paliaubos

Izraelis antradienį atidarys prekėms skirtą sienos su blokuojamu Gazos Ruožu perėją, jei ramybė po šeštadienį sutartų paliaubų išsilaikys, sakė izraeliečių gynybos ministras. Perėja buvo uždaryta liepos 9 dieną, iš dalies dėl palestiniečių leistų aitvarų su padegamosiomis bombomis.

 Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ ir Izraelis anksti šeštadienį susitarė nutraukti ugnį. pranešė vienas palestiniečių atstovas. Paliaubos buvo paskelbtos paaštrėjus susirėmimams palestiniečių anklavos pasienyje ir atsakomiesiems Izraelio smūgiams, per kuriuos žuvo iš viso penki žmonės, įskaitant vieną izraeliečių karį.

 Šiaurės ir Pietų Korėjos penktadienį atidarė tiesioginio ryšio liniją tarp šalių vadovų, pranešė Pietų Korėjos prezidentūra. Tai padaryta likus savaitei iki Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) ir Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino (Mun Džejino) susitikimo Korėjos pusiasalį dalijančioje smarkiai įtvirtintoje demilitarizuotoje zonoje.

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-in ketvirtadienį pareiškė, kad būtina siekti pasirašyti su Pchenjanu taikos sutartį, kuriuo būtų formaliai užbaigtas Korėjos karas.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai, vykdantys Specialiąją stebėjimo misiją (SMM), Rytų Ukrainoje nuo kovo 30-ąją įsigaliojusių Velykų paliaubų pradžios užfiksavo 1 721 ugnies nutraukimo pažeidimą, ketvirtadienį Kijeve per spaudos konferenciją sakė ESBO SMM vadovo pirmasis pavaduotojas Alexander'as Hugas (Aleksandras Hagas). Nepaisant, kad kovotojai bei jų vadovybė yra nuolat raginami nutraukti karinius veiksmus, teritorijoje tebešaudoma, sakė A. Hugas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, jog paliaubos pietų Sirijoje rodo, kad jo derybos su Rusijos prezidentu su Vladimiru Putinu buvo vaisingos. „Kalbantis mums pavyko pasiekti paliaubų. Jos kurį laiką tęsis, o šiuo metu mes dirbame paliaubų didžiojoje Sirijos dalyje klausimu“, - sakė D.Trumpas. „Jeigu mums pavyks pasiektų jų ir dar kelių (paliaubų), Sirijoje nebus iššauta nė viena kulka. Tai būtų nuostabus dalykas“, - pridūrė jis.

 Rytų Ukrainoje prorusiški separatistai ir Ukrainos pajėgos susitarė dėl naujų paliaubų, įsigaliosiančių ateinantį savaitgalį, trečiadienį pranešė Kijevas ir separatistų atstovai. Dėl „duonos paliaubų“ derliaus nuėmimo laikotarpiu, turinčių įsigalioti šeštadienio vidurnaktį vietos (ir Lietuvos) laiku, buvo susitarta per Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą, kuriame dalyvavo ir separatistai, nurodė apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovė Viktorija Talakina.

Ukrainos rytuose pirmadienį įsigalios paliaubos tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Apie paliaubų susitarimą tarpininkaujant Ukrainai, Rusijai, Vokietijai ir Prancūzijai paskelbęs Miuncheno saugumo konferencijoje S.Lavrovas pavadino tai „pozityviu“ reiškiniu, bet perspėjo, kad „didesnės pažangos“ nėra.

Apie 10 Sirijos sukilėlių grupuočių pirmadienį pareiškė boikotuosiančios taikos derybas, planuojamas surengti šį mėnesį Kazachstano sostinėje Astanoje, nes Damaskas pažeidė keturias dienas trunkančių paliaubų susitarimą. „Kadangi pažeidimai nesiliauja, sukilėlių judėjimai praneša stabdantys visas diskusijas, susijusias su derybomis Astanoje“, – sakoma bendrame pranešime, kuriame kalbama apie sausio pabaigoje planuotas Rusijos, Turkijos ir Irano organizuojamas derybas.

Visoje Sirijos teritorijoje nuo vidurnakčio įsigaliojo paliaubos pagal susitarimą tarp Sirijos režimo ir sukilėlių, kuris buvo sudarytas tarpininkaujant Rusijai ir Turkijai. Nors penktadienį paryčiais būta pranešimų apie pavienius susirėmimus, viliamasi, kad šis susitarimas padės užbaigti jau beveik šešerius metus trunkantį brutalų pilietinį karą, kuris jau nusinešė daugiau nei 310 tūkst. žmonių gyvybių.

Sirijos sukilėliai Alepo mieste trečiadienį paragino nedelsiant penkioms dienoms paskelbti paliaubas ir evakuoti civilius į kitas opozicijos kontroliuojamas teritorijas šioje šiaurinėje provincijoje, sakoma jų pranešime. Šis pranešimas buvo paskelbtas vyriausybės pajėgoms užėmus tris ketvirtadalius anksčiau sukilėlių kontroliuotos Alepo rytinės dalies. Jame raginama surengti derybas dėl „miesto ateities“, kai humanitarinė krizė Alepe bus sušvelninta.

Rusija ir Kinija pirmadienį vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria raginama septynioms dienoms sustabdyti kovos veiksmus karo smarkiai nuniokotame Sirijos mieste Alepe. Prieš šį pasiūlymą taip pat balsavo Venesuela, o Angola susilaikė. Kitos 11 Tarybos narių balsavo už rezoliuciją. Rusija jau šeštą kartą blokavo Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Sirijos nuo konflikto pradžios 2011 metų kovą. Kinija taip pasielgė penktąjį kartą.

Rusija pirmadienį pareiškė, kad jos ir valdančiojo Sirijos režimo pajėgos ketvirtadienį Alepe trumpam nutrauks ugnį; šis pranešimas paskelbtas tuo pačiu metu, kai sustiprėjo puolimo prieš šį Sirijos miestą kritika. „Mes priėmėme sprendimą negaišti laiko ir įvesti „humanitarinę pauzę“ daugiausia saugiam civilių judėjimui, ligonių ir sužeistųjų evakavimui, kovotojų pasitraukimui“, – sakė Rusijos kariškių atstovas Sergejus Rudskojus per spaudos konferenciją.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį paragino 48 valandomis pratęsti su Jungtinėmis Valstijomis praėjusią savaitę tarpininkautas paliaubas Sirijoje. Maskva „ragina pratęsti karo veiksmų nutraukimą visoje Sirijos teritorijoje 48 valandoms“, pranešė Rusijos naujienų agentūros, cituodamos aukšto rango Rusijos kariuomenės pareigūną Viktorą Poznichirą. Pasak jo, nuo pirmadienio vakarą įsigaliojusių paliaubų pradžios sukilėliai jas pažeidė 60 kartų.

Rusija antradienį pranešė, kad Sirijos režimo pajėgos visiškai laikosi paliaubų, tačiau sukilėlių kovotojai jas pažeidė 23 kartus. „Sirijos vyriausybės pajėgos visiškai nutraukė ugnį, išskyrus vietas, kuriose veikia „Islamo valstybės“ ir „Jabhat Al Nusra“ kovotojai“, – Rusijos kariuomenės generolas leitenantas Viktoras Poznichiras sakė per spaudos konferenciją, kurią parodė televizija. „Deja, to paties negalima pasakyti apie nuosaikiosios opozicijos ginkluotus būrius, kontroliuojamus JAV.

Sirijos ginkluotosios pajėgos pirmadienį vakare paskelbė septynioms paroms „įšaldančios“ karines operacijas nuo tos akimirkos, kai įsigalios Rusijos ir JAV tarpininkautomis derybomis pasiektos paliaubos. Kariškiai savo pranešime per valstybinę televiziją nurodė, kad tas įšaldymas prasideda 19 val. (vietos ir Lietuvos laiku) ir truks iki vidurnakčio sekmadienį (24 val.

Sirijos įtakinga griežtosios linijos islamistų sukilėlių grupuotė „Ahrar al Sham“ sekmadienį atmetė Rusijos ir JAV pasiūlytą paliaubų susitarimą, kelios valandos prieš įsigaliojant ugnies nutraukimo režimui.

Iranas sekmadienį sveikino Sirijai siūlomą ugnies nutraukimą, dėl kurio susitarimo tarpininkavo Rusija ir Jungtinės Valstijos, bet sakė, kad reikia stebėsenos sistemos, jog tuo nepasinaudotų „teroristai“. „Iranas sveikina bet kokį ugnies nutraukimo įvedimą Sirijoje ir visų šios šalies žmonių prieigos prie humanitarinės pagalbos palengvinimą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Bahramas Ghasemi (Bahramas Gasemis). „Atsižvelgiant į kelių mėnesių senumo patirtį, ugnies nutraukimas turi b...

Jungtinės Valstijos ir Rusija penktadienį susitarė dėl naujo paliaubų Sirijoje plano, o jeigu ugnies nutraukimo režimo bus laikomasi, abi galingosios šalys pirmąkart pradės rengti bendrus aviacijos smūgius prieš džihadistus. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nurodė, kad atnaujintos paliaubos įsigalios pirmadienį, musulmonų Id al Adhos šventės pirmąją dieną.

Prieš kelias dienas Minsko kontaktinė derybininkų grupė pasiekė sutarimą dėl visiško ugnies nutraukimo Donbase nuo rugsėjo 1-osios. Okupuotas Donbaso teritorijas de facto valdanti Rusija netrukus pateikė savo reikalavimus Ukrainai, kurie „turėtų įtvirtinti šį susitarimą“. Kijevas paskelbė vieną sąlygą, kuri užtikrintų taiką. Svarbiausi faktai: pavyko pasiekti „tylos režimo“ įvedimą Donbase nuo rugsėjo 1-osios.

Filipinų vyriausybė ir komunistų partizanai penktadienį pasirašė neterminuotą paliaubų sutartį, turinčią paskatinti taikos derybas dėl vieno iš ilgiausiai Azijoje besitęsiančių sukilimų pabaigos. „Šis įvykis – istorinis ir neturintis precedento .... (bet) priešakyje laukia dar daug darbo“, – prezidento Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės) taikos patarėjas Jesus Dureza (Chėsus Duresa) sakė per sutarties pasirašymo ceremoniją Norvegijoje, tarpininkaujančioje deryboms.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pareiškė, kad šalyje prasidėjo „realios paliaubos“, bet ilgalaikei taikai su prorusiškais separatistais pasiekti dar reikės laiko. „Nebuvo iššautas nė vienas šūvis. Tačiau tai dar ne taika. Tai ne karo pabaiga“, - sakė provakarietiškų pažiūrų prezidentas, per televiziją kreipdamasis į visuomenę. „Karas baigsis, kai kiekvienas Ukrainos žemės lopinėlis bus išvaduotas nuo priešo, okupanto, agresoriaus.

Trumpos paliaubos tarp Sirijos režimo pajėgų ir sukilėlių grupuočių trijuose svarbiuose miestuose baigėsi anksti šeštadienį – priešininkai atnaujino susirėmimus ir bombardavimus, pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija. Režimą palaikančios pajėgos, tarp jų Libano šiitų sukarinto judėjimo „Hizbollah“ kovotojai, buvo paskelbę dviejų parų paliaubas iki šeštadienio paryčių sukilėlių tvirtovėje az Zabadani ir vyriausybės kontroliuojamuose miesteliuose Fuate bei Kafrajoje.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį „nepriimtinais“ pavadino paliaubų pažeidimus rytinėje Ukrainoje, prieš tai Vokietijoje trumpam susitikęs su savo kolega iš Ukrainos Petro Porošenka.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Minske pasiektas susitarimas dėl paliaubų Ukrainoje nebegalioja. „Paliaubos daugiau neegzistuoja“, - interviu „Reuters“ naujienų agentūrai sakė prezidentė. „Situacija, be abejo, keičiasi kasdien, bet mes remiamės NATO informacija, o NATO informacija tokia, kad Minsko susitarimas pasibaigęs“, - pridūrė D.Grybauskatiė.

Rytų Ukrainoje per nesiliaujančias prorusiškų separatistų atakas, tapusias išbandymu jau du mėnesius trunkančioms trapioms paliauboms, vienas ukrainiečių karys žuvo, o dar šeši buvo sužeisti, sekmadienį pranešė Ukrainos kariuomenė. Kariuomenės atstovas spaudai Andrijus Lysenka per trumpą spaudos konferenciją sakė, kad separatistai atakoms prieš vyriausybines pajėgas naudojo didelio kalibro artileriją ir taip pažeidė vasario mėnesį pasirašytas paliaubas.

Ukrainos vyriausybės pajėgos šeštadienį apkaltino prorusiškus separatistus, kad šie praėjusią naktį naudoję salvines raketų ugnies sistemas „Grad“ konflikto krečiamame šalies rytiniame regione ir taip pažeidę praėjusį mėnesį pasirašytą paliaubų sutartį. Kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka sakė žurnalistams, kad separatistai šaudė iš sunkiųjų ginklų Novotoškivkos kaimo kryptimi iš savo tvirtovės Luhansko.

Nors Ukrainoje galioja paliaubos, kasdien čia vis dar aidi šūviai, žūsta žmonės. Dauguma karių nebuvo išsiųsti namo, jie liko laukuose, tik, pagal Minsko susitarimą, atsitraukė kelis kilometrus nuo buvusių savo pozicijų rytuose. Šias nuotraukas darė ir patalpino į socialinius tinklus patys kariai. Nuotraukos iš pulko stovyklos netoli Novognatovkos kaimo Volnovachos srityje.

 Ukrainoje pranešama apie naujus susirėmimus, nuo ryto vykstančius Mariupolio prieigose. Nors paliaubos toliau pažeidinėjamos, Europos vadovų susitikimams pirmininkaujantis Donaldas Tuskas pripažįsta, kad sankcijos Rusijai nebebus griežtinamos, nes Bendrijoje nuomonės išsiskyrė, o kai kurios šalys iš Vladimiro Putino tikisi geros valios. Vokietijos kanclerė paragino sankcijas išsaugoti ir neužmiršti Krymo.

Algirdas Igorius, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiko Ženevoje. Tarp pagrindinių temų – ir vėl padėtis Rytų Ukrainoje, kur paliaubos trapios. J. Kerry neseniai S. Lavrovą buvo papeikęs už tai, kad šis esą meluoja į veidą dėl Rusijos veiksmų kare. Jungtinės Tautos patikslino per visą karą žuvusiųjų skaičių – jis jau didesnis nei šeši tūkstančiai.

Prancūzija ir Vokietija kaip niekad anksčiau yra įsitikinusios, kad Minsko susitarimus, kuriais siekiama spręsti krizę Ukrainoje, reikia vykdyti ir paliaubų būtina laikytis, pasakė penktadienį Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę vyks vizito į Ukrainą, kur dalyvaus Maidano įvykių minėjimo renginiuose.   Lietuvos vadovė Kijeve viešės sekmadienį, vasario 22 dieną, nurodoma prezidentės dekrete dėl vizito. Prezidentės spaudos tarnyba BNS informavo, kad D.Grybauskaitė dalyvaus Orumo eitynėse, skirtose pagerbti žuvusiųjų Maidane atminimą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Ukrainoje sekmadienio naktį įsigaliojusios paliaubos yra svarbus žingsnis siekiant sureguliuoti konfliktą, tačiau padėtis šalies rytuose išlieka sudėtinga. „Tai, kad paliaubos įsiteisėjo vertinu labai teigiamai, bent jau kol kas nematome bandymų eskaluoti padėtį, stebimi tik pavieniai šaudymai.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka davė nurodymą ginkluotosioms pajėgoms nuo sekmadienio vidurnakčio (ir Lietuvos laiku) nutraukti ugnį, laikantis ketvirtadienį Baltarusijos sostinėje sudaryto susitarimo dėl paliaubų. „Aš noriu taikos, todėl įsakau Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, Nacionalinei gvardijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir kitoms nuo vasario 15-osios vidurnakčio nutraukti ugnį“, - per televiziją paskelbė P.Porošenka.

Dvi autobusų kolonos penktadienį įvažiavo į Ukrainos rytinį Debalcevės miestą, ruošiantis evakuoti civilius iš šio strategiškai svarbaus geležinkelių mazgo, kai dėl jo kontrolės kovojančios Kijevo vyriausybės pajėgos ir prorusiški separatistai susitarė atverti humanitarinį koridorių.

 Minske šeštadienį vykusiose taikos derybose, kuriose Ukrainos vyriausybė tikėjosi susitarti dėl paliaubų su prorusiškais separatistais, baigėsi nepasiekus jokio susitarimo, nurodė Kijevo delegacijos vadovas. Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad derybos „buvo sužlugdytos“, kai į jas neatvyko aukščiausieji separatistų lyderiai, o jų derybininkai atsisakė tartis dėl plano, numatančio nedelsiamą paliaubų paskelbimą.

 Kijevo provakarietiški lyderiai tikisi šeštadienį surengti derybas dėl paliaubų su prorusiškais separatistais, nors šie pažadėjo tęsti puolimą rytų Ukrainoje, jeigu derybos žlugs. Naujausią derybų Minske ratą buvo susitarta surengti penktadienį, spaudžiant Europos pasiuntiniams, bet jis buvo atidėtas, kilus nesutarimų, kas turėtų atstovauti separatistams.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš strateginį Europos Sąjungos užsienio tarybos posėdį, bloko narėms pateiktas diplomatijos užsienio politikos vadovės parengtas dokumentas, siūlantis gerinti santykius su Rusija, kartu spręsti Sirijos, Irako, Libijos ir kitas pasaulines problemas, jei Maskva pakeis politiką Ukrainos atžvilgiu. Dokumentas neviešas, bet plačiai svarstomas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pareiškė, kad rytinį regioną krečiančio konflikto šalys iš pažiūros laikosi Kijevo paskelbtų vadinamųjų tylos dienos paliaubų palei fronto liniją tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų. „Prieš pusantros valandos paskelbėme naujas paliaubas, – P. Porošenka teigė skaitydamas viešą paskaitą Singapūre. – Nepaleidome nė vieno šūvio, nežuvo nė vienas mūsų karys.

Ukrainos vyriausybės pajėgos neketina atšaukti paliaubų su separatistais, kontroliuojančiais šalies rytinius regionus, ketvirtadienį pareiškė vienas kariškių atstovas. Tačiau, pasak jo, separatistų pastangos telkti pajėgas savo kontroliuojamose teritorijose rodo, jog prorusiški sukilėliai planuoja naują puolimą konflikte, kuris nusinešė jau per 4 000 žmonių gyvybių. Du mėnesius galiojančios paliaubos buvo kasdien pažeidinėjamos, o tokių incidentų ypač pagausėjo pastarąją savaitę.

Ukrainos separatistų bastione Donecke anksti sekmadienį prasidėjo intensyvi artilerijos ugnis, tokio lygio, kokio regione nebuvo nuo to laiko, kai rugsėjį buvo pasirašytas susitarimas dėl ugnies nutraukimo. Šaudymas netoli miesto centro pradėjo intensyvėti 2 val. (1 val. Lietuvos laiku) ir tokiu pačiu intensyvumu girdėjosi po dviejų valandų, pranešė žurnalistai.

Ukrainos pajėgos ir prorusiškų separatistų kovotojai sekmadienį vieną mėnesį nuo to laiko, kai buvo pasirašytos Kremliaus remiamos paliaubos, mini vienu įnirtingiausių mūšių per jau pusmetį trunkantį karą Ukrainos rytuose. Artilerijos sviedinių sprogimai sekmadienį ryte drebino Donecką – lygiai mėnuo nuo tos dienos, kai separatistai pasirašė 12 punktų susitarimą su Kijevo atstovais, kuris turėjo sustabdyti kovos veiksmus, Rytų Ukrainoje jau pareikalavusius daugiau kaip 3,3 tūkst. gyvybių.

Europos sąjungos šalių ambasadoriai trečiadienį Briuselyje dar kartą susitiks aptarti sankcijų Maskvai. Bendrijos šalys susitarė dėl naujų platesnių sankcijų, kurios dar labiau suvaržys Rusijos naftos ir dujų pramonę, tačiau dar nenuspręsta, nuo kada jos bus taikomos. Tuo metu Jungtinės Valstijos teigia, kad paliaubų Rytų Ukrainoje yra laikomasi, nors vis dar pasitaiko pavienių susišaudymo atvejų, daugiausiai – Donecke ir Luhanske.

(papildyta 14.24) Prorusiški separatistai paliaubų susitarimą, sudarytą su vyriausybės pajėgomis, jau paleido 648 ukrainiečių karo belaisvius, antradienį pranešė ukrainiečių kariuomenės atstovas. Kaip sakė Andrijus Lysenka spaudos konferencijoje, ukrainiečių pusė siekia užtikrinti dar maždaug 500 karo belaisvių paleidimą. Kiek karo belaisvių pagal penktadienį įsigaliojusį ugnies nutraukimo susitarimą perduos vyriausybės pajėgos, atstovas nenurodė.

Per intensyvias kovas, kurios naktį kilo Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, žuvo moteris, sekmadienį pranešė vietos pareigūnai, kurie nurodė, kad tai pirmas pranešimas apie žuvusį žmogų nuo to laiko, kai buvo pasirašytas susitarimas dėl paliaubų. Vietos žiniasklaida pranešė, jog ta 33 metų moteris yra pirmas civilis asmuo, žuvęs nuo penktadienio vakaro, kai įsigaliojo ugnies nutraukimas.

Šūviams ir intensyviai artilerijos ugniai praėjusią naktį drebinus svarbų fronto miestą Rytų Ukrainoje, sekmadienį padidėjo nuogąstavimai, kad netvirtos paliaubos tarp vyriausybinių ir separatistų pajėgų jau žlugo. Daugybė sprogimų drebino nakties dangų, Mariupolio – strateginę reikšmę turinčio, vyriausybės kontroliuojamo uostamiesčio prie Azovo jūros šalies pietryčiuose – horizonte matėsi tiršti dūmai.

Ukraina ir prorusiški sukilėliai šeštadienį, atrodo, laikosi paliaubų, kurios gali pažaboti penkis mėnesius nesiliovusį kraujo liejimą, tačiau nesustabdė naujų Vakarų sankcijų Rusijai ir veikiausiai neužgesins separatistinio judėjimo šalies rytuose.

NATO lyderiai penktadienį tikriausiai paskelbs naujas sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, nors lieka vilčių, kad pavyks susitarti dėl paliaubų per taikos derybas Minske, kurios vyks tą pačią dieną. Lyderiai ruošiasi tęsti derybas Velso mieste Niuporte antrąją ir paskutinę Aljanso viršūnių susitikimo dieną. Per šį susitikimą, laikomą labiausiai įtemptu Vakarų šalių kariniam blokui nuo Šaltojo karo pabaigos, svarstoma daug krizių – nuo Ukrainos iki Irako ir Afganistano.

Rusija tik kalbėjo apie taiką Ukrainoje, tačiau nežengė „nė vieno žingsnio“, kad ji taptų įmanoma, ketvirtadienį pareiškė NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas). Vietoje to Rusija atakuoja Ukrainą, sakė A.F.Rasmussenas prieš penktadienį turinčias įvykti derybas dėl galimų paliaubų. „Nors ir kalbėdama apie taiką Rusija nežengė nė vieno žingsnio, kad taika taptų įmanoma. Užuot deeskalavusi krizę, Rusija tik gilina ją“, - sakė jis.