paliaubos

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį per pokalbį su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu pareikalavo ilgalaikių paliaubų Gazos Ruože, pranešė jo biuras. „Artimiausiomis dienomis Prancūzija, bendradarbiaudama su Jordanija, vykdys humanitarines operacijas Gazos ruože“, – pareiškime pridūrė prancūzų prezidentūra.

Jungtinių Tautų pareigūnė pirmadienį perspėjo, kad Gazos Ruožui gresia katastrofa, jei į jį nebus įleista daugiau humanitarinės pagalbos. „Sąlygų, reikalingų pagalbai Gazos [Ruože] gyventojams teikti, nėra“, – sakė JT humanitarinės pagalbos koordinatorė Palestiniečių teritorijose Lynne Hastings.  Ji pridūrė, kad pasibaigus savaitę trukusioms paliauboms Izraelis įsiveržė į pietinę Gazos Ruožo dalį, todėl tūkstančiai palestiniečių atsidūrė nepalankioje padėtyje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį lankydamasis Izraelyje sakė, kad laikinos Izraelio ir „Hamas“ karo paliaubos duoda rezultatų ir turėtų tęstis. Pagal kovų pertraukos, jau trunkančios septintą dieną, sąlygas „Hamas“ paleido dešimtis įkaitų, pagrobtų per kruviną spalio 7-osios ataką Izraelyje, mainais į daugiau kaip 200 palestiniečių paleidimą iš Izraelio kalėjimų.

Izraelio ir „Hamas“ paliaubos tęsis, ketvirtadienį prieš pat terminą, kai jos turėjo baigtis, paskelbė abi konflikto šalys. Tarpininkams stengiantis tęsti įkaitų paleidimą, karinių operacijų pertrauka tęsis, paskelbė Izraelio kariuomenė, nenurodydama, kuriam laikui kovų pertrauka pratęsiama. Tuo metu palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“ sakė, kad buvo pasiektas susitarimas pratęsti paliaubas septintai dienai. Daugiau detalių nepateikta.

„Hamas“ artimas šaltinis trečiadienį sakė, kad islamistų judėjimas yra pasirengęs dar keturioms dienoms pratęsti paliaubas, pagal kurias bus paleisti kai kurie Gazos Ruože laikomi įkaitai mainais į palestiniečių kalinius.

Pagal pratęstą Izraelio ir „Hamas“ paliaubų susitarimą trečiadienį buvo išlaisvinta dar 12 įkaitų mainais į palestiniečių kalinius.  Izraelio ir „Hamas“ paliaubos Gazos Ruože pratęstos dviem dienoms, tačiau tarpininkai svarsto susitarimu pasinaudoti siekiant ilgalaikių paliaubų Antradienį, pratęsus pradines keturių dienų paliaubas 48 valandoms, iš Gazos Ruožo buvo išlaisvinta nauja 12 įkaitų grupė, o Izraelis paleido 30 palestiniečių kalinių.

Palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“ pirmadienį patvirtino, kad susitarta dėl paliaubų su Izraeliu pratęsimo dviem dienoms ir su tuo susijusio įkaitų bei kalinių paleidimo. „Hamas“ paskelbė, kad su broliais iš Kataro ir Egipto pasiektas susitarimas dėl laikinos humanitarinės pertraukos pratęsimo dar dviem dienoms tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnių paliaubų“, – sakoma grupuotės pareiškime.

Pirmadienį prasidėjo paskutinės 24 Izraelio ir „Hamas“ paliaubų valandos, bet palestiniečių islamistų grupuotė sako norinti kovų pertrauką pratęsti. Per penktadienį prasidėjusias paliaubas jau paleista dešimtys įkaitų, o Izraelis mainais paleido per 100 palestiniečių kalinių. Dabar dėmesys krypsta į tai, ar paliaubos, kurios turi baigtis anksti antradienį, bus pratęstos.

Gazos Ruože penktadienį, kai prasidėjo keturių dienų Izraelio ir „Hamas“ paliaubos, įvažiavo 137 pagalbos sunkvežimiai su maistu, vandeniu, vaistais ir kitomis būtiniausiomis prekėmis, pranešė Jungtinės Tautos. Tai didžiausias humanitarinės pagalbos konvojus, atvykęs į Gazos Ruožą nuo karo pradžios spalio 7 dieną, sakoma JT humanitarinių reikalų biuro pranešime. Į palestiniečių teritoriją taip pat įvežta 129 tūkst.

Paliaubos Gazos Ruože ir įkaitų išlaisvinimas prasidės penktadienio rytą, pranešė Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai. „Pertrauka prasidės penktadienį 7 val. ryto (vietos ir Lietuvos laiku),.. o pirmoji civilių įkaitų partija bus perduota tą pačią dieną maždaug 16 val.“ – ketvirtadienį sakė Majedas al Ansari (Madžedas Ansaris), pridurdamas, kad bus išlaisvinta 13 žmonių.

Jau šįvakar gali būti pasirašytas paliaubų tarp „Hamas“ ir Izraelio susitarimas, numatantis ir dalies izraeliečių įkaitų bei palestiniečių įkalintų asmenų išlaisvinimą, skelbiama „The Times of Israel“. Izraelio žiniasklaida, remiantis šaltiniais premjero Benjamino Netanyahu administracijoje, skelbia, kad šiandien 19 val. vietos (ir Lietuvos) laiku susirinks Izraelio „karinis kabinetas“, po valandos – „saugumo kabinetas“,  o 21 val.

Palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ vadovas Ismailas Haniyeh antradienį sakė, kad jo organizacija artėja prie paliaubų susitarimo su Izraeliu. „Esame priartėję prie susitarimo dėl paliaubų“, – sakė I. Haniyeh. Jo žodžiai cituojami pranešime platformoje „Telegram“. Per derybas stengiamasi pasiekti, kad „Hamas“ paleistų maždaug 240 įkaitų, daugiausia izraeliečių, pagrobtų spalio 7 dieną per kruviniausią išpuolį Izraelio valstybės istorijoje, kai buvo išžudyta maždaug 1,2 tūkst.

„Hamas“ smogikai pareiškė, kad yra pasirengę paleisti iki 70 Gazos Ruože laikomų moterų ir vaikų mainais už penkių dienų paliaubas, rašo „Sky news“. „Paliaubos turėtų apimti visišką ugnies nutraukimą ir leidimą teikti pagalbą bei humanitarinę pagalbą visur Gazos Ruože“, – cituojamas „Hamas“ ginkluotojo sparno „Alqassam Brigades“ atstovas Abu Ubaida. Kartu jis kaltino Izraelį, kad šalis „vilkina ir vengia“ sumokėti susitarimo kainą.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu vėl atmetė paliaubų Gazos Ruože galimybę, pasirodžius pranešimams apie derybas dėl trumpų paliaubų su islamistų grupuote „Hamas“. „Norėčiau išsklaidyti visus melagingus gandus, kuriuos girdime iš įvairių pusių, ir pakartoti vieną aiškų dalyką: paliaubų nebus, kol nebus paleisti mūsų įkaitai“, – sakė jis.

Teroristinė grupuotė „Hamas“ teigia pasirengusi paleisti dalį įkaitų mainais į 5 dienų paliaubas, skelbia „Nexta“, remdamasi Izraelio žiniasklaidos pranešimais.  Teigiama, kad kalbama apie į nelaisvę paimtus užsienio, ne Izraelio piliečius.  Spalio 7 dieną „Hamas“ ginkluoti užpuolikai prasiveržė pro stipriai įtvirtintą Gazos Ruožo sieną su Izraeliu ir, žydų valstybės duomenimis, nužudė daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir įkaitais paėmė 229 žmones.

Jungtinės Valstijos pirmadienį perspėjo, kad bet kokios Izraelio paliaubos Gazos Ruože būtų naudingos „Hamas“,  Europos Sąjungai svarstant paskelbti humanitarinę pauzę. Paliaubos „suteiktų „Hamas“ galimybę pailsėti, atsigauti ir pasiruošti tęsti teroristinius išpuolius prieš Izraelį“, žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

Ukraina sulaukė akivaizdžių signalų iš NATO šalių lyderių: stojimas į Aljansą įmanomas tik pabaigus karą su Rusija, tačiau karinė ir ekonominė pagalba, šalies integracija į Vakarų pasaulį, tęsis tiek, keik reikės. Kiek santūresnis tuo metu buvo Čekijos prezidentas, anksčiau aukštas pareigas NATO struktūroje užėmęs generolas Petras Pavelas.

Paliaubos dabar leistų Rusijos kariuomenei „pailsėti, apsiginkluoti ir vėl pulti“, sako JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, rašo „Sky news“. Anot jo, derybos gali būti tik „teisingo ir ilgalaikio“ taikos susitarimo, kuris apima Rusijos pajėgų išvedimą iš Ukrainos, dalis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad kariaujantys Sudano generolai susitarė nuo antradienio (1 val. Lietuvos laiku) nutraukti ugnį trims dienoms po to, kai ankstesni bandymai sustabdyti konfliktą greitai žlugo.

Kremlius penktadienį atmetė paliaubų Ukrainoje galimybę, nors Maskvos sąjungininkė Baltarusija pasiūlė pradėti derybas be išankstinių sąlygų. „Ukrainos kontekste niekas nesikeičia, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Specialioji karinė operacija tęsiama, nes tai vienintelis būdas pasiekti tikslus, kuriuos šiandien turi mūsų šalis.

Rusijos propagandininkė Olga Skabejeva emocingai sureagavo į humoristo Maksimo Galkino pajuokavimą scenoje. A. Pugačiovos vyras pasiūlė išsiųsti į frontą Filipą Kirkorovą, kuris rankose neštų O. Skabejevos galvą – tokiu atveju paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos garantuotos. „Man rodosi, jeigu Filipas permatomomis pėdkelnėmis pasirodytų fronte, tai paliaubos kelioms dienoms užtikrintos. Ypač, jeigu rankose jis laikytų Skabejevos galvą, panašią į Versace aksesuarą.

 Jungtinės Valstijos nepritaria Kinijos raginimams nutraukti ugnį Ukrainoje, nes tai, anot jų, tik įtvirtintų „Rusijos užkariavimą“ ir suteiktų Kremliui galimybę pasiruošti naujam puolimui, penktadienį pareiškė Baltųjų rūmų atstovas. „Šiuo metu nepritariame raginimams nutraukti ugnį“, – prieš kitą savaitę įvyksiantį Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizitą į Maskvą žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Nuo 2014-ųjų Rusija nė karto netesėjo savo paliaubų pažado, pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar, rašo UNIAN. „Per devynerius karo metus Rusijos Federacija nė karto nesilaikė paliaubų susitarimų“, – teigia ji. Anot pareigūnės, sudaryti paliaubas kovų laikotarpiu buvo bandoma 11 kartų, tačiau visi planai sugriūdavo dėl Rusijos veiksmų.

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas penktadienį pareiškė, kad Rusijos paskelbtos laikinos vienašališkos paliaubos Ukrainoje yra nepatikimos, ir pavadino jas veidmainyste. „Kremliui visiškai trūksta patikimumo, o šis vienašališkas paliaubų paskelbimas nėra patikimas“, – sakė Maroke viešintis Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Šią neteisėtą agresiją pradėjo Rusija, – sakė jis.

Vladimiras Putinas kalba apie derybas ne todėl, kad būtų dosnus, o todėl, kad pralaimi, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Rusijos režimo lyderis V. Putinas dar ketvirtadienį paskelbė 36 valandų trukmės „paliaubas“. „Putinas teigia, kad nori derybų ne todėl, kad yra dosnus, o todėl, kad pralaimi. Turime didinti ugnį, o ne siekti paliaubų“, – „Twitter“ rašo G. Landsbergis.

Ukrainiečiai, esantys laikinai okupuotose teritorijose per stačiatikių Kalėdas neturėtų dalyvauti pamaldose cerkvėse, perspėjo Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk, rašo „Sky news“. Anot jos, Rusija planuoja surengti teroristinius išpuolius maldos namuose.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos „Kalėdų paliaubos“ sukėlė atmetimo reakciją ir tarp pačių rusų, o aršiausi apkaltino jį kapituliacija. Ukrainoje vakarykštį V. Putino siūlymą daugiau nei parai nutraukti karo veiksmus pavadino klastingu manevru ir informacinės operacijos dalimi.

Skelbdama „paliaubas“ per stačiatikių Kalėdas Rusija bando susikurti priedangą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius, rašo CNN. Anot prezidento, per „paliaubas“ Rusija gali mėginti pasipildyti savo atsargas ir stabdyti ukrainiečių pažangą Donbase.

Skelbdamas 36 valandų paliaubas Ukrainoje, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bando stabtelėti, kad galėtų įkvėpti, nurodo JAV prezidentas Joe Bidenas. „Aš nenoriu reaguoti [į] viską, ką sako Putinas. Man tai pasirodė įdomu. Jis buvo pasirengęs bombarduoti ligonines, vaikų darželius ir cerkves 25 d. ir Naujųjų metų dieną“, – „The Guardian“ cituoja jį. „Aš manau, kad jis bando įkvėpti deguonies“, – pridūrė J. Bidenas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį griežtai sukritikavo paliaubas, kurias nurodė paskelbti Ukrainoje Kremliaus šeimininkas, ir pareiškė, kad jei prezidentas Vladimiras Putinas tikrai norėtų taikos, „jis grąžintų savo kareivius namo“. „Vadinamosios paliaubos žmonėms, kurie Rusijos okupacijoje kasdien gyvena baimėje, neatneša nei laisvės, nei saugumo“, – parašė ji tviteryje.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas griežtai sureagavo į Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino įsakymą 36 valandoms nutraukti ugnį Ukrainoje. Anot M. Podoliako, tai yra „veidmainystė“. „Pirma. Ukraina nepuola svetimos teritorijos ir nežudo civilių gyventojų. Kaip tai daro Rusijos Federacija. Ukraina naikina tik okupacinės kariuomenės narius savo teritorijoje... Antra.

Buvusio NATO generolo, NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vado Hanso Lotharo Domrose teigimu, Rusija ir Ukraina dar bandys iki vasaros užsitikrinti savus tikslus, tačiau vėliau bus priverstos eiti į kompromisus ir skelbti paliaubas. Lietuvoje 2015-aisiais lankęsis ir tuomet NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vadovo pareigas užėmęs H. L. Domrose mano, jog jau šių metų vasarą galima Rusijos ir Ukrainos kare galima tikėtis paliaubų.

FIFA prezidentas Gianni Infantino antradienį paragino pasaulio futbolo čempionato proga Ukrainoje, kur tęsiasi Rusijos sukeltas karas, paskelbti vieno mėnesio paliaubas, sakydamas, kad sportas gali suvienyti žmones. G. Infantino, sakydamas kalbą Balyje susirinkusiems 20 didžiausių ekonomikų grupės lyderiams, sakė, kad sekmadienį Katare prasidedantis pasaulio futbolo čempionatas gali būti „teigiamas postūmis“ beveik devynis mėnesius trunkančiai Rusijos invazijai į Ukrainą.

Turkija antradienį paragino kuo greičiau sudaryti realias paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos, sakydama, kad abi pusės tolsta nuo diplomatijos, tęsiantis karui. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jau seniai siekia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis susėstų Stambule derybų dėl paliaubų. „Ugnis turi būti kuo greičiau nutraukta. Kuo greičiau, tuo geriau“, – sakė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu interviu per televiziją.

Karo nuniokotame Jemene baigėsi pusmetį trukusios paliaubos, sekmadienį pranešė Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys, paraginęs laikytis ramybės ir patikinęs, kad derybos tęsiamos. Pasak Hanso Grundbergo, pastangos pratęsti ir išplėsti ugnies nutraukimo režimą dar šešiems mėnesiams buvo nesėkmingos.

Kirgizija ir Tadžikija penktadienį apsikeitė kaltinimais pažeidus paliaubas, kuriomis siekiama sustabdyti susirėmimus buvusių sovietinių respublikų pasienyje, per kuriuos keli žmonės žuvo, o dešimtys buvo sužeisti. „Kirgizijos pusė pradėjo šaudyti ... į trijų gyvenviečių pusę“, – vakare pranešė Tadžikijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi pasieniečiais. Tuo tarpu Kirgizijos pareigūnai pareiškė, kad Tadžikijos pajėgos apšaudė Batkeno sritį iš daugkartinių raketų paleidimo sistemų.

Gazos Ruože pirmadienį ryte laikosi trapios paliaubos tarp Izraelio ir „Islamo džihado“, kurioms tarpininkavo Egiptas, tad atsirado vilties, kad jau baigėsi intensyvus pastarųjų dienų konfliktas, nusinešęs mažiausiai 44 palestiniečių, tarp jų 15 vaikų, gyvybes. Paliaubomis, oficialiai prasidėjusiomis sekmadienį 23 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, siekiama nutraukti didžiausias kovas Gazos Ruože nuo pernai gegužę 11 dienų vykusio karo, per kurį buvo smarkiai nuniokotas 2,3 mln.

Ginčijamame Kalnų Karabache, dėl kurio Armėnija ir Azerbaidžanas du kartus kariavo, trečiadienį žuvo du kariai, abiem pusėms kaltinant viena kitą ugnies nutraukimo režimo pažeidimais. Nesutaikomi priešininkai Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kariavo praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir 2020 metais. 2020-ųjų rudenį šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.

Okupantai Mariupolio pašonėje įrengė masinę civilių kapavietę, sunkvežimiais veža į ją kūnus ir bando paslėpti savo karo nusikaltimus. Kelių šimtų metrų kapavietę užfiksavo ir palydovai, ukrainiečiai skelbia, kad į ją rusai galėjo suversti iki 9 tūkst. kūnų. Putino generolai nesutiko paskelbti paliaubų net per religinę šventę – stačiatikių Velykas šį savaitgalį.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį sakė pasikalbėjęs su Vladimiru Putinu ir paraginęs jį nedelsiant skelbti paliaubas Ukrainoje bei pakvietęs Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos lyderius susitikti Budapešte. „Prezidentui Putinui pasiūliau nedelsiant paskelbti paliaubas“, – spaudos konferencijoje sakė V. Orbanas, pranešęs, kad kalbėjosi su Rusijos prezidentu. „Jo atsakymas buvo teigiamas, bet su tam tikromis sąlygomis“, – nurodė V. Orbanas, bet nedetalizavo.

Rusija, Ukraina bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) sutarė atkurti paliaubas Rytų Ukrainoje, kur Kijevo pajėgos kovoja su Maskvos remiamais separatistais, paskelbė ESBO. Kijevas su prorusiškais separatistais Donecko ir Luhansko regionuose, kurie ribojasi su Rusija, kovoja nuo 2014-ųjų. Konfliktas prasidėjo neilgai trukus po Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos anksčiau tais metais. Vakarai kaltina Rusiją sutelkus apie 100 tūkst.

Paliaubos, sudarytos Izraelio ir Gazos Ruožą kontroliuojančio islamistų judėjimo „Hamas“, įsigaliojo penktadienį, po 11 dienų trukusių pražūtingų kautynių, per kurias izraeliečių pajėgos nuožmiai bombardavo palestiniečių anklavą, o daugybė izraeliečių buvo priversti slėptis nuo raketų atakų. Paliauboms įsigaliojus 2 val.

Kalnų Krabache žmonės degina savo namus. Nepaisant Rusijos kariuomenės į regioną pasiųstų dviejų tūkstančių taikdarių, dėl savo saugumo ir ateities nerimaujantys armėnai abejoja ar dar kada nors pavyks sugrįžti į teritorijas, kurios nuo šiol bus kontroliuojamos Maskvos ir Baku. Kalnų Karabache esančiame Kalbajaro rajone savo namą degina jų šeimininkas.

Armėnų protestuotojai reikalauja šalies vadovų atsistatydinimo. Po pusantro mėnesio trukusio intensyvaus karo Kalnų Karabache – Armėnijai netikėtai kapituliavus – Karabache jau įsikūrė vadinamieji rusų taikdariai, kuriems į pagalbą skuba ir armėnus iš regiono išvaryti raginę turkai. Tūkstančiai armėnų Jerevane keikia šalies premjerą Nikolą Pašinianą, kuris dar vakar naktį netikėtai paskelbė apie kapituliaciją.

Po daugiau nei mėnesį trukusio kruvino karo Kalnų Karabache – netikėta žinia: tarpininkaujant Vladimirui Putinui, Azerbaidžanas ir Armėnija nutarė sudėti ginklus. Į regioną įvedami tūkstančiai Maskvos taikdarių, kurie turi užtikrinti, kad iki šiol Armėnijos valdytos ginčytinos teritorijos būtų perduotos Azerbaidžanui. Kol Baku džiūgauja laimėjusi karą, Jerevane tūkstančiai įtūžusiu armėnų šturmavo šalies parlamentą kaltindami šalies vyriausybę išdavyste.

Naujos paliaubos, dėl kurių susitarė Armėnija ir Azerbaidžanas, siekdami nutraukti kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pirmadienį vėl atsidūrė prie žlugimo ribos, abiem šalims apkaltinus viena kitą naujomis atakomis.

Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgos antradienį tęsė kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės, ignoruodami pasaulio ir regiono galybių raginimus laikytis praėjusią savaitę paskelbtų paliaubų. Remiantis abiejų šalių paviešinta daline informacija apie aukas, daugiau nei prieš dvi savaites atsinaujinęs konfliktas pražudė jau daugiau nei 600 žmonių, įskaitant 73 civilius gyventojus.

Kariaujančios Libijos vyriausybės penktadienį atskirais pareiškimais paskelbė nutraukiančios visus kovos veiksmus ir artimiausiu laiku surengsiančios visuotinius rinkimus. Šį susitarimą nedelsdamos pasveikino Jungtinės Tautos. Pareiškimus pasirašė JT pripažįstamos vienybes vyriausybės, reziduojančios sostinėje Tripolyje, vadovas Fayezas al Sarrajas ir rytiniame Tobruko uostamiestyje posėdžiaujančio parlamento, remiamo maršalo Khalifos Haftaro, pirmininkas Aguila Salehas.

 Lietuvoje viešėję Rusijos opozicijos politikai tikisi, kad pradėjus dirbti naujam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, karas rytinėje šalies dalyje liausis. „Aš labai tikiuosi, kad artimiausiu metu pavyks nutraukti žmonių aukas Donbase. Tai svarbiausia, ko ukrainiečiai tikisi iš savo naujo prezidento“, – žurnalistams Trakų rajone baigiantis vadinamajam Rusijos forumui sakė disidentu tapęs buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis.