karantino režimu, specialistai teigia matantys prošvaisčių ir ramina, kad tokia žiema, kokią teko išgyventi šiemet, jau nepasikartos. Nepaisant to, vis dažniau kalbama, kad „naujoje realybėje“ teks pratintis gyventi ilgesnį laiką.

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 12 088 testus nustatyti 827 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 13 anksčiau užsikrėtusių žmonių, šeštadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie nustatytus 725 naujus COVID-19 atvejus ir aštuonių pacientų mirtį. Nuo pandemijos pradžios Latvijoje patvirtinta iš viso 85 810 infekcijos atvejų, mirė 1 614 koronavirusu užsikrėtusių žmonių.

Vakcinacijos nuo koronaviruso procesui šalyje įsibėgėjus, siaubą daliai gyventojų kelia liudijimai apie nepageidaujamas organizmo reakcijas į vakciną. Tačiau mokslininkai skuba raminti – pasirodo, tai, kad sulaukėte organizmo reakcijos į skiepą, iš tikrųjų gali reikšti, kad jums susidarė imunitetas.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 626 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 8 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 249,7 atvejo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 197 tūkst. 343 žmonių. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 183 tūkst. 324 žmonės, deklaruota – 136 tūkst. 212 pasveikusiųjų.

Koronaviruso pandemija dominuoja politikų darbotvarkėje, tačiau svarbu, kad ji netaptų vienintele tema, sako Liberalų sąjūdžio pirmininkė, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Penktadienį per nuotolinį Liberalų sąjūdžio tarybos posėdį ji teigė, kad per Seimo pavasario sesiją liberalai sieks įtvirtinti su žmogaus teisėmis susijusius pakeitimus ir spręsti kitus partijos programos prioritetinius klausimus.

Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė asmuo, kuris buvo paskiepytas COVID-19 vakcina, penktadienį pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Miręs žmogus – 77-erių metų amžiaus vyras iš Pasvalio rajono, skiepytas pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos doze. Nors jo gyvybė užgeso kelios minutės po skiepo, mirtis su vakcina nesiejama. Kaip informavo VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, mirtis įvyko vakar, tačiau pranešimas apie ją gautas penktadienį po pietų.

Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė asmuo, kuris buvo paskiepytas COVID-19 vakcina. Žmogui – 77-eri metai, o jo mirtis su vakcina nesiejama. Apie šią žinią pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Skiepijimą vykdžiusi asmens sveikatos priežiūros įstaiga pateikė pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vakciną. Tarnyba planuoja dar penktadienį pateikti daugiau komentarų apie šį įvykį. TV3 Žinių komandos duomenimis, senolio gyvybė užgeso vos kelios minutės po skiepo.

Kol Lietuva gruodžio – sausio mėnesiais pirmavo Europoje koronaviruso susirgimų statistinėse lentelėse estai galėjo džiaugtis palyginti ramiu gyvenimu. Tačiau dabar jau pačioje Estijoje skelbiamas aliarmas – ligoninės perpildytos, o kiekviena nauja diena atneša naujus susirgusiųjų rekordus. Per paskutinę parą Estijoje buvo ištirta 6412 koronaviruso mėginių, iš jų pirminį teigiamą atsakymą gavo 1204 asmenys, tai yra 18,8 proc. visų testų.

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 12 715 testų nustatyti 725 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė aštuoni anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie nustatytus 813 naujus COVID-19 atvejus ir šešių pacientų mirtį. Nuo pandemijos pradžios Latvijoje patvirtinti iš viso 84 983 infekcijos atvejai, mirė 1 601 koronavirusu užsikrėtęs žmogus.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 11 539 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 259 anksčiau užsikrėtę pacientai, visuomeninis radijas penktadienį citavo šalies sveikatos apsaugos tarnybų informaciją. Ankstesnę dieną skelbta apie 12 142 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus ir 286 mirusius pacientus.

Britų ir JAV mokslininkai, kartu su Šveicarijos federaliniu mokslo ir technologijų institutu atliko kelis tyrimus, kurie rodo, kad realios priežasties nerimauti dėl ant paviršių esančių virusų nėra: tikimybė užsikrėsti SARS-CoV-2 per daiktus, prie kurių liečiasi daug žmonių, yra gerokai mažesnė, negu kitais būdais.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 6 412 testų nustatyti 1 204 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė aštuoni anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 154 naujus COVID-19 atvejus ir 10 pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 887,75 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Ketvirtadienį vasario 25 d. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija susitiko su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu aptarti pandemijos valdymo klausimus. Liberalas Andrius Bagdonas teigia neišgirdęs svarių argumentų, kodėl negalima panaikinti judėjimo ribojimų tarp savivaldybių, rašoma pranešime spaudai. „Viruso atvejų skaičiui pasiekus stabilią ribą, turime iš naujo aptarti taikomus ribojimus – jų naudą, o kartu ir žalą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1216 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 56 108 asmenys.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 13 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šeši mirusieji priklausė 80–89 metų grupei, keturi – 70–79 metų grupei, du – 90–99 metų grupei, o vienas – 50–59 metų grupei. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3225 žmonės.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 624 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 248,6 atvejo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 196 tūkst. 690 žmonių. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 182 tūkst. 263 žmonės, deklaruota – 134 tūkst. 818 pasveikusiųjų.

Penktadienį pradedama dėl COVID-19 testuoti kultūros ir meno darbuotojus. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai bus atliekami valstybės lėšomis, pranešė Kultūros ministerija. Anot jos, registruotis tyrimams dėl koronaviruso gali muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų, valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai. Taip pat – profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai.

Nors karantino režimu dar teks gyventi mažiausiai mėnesį, gydytojas infektologas Vytautas Usonis ramina, kad jau kovą koronavirusų aktyvumas slopsta, tad greičiausiai turėsime tokį patį sirgimų kritimą kaip ir pernai. Tačiau jis pažymėjo, kad net ir šiltuoju metų laiku, kai sergamumas COVID-19 sumažės, būtina išlaikyti tokias pačias skiepijimo apimtis. Anot gydytojo, didžiausia problema, kodėl dabar kyla tiek diskusijų ar net abejonių dėl kurios nors vakcinos, – komunikacijos spragos.

Siekiant užtikrinti efektyvų COVID-19 tyrimų atlikimą prieš stacionarines paslaugas ir medicininę reabilitaciją, atnaujinta tyrimų dėl koronaviruso tvarka. Atsirado galimybė tokiems pacientams atlikti tyrimą paimant ėminį iš paciento nosiaryklės ir ryklės mobiliame punkte.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė pratęsti dabartinius suvaržymus dėl COVID-19 iki kovo pabaigos, taip pat liepė sutrumpinti maitinimo įstaigų darbo laiką iki 18 val. ir sugriežtino kai kuriuos kitus ribojimus. „Turime nutraukti užkrečiamumo grandines, todėl esame priversti įvesti naujus apribojimus“, – per vyriausybės spaudos konferenciją sakė ministrė pirmininkė Kaja Kallas ir pridūrė, kad koronavirusas ir toliau sparčiai plinta šalyje.

Daugelyje Europos šalių slūgstant koronaviruso pandemijos plėtrai, Čekijoje atsivėrė COVID-19 pragaras. Šalies premjeras ateityje įžvelgia „totalią katastrofą“, o ekspertai prabilo apie pralaimėtą kovą britiškajai koronaviruso atmainai. „Dramatiškai auga sergančiųjų koronavirusu, gulinčių reanimacijoje ir pajungtų prie kvėpavimo aparatų skaičius. Šiandien aptarsime situaciją su medikais, su profsąjungomis, su opozicija. Vakarė vėl vyks Vyriausybės pasitarimas.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė penkioliktoje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą Lietuva yra devinta. Vertinant tik Europos Sąjungos valstybes, šalies pozicijos nesikeičia. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai trylikta ir vienuolikta.

Nuobodulys, nerimas, stresas – tokia viruso COVID-19 sukeltos pandemijos trijulė paveikė milijonus žmonių visame pasaulyje. Įvesti judėjimo ir socialinių kontaktų apribojimai neigiamai atsiliepė daugeliui, rašoma pranešime spaudai. „Naujoji realybė sukelia rimtų pasekmių ne tik valstybių ekonomikoms, bet ir žmonių sveikatai. Stresą patiria net ir tie, kurie patys šiuo klastingu virusu nesusirgo.

Sveikatos apsaugos ministerija išplėtė galinčių tirtis profilaktiškai dėl COVID-19 sąrašą, į jį pateko visi socialiniai darbuotojai, pedagogai ir dėstytojai, pareigūnai, kultūros atstovai. Pagal šį operacijų vadovo sprendimą, dėl koronaviruso profilaktiškai galės tirtis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai bei jose dirbantys studentai ir savanoriai, taip pat visi socialines paslaugas teikiantys asmenys.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1159 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 54 970 asmenys.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė dar kartą paragino įmones, kurių veikla pastaruoju metu buvo atlaisvinta, pasinaudoti galimybe testuoti darbuotojus ir už tai gauti valstybės kompensacijas.  „Karantinas negali tęstis amžinai ir su virusu mums reikia išmokti gyventi. Dėl to mes skatiname testuotis ir labai labai kviečiu visus pasinaudoti testavimo galimybėmis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Aušrinė Armonaitė.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 89-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trys mirusieji priklausė 80–89 metų grupei, du – 70–79 metų grupei, o vienas – 60–69 metų grupei.Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3209 žmonės.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 538 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 244,9 atvejo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 196 tūkst. 47 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 181 tūkst. 809 žmonės, deklaruota – 133 tūkst. 890 pasveikusiųjų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai per praėjusią savaitę visoje Lietuvoje patikrino 568 ūkinės veiklos vietas, 15-likoje jų nustatyti pažeidimai, rašoma pranešime spaudai. Prioritetas, renkantis tikrinamus objektus, teiktas veiklą atnaujinusioms grožio paslaugų teikimo vietoms, taip pat ne maisto prekių prekybos vietoms.

Nuo ketvirtadienio, vasario 25 dienos, įsigalioja su kaukėmis ir gyventojų judėjimu susiję karantino pakeitimai. Nuo šiandienos gyventojams atvirose erdvėse neprivalomos apsauginės kaukės, jei aplink nėra žmonių. Taip pat gyventojai gali laisvai judėti tarp visų žiedinių savivaldybių. Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos 24 val.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė ketinantis aiškintis aplinkybes, kuriomis Tauragės rajone COVID-19 užsikrėtė nuo šios ligos paskiepyti globos namų gyventojai. NVSC duomenimis, 14 iš 15 Lauksargių globos namuose užsikrėtusių žmonių buvo paskiepyti pagal pilną vakcinacijos schemą, todėl bus atliekamas patikrinimas dėl vakcinacijos proceso šioje įstaigoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį apkaltino Vakarus, kad pasaulis esą nesivienija kovai su pandemija ir jos ekonominėmis pasekmėmis. Sakydamas kalbą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje Rusijos diplomatijos vadovas kritikavo Vakarus už įvestas sankcijas, nesustabdomas net koronaviruso pandemijos sukelto pasaulio ekonomikos nuosmukio sąlygomis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė karantino švelninimams dėl kaukių dėvėjimo lauke. Kaip numatoma nutarime, jų nebereikės viešose atvirose erdvėse, išskyrus atvejus, kai nepavyksta išlaikyti 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų, išskyrus šeimos narius. Pasikeitimai įsigalioja nuo ketvirtadienio, vasario 25-osios.

Lietuva įsigis papildomų vakcinų nuo koronaviruso dozių iš farmacijos kompanijų „Valneva“, „Moderna“, „BioNTech“ ir „Pfizer“. Vyriausybė trečiadienį sutarė, kad iš „BioNTech“ ir „Pfizer“ būtų perkama 620 tūkst. papildomų vakcinos dozių ir 10 tūkst. papildomų dozių iš „Modernos“. Abiejų kompanijų sukurti preparatai naudojami Lietuvoje. Taip pat planuojama įsigyti 185 tūkst. papildomų dozių Europoje dar nepatvirtintos „Valneva“ vakcinos.

Aštuoni iš devynių COVID-19 susirgusių Lauksargių globos namų gyventojų buvo paskiepyti dviem vakcinos dozėmis nuo šios infekcinės ligos, informavo Tauragės rajone įsikūrusios įstaigos vadovė. „Vienas iš jų neskiepytas“, – BNS pirmadienį sakė globos namų direktorė Jovita Černeckienė. Anot jos, trys užsikrėtusieji jautė ligai būdingus simptomus, jie gydyti išvežti į ligoninę. „Kitiems jokių simptomų nėra“, – sakė moteris.

Vengrija trečiadienį tapo pirmąja Europos Sąjungos nare, pradėjusia skiepyti gyventojus Kinijoje sukurta vakcina nuo koronavirusinės infekcijos „Sinopharm“, pranešė premjeras Viktoras Orbanas. „Šiandien pradėsime skiepyti kiniškomis vakcinomis“, – sakoma per „Facebook“ paskelbtame premjero vaizdo pranešime. Vengrija, turinti apie 10 mln. gyventojų, „Sinopharm“ užsakė 5 mln. dozių.

Lietuvą pasiekė ketvirtoji farmacijos kompanijos „Moderna“ vakcinos nuo koronaviruso siunta, iš viso – 12 tūkst. dozių, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Vakcinos pristatytos į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlį. Pasak SAM, tai iki šiol didžiausia į Lietuvą pristatyta šio gamintojo vakcinų partija.

Policija įspėja Lietuvos gyventojus apie sukčiavimo atvejus, kuomet yra prisidengiama Covid-19 situacija, dabar jie siūlo už pinigus greičiau gauti skiepą. Pastebima, kad neretai sukčiai bando išgauti asmeninę gyventojų informaciją, o pagrindiniai sukčiavimo būdai yra šie: siūlo susimokėti, kad atsidurtumėte skiepijamų asmenų sąrašo viršuje, siūlo naujas galimybes, kaip įsigyti vakcinos nuo Covid-19, taip pat informuoja, kad gali įtraukti į skiepijamų asmenų sąrašą.