pandemija

Trečiadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 460 COVID-19 atvejų ir 8 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 231,4. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 203 tūkst. 386 COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 6 tūkst. 671 asmenys. Pasveikusiųjų – 189 tūkst.

Japonija nusprendė neleisti žiūrovams iš užsienio stebėti Tokijo olimpinių žaidynių baiminantis, kad svečių antplūdis gali sukelti naujų koronaviruso atvejų protrūkį, antradienį pranešė vietos žiniasklaida. Kaip pranešė naujienų agentūra „Kyodo“, vyriausybė priėjo prie išvados, kad „neįmanoma“ leisti sporto gerbėjams iš užsienio dalyvauti šios vasaros žaidynėse, kurios buvo atidėtos metams dėl koronaviruso pandemijos.

Antradienį Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlį pasiekė penktoji farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta, kurią sudaro 33,6 tūkst. dozių. Per dvi dienas jos bus paskirstytos vakcinacijos centrams visoje Lietuvoje. Per pirmus keturis vežimus į Lietuvą buvo pristatyta 67,7 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, iki kovo 9 d. jų sunaudota 52,7 tūkst. Lietuva iš viso jau gavo 390 tūkst.

Dėl galimų ribojimų per artėjančias Velykas ekspertai sako dar nesiryžtantys spręsti. Kaip sako jie, konkretūs siūlymai dėl kokių nors ribojimų bus jau tik prieš pat šventę. Kaip teigė Ekspertų siūlymus dėl prekybos vietų atvėrimo pateikęs Vyriausybės ekspertų tarybos narys, Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas, kol kas per anksti apie tai galvoti. „Dėl Velykų, manau, dar pakankamai ankstyvas laiko tarpas. Nežinome, kokių siurprizų pateiks nauja britiškoji atmaina.

Po pirmųjų karantino atlaisvinimų išvengus reikšmingo naujų koronaviruso atvejų šuolio ekspertai siūlo atverti visas parduotuves, turinčias įėjimą iš lauko. Taip pat numatyti, kad būtų laikomasi būtinųjų prevencijos priemonių ir į jas patekti būtų galima tik dėvint medicininę kaukę arba respiratorių. Diskusijai prasidėjus dar praėjusią savaitę ekspertai pritarė teikti pasiūlymus dėl reikalavimų prekybos įmonėms, kurios prekiauja nebūtinosiomis prekėmis didesnėse nei 300 kv.

Estija nuo ketvirtadienio įveda griežtą karantiną dėl šalį užgriuvusios koronaviruso bangos. Nerimą valdžiai kelia išsikerojusi britiška COVID-19 atmaina, kuri dabar sudaro net 98 proc. naujų atvejų. Estijoje, lyginant paskutinės savaitės sergamumą su Lietuva, nustatoma apie 7 kartus daugiau naujų atvejų. Estijos gyventojai ilgą laiką šią žiemą džiaugėsi palyginti ramiu gyvenimu.

Sergamumo COVID-19 kreivė po tam tikro sąstingio vėl pajudėjo žemyn, džiugia naujiena dalinasi duomenų analitikai. Nors tai, jų teigimu, teikia optimizmo ir skatina judėti pirmyn su naujais atlaisvinimais, kita vertus, niekur nedingo nerimas dėl mutacijų plitimo. Anot Patariamosios nepriklausomų ekspertų tarybos prie Vyriausybės nario, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, jau ketvirta diena stebimas 20 proc. naujų atvejų kritimas.

Prasidėjus vakcinacijos procesui nuo COVID-19 Lietuvoje, viena iš labiausiai aptarinėjamų temų viešojoje erdvėje yra vakcinų šalutinis poveikis. Deja, tai, kad aptarinėjama, neretai apipinama gandais bei prieštaringais vertinimais, todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina pasitikėti tik oficialiais mokslu pagrįstais šaltiniais ir medikais, o apie pastebėtus šalutinius vakcinų poveikius informuoti ne tik socialinių tinklų bendruomenę, bet ir šeimos gydytoją ar Valstybinę vaistų kontrolės...

Nors kai kurios savivaldybės gydytojus į regionus vilioja įspūdingomis sumomis, patys medikai sako, kad pavojingas procesas jau stipriai „užvestas“. Jų teigimu, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio paraginimas rezidentams išvažiuoti puikiai veikia, o į regionų gydymo įstaigas atsigręžta COVID-19 krizei tik kaip reikiant surakinus pagrindines šalies ligonines.

Vyriausybės ekspertų taryba siūlo atverti daugiau prekybos vietų, informavo premjerės atstovė. „Ekspertų tarybos posėdyje nuspręsta teikti pasiūlymus dėl prekybos vietų atvėrimo. Kartu su verslo atstovais artimiausiu metu bus aptarti galutiniai kontrolės reikalavimai prekybos vietoms“, – BNS pirmadienio vakarą sakė Rasa Jakilaitienė. Anot jos, plačiau šie siūlymai bus pristatyti spaudos konferencijoje antradienį.

Koronaviruso krizė formuoja naujus vartotojų įpročius, įspėja Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas. Danas Arlauskas sako, kad jei karantinas užsitęs, smulkusis verslas bus sunaikintas.   „Jūs kalbate apie teisinius dalykus, o mes sakome, kad ne viskas, kas teisėta yra teisinga, mes gi matome, kad formuojasi vartotojų įpročiai. Prekybos tinkluose ir kokią lemputę nusiperku, ir knygą. Tai formuoja mano įpročius. Visame versle sako: įprotis svarbus dalykas.

Pranešta apie dar dvi jaunų žmonių mirtis nuo COVID-19 Lietuvoje. Tiesa, duomenis apie tai Lietuvos statistikos departamentas (LSD) dar šeštadienį pateikė jau atgaline data, o vienas asmenų mirė jau prieš 2 mėnesius. Abu asmenys rasti mirę namuose. Kaip paaiškėjo, vienas mirusysis priklausė 20–29 m. amžiaus grupei. Tai buvo 28 m. asmuo, miręs dar sausio 5 d. Kaip nurodė LSD specialistė Birutė Stolytė, asmuo mirė namuose pietryčių Lietuvoje.

Konkurencijos taryba netiria, kokią įtaką mažmeninės prekybos rinkos persiskirstymui turėjo koronaviruso krizė, kai vieniems prekybininkams buvo leidžiama veikti, o kitiems – ne, sako institucijos vadovas.  Šarūnas Keserauskas įspėja, kad ne visi statistiniai duomenys gali parodyti dėl krizės įvykusį rinkos galios pasikeitimą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 437 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 63 269 asmenys.

Austrijos valdžia sustabdė vienos „AstraZeneca“ vakcinos partijos skiepijimą, kol nebus išsiaiškintos vienos moters mirties, o kitos sunkaus susirgimo priežastys, skelbiama „Reuters“. Federalinis sveikatos priežiūros saugos biuras (BASG) sulaukė dviejų ataskaitų apie „netiesioginį ryšį su vakcina iš tos pačios „AstraZeneca“ vakcinų partijos Žemutinės Austrijos klinikoje „Zwettl“. 49-erių moteris mirė dėl sunkaus krešėjimo sutrikimo, o 35-erių moteriai išsivystė plaučių embolija, tačiau ji jau ...

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, daugumai jų buvo 80-89 metai tačiau mirė ir du jaunesni asmenys, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Po tris mirusiuosius priklausė 80–89 ir 90–99 metų amžiaus grupėms. Vienam mirusiam žmogui buvo nuo 70 iki 79-erių, o dar vienam nuo 60 iki 69-erių metų. Visi šie asmenys mirė ligoninėse.

Pirmadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 213 COVID-19 atvejų ir 6 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 238,7. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 202 tūkst. 430 COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 7 tūkst. 24 asmenys. Pasveikusiųjų – 188 tūkst.

Koronaviruso pandemija nepaveikė Lietuvos kariuomenės ar NATO kovinės parengties, sako Lietuvoje apsilankęs NATO Jungtinės sausumos pajėgų vadavietės (angl. NATO Allied Land Command, LANDCOM) vadas.  „Daugiausiai drąsos man suteikia tai, kad nepaisant pandemijos ir nepaisant iššūkių, kuriuos ji sukelia aljansui, mes esame pajėgūs treniruotis ir užtikrinti kovinę parengtį.

Dar tik pradėjus gauti pirmąsias COVID-19 vakcinas ir kaip prioritetą skiepijant medikus, išskirtas šeimos gydytojų vaidmuo vykdant masinę vakcinaciją. Manoma, kad būtent ši grandis turėtų ir daugiausiai komunikuoti gyventojams apie skiepus. Patys gydytojai teigia, kad nors dėl to krūviai šiuo metu jau kiek išaugę, tačiau tai atsveria matoma pandemijos pabaigos pradžia.

Nuovargis, uoslės ir skonio netekimas bei skausmai krūtinėje – tai yra dažniausiai pasitaikantys ilgalaikiai poveikiai, pasireiškiantys dar daug mėnesių po užsikrėtimo koronavirusu. Naujas tyrimas rodo, kad net ketvirčiui COVID-19 persirgusių pacientų pasireiškia ir plaukų slinkimas. „The Lancet“ publikuotame tyrime rašoma, kad 359 iš 1655 Uhane hospitalizuotų pacientų – o tai yra 22 proc. – susidūrė su plaukų slinkimo problema net ir praėjus pusmečiui po pasveikimo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 747 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 50 771 asmenys.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 6 žmonės, jiems buvo nuo 40 iki 89-erių metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Vienam mirusiajam buvo nuo 40 iki 49-erių metų. Taip pat vienas jų priklausė 50-59-erių metu grupei. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų. Visi šie asmenys mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Praėjusią parą šalyje nustatyta 390 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė dar 6 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 240,5 atvejo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 202 tūkst. 214 žmonių. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 188 tūkst. 191 žmogus, deklaruoti – 143 tūkst. 942 pasveikę asmenys.

Mokslininkai, tiriantys COVID-19 pandemijos vystymąsi, pamažu keičia savo nuomonę apie jos eigą. Jeigu pernai lapkritį turėjome optimistinių vilčių nugalėti koronavirusą taip, kaip jau įveikėme tymus, tai atsiradusios atmainos gerokai sumaišė kortas. Vašingtono universiteto infekcinių ligų specialistas Chrisas Murray, kurio COVID-19 tyrimai ir įžvalgos yra aktyviai stebimos visame pasaulyje, keičia savo įsitikinimus dėl pandemijos eigos.

Kultūros ministras Simonas Kairys, reaguodamas į sostinėje šeštadienį vykusį kultūros sektoriaus atstovų protestą, sako, kad menininkų nepasitenkinimas dėl uždarytų kultūrinių erdvių yra suprantamas. Ministras tvirtina, kad kitą savaitę bus aptarti sprendimai dėl saugios muziejų ir galerijų veiklos.

Europos vyskupai kviečia melstis už COVID-19 pandemijos aukas – simbolinis maldos tinklas suvienys visas Europos šalis, pranešė Vilniaus arkivyskupija. „Ši maldos grandinė simboliškai apjungs Europą, kuri kaip ir visas pasaulis kovoja su pandemija. Mišiose bus prisimenami mirusieji dėl COVID-19, jų šeimos ir visi tie, kurie vis dar kenčia nuo viruso ir kurių gyvenimai skendi netikrume“, – rašoma pranešime.

Penktadienį atnaujintą paveiktų šalių ir regionų, iš kurių atvykus taikomos griežtesnės izoliacijos sąlygos, sąrašą papildė Malta ir Serbija, nebeliko – Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Albanijos, Andoros, Sent Lucijos. Siekiant sumažinti COVID-19 mutacijų, sparčiai plintančių visame pasaulyje, patekimo į Lietuvą riziką ir užtikrinti kelionių saugumą nuo trečiadienio, kovo 10 dienos, dėl COVID-19 bus privaloma išsitirti dar prieš kelionę į Lietuvą.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Baltarusijos prašymas. Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti buvusią kandidatę į prezidentus Sviatlaną Cichanouskają. Režimui lojali teisėsauga kaltina S. Cichanouskają ir jos aplinką neramumų kurstymu ir ketinimais užimti pastatus Gomelyje. S. Cichanouskaja tai kategoriškai neigia.

Kai kurioms savivaldybėms susiduriant su sunkumais skiepijimo nuo COVID-19 procese, Sveikatos apsaugos ministerija žada tam tikrus tvarkų palengvinimus, kurie leistų lengviau pereiti nuo vienos prie kitos prioritetinės grupės. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė pabrėžia, kad siekiama pirmiausia paskiepyti pažeidžiamiausių grupių atstovus ir nenueiti lengviausiu keliu, atlaisvinant platesnius skiepijimo mastus.

Jungtinėje Karalystėje jau beveik 40 proc. suaugusiųjų yra paskiepyti mažiausiai viena vakcinos nuo koronaviruso doze, penktadienį pranešė televizija „Sky News“, remdamasi sveikatos apsaugos sekretoriumi Mattu Hancocku. Pasak M. Hanckoko, vyriausybė planuoja, kad iki liepos pabaigos pirmoji vakcinos dozė bus suleista visiems to panorėjusiems suaugusiems šalies gyventojams. Nuo pandemijos pradžios Britanijoje nustatyta daugiau kaip 4,1 mln.

Penktadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasidžiaugė pasiektu Covid-19 skiepijimo rekordu, tačiau taip prabilo ir apie neraminančią tendenciją – kai kuriose savivaldybėse vakcinacijos procesas per lėtas. Socialinėje paskyroje „Facebook“ A. Dulkys sveikino savivaldybes, kurios aktyviai įsitraukia į vakcinavimo procesą. „Vakar pasiektas dienos rekordas – beveik 14 tūkstančių paskiepytų žmonių! Bravo savivaldybėms, kurios demonstruoja puikius vakcinacijos rezultatus.

Jeigu Europos vaistų agentūra (EVA) rekomenduos patvirtinti Rusijoje sukurtą vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“, Latvija tikrai numatys galimybę įsigyti šios rusiškos vakcinos, pareiškė sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavlutas. Sveikatos apsaugos ministerija jau apsvarstė tokį variantą ir sutarė, kad Latvijos vakcinų portfelyje bus tik preparatai, kuriuos EVA rekomendavo patvirtinti, naujienų agentūrai AFP sakė ministro patarėja Lasma Binderė.

Tarptautinio tyrimo dėl COVID-19 pandemijos kilmės Kinijoje ataskaita bus paskelbta kovo 15-oios savaitę, pranešė Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas. Ataskaita turėjo būti pristatyti dviem etapais. Vasarį turėjo būti paskelbta pirminė ataskaitos santrauka, o vėliau – visas jos tekstas. Tačiau dabar abi dalys bus paskelbtos iškart, nurodė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Kanada penktadienį patvirtino bendrovės „Johnson & Johnson“ vakciną nuo koronavirusinės infekcijos, kuri galės būti naudojama kartu su anksčiau patvirtintais „AstraZeneca“, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ preparatais. Viena doze suleidžiama vakcina nuo COVID-19 galės būti skiepijami žmonės nuo 18 metų amžiaus. Otava yra užsakiusi iki 38 mln. šio preparato dozių.

Nors daugiau nei metus trunkanti COVID-19 pandemija jau kaip reikiant išvargino žmones, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis perspėja – šiemet viskas dar tikrai nesibaigs. Ilgametę patirtį sukaupęs infekcinių ligų gydytojas atviras – jam neramu ne tik dėl to, kokia situacija šalyje šiuo metu, bet ir netolimos ateities, mat Lietuva visiškai sugriovė kvalifikuotų epidemiologų rengimą.

Mažiausiai – 3,4 proc. – gyventojų paskiepijusios Šalčininkų rajono savivaldybės atstovai siūlo keisti vakcinavimo tvarką, leidžiant nepanaudotomis vakcinomis skiepyti kitas žmonių grupes pagal prioritetą. Statistikos departamento duomenimis, Šalčininkų rajone iš viso paskiepyti 1023 rajono gyventojai. Vienos pažeidžiamiausių amžiaus grupių – 80-ies ir daugiau metų šiame rajone paskiepyta vos 6,7 proc.

Kokios COVID-19 perspektyvos? Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas, lygindamas dabartinę situaciją su gripo pandemijų pamokomis, prognozuoja, kad „naujojoje realybėje“ plintant virusui gali tekti gyventi dar net 18–24 mėnesius. Profesorius priminė, kad gripas labai skiriasi nuo COVID-19, bet šios virusinės infekcijos panašios tuo, kad abi yra perduodamos kvėpavimo takais ir geresnio lyginamojo pandemijų modelio tiesiog neturime.

Kinija analinius koronaviruso testus pavertė privalomais tiems, kurie nori atvykti į šalį, skelbiama „The Times“. Anksčiau dėl to netgi buvo kilęs tarptautinis skandalas dėl JAV diplomatų „pažeminimo“. Specialūs patikros punktai šiai procedūrai yra įrengti Pekino ir Šanchajaus oro uostuose. Pirmieji pranešimai apie Kinijoje pradėtus naudoti analinius tyrimus pasirodė 2021-ųjų sausį. Pasak kinų ekspertų, tokie testai yra tikslesni už standartinius PGR testus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1091 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 62 128 asmenys.

Ketvirtadienį pranešus apie fiksuotas dar 13 britiškosios koronaviruso atmainos atvejų, bendras jų skaičius Lietuvoje perkopė 50. Specialistai nesiima vertinti, kiek plačiai ši atmaina šalyje jau galėtų būti išplitusi, tačiau neslepia nerimo, kad tai stabdys spartesnį karantino laisvinimą. Visgi dalis jų pabrėžia, kad visuomenėje nereikėtų sėti mutacijų baimės, nes jų saugantis prevencija lieka tokia pati.

Lietuvai gaunant vis daugiau vakcinų nuo koronaviruso, kai kurie skiepijimo centrai darbo dienomis nebesuspėja jų visų panaudoti. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai ragina apsvarstyti skiepijimą savaitgaliais.  Kaip skelbia lrt, tris vasario sekmadienius Lietuvoje nuo koronaviruso nepaskiepytas nė vienas žmogus. Šeštadieniais skaičiai taip pat buvo nedideli. Tik praėjusį savaitgalį per abi dienas paskiepytų asmenų skaičius viršijo tūkstantį.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Korupcija gydymo įstaigose. Teisėsauga pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl 3 mln. eurų vertės medicininės įrangos pirkimų. Įtarimai pareikšti 35 asmenims, keturi iš jų yra privačių įmonių vadovai ir šeši – gydymo įstaigų vadovai.

Vyriausybė trečiadienį papildė karantino atlaisvinimų sąrašą – atsirado galimybė bendrauti dviem šeimoms ir namų ūkiams lauke. Tuo metu premjerės Ingridos Šimonytės patarėja užsimena, ar per šv. Velykas ribojimai išliks, taip pat nurodė, kada galime tikėtis dar daugiau atlaisvinimų. Trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ I. Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė, paklausta, kokia šiuo metu yra pandeminė situacija Lietuvoje, teigė, kad stabilumas kol kas išlikęs.

Vienas Šilutės rajono gyventojas bus teisiamas dėl saviizoliacijos taisyklių nesilaikymo, kitas dėl to paties keturiems mėnesiams apribota laisvė, pranešė prokuratūra. Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Robertas Kasnauskas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašydamas koronavirusu sirgusį ir saviizoliacijos nesilaikiusį Šilutės rajono gyventoją pripažinti kaltu dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 19-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą Lietuva – 15-ta, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai 15-ta ir devinta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia maždaug 229 atvejus 100 tūkst. gyventojų – 32 atvejais mažiau nei prieš savaitę.

Paskelbus karantiną ir įvedus ūkinės veiklos ribojimus, gerokai daugiau nei įprastai darbuotojų neteko darbo arba, norėdami išlikti darbo rinkoje, buvo privesti dažniau jį keisti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo papildomą galimybę bedarbiams atnaujinti nutrauktos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą. „Siūlome leisti atnaujinti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą antrą kartą. Socialinė apsauga nedarbo atveju šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu yra ypač svarbi.

Lietuvoje vėl pradėjus augti gyventojų mobilumui, ekonomistas pabrėžia, kad gruodžio viduryje sugriežtinto antrojo karantino efektas mažėja. „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tvirtina, kad Lietuva artėja prie taško, kai griežto karantino režimo prasmė mažės ne tik dėl neigiamo poveikio ekonomikai.

Pasaulinė Covid-19 pandemija nugulė tarp 10 didžiausių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kartu su Baltarusijos politine krize, Rusijos uždarumu ir karine galia, Covid-19 pandemija įvardijama kaip pavojus, mat prisidengdamos viruso valdymu kai kurios valstybės seka savo gyventojus ir užsienio piliečius. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su visu grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui dešimtuku.

Šitą savaitę Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) ketina svarstyti planą, kokias karantino sąlygas taikyti skirtingą epidemiologinę situaciją turinčioms savivaldybėms, sako vidaus reikalų ministrė. „Kitą savaitę, pirmadienį, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijoje turėtų būti svarstomas tam tikras planas ar strategija, kuri būtų taikoma konkrečioms savivaldybėms“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Agnė Bilotaitė.