pandemija

Besibaigianti pavasario sesija daugiausia buvo susijusi su pandemijos situacijos valdymu, o daugiau politinių diskusijų dėl Vyriausybės prioritetų reikia tikėtis rudenį, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Eilinė darbinė sesija.

Pagal sergamumo rodiklius koronavirusu Lietuva pagaliau įžengė į „žaliąją“ zoną. Naujausiais statistikos departamento duomenimis, šiuo metu 14 d. sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekia 24,8. Lietuvai pagaliau įžengus į žaliąją zoną ne tik naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų šiuo metu siekia 24,8, bet ir teigiamų tyrimų dalis sudaro vos pusę procento.

Rusijoje nustatytas užsikrėtimo „Delta plius“ varianto koronavirusu, galimai atsparesniu po skiepijimo arba persirgimo COVID-19 susidariusiai organizmo imuninei apsaugai, atvejis, pirmadienį pranešė sveikatos priežiūros ir vartotojų teisių tarnybos „Rospotrebnadzor“ vadovė Ana Popova. „Noriu paaiškinti dėl atmainos, apie kurią Rusijoje buvo pranešta praeitą savaitę... labai nuodugniai patikrinome visą informaciją – ji pasitvirtino.

Farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ ir „Moderna“ antradienį pristatė į Lietuvą naujas vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntas – iš viso kiek daugiau nei 190 tūkst. vakcinos dozių. Farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ atgabentą siuntą sudaro 168400 „Vaxzevria“ vakcinos dozių – tai yra didžiausia iki šiol pristatyta šio gamintojo vakcinų siunta. „Moderna“ pristatė 22800 „Spikevax“ vakcinos dozių.

Kremlius antradienį pripažino, kad Rusijai nepavyks įgyvendinti savo tikslo iki vasaros pabaigos paskiepyti 60 procentų šalies gyventojų, nors šalyje vėl registruotas didžiausias mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius per parą. Rusija kovoja su sergamumo pliūpsniu, didžia dalimi lemiamu užkrečiamesnės koronaviruso atmainos „Delta“, ir deda daug pastangų, kad įtikintų savo gyventojus skiepytis. Remiantis oficialiais duomenimis, per pastarąją parą nuo COVID-19 mirė 652 asmenys.

Kas dešimtas Lietuvoje gyventojus pasinaudojo gegužės pabaigoje pradėjusiu veikti galimybių pasu, suteikiančiu daugiau laisvių žmonėms per koronaviruso pandemiją, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa. Ekonomikos ir inovacijų ministerija tvirtina, kad nepaisant tokių skaičių, galimybių pasas skatino žmones skiepytis nuo koronaviruso, o pats įrankis galės būti naudojamas ateityje.

Nors situacija dėl koronaviruso šalyje sparčiai gerėja, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė įvertino, kad sostinė vėl ima lyderiauti blogąja prasme. Be kita ko, specialistė primygtinai patarė tam tikrų taisyklių laikytis keliaujantiems į užsienį. Epidemiologė socialiniame tinkle dalinosi pastebėjimais apie nerimą keliančios Delta COVID-19 atmainos plitimą.

Kaunas paprastina skiepijimo tvarką – nuo šiol kauniečiams bus sudaromos sąlygos pasiskiepyti nuo COVID-19 ir be išankstinės registracijos. Darbo dienomis į Ledo rūmų vakcinacijos centrą (Kovo 11-osios g. 26) tarp 15 ir 19.30 valandos atvykę gyventojai galės rinktis iš visų tuo metu vakcinavimo centre turimų vakcinų. Šią savaitę miestas rezerve turi itin didelius  „Pfizer-BioNTech“ vakcinos kiekius.

Vyriausybė pirmadienį skyrė daugiau kaip 22 mln. eurų apmokėti su pandemijos valdymu susijusias išlaidas. Iš Vyriausybės rezervo pirmadienį 18,2 mln. eurų skirti Sveikatos apsaugos ministerijai. Pinigai numatyti kompensuoti medikų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojų atlyginimų didinimui karantino metu, taip pat skiepijimo, laboratorijų ir reagentų išlaidoms, Karštosios linijos darbui apmokėti.  Teisingumo ministerijai skirta 71,3 tūkst.

Lietuvai planuojant gauti 2,8 mln. eurų paramą iš Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) pandemijos suvaldymui, Vyriausybė pirmadienį priėmė tam būtinus sprendimus.  Ministrų kabinetas įgaliojo sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį pasirašyti susitarimą su Europos Komisija (EK) dėl dotacijos Lietuvai skyrimo, o Sveikatos apsaugos ministerijai – ją panaudoti bei atsiskaityti EK.

COVID-19 pandemija stipriai pakoregavo visas gyvenimo sritis, o ypač tai palietė sveikatos sektorių. Čia įtampas kėlė ne tik augantis koronavirusu sergančių pacientų srautas, bet ir ribojamos planinės gydymo paslaugos. Kreiptis į medikus gyventojus pristabdė ir baimė užsikrėsti virusu.

Karantino pratęsimas kelia klausimų, kada ir kaip Didžioji Britanija galės sustabdyti socialinį atsiribojimą. Bendruomenių rūmų balsavimas atidėti Anglijos veiksmų plano ketvirtąjį karantino nutraukimo žingsnį sutelkė dėmesį į tai, kada ir kaip šalis galės nutraukti socialinį atsiribojimą ir, ministro pirmininko žodžiais, „išmokti gyventi su virusu“. Nors Blackburno – vieno iš pirmųjų „delta“ varianto karštųjų taškų – susirgimų augimas kol kas pasiekė aukščiausią tašką, „Public Health England“ ...

Pastaraisiais dešimtmečiais atsirado daugeliui vaistų atsparus „super grybelis“ su paslaptinga priešistore, sukėlęs tūkstančius keistų infekcijų visame pasaulyje. Dabar atrodo, kad kai kurios pandemijos apimtos ligoninės, kuriose pilna COVID-19 pacientų, kurių imuninė sistema silpsta, suteikė derlingą pagrindą naujai iškilusiam „super grybeliui“. Šis grybelis kelia didelę grėsmę koronavirusu sergantiems pacientams.

Tyrėjų teigimu, dėl pandemijos atidėtų operacijų poveikį milijonai žmonių Anglijoje ir Velse jaus dar ne vienerius metus. 2020 m. Anglijos ir Velso ligoninėse buvo atlikta 1,5 mln. mažiau chirurginių procedūrų nei buvo prognozuojama, atsižvelgus į ankstesnių metų tendencijas. Tyrėjų skaičiavimais, procedūrų skaičius smuko 33 proc. Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba teigia, kad šis skaičius taip sumažėjo: „Nes mažiau žmonių kreipėsi į medikus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atskleidė naują pavadinimų sistemą, pagal kurią bus skiriami pavadinimai visame pasaulyje siaučiančioms Covid-19 atmainoms, kurių skaičius sparčiai auga. Šiuo sprendimu PSO tikisi išspręsti ne tik nenuoseklumą ir painiavą, kylančią kalbant apie šias atmainas, tačiau ir mažinti stigmą, kurią kelia atmainų vadinimas pagal jų kilmės vietą. Vietoj to, atmainos bus įvardijamos graikų abėcėlės raidėmis, atsižvelgiant į datą, kada ši atmaina buvo aptikta.

Artėjant vidurvasariui – pats gražiausias gamtos žydėjimo metas. Žydi kone daugiausiai augalų, tarp jų ir nuostabiais žiedais apsipilantys bijūnai. O šie purūs žiedai išgyvena tikrą renesansą – žmonės juos  graibsto šventėms, jubiliejams ir vestuvėms. Bijūnai arba pinavijos, tradiciniai lietuviškų sodybų krūmokšniai, nuostabiais žiedais kasmet pasipuošiantys prasidedant vasarai. Bijūnų grožio pakerėtas augintojas Algirdas Gražys vietoje bulvių užsodino jais visą sklypą.

COVID-19 pandemija – nors susirgimų Lietuvoje jau kurį laiką mažėja – toli gražu dar nesibaigė. Nepaisant to, sveikatos specialistai skubina ruoštis ateities pandemijoms. Iš jų lūpų skamba raginimai Lietuvoje kurti pandemijos valdymui skirtas tarnybas, steigti naujas specialybes universitetuose bei rūpintis būtina infrastruktūra gydymo įstaigose.

Maskvos valdžia penktadienį sugrąžino reikalavimą gyventojams dirbti iš namų, sostinei registravus naują paros mirštamumo nuo COVID-19 rekordą dėl išplitusios užkrečiamesnio koronaviruso varianto „Delta“.  Sostinės interneto svetainėje paskelbtu dekretu Maskvos meras Sergejus Sobianinas nurodė verslams sumažinti biuruose dirbančių darbuotojų skaičių 30 procentų. Vakcinuotiems darbuotojams šis reikalavimas gali būti netaikomas, sakoma dekrete.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 1 966 testus nustatyta 10 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Naujų mirties nuo COVID-19 atvejų praėjusią parą neužregistruota.  Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 18 naujų COVID-19 atvejų.  Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 36,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Izraelio sveikatos apsaugos ministerija penktadienį sugrąžino reikalavimą uždarose viešose patalpose dėvėti kaukes, nes prieš 10 dienų panaikinus šį draudimą šalyje vėl auga užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu atvejų skaičius. Izraelio atsako į pandemiją laikinos darbo grupės vadovas Nachmanas Ashas visuomeniniam radijui sakė, kad reikalavimas sugrąžintas keturias dienas nustačius po daugiau kaip 100 naujų COVID-19 atvejų.

Lietuvoje nustačius Delta atmainos koronaviruso (COVID-19) atvejus, šalyje stiprinama šios pavojingos atmainos plitimo kontrolė – šalies laboratorijose bus atliekami Delta atmainai būdingos mutacijos tyrimai, rašoma pranešime. Siekiant stebėti Lietuvoje aptinkamų koronaviruso atmainų įvairovę, paplitimą bei jų genomų kitimą, nacionaliniu lygiu nuo vasario mėn. atliekami koronaviruso genomo sekoskaitos tyrimai.

Praėjusią parą šalyje nustatytas 18 naujų COVID-19 atvejų, mirė trys žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 2438 molekuliniai (PGR) ir 2207 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 43,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,7 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 608 žmonės.

Pandeminio koronaviruso atmaina „Delta“, pirmą kartą išaiškinta Indijoje, yra dukart užkrečiamesnė už pradinį, Kinijos Uhano mieste atsiradusį jo variantą, paskelbė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vyriausioji mokslininkė Soumya Swaminathan. Ji atsakinėjo į klausimus PSO paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“. Pasak S. Swaminathan, atsižvelgiant į plitimo greitį manoma, kad atmaina „Delta“ gali tapti dominuojanti pasaulyje.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pranešė, kad rado problemų vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“ gamybos vietoje, kurias Maskva tikino išsprendusi. „Sputnik V“ sukūręs Rusijos valstybinis Gamalėjos institutas siekia, kad PSO patvirtintų jau 40 pasaulio šalių naudojamą rusišką vakciną. JT sveikatos agentūra atliko patikrinimą keturiose „Sputnik V“ gamybos vietose.

Koronaviruso atmaina Delta, pirmą kartą nustatyta Indijoje, per artimiausius mėnesius gali sudaryti 90 proc. visų naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų Europoje, trečiadienį pranešė Bendrijos ligų kontrolės agentūra. „Labai panašu, kad atmaina Delta plačiai išplis vasarą, ypač tarp jaunesnių asmenų, kurie nepradėti vakcinuoti“, – sakoma Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) direktorės Andrea Ammon (Andrėjos Amon) pareiškime.

Farmacijos kompanija „Moderna“ trečiadienį pristatė į Lietuvą septynioliktąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, kurią sudaro 21,6 tūkst. „Spikevax“ vakcinos dozių.  Iki šios dienos Lietuva gavo 234 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 195,6 tūkst. dozių.  Nauja siunta bus paskirstyta savivaldybėms atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą.

Farmacijos kompanija „Moderna“ informavo, kad jos sukurta vakcina nuo koronaviruso (COVID-19) turi naują pavadinimą – „Spikevax“. Nuo šiol jis bus nurodomas vakcinos charakteristikų santraukoje, pakuotės lapelyje, vakcinacijos įrašuose ir kituose dokumentuose.  Europos vaistų agentūrai įvertinus šios vakcinos klinikinių tyrimų duomenis ir rekomendavus ją naudoti skiepijimui nuo COVID-19 ligos, „Spikevax“ sausio 6 d. buvo užregistruota visoje Europos Sąjungoje.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad šią savaitę aptikti 637 B.1.1.7 (alfa variantas), 14 B.1.620, ir 5 B.1.617.2 (delta variantas) viruso linijų atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) laboratorijoje ištirta 620 ėminių, iš kurių 601 atvejis priklauso alfa variantui.

Siekiant paskiepyti daugiau žmonių nuo koronaviruso bus vakcinuojama prie didžiųjų prekybos centrų, daugiau mobiliųjų skiepijimo autobusiukų į atokesnes vietoves, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę nuo COVID-19 gavo 3884 žmonės, antrą – 20 tūkst. 654, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 217 tūkst. 6 žmonės, dviem – 871 tūkst. 691. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 53,7 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 68,2 proc. – 75-79 metų gyventojų, 70,4 proc. – 70-74 metų gyventojų ir 68,8 proc. – 65-69 metų gyventojų. 55-64 metų grupėje paskiepytųjų yra 56,5 proc.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 54 nauji COVID-19 atvejai, naujų mirčių nuo šios infekcinės ligos neužfiksuota, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atliktas 5661 molekulinis (PGR) ir 4022 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 54,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,8 procento.

Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija trečiadienį spręs dėl karantino režimo pabaigos. „Karantiną planuojame baigti, tačiau svarstysime ekstremalios situacijos pratęsimą ir su ja susijusius apribojimus. Šiuo metu susirgimų nėra daug, tačiau vasara – tai pasiruošimo laikas rudeniui“, – teigia vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.  Posėdžio metu bus aptarta naujausia epidemiologinė situacija šalyje, įvertinti su karantino švelninimu susiję pokyčiai.

JAV prezidento Joe Bideno administracija antradienį pripažino, kad išsikelto tikslo iki liepos 4-ąją švenčiamos Nepriklausomybės dienos paskiepyti 70 proc. suaugusių amerikiečių viena ar dviem vakcinos nuo COVID-19 dozėmis nepavyks išpildyti. „Manome, kad prireiks kelių papildomų savaičių, kad 70 proc. visų suaugusiųjų būtų gavę mažiausiai vieną skiepą“, – sakė Baltųjų rūmų atsako į COVID-19 krizę komandos vadovas Jeffrey Zientsas.

Gamintojas „AstraZeneca“ antradienį pristatė į Lietuvą aštuonioliktąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, kurią sudaro 28,8 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių.  Nauja siunta bus paskirstyta savivaldybėms atsižvelgiant į nepaskiepytų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą.  Savivaldybės yra iš anksto informuojamos apie joms planuojamus paskirti vakcinų kiekius, kad galėtų sklandžiai organizuoti skiepijimo procesą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarsto leisti skiepyti visus Lietuvos piliečius, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Kaip BNS informavo ministerija, šiuo metu Lietuvoje pasiskiepyti nuo COVID-19 gali tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir tam tikrų kategorijų užsieniečiai. Tuo metu antradienį sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio registruotas įsakymo projektas suteiktų tokią galimybę ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams.

Persirgusius žmones nuo koronaviruso Sveikatos apsaugos ministerija svarsto skiepyti bet kurios vakcinos viena doze, o ne tik „Moderna“ ar „Pfizer“, kaip yra šiuo metu. Antradienį registruotas tą numatantis ministro įsakymo projektas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių, lyginant pastarąsias dvi savaites, sumažėjo 36-iais proc., t. y. nuo 138 protrūkių 23-ąją metų savaitę iki 88 protrūkių 24-ąją metų savaitę. Palankios tendencijos fiksuotos visuose sektoriuose.

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, patvirtino ekonominės raidos scenarijų, kurį Finansų ministerija paskelbė birželio 11 d. Išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali būti neįgyvendintas, rašoma pranešime. Nepaisant 2021 m. I ketv. galiojusio karantino režimo, Lietuvos ūkio raida buvo palankesnė, nei tikėtasi. Lietuvos realusis BVP padidėjo 1,2 proc.

Jungtinėse Valstijose nuo koronavirusinės infekcijos pilnai vakcinuoti daugiau kaip 150,4 mln. žmonių, rodo Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenys.   Bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze šalyje paskiepyti daugiau kaip 177,3 mln. žmonių. Iš viso Jungtinėse Valstijose jau sušvirkšta per 317,9 mln. skiepų dozių.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 58 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė keturi žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 5185 molekuliniai (PGR) ir 5199 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 60,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,8 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst.

Vyriausybė antradienį nusprendė Taivanui skirti 20 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso dozių. Humanitarinė pagalba Taivanui bus paskirta iki rugsėjo pabaigos. Ji skiriama gavus Taipėjaus misijos Latvijoje pagalbos prašymą.

COVID-19 infekcijos plitimo įkarštyje daugybė žmonių vengė lankytis gydymo įstaigose, tačiau augant pasiskiepijusių skaičiui bei atlaisvinus karantino ribojimus, pacientai vėl ėmė atidžiau rūpintis savo sveikata.

Italijoje, kuri yra tarp labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių Europos šalių, kaukės nuo birželio 28-osios nebebus privalomos, pirmadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija. Reikalavimas dėvėti kaukes bus atšauktas „baltuose“ pagal Italijos klasifikacijos dėl viruso plitimo sistemą regionuose, socialiniame tinkle „Facebook“ parašė sveikatos apsaugos ministras Roberto Speranza. Tai visi Italijos regionai, išskyrus mažytį Aostos slėnį šalies šiaurės vakariniame pakraštyje.

Išlaikant dabartines skiepijimo apimtis, 70 proc. gyventojų nuo koronaviruso Lietuvoje būtų paskiepyta rugsėjo pradžioje, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Jeigu skiepijimas vyktų taip, kaip šiomis dienomis vyksta, tai reikėtų sulaukti rugsėjo pradžios“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ pirmadienį teigė ministras. Taip jis kalbėjo, remdamasis pirmadienį paskelbtais Statistikos departamento skiepijimo scenarijais.

Vilniaus miesto savivaldybė šią savaitę nuo COVID-19 skiepija be išankstinės registracijos. Pirmadienį pirmaisiais skiepais be registracijos parodų centre „Litexpo“ veikiančiame  vakcinacijos centre galima rinktis „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ gamintojų vakcinas. Nuo antradienio bus siūloma skiepytis tik „Pfizer-BioNTech“ gamintojo vakcina, pranešė savivaldybė. Norintieji pasiskiepyti be registracijos turi atvykti į „Litexpo“ nuo 10 iki 18 valandos.

Lėtėjant skiepijimosi nuo koronaviruso tempams, bus siekiama „prinešti“ vakciną arčiau kiekvieno tai padaryti norinčio žmogaus, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pirmadienį sakė mananti, kad vis dar įmanoma paskiepyti 70 proc. gyventojų iki vasaros vidurio. „Turbūt, kad įmanoma, bet įtariu, kad dalis žmonių tiesiog taip perskaitė žinias apie gerėjančią epidemiologinę būklę ir galbūt nutarė atidėti skiepijimosi sprendimus rudeniui“, – sakė premjerė.

Šeštadienį antrojo skiepo nuo koronaviruso nesulaukę kauniečiai skundėsi vakcinavimo tvarka – į vakcinacijos centrą atvykę miestiečiai nesulaukė nei vakcinos, nei paaiškinimo. Tuo metu Kauno miesto poliklinikos atstovai tvirtina, kad kauniečiams buvo išsiųstos SMS žinutės su nauja revakcinavimo data, o tokių trumpųjų žinučių sulauks ir daugiau piliečių, mat keičiasi dar kelios antrojo skiepo datos.

Vyriausybė pirmadienį nusprendė Moldovai, Sakartvelui ir Ukrainai skirti 126 tūkst. dozių „AstraZeneca“ vakcinos dozių. Vyriausybė pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai skirti humanitarinę pagalbą iki šių metų spalio 1 dienos iš turimų ir pagal išankstinę pirkimo sutartį numatomų įsigyti vakcinos dozių. Šis vakcinos kiekis bus skirstomas proporcingai pagal gyventojų skaičių: 11 tūkst. vakcinos dozių Moldovai,15 tūkst. vakcinos dozių – Sakartvelui ir 100 tūkst. vakcinos dozių – Ukrainai.

Vilniuje tęsiama vakcinacija pirmaisiais skiepais be registracijos „Litexpo“ (Laisvės pr. 5) vakcinacijos centre. Šiandien, birželio 21 d., besiskiepijantieji galės rinktis iš dviejų, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ gamintojų vakcinų. Nuo antradienio bus siūloma skiepytis tik „Pfizer-BioNTech“ gamintojo vakcina, kurios šią savaitę Vilnius gavo 21 tūkst. dozių. Norintieji pasiskiepyti be registracijos šią savaitę kviečiami atvykti į „Litexpo“ vakcinacijos centrą kiekvieną dieną nuo 10 iki 18 val.