palūkanos

Nuo praėjusią savaitę siautusios audros su kruša nukentėję ūkininkai gali gauti lengvatinių  paskolų bei palūkanų kompensacijų, taip pat nemokamai saugotgi derlių iki metų pabaigos, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, tokia yra valstybės parama ūkininkams. „Lengvatinės paskolos, paskui palūkanų kompensavimas ir panašiai. (...) Matome, tą situaciją, situacija yra ne tik Joniškio rajone, bet Panevėžio rajone, ruože Širvintų.

Rublio kursui kritus į žemiausią per daugiau kaip 16 mėnesių lygį JAV dolerio atžvilgiu, Rusijos centrinis bankas padidino savo pagrindinę palūkanų normą nuo 8,5 iki 12 procentų.  „Šis sprendimas priimtas siekiant apriboti riziką kainų stabilumui“, – paskelbė centrinis bankas po antradienį surengto skubaus posėdžio.

Paprastas atostogų įkarštis ar rimtas perspėjimo signalas? Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai ieško paaiškinimų, kodėl liepos mėnesį ištiko tikras butų sandorių įšalas. Lyginant su pernykščiu vidurvasariu, butų žmonės nupirko beveik ketvirtadaliu mažiau. Liepos mėnesį, palyginti su metais anksčiau, butų pardavimo sandorių sumažėjo kone ketvirtadaliu. Tokio nuosmukio nesitikėjo net nekilnojamojo turto plėtotojai.

Nemažus viršpelnius skaičiuojantys komerciniai bankai Lietuvoje sulaukė vadinamojo solidarumo mokesčio, bet jų kreditavimo politika toliau varo į neviltį tiek verslą, tiek paskolų besitikinčius vartotojus.  Apie tai, kas lėmė tokias negeroves mums pažadėtoje gerovės valstybėje, laidoje „Dienos komentaras“ atsako bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. Pasirodo, visoje Europoje 100 proc. indėlininkų pinigai komerciniuose bankuose yra verčiami paskolomis, o Lietuvoje – ne.

Vilniuje, spėjama, girtas „Volvo“ vairuotojas sukėlė didelę avariją – išlėkęs iš žiedo rėžėsi į BMW. „Volvo“ vairuotojas su keliais draugais avarijos vietoje palikęs vieną bičiulį ir degtinės butelius, spruko. Skubantieji į pajūrį nuo penktadienio popietės iki pat vakaro turėjo apsišarvuoti kantrybe, mat ilgam strigo spūstyse. Greitkelyje nuo Kauno iki Klaipėdos pasipylė avarijos, vienoje žuvo vairuotojas, kitose smarkiai suknežinti automobiliai.

Egipto centrinis bankas rugpjūčio mėnesio posėdyje netikėtai padidino savo pagrindinę vienos nakties indėlių palūkanų normą iš karto 100 bazinių punktų iki 19,25 proc., pakėlęs bazinę normą į aukščiausią nuo 1992 metų lygį.

Europos Centrinis Bankas (ECB) kitame posėdyje gali vėl padidinti palūkanų normas arba padaryti pertrauką, o bet koks sprendimas priklausys nuo naujausių duomenų, pareiškė ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard).  Su nuolat didele infliacija vis kovojantis euro zonos centrinis bankas praėjusį ketvirtadienį devintą kartą iš eilės padidino skolinimosi kainas. Tačiau po minėto posėdžio Ch.

Augančios palūkanos gyventojams gali ir papildyti pinigines, tereikia bankuose padėti indėlius. Bankų atstovai tikina, kad susidomėjimas indėliais, ypač terminuotais išaugo. Vis daugiau žmonių įdarbina sukauptus pinigus.   Bankai suskaičiavo, kad padėjus 10 tūkst. eurų indėlį, per metus galima uždirbti 350 eurų. Jeigu tokios sumos neturite, uždarbis bus mažesnis, bet jį galite gauti ir kiekvieną dieną.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni trečiadienį sukritikavo Europos Centrinio Banko vykdomą agresyvų bazinių palūkanų didinimą infliacijai nusmukdyti ir perspėjo, kad „kyla pavojus, jog vaistas gali būti žalingesnis už ligą“. „ECB supaprastintas palūkanų normų didinimo receptas daugeliui neatrodo teisingas kelias“, – sakė ji kalboje parlamente prieš vėliau šią savaitę vyksiantį Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Investuotojai pranašauja, kad bazinių palūkanų norma Jungtinėje Karalystėje ateinančių metų pradžioje gali būti pasiekti 6,25 proc. – aukščiausią per pastaruosius 25 metus lygį, rašo „Financial Times“. Praėjusią savaitę Anglijos bankas 13-ą kartą iš eilės griežtino monetarinę politiką, šįkart bazines palūkanas kilstelėdamas iškart puse procentinio punkto iki 5,0 proc., taip skolinimosi išlaidas padidindamas iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų.

 Anglijos bankas ketvirtadienį bazinių palūkanų normą kilstelėjo iškart puse procentinio punkto iki 5,0 proc., skolinimosi išlaidas padidindamas iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų. Tai buvo 13-as iš eilės monetarinės politikos Jungtinėje Karalystėje griežtinimo žingsnis, o jo mastas nustebino daugumą analitikų ir ekonomistų, pranašavusių bazinių palūkanų kėlimą perpus kukliau.

Šiaulių bankas tarptautinėse finansų rinkose sėkmingai išplatino 50 mln. eurų vertės 10 metų trukmės subordinuotų obligacijų emisiją, už kurią bus mokamos 10,75 proc. metinės palūkanos. Subordinuotos obligacijos įskaičiuojamos į antro lygio kapitalą, tad išnaudojant didesnę jo bazę bankas turės daugiau galimybių augti bei didinti grąžą akcininkams, penktadienį pranešė bankas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, aštuntą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais. ECB refinansavimo palūkanų norma padidina iki 4 proc. – iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 22 metų aukštumų – 3,5 procento.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį beveik neabejotinai padidins palūkanų normas ir toliau tęs savo kovą su infliacija, nepaisydamas to, kad euro zona smunka į recesiją. Analitikai prognozuoja, kad ECB pinigų politikos formuotojai pakartos gegužę žengtą žingsnį ir vėl padidins skolinimosi išlaidas 25 baziniais punktais, o atidžiai stebimą indėlių palūkanų normą naudojantis indėlių galimybėmis padidins iki 3,5 procento.

Kinijoje metų infliacija gegužę vėl sumažėjo, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, šalies ekonomikai vėstant dėl mažėjančios paklausos ir mažėjančio eksporto, sukėlusių raginimus sumažinti palūkanų normas ir imtis didesnių vyriausybės paskatų. Nacionalinis statistikos biuras (NSB) pranešė, kad vartotojų kainų indeksas (VKI) padidėjo 0,2 proc. palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus. Balandį rodiklis siekė 0,1 procento.

Paskolų įmokoms vis labiau pučiantis, Lietuvos bankas ragina komercinius bankus daugiau klientams išduoti būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis. Trumpiausias fiksavimo periodas turėtų būti 5 metai. Tiesa, Lietuvos bankas reguliuoti palūkanų dydžių nesiima, tad, ekspertų manymu, tokie banko siūlymai iš esmės nieko nepakeis. Klaipėdietis Vytis su šeima šiuo metu gyvena nuomojamame būste, tačiau svajoja ir apie nuosavą.

Euro zonoje metų infliacija vis dar yra „per didelė“, o Europos Centrinis Bankas (ECB) toliau didins palūkanų normas, bet nuosaikesniu tempu, ketvirtadienį pareiškė banko vadovė Christine Lagarde. „Mes šiek tiek artėjame prie savo kreiserinio aukščio, tačiau dar nesame ten, o tai reiškia, kad turime toliau kopti, bet ne taip greitai“, – sakė Ch. Lagarde per bankininkų konferenciją Hanoveryje, Vokietijoje. Euro zonoje metų infliacija gegužę sumenko iki 6,1 proc.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad Europos centrinis bankas palūkanų normas didins dar bent du kartus ir skaičiuoja, kiek kas mėnesį dėl to neteks būsto paskolas turinčios lietuvių šeimos. Daugumai gyventojų būsto paskolos brangs nuo 100 iki 150 eurų. Dėl to šalies bankų pelnas šiemet augs 2–3 kartus. Lietuvos banko vadovas sako, kad palūkanų kilimas sustos tik infliacijai Eurozonoje nukritus iki dviejų procentų. To tikimasi iki 2025 metų.

Baltarusijos nacionalinis (centrinis) bankas komercinių bankų refinansavimo palūkanų normą mažina nuo 10,00 proc. iki 9,75 proc. metų palūkanų. Kartu tiek pat mažinamos ir kitos dvi pagrindinės palūkanos, o pakeitimai įsigalios gegužės 31-ąją, pranešė bankas. Tai penktas šiais metais Baltarusijos monetarinės politikos švelninimo sprendimas, tačiau keturis kartus iki šiol bazinės palūkanos buvo apkarpomos stipriau – 0,5 procentinio punkto.

Lietuva – antra šalis euro zonoje pagal aukščiausias būsto paskolų palūkanas, mus lenkia tik Latvija. O už savo būsto paskolas vis daugiau mokantys lietuviai jau privalo ruoštis ir kad pinigines artimiausiu metu teks tuštinti dar labiau, mat Europos centrinis bankas liepą vėl kels bazinę palūkanų normą.

Už būsto ir kitas paskolas teks mokėti dar brangiau. Europos Centrinis Bankas vėl padidino bazinę palūkanų normą ir tai – ne pabaiga. Kartu su marža palūkanos gali perkopti ir šešis procentus. Vieni ekonomistai sako, kad tokia politika duoda rezultatų, kiti skaičiuoja, kad infliacijos tai toli gražu neslopina, o brangstančios paskolos verslą ir vėl skatins kelti kainas. Vilnietė studentė Rūta apie nuosavą būstą dar tik svajoja.

Europos Centrinis Bankas (ECB), atsižvelgdamas į išaugusį infliacijos lygį ir tebesitęsiantį vartotojų kainų augimo lemiamą spaudimą ekonomikai, ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Remiantis banko sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 3,75, 4 ir 3,25 procento. Pokyčiai įsigalios nuo 2023 metų gegužės 10 dienos, praneša ECB.

Europos Centrinis Bankas (ECB), manoma, ketvirtadienį vėl padidins palūkanų normas, siekdamas suvaržyti išaugusią infliacija, tačiau kukliau, nes skolinimosi kaštai didėja, o nerimas dėl bankų sektoriaus vėl atsinaujino. Euro zonos centrinis bankas nuo praėjusių metų didino bazines palūkanų normas beprecedenčiu tempu, kovodamas su didėjančiomis energijos ir maisto sąnaudomis, ir beveik neabejojama, kad šiandien žengs šį žingsnį septintą kartą iš eilės.

Vidutinės būsto paskolų palūkanos Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei dvigubai. Siekdami palengvinti finansinę naštą klientams kai kurie bankai nusprendė metams visiškai panaikinti palūkanų maržą ar kelti indėlių palūkanas. Kiti teigia, kad rinką stebi ir kol kas jokių pokyčių neplanuoja.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinka beveik sustojo, gyventojai nepirko būstų, laukė kainų kritimo. Tačiau šiemet sandorių skaičius vėl ėmė augti. NT specialistai skaičiuoja, kad žmonės turi sukaupę milijardus eurų ir nesulaukę NT kainų kritimo, nusprendė pinigus išleisti. NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiavo, kad nepaisant palūkanų augimo, sandorių skaičius atėjus pavasariui ėmė augti. Taip pat auga ir būstų kainos. „Tai lemia keletas priežasčių.

Seimas ketvirtadienį nepritarė opozicijos siūlymui dalį Vyriausybės siūlomo bankų solidarumo įnašo skirti padidėjusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.     „Valstietis“ Valius Ąžuolas ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Andrius Palionis ir Jonas Pinskus siūlė pusę įnašo lėšų numatyti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, o llikusią dalį –  palūkanoms kompensuoti.

Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as antradienį pareiškė, kad šiuo metu yra „netinkamas laikas“ nutraukti bazinių palūkanų normų didinimą, nepaisant infliacijos mažėjimo euro zonoje. Nuo praėjusių metų liepos ECB pakėlė palūkanų normas 3,5 procentinio punkto, vykdydamas precedento neturinčią pinigų politikos griežtinimo kampaniją, skirtą suvaldyti sparčiai augančias vartotojų kainas.

Nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje kainos per metus pakilo 3–6 proc., paskolos palūkanos didėja, o nuomos rinka išlieka stabili. Nors būsto kredito įmokos šiuo metu yra mažesnės, jos po truputį atsiveja nuomos kainas. Specialistai išanalizavo dabartines kainas ir nurodė, ką šiuo metu rinktis apsimoka labiau. Pašnekovų skaičiavimais, sostinėje vidutinė būsto nuoma per mėnesį atsieina 560 eurų, o paskolos įmokos panašiam butui siekia 482 eurus.

Seimo ppozicijai pasiūlė dalį būsimo bankų solidarumo mokesčio lėšų skirti išaugusioms būsto paskolų kompensavimui. Jeigu siūlymas būtų patvirtintas, gyventojai dalį pinigų galėtų susigrąžinti. „Darbo partijos“ atstovas Vytautas Gapšys antradienį opozicinių frakcijų spaudos konferencijoje dėl augančių būsto paskolų teigė, kad panaši idėja buvo pasitelkiama ir anksčiau. „Kaip tai veiktų? Tai yra, kaip ir veikė iki 2009 m., tokia lengvata galiojo.

Antradienį Seimo opozicinės frakcijos paskelbė ketinančios surinkti daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų parašų, kuriais paremtų gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą ir jį teiktų Seimui kaip visuomenės iniciatyvą. Ją priėmus, būsto paskolą turintys ir išaugusių palūkanų slegiami gyventojai galėtų atgauti pinigų.

Europos Centriniam Bankui didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant paskoloms, Seimo opozicija siūlo vieneriems metams sugrąžinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą už būsto paskolas, o o biudžeto netekimus padengti siūloma iš komercinių bankų uždirbto pelno.  Teigiama, kad nauja tvarka biudžetui kainuotų apie 100 mln. eurų, tačiau šias netektis siūloma kompensuoti lėšomis, gautomis iš būsimo bankų solidarumo mokesčio.

Per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje indėlių palūkanas padidino 12 bankų bei kitų kredito įstaigų, skelbia Lietuvos bankas (LB). Už terminuotąjį 12 mėnesių indėlį dabar siūloma nuo 0,25 iki 3 proc., už kaupiamąjį – nuo 0,02 iki 2,9 proc. palūkanų. Už 6 mėnesių indėlį didžiausias tarp bankų 2 proc. metų palūkanas siūlo GF bankas, o mažiausias – 0,5 proc. – „Fjord Bank. Tarp kredito unijų didžiausias – 2,6 proc. – palūkanas siūlo „Fortūna“, „Magnus“, „Neris“, Vilniaus kredito unija.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą, siekdamas atrasti pusiausvyrą tarp pastangų sutramdyti išaugusią infliaciją bei mėginimų išvengti tolesnės suirutės komercinių bankų sektoriuje. Paskelbus apie padidinimą ketvirčiu procentinio punkto – šio žingsnio ir tikėjosi analitikai – palūkanų normos intervalas pasiekė 4,75–5 procentus.

Dėl pabrangusio skolinimosi, santūresnių lūkesčių dėl ateities ir atidedamų įmonių investicijų paskutinį 2022 metų ketvirtį mažėjo paskolų verslui ir gyventojams paklausa, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta komercinių bankų apklausa. Be to, ir patys bankai atsargiau vertina riziką ir kelia skolinimo standartų kartelę, pirmadienį pranešė LB.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba pranešė apie dar vieną bazinių palūkanų normų didinimą 50 bazinių punktų. Spėlionės, kiek dar jos didės ateityje ir ar centrinis bankas nepersistengs „vėsindamas“ ekonomiką, jau pakeliui. Tačiau atsakymo į klausimą, kokios palūkanų normos yra tinkamos, neturi nei pinigų politikos formuotojai, nei ekspertai.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pagrindines palūkanų normas padidinus 50 bazinių punktų, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šis didinimas – dar ne paskutinis.  Anot jo, nepaisant tam tikrų įtampų finansų rinkose, infliacijos procesai euro zonoje nedingo.  „Turime matyti šiek tiek toliau už tokius staigius rinkos pokyčius, žvelgti į horizontą.

Paskolų turėtojams – netikėtas vilties žiburys. Ilgą laiką augęs „Euribor“ per mažiau nei savaitę smuktelėjo kone puse procento. Mat finansų rinką supurtė žlugęs Amerikos bankas. Visgi, pasak analitikų, jeigu bankų krizė neišsiplės, palūkanos ims vėl augti, tik gal ne taip smarkiai, kaip prognozės rodė anksčiau. Tiesa, nepaisydamas kilusio nerimo, Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą šiandien ir vėl padidino.

Europos Centrinio Banko (ECB) ketvirtadienio sprendimas bazinių palūkanų normas pakelti dar 50 bazinių punktų – dar ne pabaiga, kovojant su aukšta infliacija iki metų pabaigos jos gali būti didinamos toliau, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. Anot ko, bankas davė užuominą, kad gegužę normos gali būti vėl didinamos.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nenukrypo nuo plano dėl palūkanų normų didinimo, ir toliau skirdamas dėmesį kovai su aukšta infliacija, nepaisant bankų sektoriaus krizės sukeltos rinkos suirutės. Bankas nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų. Pasak ECB pranešimo, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 3,50, 3,75 ir 3,00 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) kitais metais testuos euro zonos skolintojų gebėjimą apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių, atsižvelgdamas į tai, kad nuo pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios mėginimų įsilaužti į kompiuterines sistemas rizika išaugo.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, tikėtina, vėl padidins bazines palūkanų normas, kovodamas su išaugusia infliacija, tačiau staigus JAV banko „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimas pakurstė nerimą dėl bankų sistemos sveikatos, skolinimosi išlaidoms toliau augant. Praėjusią savaitę ECB prezidentė Christine Lagarde pažymėjo, jog ECB Valdančioji taryba, turinti 26 narius, „labai, labai tikėtina“ posėdžio metu Frankfurte padidins palūkanų normas dar puse procentinio punkto.

Kai kuriems opozicijos atstovams siūlant dalį būsimo bankų solidarumo įnašo skirti gyventojų būsto paskolų palūkanoms kompensuoti, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad tai prieštarautų Konstitucijai ir turėtų neigiamų pasekmių rinkai. Anot Mindaugo Lingės, šie papildomi pinigai turi būti skirti ne „pravalgymui“, o krašto apsaugai ir valstybės saugumui.

Lietuvos bankui pažėrus kritikos komerciniams bankams, uždirbantiems rekordinius milijoninius pelnus ir mokant niekines palūkanas už indėlius, šie pagaliau sukruto. Mažieji bankai ir kredito unijos jau ėmė didinti palūkanas už terminuotuosius indėlius, o štai kai kurie didieji komerciniai bankai kol kas neskuba. Tačiau minimaliai padidintos palūkanos už indėlius gyventojų kaupti bankuose neskatina.

Liūdnos žinios turintiems paskolas. Su aukšta infliacija nesusitvarkantis Europos centrinis bankas rengiasi toliau kelti palūkanų normas. Tad turintiems paskolas už jas teks mokėti dar brangiau. Tai pajus ne tik gyventojai, bet ir verslas. Be to, ekonomistai jau prognozuoja euro zonai šiemet neišvengiamą recesiją. Metinė infliacija vasarį euro zonoje tik per plauką sumažėjo dėl atpigusios energijos. Kitos prekės ir paslaugos toliau brangsta.

Europos Centriniam Bankui (ECB) veikiausiai teks toliau didinti bazines palūkanų normas ir po šį mėnesį įvyksiančio posėdžio, nes infliacija euro zonoje išlieka „atkakliai aukšta“, pareiškė jo vadovė Christine Lagarde. Praėjusį mėnesį euro zonos finansų reguliavimo institucija pakėlė visas tris palūkanų normas 0,5 procentinio punkto ir perspėjo, jog jas veikiausiai tiek pat kilstelės ir kovo mėnesį. Nuo pernai liepos mėnesio ECB bazines palūkanas jau padidino trimis procentiniais punktais.

Lietuvos bankas pradėjo skelbti komercinių bankų ir kredito unijų siūlomas indėlių palūkanas.   Pavyzdžiui, už 6 mėnesių indėlį didžiausias 2 proc. metų palūkanas siūlo GF bankas, o mažiausias – 0,3 proc. – „PayRay Bank“. Didesnes nei 1 proc. palūkanas taip pat siūlo „Mano bankas“ (1,35 proc.), „Inbank“ (1,3 proc.), SEB (1,25 proc.), „Luminor“, „Swedbank“, „Citadele“ ir SME bankas (po 1 proc.).  Didžiausią kainą už 24 mėnesių indėlius siūlo „Mano bankas“ ir „Fjord Bank“ (po 3,1 proc.

Investuotojai vis labiau tikisi, kad centrinių bankų taikoma pinigų griežtinimo politika tęsis ilgesnį laikotarpį, o bazinės palūkanos gali nusistovėti aukštesniame lygyje. Šiuo metu remiantis rinkos konsensusu, galutinės palūkanų normos JAV turėtų pasiekti 5,40 proc., euro zonoje 3,75 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 4,75 proc. lygius. Tai lemia vėl išaugusį investuotojų atsargumą akcijų rinkose.

Lietuvoje stebimas naujas reiškinys – bankinė emigracija. Vis daugiau Lietuvos gyventojų, neapsikentę augančiais komercinių bankų įkainiais, ėmė savo pinigines operacijas tvarkyti užsienyje. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ siužete. Neseniai Lenkijoje banko sąskaitą atsidaręs vilnietis verslininkas Sigitas Andriūnas tvirtina, kad ryžosi bėgti nuo Lietuvoje veikiančių komercinių bankų po to, kai bankas vos nesužlugdė jo verslo.

Vasario 1 dieną vykusiame posėdyje beveik visi JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) politikos formuotojai susitarė dėl bazinių palūkanų normų padidinimo ketvirtadaliu procentinio punkto, nors buvo ir tokių, kurie pasisakė už didesnį kėlimą, rodo trečiadienį paskelbtas posėdžio protokolas. „Beveik visi dalyviai sutiko, kad šiame susitikime tikslinga palūkanų normą padidinti 25 baziniais punktais“, – rašoma protokole ir priduriama, kad „keli dalyviai“ ragino žengti dvigubai didesnį žingsnį.