paliaubos

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Minske pasiektas susitarimas dėl paliaubų Ukrainoje nebegalioja. „Paliaubos daugiau neegzistuoja“, - interviu „Reuters“ naujienų agentūrai sakė prezidentė. „Situacija, be abejo, keičiasi kasdien, bet mes remiamės NATO informacija, o NATO informacija tokia, kad Minsko susitarimas pasibaigęs“, - pridūrė D.Grybauskatiė.

Rytų Ukrainoje per nesiliaujančias prorusiškų separatistų atakas, tapusias išbandymu jau du mėnesius trunkančioms trapioms paliauboms, vienas ukrainiečių karys žuvo, o dar šeši buvo sužeisti, sekmadienį pranešė Ukrainos kariuomenė. Kariuomenės atstovas spaudai Andrijus Lysenka per trumpą spaudos konferenciją sakė, kad separatistai atakoms prieš vyriausybines pajėgas naudojo didelio kalibro artileriją ir taip pažeidė vasario mėnesį pasirašytas paliaubas.

Ukrainos vyriausybės pajėgos šeštadienį apkaltino prorusiškus separatistus, kad šie praėjusią naktį naudoję salvines raketų ugnies sistemas „Grad“ konflikto krečiamame šalies rytiniame regione ir taip pažeidę praėjusį mėnesį pasirašytą paliaubų sutartį. Kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka sakė žurnalistams, kad separatistai šaudė iš sunkiųjų ginklų Novotoškivkos kaimo kryptimi iš savo tvirtovės Luhansko.

Nors Ukrainoje galioja paliaubos, kasdien čia vis dar aidi šūviai, žūsta žmonės. Dauguma karių nebuvo išsiųsti namo, jie liko laukuose, tik, pagal Minsko susitarimą, atsitraukė kelis kilometrus nuo buvusių savo pozicijų rytuose. Šias nuotraukas darė ir patalpino į socialinius tinklus patys kariai. Nuotraukos iš pulko stovyklos netoli Novognatovkos kaimo Volnovachos srityje.

 Ukrainoje pranešama apie naujus susirėmimus, nuo ryto vykstančius Mariupolio prieigose. Nors paliaubos toliau pažeidinėjamos, Europos vadovų susitikimams pirmininkaujantis Donaldas Tuskas pripažįsta, kad sankcijos Rusijai nebebus griežtinamos, nes Bendrijoje nuomonės išsiskyrė, o kai kurios šalys iš Vladimiro Putino tikisi geros valios. Vokietijos kanclerė paragino sankcijas išsaugoti ir neužmiršti Krymo.

Algirdas Igorius, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiko Ženevoje. Tarp pagrindinių temų – ir vėl padėtis Rytų Ukrainoje, kur paliaubos trapios. J. Kerry neseniai S. Lavrovą buvo papeikęs už tai, kad šis esą meluoja į veidą dėl Rusijos veiksmų kare. Jungtinės Tautos patikslino per visą karą žuvusiųjų skaičių – jis jau didesnis nei šeši tūkstančiai.

Prancūzija ir Vokietija kaip niekad anksčiau yra įsitikinusios, kad Minsko susitarimus, kuriais siekiama spręsti krizę Ukrainoje, reikia vykdyti ir paliaubų būtina laikytis, pasakė penktadienį Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę vyks vizito į Ukrainą, kur dalyvaus Maidano įvykių minėjimo renginiuose.   Lietuvos vadovė Kijeve viešės sekmadienį, vasario 22 dieną, nurodoma prezidentės dekrete dėl vizito. Prezidentės spaudos tarnyba BNS informavo, kad D.Grybauskaitė dalyvaus Orumo eitynėse, skirtose pagerbti žuvusiųjų Maidane atminimą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Ukrainoje sekmadienio naktį įsigaliojusios paliaubos yra svarbus žingsnis siekiant sureguliuoti konfliktą, tačiau padėtis šalies rytuose išlieka sudėtinga. „Tai, kad paliaubos įsiteisėjo vertinu labai teigiamai, bent jau kol kas nematome bandymų eskaluoti padėtį, stebimi tik pavieniai šaudymai.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka davė nurodymą ginkluotosioms pajėgoms nuo sekmadienio vidurnakčio (ir Lietuvos laiku) nutraukti ugnį, laikantis ketvirtadienį Baltarusijos sostinėje sudaryto susitarimo dėl paliaubų. „Aš noriu taikos, todėl įsakau Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, Nacionalinei gvardijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir kitoms nuo vasario 15-osios vidurnakčio nutraukti ugnį“, - per televiziją paskelbė P.Porošenka.

Dvi autobusų kolonos penktadienį įvažiavo į Ukrainos rytinį Debalcevės miestą, ruošiantis evakuoti civilius iš šio strategiškai svarbaus geležinkelių mazgo, kai dėl jo kontrolės kovojančios Kijevo vyriausybės pajėgos ir prorusiški separatistai susitarė atverti humanitarinį koridorių.

 Minske šeštadienį vykusiose taikos derybose, kuriose Ukrainos vyriausybė tikėjosi susitarti dėl paliaubų su prorusiškais separatistais, baigėsi nepasiekus jokio susitarimo, nurodė Kijevo delegacijos vadovas. Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad derybos „buvo sužlugdytos“, kai į jas neatvyko aukščiausieji separatistų lyderiai, o jų derybininkai atsisakė tartis dėl plano, numatančio nedelsiamą paliaubų paskelbimą.

 Kijevo provakarietiški lyderiai tikisi šeštadienį surengti derybas dėl paliaubų su prorusiškais separatistais, nors šie pažadėjo tęsti puolimą rytų Ukrainoje, jeigu derybos žlugs. Naujausią derybų Minske ratą buvo susitarta surengti penktadienį, spaudžiant Europos pasiuntiniams, bet jis buvo atidėtas, kilus nesutarimų, kas turėtų atstovauti separatistams.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš strateginį Europos Sąjungos užsienio tarybos posėdį, bloko narėms pateiktas diplomatijos užsienio politikos vadovės parengtas dokumentas, siūlantis gerinti santykius su Rusija, kartu spręsti Sirijos, Irako, Libijos ir kitas pasaulines problemas, jei Maskva pakeis politiką Ukrainos atžvilgiu. Dokumentas neviešas, bet plačiai svarstomas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pareiškė, kad rytinį regioną krečiančio konflikto šalys iš pažiūros laikosi Kijevo paskelbtų vadinamųjų tylos dienos paliaubų palei fronto liniją tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų. „Prieš pusantros valandos paskelbėme naujas paliaubas, – P. Porošenka teigė skaitydamas viešą paskaitą Singapūre. – Nepaleidome nė vieno šūvio, nežuvo nė vienas mūsų karys.

Ukrainos vyriausybės pajėgos neketina atšaukti paliaubų su separatistais, kontroliuojančiais šalies rytinius regionus, ketvirtadienį pareiškė vienas kariškių atstovas. Tačiau, pasak jo, separatistų pastangos telkti pajėgas savo kontroliuojamose teritorijose rodo, jog prorusiški sukilėliai planuoja naują puolimą konflikte, kuris nusinešė jau per 4 000 žmonių gyvybių. Du mėnesius galiojančios paliaubos buvo kasdien pažeidinėjamos, o tokių incidentų ypač pagausėjo pastarąją savaitę.

Ukrainos separatistų bastione Donecke anksti sekmadienį prasidėjo intensyvi artilerijos ugnis, tokio lygio, kokio regione nebuvo nuo to laiko, kai rugsėjį buvo pasirašytas susitarimas dėl ugnies nutraukimo. Šaudymas netoli miesto centro pradėjo intensyvėti 2 val. (1 val. Lietuvos laiku) ir tokiu pačiu intensyvumu girdėjosi po dviejų valandų, pranešė žurnalistai.

Ukrainos pajėgos ir prorusiškų separatistų kovotojai sekmadienį vieną mėnesį nuo to laiko, kai buvo pasirašytos Kremliaus remiamos paliaubos, mini vienu įnirtingiausių mūšių per jau pusmetį trunkantį karą Ukrainos rytuose. Artilerijos sviedinių sprogimai sekmadienį ryte drebino Donecką – lygiai mėnuo nuo tos dienos, kai separatistai pasirašė 12 punktų susitarimą su Kijevo atstovais, kuris turėjo sustabdyti kovos veiksmus, Rytų Ukrainoje jau pareikalavusius daugiau kaip 3,3 tūkst. gyvybių.

Europos sąjungos šalių ambasadoriai trečiadienį Briuselyje dar kartą susitiks aptarti sankcijų Maskvai. Bendrijos šalys susitarė dėl naujų platesnių sankcijų, kurios dar labiau suvaržys Rusijos naftos ir dujų pramonę, tačiau dar nenuspręsta, nuo kada jos bus taikomos. Tuo metu Jungtinės Valstijos teigia, kad paliaubų Rytų Ukrainoje yra laikomasi, nors vis dar pasitaiko pavienių susišaudymo atvejų, daugiausiai – Donecke ir Luhanske.

(papildyta 14.24) Prorusiški separatistai paliaubų susitarimą, sudarytą su vyriausybės pajėgomis, jau paleido 648 ukrainiečių karo belaisvius, antradienį pranešė ukrainiečių kariuomenės atstovas. Kaip sakė Andrijus Lysenka spaudos konferencijoje, ukrainiečių pusė siekia užtikrinti dar maždaug 500 karo belaisvių paleidimą. Kiek karo belaisvių pagal penktadienį įsigaliojusį ugnies nutraukimo susitarimą perduos vyriausybės pajėgos, atstovas nenurodė.

Per intensyvias kovas, kurios naktį kilo Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, žuvo moteris, sekmadienį pranešė vietos pareigūnai, kurie nurodė, kad tai pirmas pranešimas apie žuvusį žmogų nuo to laiko, kai buvo pasirašytas susitarimas dėl paliaubų. Vietos žiniasklaida pranešė, jog ta 33 metų moteris yra pirmas civilis asmuo, žuvęs nuo penktadienio vakaro, kai įsigaliojo ugnies nutraukimas.

Šūviams ir intensyviai artilerijos ugniai praėjusią naktį drebinus svarbų fronto miestą Rytų Ukrainoje, sekmadienį padidėjo nuogąstavimai, kad netvirtos paliaubos tarp vyriausybinių ir separatistų pajėgų jau žlugo. Daugybė sprogimų drebino nakties dangų, Mariupolio – strateginę reikšmę turinčio, vyriausybės kontroliuojamo uostamiesčio prie Azovo jūros šalies pietryčiuose – horizonte matėsi tiršti dūmai.

Ukraina ir prorusiški sukilėliai šeštadienį, atrodo, laikosi paliaubų, kurios gali pažaboti penkis mėnesius nesiliovusį kraujo liejimą, tačiau nesustabdė naujų Vakarų sankcijų Rusijai ir veikiausiai neužgesins separatistinio judėjimo šalies rytuose.

NATO lyderiai penktadienį tikriausiai paskelbs naujas sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, nors lieka vilčių, kad pavyks susitarti dėl paliaubų per taikos derybas Minske, kurios vyks tą pačią dieną. Lyderiai ruošiasi tęsti derybas Velso mieste Niuporte antrąją ir paskutinę Aljanso viršūnių susitikimo dieną. Per šį susitikimą, laikomą labiausiai įtemptu Vakarų šalių kariniam blokui nuo Šaltojo karo pabaigos, svarstoma daug krizių – nuo Ukrainos iki Irako ir Afganistano.

Rusija tik kalbėjo apie taiką Ukrainoje, tačiau nežengė „nė vieno žingsnio“, kad ji taptų įmanoma, ketvirtadienį pareiškė NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas). Vietoje to Rusija atakuoja Ukrainą, sakė A.F.Rasmussenas prieš penktadienį turinčias įvykti derybas dėl galimų paliaubų. „Nors ir kalbėdama apie taiką Rusija nežengė nė vieno žingsnio, kad taika taptų įmanoma. Užuot deeskalavusi krizę, Rusija tik gilina ją“, - sakė jis.

 Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Palestiniečių grupuotė „Hamas“ ir Izraelis nusprendė pratęsti trumpalaikes paliaubas 24 valandoms tarp Gazos Ruožo ir Izraelio. Toks sprendimas priimtas abiem pusėms derantis Kaire. Tikimasi, kad per artimiausią parą pavyks pasiekti susitarimą dėl ilgalaikio ugnies nutraukimo. Šiąnakt baigiasi penkių parų paliaubos. Kiek anksčiau Izraelio premjeras perspėjo, kad galingai atsakys Gazos Ruožui, jei iš ten vėl bus leidžiamos raketos.

Jungtinės Valstijos penktadienį vakare išreiškė viltį, jog Izraelis ir palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“ artimiausiu laiku susitars dėl naujų paliaubų, kai, pasibaigus tris paras trukusiam ugnies nutraukimui, atsinaujino kovos veiksmai. „Viliamės, kad šalys susitars dėl paliaubų pratęsimo artimiausiomis valandomis“, – Valstybės departamento atstovė Marie Harf (Meri Harf) sakė žurnalistams.

Izraelis ir palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“ antradienį pranešė susitarę dėl naujų 72 valandų paliaubų, tarptautinei bendruomenei vis garsiau raginant užbaigti jau 29 dienas vykstantį kruviną konfliktą Gazos Ruože. (papildyta 9:55 val.

  Izraelis ir palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“ sutarė dėl 72 valandas truksiančių paliaubų, kurios turi įsigalioti penktadienį nuo 5 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku.   Tuo pat metu tęsiamos intensyvios diplomatinės pastangos įtikinti konflikto šalis susitarti dėl ilgalaikio ugnies nutraukimo, kuris beveik keturias savaites trunkantį kraujo liejimą. Likus kelioms valandoms iki paliaubų nuo Izraelio tanko ugnies ir per smūgį iš oro žuvo dar 14-a palestiniečių.

 Donbaso separatistams pralaimint, Vladimirui Putinui Ukrainoje liks du keliai – pradėti tiesioginę karinę intervenciją, siekiant sustabdyti „brolžudiško pilietinio karo kančias“ arba paskelbti paliaubas, tačiau ir toliau užsiimti Ukrainos silpninimu, kuris sugrąžintų ją į Rusijos gniaužtus.

Jungtinės Amerikos Valstijos ir didžiosios ES narės pirmadienį sutarė, kad reikia dar griežiau reikalauti paliaubų tarp kariaujančių Artimuosiuose Rytuose judėjimo „Hamas“ ir Izraelio, sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime, kai šis konfliktas jau nusinešė daugiau kaip 1 tūkst. palestiniečių gyvybių ir tebesitęsia. JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos lyderiai pirmadienį „sutarė padvigubinti savo pastangas paliauboms pasiekti.

Atsigaunančios ukrainiečių pajėgos, užėmusios simboline prasme svarbų separatistų bastioną, sekmadienį persekiojo atsitraukiančius prorusiškus sukilėlius ir ši dvasią kelianti pergalė, regis, temdo viltis dėl ugnies nutraukimo.   Vakarų remiamas Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tą momentą, kai jo pajėgos virš sukilėlių galios centro Slovjanske iškėlė Ukrainos vėliavą, pavadino „persilaužimu“ kampanijoje, kuri jau pareikalavo beveik 500 gyvybių ir sukėlė įtampą tarp Rytų ir Vakarų.

Ukrainos ir Rusijos lyderiai sutarė veikti, kad būtų įtvirtintos paliaubos tarp separatistų ir Ukrainos valdžios bei kuo greičiau užtikrinta efektyvi sienų kontrolė, sakoma pirmadienį paskelbtame Prancūzijos prezidentūros pranešime. Šis pranešimas paskelbtas po Ukrainos ir Rusijos prezidentų pokalbio telefonu.

Prieš trapių Ukrainos paliaubų pabaigą Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai perspėjo Vladimirą Putiną, kad Rusija gali sulaukti skaudžių sankcijų, jeigu Ukrainos prorusiški separatistai, kuriuos, kaip teigiama, remia Maskva, nesustabdys savo kruvino sukilimo.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Keli tūkstančiai žmonių Kijeve sekmadienį reikalavo prezidentą Petro Porošenką nutraukti vienpusiškas paliaubas ir skelbti Ukrainos Rytuose karo padėtį. P. Porošenka penktadienį turėjusias pasibaigti paliaubas pratęsė iki pirmadienio vakaro suderinęs terminą su Europos Sąjungos lyderiais, reikalaujančiais separatistus sudėti ginklus, atiduoti užimtos pasienio kontrolės postus bei paleisti paimtus įkaitus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį kartu su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais paragino Ukrainą pratęsti pirmadienį turinčias pasibaigti laikinas paliaubas su prorusiškais sukilėliais, pranešė Kremlius.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as (Fransua Holandas) sekmadienį dalyvaus Ukrainos naujojo lyderio telefoniniame pokalbyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kol dar nesibaigė trapios Kijevo paliaubos su Kremlių remiančiais separatistais.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka naktį pratęsė paliaubas su prorusiškais separatistais šalies rytuose dar 72 valandoms, pranešama tinklalapyje „Ukrainska Pravda“. Taip nuspręsta po skubiai surengtų P.Porošenkos konsultacijų su Ukrainos gynybos pareigūnais, prezidentui sugrįžus į Kijevą iš Briuselio, kur buvo pasirašyta istorinė prekybos ir politinės asociacijos sutartis su Europos Sąjunga. Vieną savaitę trukusios paliaubos baigėsi penktadienį 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Ukrainai nepakanka paskelbti septynių dienų paliaubas kovoje su prorusiškais sukilėliais šalies rytuose ir kad ugnies nutraukimas turi vesti į turiningas derybas dėl rusakalbių mažumos teisių garantijų. „Sutinku su ponu (Austrijos) prezidentu (Heinzu Fischeriu,  kad septynių dienų (paliaubų) aiškiai nepakanka, – Rusijos vadovas sakė per spaudos konferenciją po derybų su Austrijos prezidentu.

Ukrainos taikos planą turėtų papildyti "realus" ugnies nutraukimas, sako Putinas (papildyta 15 val. 44 min.) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė Vokietijos ir Prancūzijos lyderiams, kad Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlytas taikos planas turėtų būti sustiprintas "realiu" ugnies nutraukimu, sakoma sekmadienį paskelbtame Kremliaus pranešime. "Putinas iš esmės palaikė P.Porošenkos sprendimą realizuoti taikaus sureguliavimo planą, - nurodoma pranešime.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, jog nuo penktadienio, birželio 20 dienos, iki birželio 27 dienos jėgos struktūros nutraukia kovos veiksmus, kad neteisėtų ginkluotų formuočių nariai galėtų sudėti ginklus. „Antiteroristinių operacijų pajėgos nuo šios dienos iki birželio 27 dienos nutraukia kovos veiksmus“, – sakė P.Porošenka, bendraudamas su Sviatohorsko gyventojais Donecko srityje. Ukrainos prezidentas įsakė pereiti prie valstybės sienos kontrolės režimo nustatymo.

Ukrainos opozicinės frakcijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) lyderis Arsenijus Jaceniukas paragino prezidentą Viktorą Janukovyčių išvesti teisėsaugos institucijų narius iš neramumų zonos Kijevo centre. A.Jaceniukas kalbėjo apie būtinybę išvengti kraujo praliejimo. „Mūsų kreipimasis: atšaukite atgal miliciją. Ir paskelbimas: nedelsiamos paliaubos. Tada mes pasirengę tolesnėms deryboms, kad išsaugotume žmones“, - pareiškė jis nuo scenos Kijevo Nepriklausomybės aikštėje.

Šiaurės Korėjos lyderis Kimas Jong-unas už interviu su užsienio žiniasklaida 60-ųjų paliaubų, pabaigusių 1950–1953 metų Korėjos karą, proga, paprašė 1 mln. dolerių, informuoja chosun.com. Šiaurės Korėja į šventę pasikvietė daug užsienio žurnalistų. Kvietimus gavo tokie naujienų gigantai kaip „AP“, „BBC“ ir „Kyodo News“. Pasak to paties šaltinio, interviu su lyderiu kainuoja maždaug milijoną JAV dolerių. Pirmieji žurnalistai į Pjongjangą atvyko ketvirtadienį.

Rožyno bendruomenei nepavyko įkalbėti politikų per individualių namų rajoną netiesti arterines Pramonės ir Smėlynės gatves sujungsiančios Jurginų g. Jai žalią šviesą uždegusiais politikais pasipiktinę žmonės perspėja su Savivaldybe susitikti teisme. Kodėl didėjant transporto srautams panevėžiečiams nereikalinga dar viena gatvė.

Pietų Korėja teigia, kad Šiaurės Korėja negali nutraukti paliaubų, kuriomis baigėsi Korėjos karas, ir paragino Pchenjaną sušvelninti retoriką, praneša BBC. Šiaurės Korėja pareiškė, kad paliaubos "negalioja", ir žadėjo nutraukti su Seulu pasirašytus nepuolimo paktus. Pchenjanas teigia, kad tai atsakas į JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas ir naujas jam taikomas sankcijas. Pietų Korėja teigia, kad vienašališkai nutraukti paliaubas yra teisiškai neįmanoma.

Šiaurės Korėja nutraukė Nepuolimo sutartį su Pietų Korėja. Visi susitarimai dėl paliaubų tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų atšaukti, penktadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA, kuria remiasi agentūra AFP. Taip pat nutraukiamas tiesioginis telefono ryšys tarp šalių. Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba ketvirtadienį, praėjus trims savaitėms po naujausio Pchenjano branduolinio bandymo, sugriežtino sankcijas šaliai. Prieš tai Šiaurės Korėja pagrasino prevenciniu branduoliniu smūgiu JAV.

Izraelis pažadėjo sunaikinti į Gazą siunčiamas Irano raketas ir kitus ginklus. Tel Avivas paskelbė šį įspėjimą, nepaisydamas neseniai įsigaliojusių paliaubų po aštuonias dienas trukusio konflikto tarp Gazos ir Izraelio.

(Papildyta 8.00) Izraelis ir islamistų judėjimas „Hamas“, valdantis Gazos ruožą, ketvirtadienio rytą laikosi paliaubų, praneša BBC. Per Izraelio radiją buvo pranešta, kad iš Gazos ruožo teritorijos jau po ugnies nutraukimo paskelbimo buvo paleistos kelios raketos, bet iš Izraelio pusės nebuvo jokio atsako. Per naktį tūkstančiai Gazos ruožo gyventojų mojuodami vėliavomis ir leisdami fejerverkus gatvėse šventė konflikto pabaigą.

Gazos ruožą valdančios grupuotės "Hamas" atstovas antradienį sakė, kad Egiptui sėkmingai tarpininkaujant su Izraeliu buvo susitarta dėl paliaubų Gazos ruože ir kad jos greitai įsigalios, bet Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanjahu (Benjamin Netanyahu) atstovas tai paneigė, skelbia "Reuters". "Susitarimas dėl paliaubų pasiektas. Paliaubos bus paskelbtos antradienį 21 val., o įsigalios 24 val.