pandemija

Panašu, kad kiekvieną dieną išgirstame apie kur nors atsirandančią naują SARS-CoV-2 mutaciją – PSO netgi turėjo sugalvoti naują pavadinimų sistemą, kad galėtų susidoroti su visais naujais variantais. Ir, nors esame įsitikinę, kad COVID-19 nebuvo sukurtas laboratorijoje, niekas negali teigti, kad yra visiškai tikras, kur, kodėl ar kaip atsirado originalus naujas koronavirusas. Tačiau tai, ką galime padaryti, yra pasiruošti ateičiai.

Per savaitę išpilamų vakcinų nuo koronaviruso kiekiai pastaruoju metu išaugo tris ar keturis kartus, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas. „Iš tiesų padidėjo tie kiekiai, jei mes balandžio mėnesį turėjome per savaitę išpilamų 10–20 vakcinų dozių, gegužę – 50–60, o dabar matome, kad per pirmą birželio savaitę turėjome 239 išpiltas dozes“, – BNS teigė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė trys žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Vienas mirusysis priklausė 60–69, vienas – 70–79 metų amžiaus grupei, vienam mirusiajam buvo per 90 metų. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4339 žmonių.

Per praėjusią parą Lietuvoje nuo koronaviruso buvo paskiepyta 5620 žmonių, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 3788 žmonės, antrą – 1832 žmonės. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 167 tūkst. 830 žmonių, dviem – 739 tūkst. 291. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 53,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 67,6 proc. – 75–79 metų gyventojų, 69,7 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 68 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Visame pasaulyje nuo pandemijos pradžios iki sekmadienio ryto išaiškinti 175 627 498 užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu atvejai, pranešė Merilande įsikūręs Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universitetas. Universiteto duomenimis, su COVID-19 siejamų mirties atvejų skaičius padidėjo iki 3 794 275. Po 15 mln. ir daugiau užsikrėtimo atvejų patvirtinta Jungtinėse Valstijose, Indijoje ir Brazilijoje.

Praėjusią parą šalyje nustatyta 117 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios ligos mirė trys žmonės, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 11 tūkst. 3 molekuliniai (PGR) ir 6 tūkst. 44 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Ligoninėse šiuo metu gydomi 453 COVID-19 pacientai, 60 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 367 ligoniams, 34 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Vilniečiai sekmadienį kviečiami be registracijos pasiskiepyti nuo koronaviruso. Kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, tam yra šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių. Norintys pasiskiepyti be registracijos laukiami „Litexpo“ parodų centre, nuo 10 iki 16 valandos. „Johnson & Johnson“ gamintojo vakcinomis bus paskiepyti norintys vyresni nei 18 metų asmenys.  Primenama, kad skiepijantis nuo koronaviruso užtenka vienos „Janssen” injekcijos.

Dešiniųjų pažiūrų pamokslininkas, kuris skelbė daug nesąmoningų ir aiškiai neteisingų teiginių apie COVID-19 ir vakcinas nuo koronaviruso, buvo paguldytas į ligoninę. Taip, jūs atspėjote, dėl susirgimo koronavirusu. Nuo pat pandemijos pradžios radijo laidų vedėjas Rickas Wilesas skelbė keistus teiginius apie šią ligą.

Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės laboratorijos ataskaitoje apie Covid-19 kilmę teigiama, kad hipotezė, jog virusas galėjo nutekėti iš vienos Kinijos laboratorijos Uhane yra tikėtina, tačiau jai patvirtinti reikia daugiau tyrimų. Apie tai pranešė „Wall Street Journal“, gavę informaciją iš asmenų, susipažinusių su įslaptinta šio dokumento informacija. Tyrimą 2020 m. gegužės mėnesį parengė Kalifornijos Lawrence‘o Livermoro nacionalinė laboratorija.

Suomių ministrė pirmininkė Sanna Marin pažadėjo Talino prašymu iki kitos savaitės pabaigos išnagrinėti galimybę leisti Suomijoje dirbantiems estams jūrų ir sausumos transportu keliauti į tėvynę ir atgal, abiejose šalyse mažėjant koronaviruso atvejų skaičiui. Pasak S. Marin, gerėjant epidemiologinei padėčiai, kelionių apribojimai gali būti palaipsniui visiškai panaikinti.

Lietuvoje nustatytas dar vienas braziliškosios, 13 Anykščiuose ir kitur aptiktos COVID-19 mutacijos, taip pat dar 222 britiškosios atmainos atvejai. Kaip penktadienį informavo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje ištirti 188 ėminiai, iš jų 176 atvejai priklauso britiškajam arba vadinamajam alfa variantui.

Skiepijimosi nuo koronaviruso tempai Lietuvoje gerokai sulėtėjo, svarstomos papildomos skatinimo priemonės, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas. „Matome ženklų skiepijimo sulėtėjimą. (...) Praėjusią savaitę turėjome piką, daugiausia buvo paskiepyta asmenų, o šią savaitę iš esmės skiepijame labai mažai“, – BNS penktadienį teigė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.

Nuo pirmadienio Klaipėdos vakcinacijos centre Kretingos gatvėje skiepytis nuo COVID-19 bus galima ir be išankstinės registracijos, pranešė savivaldybė. Anot jos, laikas nuo 13 iki 15 val. kasdien bus skiriamas „gyvai eilei“. Gyventojai, nepageidaujantys registruotis iš anksto, šiuo laiku galės atvykti bet kurią dieną, įskaitant savaitgalį, ir pasiskiepyti. Reikia turėti tik asmens dokumentą. Laukiami visi, kuriems ne mažiau kaip 16 metų.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 8807 žmonės, antrą – 15 tūkst. 775, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 153 tūkst. žmonių, dviem – 725 tūkst. 331. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 53,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 67,5 proc. – 75–79 metų gyventojų, 69,5 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 67,8 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 54,4 proc., 45–54 metų grupėje – 47,3 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė trys žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 79-erių, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Dviem mirusiesiems buvo per šešiasdešimt, vienam – per septyniasdešimt metų. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4330 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8762 mirtys.

Covid-19 užsikrėtimų skaičiai Lietuvoje ir toliau sparčiai mažėja. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas džiaugiasi, kad Lietuva įžengė į paskutinę raudoną koronaviruso zoną. „Vyksta fantastiški dalykai su COVID-19 statistika. Lietuva per penkias dienas kaip kometa „perskrodė“ raudoną C2 zoną ir vakar įlėkė į C1 „rusvą“. Tai jau paskutinis žingsnis atsisveikinant su raudona spalva.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 155 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė trys žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 13 tūkst. 992 molekuliniai (PGR) ir 6491 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 143,4 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,4 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 277 tūkst.

Už bandymus gauti skiepijimo faktą patvirtinantį dokumentą nesuleidžiant vakcinos gresia baudžiamoji atsakomybė, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministerija teigia gavusi pranešimų apie atvejus, kai gyventojai pageidavo sukurti vakcinacijos faktą patvirtinantį įrašą, bet nesuleisti pačios vakcinos. Už tai kartais siūlytas ir atlygis. Pasak SAM, tokie bandymai gali turėti teisinių pasekmių.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskelbė, kad jo šalis nupirks šimtus milijonų dozių bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 ir padovanos jas beveik 100-ui neturtingų šalių – bet ne siekdama kokių nors privilegijų ar nuolaidų, o stengdamasi gelbėti gyvybes.

Vokietija ketvirtadienį pradėjo diegti skaitmeninį COVID pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas visoje Europos Sąjungoje, žemynui ruošiantis intensyviam vasaros kelionių sezonui koronaviruso pandemijos metu. Anot šalies sveikatos apsaugos ministro Jenso Spahno, nuo šios savaitės skiepijimo centrai, gydytojai ir vaistinės išdavinės skaitmeninius dokumentus visiškai paskiepytiems asmenims.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį išlaikė rekordiškai žemas palūkanų normas ir nepakeitė ekonomikos gaivinimo programos apimties, nepaisydamas spartėjančio atsigavimo. Frankfurte įsikūręs skolintojas išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.  Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.

Estijoje nuo ketvirtadienio galima išsiimti Europos Sąjungos (ES) skaitmeninį COVID pažymėjimą, supaprastinantį keliones tarp Bendrijos šalių.  „Pažymėjimai atitinka europinį standartą ir leidžia pateikti informaciją ne tik apie žmogaus paskiepijimą nuo koronaviruso, bet ir persirgimą šia liga ar turimą neigiamą testą“, – nurodė Socialinių reikalų ministerija.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad nuo šiol pacientams, siunčiamiems medicininės reabilitacijos arba stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugoms, nereikės atlikti COVID-19 (PGR) testo, jei jis ar jį slaugyti, prižiūrėti liekantys asmenys yra persirgę COVID-19 liga, rašoma pranešime spaudai. Svarbu, kad nuo teigiamo tyrimo rezultato turi praeiti ne daugiau kaip 180 dienų bei šį laikotarpį negali turėti koronaviruso ligai būdingų simptomų ir epidemiologinių kriterijų.

Kaunas ir toliau lyderiauja tarp didžiųjų šalies miestų pagal gyventojų skiepijimo tempus. Šiomis dienomis peržengta reikšminga riba – daugiau kaip pusė kauniečių pasiskiepijo nuo COVID-19 arba įgijo natūralų imunitetą persirgę koronavirusine infekcija, rašoma pranešime spaudai. Vien 65+ amžiaus grupės senjorų paskiepyta jau virš 70 proc. Įsibėgėjus masinei vakcinacijai, šią savaitę skiepų sulauks dar apie 20 tūkst. kauniečių.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 11 tūkst. 83 žmonės, antrą – 15 tūkst. 41, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 143 tūkst. 987 asmenys, abiem – 708 tūkst. 913. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 53 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 67,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 69,4 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 67,7 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 54,1 proc.

Birželio 16 d. Dituvos turguje nuo 11 iki 16 val. Nacionalinis kraujo centras drauge su Klaipėdos rajono savivaldybe visus norinčius be išankstinės registracijos kviečia skiepytis „Janssen“ vakcina. Skiepijantis šia vakcina užtenka vienos dozės, rašoma pranešime spaudai.  Atsižvelgdami į oro sąlygas ir į itin didelį susidomėjusių žmonių skaičių, kviečiame pasirūpinti vandeniu ir apsauga nuo saulės. Akcijoje pasiskiepyti gali bet kurie 18 metų ir vyresni asmenys.

Išgyvenant koronaviruso pandemiją, Lietuva turėtų ne tik bandyti grįžti į prieš ją buvusią situaciją, bet ir kurti ateitį pasimokant iš klaidų bei nusistatant aiškius tikslus, sako premjerė Ingrida ŠImonytė.  „Ši pandemija, kurią vis dar išgyvename, buvo labai skaudus smūgis. Tačiau ji taip pat atskleidė sparčių pokyčių ir inovatyvių sprendimų sritis. Matėme vienybės, solidarumo svarbą, bet taip pat matėme ir antivakcinacijos kampanijas, dezinformacijos sklaidą.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė keturi žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dviem mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89 metų, po vieną mirusįjį priklausė 60–69 ir 90–99 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4327 žmonės.

Praėjusią parą šalyje nustatyta 212 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė keturi žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 15 tūkst. 752 molekuliniai (PGR) ir 5153 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 156,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,5 procento.

Maskvos valdžia nesitikėjo staigaus užsikrėtusiųjų koronavirusu šuolio pastarąją savaitę. Rusijoje tokio sergamumo nebuvo nuo kovo mėnesio, o sostinėje – nuo sausio. Situacija darosi tokia grėsminga, kad buvo nuspręsta skubiai atidaryti jau „užkonservuotus“ COVID-19 ligoninių skyrius. Maskvoje ketvirtą dieną paeiliui auga naujų COVID-19 atvejų skaičius. Oficialiais birželio 9-osios duomenimis mieste per parą užregistruota 4124 nauji užsikrėtimo atvejai.

Europos Parlamentas trečiadienį galutinai patvirtino Europos Sąjungos skaitmeninį COVID pažymėjimą, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvam piliečių judėjimui pandemijos metu. Per plenarinį posėdį reglamentas dėl Bendrijos piliečiams skirto skaitmeninio COVID pažymėjimo priimtas 546 balsais, 93 įstatymų leidėjams balsavus prieš, 51 – susilaikius.

Visoms Lietuvos savivaldybėms išėjus iš juodosios zonos ir vis gerėjant epidemiologinei situacijai, profesorius Vytautas Kasiulevičius dalijasi ir ne tokiomis geromis žiniomis, kurios gali laukti jau rudenį.  V. Kasiulevičius socialiniame tinkle „Facebook“ apžvelgė koronaviruso sezoniškumą ir įspėjo, kad jei ir toliau išliks didelis procentas nesiskiepijančios visuomenės, rudenį galime sulaukti kreivės šovimo į viršų.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tarnybos galimybės skiepytis nuo koronaviruso atsisakiusiems kariams bus apribotos, tačiau pats vakcinavimas vyksta sklandžiai. „Tai pasirinkimo laisvė (skiepytis ar nesiskiepyti – BNS) yra, bet nesiskiepyti pasirinkę žmonės paprasčiausiai smarkiai save apribos“, – interviu BNS sakė generolas leitenantas. „Reikia pripažinti, kad jie yra šaltinis, kurie gali platinti virusą“, – teigė jis.

54 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad žmogaus teisės karantino metu nebuvo bereikalingai suvaržytos, kai 43 proc. laikosi priešingos nuomonės, rašoma pranešime spaudai. Manantys, kad žmogaus teisės buvo bereikalingai suvaržytos, dažniausiai kaip nepagrįstai apribotą teisę nurodė judėjimo laisvės ribojimą šalies teritorijoje – taip atsakė net 68 proc. apklaustųjų, teisę į darbą (draudimas dirbti, nuotolinis darbas) – 14 proc.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 11 tūkst. 761 žmogus, antrą – 13 tūkst. 711, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 132 tūkst. 339 asmenys, abiem – 692 tūkst. 850. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 52,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 67,3 proc. – 75–79 metų gyventojų, 69,3 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 67,5 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 53,7 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė du žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99-erių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Vienam mirusiajam buvo nuo 70 iki 79-erių, kitam – nuo 90 iki 99-erių. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4320 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 8735 mirtys.

Praėjusią parą šalyje nustatytas 241 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė du žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 17 tūkst. 49 molekuliniai (PGR) ir 5794 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 169,5 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,6 procento.

Prancūzijoje trečiadienį – pirmą kartą po daugelio mėnesių – žmonės galės mėgautis maistu restoranų patalpose ir būti lauke iki 23 valandos, šalyje mažėjant užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu atvejų ir daugėjant nuo COVID-19 paskiepytų gyventojų. Prasidedant svarbiai naujai kovos su pandemija priemonių švelninimo fazei, žmonėms bus leista valgyti kavinių ir restoranų patalpose. Šių įstaigų lauko terasos dirba nuo gegužės 19 dienos.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad švietimo ir kultūros įstaigos galėjo pradėti veikti anksčiau, jeigu buvusi valdžia pernai būtų pasirūpinusi koronaviruso testais ir COVID-19 tyrimų bei visuomenės vakcinavimo algoritmais. „Norint, kad kultūros ir švietimo sritys būtų grįžusios anksčiau, Lietuvai reikėjo testavimo algoritmų, reikėjo testų, reikėjo ir vakcinų. Galėjome daug ką pasiruošti.

Jungtinės Tautos pirmadienį pranešė, kad COVID-19 pandemijos poveikis pasaulinei darbo rinkai yra keturis kartus stipresnis nei 2008 metais kilusios ekonominės krizės poveikis. JT Tarptautinė darbo organizacija (TDO) teigė, kad pandemija pasižymėjo „žlugdančiu“ ir netgi „kataklizminiu“ poveikiu, o atsigavimas po koronaviruso sukeltos krizės yra netolygus.

Vakcinacijos tempams Lietuvoje ir toliau augant, nepaisant didėjančio žmonių mobilumo, epidemiologai koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje ir toliau fiksuoja palankias tendencijas, rašoma pranešime. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog per praėjusią savaitę aktyvių COVID-19 ligos protrūkių sumažėjo dar daugiau nei trečdaliu, lyginant su savaite prieš tai.

Vilniuje gerėjant epidemiologinei situacijai uždaromas vakcinacijos centras miesto savivaldybėje ir laikinasis COVID-19 skyrius Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL). Kaip antradienį pranešė savivaldybė, vakcinacija ir revakcinacija perkeliama į „Litexpo“ vakcinacijos centrą, paskutiniai skiepai savivaldybės pastate atlikti šeštadienį. Nuo balandžio 4 iki birželio 5 dienos čia paskiepyta 40,7 tūkst. žmonių.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 6714 žmonių, antrą – 14 tūkst. 126, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 120 tūkst. 111 asmenų, abiem – 678 tūkst. 83. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 52,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 67,2 proc. – 75–79 metų gyventojų, 69,1 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 67,3 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 53,4 proc.

Praėjusią parą šalyje nustatyta 215 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 9826 molekuliniai (PGR) ir 7980 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 180,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,7 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 276 tūkst.

12 metų ir vyresni vaikai nuo koronaviruso gali būti pradėti skiepyti birželio viduryje, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Skaičiuojamės Lietuvą pasiekiančias vakcinas, žiūrime, kiek jų turėsime antroms dozėms, kurios yra reikalingos (...). Panašu į tai, kad birželio vidurys, matyt, galėtų būti tas laikas, kada mes galėtumėme pasiūlyti vakcinuotis ir šiai amžiaus grupei“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Dulkys.

Į Italijos perliuką Veneciją pagaliau grįžta šurmulys. Mieste nebereikės namo grįžti iki komendanto valandos, neribojami dirba barai ir restoranai. Savo ruožtu Ispanija skelbia, kad visiškai atveria sienas pasiskiepijusiems žmonėms iš viso pasaulio. Po aštuonių karantino mėnesių į Veneciją vėl grįžta gyvybė. Miestas skelbiamas „baltąja zona“, tad čia atšaukiama komendanto valanda, barai ir restoranai jau gali dirbti be laiko apribojimų.

Vilniuje pirmadienį prie „Litexpo“ vakcinacijos centro kilusi sumaištis dėl susiformavusios žmonių eilės nurimo, o eilių kaip nebūtą. Savivaldybė vėl ragina gyventojus, norinčius paankstinti „AstraZeneca“ vakcinos skiepo dozę, atvykti į vakcinacijos centrą.  „Vakcinacijos centre „Litexpo“ vėl laukiami ne tik užsiregistravusieji antrai „Vaxzevria“ (buv. „AstraZeneca“) dozei, bet ir norintieji pasiankstinti antrąjį skiepą šia vakcina.

Lietuva suteiks humanitarinę pagalbą su COVID-19 pandemija kovojančiam Nepalui. Vyriausybė pirmadienį leido šiai šaliai perduoti medicininės įrangos iš valstybės rezervo: penkis dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus „Weinmann Medumat Standard“ ir 20 deguonies inhaliatorių „Oxygen plus“. Šios įrangos bendra vertė siekia beveik 50 tūkst. eurų. Humanitarinės pagalbos siuntos nugabenimą pavesta organizuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugiasi sumažėjusiu naujų koronaviruso atvejų skaičiumi, bet ragina gyventojus ir institucijas neprarasti budrumo. „Noriu pasidžiaugti, kad vakar kirtome ribą tarp tamsiai raudonos ir vidutiniškai raudonos zonos, to turbūt nebuvo pusę metų, matyt, paskutinį kartą rudenį buvo atvejų skaičius toks mažas“, – per Vyriausybės posėdį pirmadienį sakė I. Šimonytė.