pajūris

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje valstybė su privačiu sektoriumi pasirašė infrastruktūros srities partnerystės sutartį, pagal kurią už privačias lėšas šalia Palangos bus nutiestas, o vėliau daugiau kaip 20-metį prižiūrimas naujas plentas.

Birželį pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Rugsėjo 22 d., šventės metu, skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais.

Antradienis bus kiek vėsesnis ir su lietumi, tačiau nuo trečiadienio temperatūra ims kilti smarkiau, prognozuoja sinoptikė Ieva Nariūnaitė. Pasak sinoptikės, antradienį iš vakarų artėja tankesnis debesų šydas, todėl dieną kai kur numatomas nedidelis lietus. Didžiausia lietaus tikimybė bus pietvakariniuose ir pietiniuose šalies rajonuose. Vėjas, anot sinoptikės, bus nestiprus, vakarinių krypčių. Įdienojus termometrai turėtų rodyti 18–23 laipsnius šilumos.

50–60 tūkstančių litų. Tokios investicijos pakaktų, norint įsigyti butą prie jūros – Palangoje ar Šventojoje. Lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt duomenimis, pigiausiai šiuo metu parduodamas butas pajūryje yra Būtingės gyvenvietėje, atstumas iki jūros – apie 2 kilometrus. Skelbime teigiama, kad dviejų kambarių 54 kvadratinių metrų butas parduodamas už 50 tūkst. litų. Vieno kv.

Palangoje vasara prasideda itin kūrybingai – linksmai ir garsiai paskelbusi apie kurortinio sezono pradžią, Lietuvos kultūros sostinėje išlaiko tempą ir palangiškius bei svečius džiugina kultūrinių pramogų gausa.

Kol vieni renkasi maudymosi kostiumėlius ir ieško šiltų vietų poilsiui po darbingų metų, kiti artėjant vasarai ieško papildomų galimybių užsidirbti. „Ekonomika.lt“ pabandė išsiaiškinti, kur ir kodėl vasariniai darbuotojai kelia sparnus. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, šių metų balandį buvo įregistruota 30,8 tūkst. laisvų darbo vietų – net 40 proc. daugiau nei kovą. Nesunku nuspėti, kad šie rodikliai – artėjančios vasaros darbų pasiūlos augimo įrodymas.

Šis penktadienis – tai diena, kai daugybė Lietuvos gyventojų kraunasi lagaminus ir, džiaugdamieis gražiu oru, keliauja į pajūrį atidaryti vasaros sezono. Ne išimtis ir grupės „Kitokios“ merginos. Tačiau „Kitokios“ ne tik vartysis paplūdimyje ir linksminsis – joms pavesta užduotis kartu su grupe „Biplan“ atidaryti naują vyninę pajūryje, kuriai bus suteiktas „Fėjų vyninės“ vardas.

Asta Kažukauskienė, LRT Telelvizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Apklausus Klaipėdos regiono darbdavius paaiškėjo, kad įdarbinti vasarai jie planuoja vos kelias dešimtis nepilnamečių. Jaunesniems nei 16-kos metų paaugliams išvis nepasiūlyta nė viena darbo vieta, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Mokslo metai baigiasi, tad nemažai nepilnamečių pradeda ieškoti darbo.

Lietuvos kultūros sostinė Palanga kviečia į tradicinę Kurorto šventę, kuri šiais metais bus kaip niekad turtinga renginių. Tris dienas trunkančia visai šeimai skirta švente kurortinį sezoną pradedanti Palanga kasmet į pajūrį privilioja tūkstančius smalsuolių. Vienas kitą keičiantys renginiai, skirti įvairaus amžiaus ir skonio publikai, į Palangos Kurorto šventę šiemet svečius sukvies jau po dviejų savaičių – gegužės 17-19 dienomis.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo šio sezono brangs poilsis prie jūros. Klaipėdiečiai ir svečiai mokės ne tik brangiau už automobilio stovėjimą pajūrio zonoje. Bus apmokestintos visos gyvenviečių gatvės, esančios prie jūros. Dar praėjusią vasarą poilsiautojai, automobiliu atvykę į pajūrį, už jo stovėjimą mokėdavo tik aikštelėse.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama" Pajūrio kempinge pradėti statyti keturviečiai nameliai. Priimti laikinus gyventojus, planuojama, jie galės šią vasarą. Iki birželio žadama pastatyti aštuonis, o iš viso Giruliuose, šalia Pajūrio regioninio parko, prieš kelerius metus įkurtame kempinge stovės dvylika namelių. „Iki šiol vasarą mes galėjome priimti tik tuos turistus, kurie atvykdavo su nameliais ant ratų arba su palapinėmis.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Antrąją šv. Velykų dieną Palanga vėl kviečia ridenti margučių ilgiausiu ridenimo taku. Be tradicinių žaidimų šiemet žadama paiūlyti ir naujų pramogų. Kaip ir kasmet, antrąją šventės dieną kurorto gyventojams ir svečiams siūloma pasivaikščioti margučių alėja virtusia Basanavičiaus gatve.

Palangos J. Basanavičiaus gatvėje jau tvyro artėjančių šv. Velykų nuotaikos – pėsčiųjų pamėgta alėja pradėta dabinti dviejų metrų aukščio ir pusantro metro pločio margučiais, išgražintais suvalkietiškais raštais. Devyni šv. Velykų simboliai jau pastatyti, miesto tvarkytojams beliko pasirūpinti jų apdaila. Artėjant gražiausiai pavasario šventei, Palangos J. Basanavičiaus gatvė margučiais pasidabina kasmet. Ši šv.

Anglijoje mėgstantiesiems jūros teikiamus malonumus, o ir šiaip gamtos mylėtojams, einantiems į pajūrį paganyti akis po vandens platybes ir paklajoti vaizdingomis pakrantėmis dėl čia padažnėjusių žemės nuošliaužų reikia stengtis būti itin atsargiems. Pietvakarių Anglijos Dorseto grafystėje po gausių daugelį dienų trukusių lietų tokių pavojingų Lamanšo pakrantės ruožų atsirado ypač daug.

Latvijos kurortas Jūrmala pirmą kartą užleido Palangai geriausio Baltijos pajūrio kurorto poziciją tarp rusų turistų. Šis statusas Jūrmalai priklausė devynerius metus. Rusijos turistų apklausą kasmet rengia portalas www.travel.ru. Tačiau Jūrmalą rusai vertina kaip geriausiai tinkamą Baltijos pajūrio kurortą šeimos poilsiui.

Praėjus pusantro mėnesio nuo naujo žemės mokesčio įsigaliojimo, pirmieji žemės sklypų pajūryje savininkai atsikvošėjo – mokesčiai už gyvenamosios, taip pat žemės ūkio paskirties sklypus išaugo nuo 3 iki 10 kartų. Nuo šių metų žemės sklypo mokestis skaičiuojamas remiantis vidutine rinkos verte. Žemę Registrų centro užsakymu perkainojo turto vertintojai.

Visos šalys, pirmininkaujančios ES Tarybai, stengiasi pasinaudoti proga ir siekia ne veltui išleisti milžiniškus pinigus, o bandyti išspręsti ir sau aktualias problemas. Tokių daug turi ir Lietuva, tačiau mūsų politikai nusprendė, kad savos problemos sprendžiamos nebus, tik europinės. Profesorius, politologas Algis Krupavičius interviu "Respublikai" sakė, kad už daugiau nei 200 mln.

Rudeninės vėtros – negailestingos Palangos paplūdimiams. Jūros bangų skalaujami krantai nyksta, o vietomis susidarė net poros metrų skardis. Palangos paplūdimys, dar vasarą vietomis siekęs iki 70 metrų pločio, dabar nuo tilto link Ražės upelio žiočių – gerokai susiaurėjęs. Vietomis susidarė dviejų metrų skardis. Jūra atidengė ir vamzdį, kuriuo kažkada jūros vanduo buvo pumpuojamas į Jūratės baseiną.

Po kelerių stagnacijos metų Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto rinkoje pastebimi atsigavimo ženklai - sudaroma vis daugiau būsto pirkimo-pardavimo sandorių, daugėja naujų statybų. Būsto pardavėjai įsitikinę - jei mūsų šalies įstatymai būtų liberalesni, jiems pavyktų privilioti ir daugiau pirkėjų iš užsienio.

Dau­ge­lis tau­tie­čių, užuo­t rin­kę­si poil­sį iš­tai­gin­guo­se, pra­šmat­niuo­se ku­ror­tuo­se, vis daž­niau dai­ro­si į Pa­pės pa­jū­rį Lat­vi­jo­je. Or­ga­ni­za­ci­jos, bend­ro­vės, pa­vie­niai žmo­nės tvir­tai įsi­kū­rė čia nu­si­pir­kę se­nas so­dy­bas, pa­si­sta­tė poil­sia­vie­tes. Pui­kūs pa­plū­di­miai, jo­kio žmo­nių skruz­dė­ly­no, lau­ki­nė gam­ta. Tik­ras ro­jus meš­ke­rio­to­jams – gre­ta žu­vin­gas ka­na­las, Pa­pės eže­ras. Kaž­ka­da čia bu­vo jū­ros dug­nas.

Lietuvos lengvaatlečiai baigė 14-ą dienų Palangoje trukusias treniruotes. Tai buvo pirmoji naujojo sezono treniruočių stovykla. Intensyviai pratybose dirbo tiek olimpinėse žaidynėse dalyvavę atletai, tiek perspektyvus jaunimas, teigiama pranešime spaudai. „Mūsų šalies sportininkams buvo sudarytos tikrai geros sąlygos, - tikino Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.

Šeštadienį, rugsėjo 29 d., Nidoje vyks jau tryliktasis Nidos pusės maratono bėgimas, kuriame kviečiami dalyvauti visi sveiko gyvenimo būdo ir bėgimo entuziastai, teigiama pranešime spaudai. Maratono organizatoriai džiaugiasi, jog šią gražią idėją šiemet palaiko rekordinis kiekis dalyvių – pusę maratono planuoja bėgti daugiau nei 300 bėgikų iš visos Lietuvos.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras Pasaulinės turizmo dienos proga parengė programą, kuri padės klaipėdiečiams ir miesto svečiams daugiau sužinoti apie miestą bei jo istoriją, atkreipti turizmo sektoriaus atstovų bei gyventojų dėmesį į darnaus turizmo svarbą ir reikšmę. Tarptautinei turizmo dienai skirtų nemokamų renginių Programa: Rugsėjo 27 d. (ketvirtadienis) Vieta: KU Botanikos sodas (Kretingos g. 92, Klaipėda) 16.00-17.30 val.

Pajūrio gelbėtojai šeštadienį baigia darbo paplūdimiuose sezoną. Anot jų, dėl permainingų orų vasara buvo labai sunki – daug žmonių išgelbėta, tačiau išvengti nelaimingų atvejų nepavyko. Orai pastaruoju metu toli gražu nebe vasariški, tačiau vienas kitas įšokti į banguojančią Baltiją vis dar išdrįsta. „Vanduo tiesiog puikus, labiau patiko nei vasarą. Šaltoka, bet gerai.

Dėl prastų orų gausesnių pirkėjų Palangos gintaro meistrai sako sulaukę tik rugpjūtį. Vieni jų skundžiasi prastu uždarbiu, kiti prisipažįsta – iš gauto pelno pragyvensią iki kitos vasaros. Dabar J. Basanavičiaus gatvėje dažniau sutiksi krypuojančias antis nei į paplūdimį skubančius poilsiautojus. Ir prekiautojų gintaru liko vos vienas kitas. Tautodailininkai sako, kad prekyba šią vasarą buvo pagyvėjusi tik rugpjūtį. Tuomet per dieną pasisekdavo uždirbti po kelis šimtus litų.

Pasibaigus vasaros sezonui, pajūrio verslininkai skaičiuoja pelną ir nuostolius. Nors turistų būta nemažai, verslui šis sezonas buvo prastesnis nei pernai. Neringa rezultatais nusivylė Nidos turizmo ir informacijos centro „Agila“ direktorė Neringa Gecevičiūtė „Balsas.lt Savaitei“ teigė, kad nors šių metų vasaros rezultatai dar nėra susumuoti, bendra tendencija nuvylė – pajūryje trūko saulės, dėl to sulaukta ir mažiau poilsiautojų.

Šalies paplūdimius prižiūrinčios įmonės skaičiuoja, kad nors šiukšlių ir nemažėja, poilsiautojai tampa kultūringesni – nepatingi šiukšles išmesti tam skirtuose konteineriuose. Kaip niekad daug šiukšlių surenkama po rengiamų koncertų ar festivalių. Lietuvos žaliųjų atstovas atkreipia dėmesį, kad numestų nuorūkų kiekis yra vienas svarbiausių kriterijų teikiant paplūdimiui tarptautinę Mėlynąją vėliavą.

Sunkmetis pakoregavo mūsų atostogų įpročius. Vietoj tolimų kelionių vis dažniau renkamės poilsį artimesniuose kurortuose. O Latvijoje, Ventspilio mieste, jau galima susikalbėti ir lietuviškai. Lietuvių kalba čia spausdinami lankstinukai ir netgi leidžiamas vasaros turizmo laikraštis. Mūsų brolių kurortų privalumai Latvijos kurortus vietoj sausakimšo mūsų pajūrio verta rinktis dėl kelių priežasčių, o viena jų – kainos.

Po Jūros šventės šurmulio Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras kviečia visus atsipalaiduoti gamtoje ir dalyvauti šiaurietiško ėjimo žygyje. Žygis rengiamas I – ojoje Melnragėje, po jo visi kartu mėgausimės sveikuoliškais užkandžiais. KUR? 1-oji Melnragė (prie IKI parduotuvės esančio tako) KADA? Š. m. rugpjūčio 9 d. 17.15 val. ir rugpjūčio 11 d. 11 val.

Dažnas lietuvis atostogauti traukia į kaimyninę Latviją. Populiariausias – Ventspilis, kuris poilsiautojus paperka nemokamomis pramogomis vaikams, švariais paplūdimiais, išskirtine tvarka. Apie Ventspilį ne kartą girdėjusi kauniečių šeima šią vasarą nusprendė savo akimis įsitikinti, ar iš tiesų čia taip malonu ir patogu atostogauti. „Vaikams – atrakcionai, parkai karstyklės ir viskas nemokama. Ėjo šiandien į vandens parką, labai patiko“, – pasakojo jie.

Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos atstovų teigimu, šeštadienis buvo viena sunkiausių šių metų vasaros dienų. Žmonės nepaisė perspėjimų apie duobes jūroje, draudimą maudytis, buvo daug išgėrusių, o į vandenį traukė aukštos ir gana šiltos bangos. Girulių paplūdimyje gelbėtojai jūrai neatidavė 7 žmonių gyvybių: 3 vaikinų, 2 senyvų moterų, vienos mergaitės ir 55 metų vyro. Tačiau nuskendo 20-metis vilnietis, kurio kūnas iki sekmadienio pavakarės dar nebuvo rastas.

Po Jūros šventės šurmulio Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras kviečia visus atsipalaiduoti gamtoje ir dalyvauti šiaurietiško ėjimo žygyje. Žygis rengiamas I – ojoje Melnragėje, po jo visi kartu mėgausimės sveikuoliškais užkandžiais. KUR? 1-oji Melnragė (prie IKI parduotuvės esančio tako) KADA? Š. m. rugpjūčio 9 d. 17.15 val. ir rugpjūčio 11 d. 11 val.

Koks tobulos smėlio pilies receptas? Subtilus 99 proc. smėlio ir 1 proc. vandens balansas, teigia fizikai. Tyrėjai iš Amsterdamo ir Paryžiaus daugybę valandų praleido laboratorijose iš paplūdimio smėlio statydami kolonas, kol galiausiai sudarė sudėtingą matematinę formulę, padedančią pastatyti stabilią ir ilgai stovinčią smėlio pilį, praneša naujienų agentūra AFP. Svarbu nepadauginti vandens, padarė išvadą jie.

Palangos savivaldybė ketina pailginti automobilių stovėjimo apmokestinimo laikotarpį ir iš šios rinkliavos į kurorto biudžetą papildomai gauti daugiau kaip 100 tūkst. litų, rašo „Lietuvos rytas“. Šiuo metu automobilių stovėjimo rinkliava kai kuriose miesto gatvėse numatyta tik vasaros laikotarpiu nuo birželio iki rugsėjo. Per tris mėnesius savivaldybė šįmet planavo gauti pusę milijono litų. Tačiau per birželį ir liepą už automobilių stovėjimą pavyko surinkti tiktai apie 310 tūkstančių litų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį lankysis jubiliejų švenčiančioje Klaipėdoje. Šalies vadovė dalyvaus ir sveikins klaipėdiečius iškilmingame 760 metų jubiliejaus minėjime, aplankys miesto Pilies bei Jūrų muziejus ir prie „Albatroso“ paminklo Smiltynėje dalyvaus jūrininkų pagerbimo ceremonijoje. „Garbingą jubiliejų švenčianti Klaipėda yra Lietuvos jūrų vartai.

„Būtina kuo skubiau peržiūrėti visas mokymo programas. Pirmiausia į jas reikia grąžinti visa tai, kas susiję su tautiškumu, su patriotizmu, su meile Lietuvai. Jeigu mes neišugdysime patriotinės jaunosios kartos, vadinasi, lietuvių tauta neturi ateities. Neatmesčiau tikimybės, kad to dabar ir siekiama, nors daugelį nesąmonių mūsų valdininkai padaro ir iš nežinojimo, nesiorientavimo situacijoje, iš nuolankaus paklusnumo viskam, kas brukama iš šalies.

Lietuvoje nėra nė vieno pareigūno, kuris būtų asmeniškai atsakingas už sėkmingas derybas su ES biurokratais dėl pažadėto ir tinkamo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo finansavimo, o pagrindinis derybininkas nusprendė valgyti lengvesnę duoną.

6000 − beveik tiek projektų bus finansuota iki 2013 m. pabaigos, naudojant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas. Vykdomi darbai – patys įvairiausi, tačiau tarp aplinkosaugos srityje minimų prioritetų įvardinami tokie, kaip vandenvala, daugiabučių renovavimas ir atliekų tvarkymas. Vykdant ES reikalavimus, dar iki 2009 m. liepos 16 d. buvo uždaryti visi normų neatitinkantys  šiukšlių surinkimo punktai. Tikslas buvo pasiektas.

Saulės vonių bei jūros bangų pasiilgę pramogautojai nugulė Palangos paplūdimius, tad kurorto gelbėtojams – darbymetis. Juo labiau kad karšta ne tik kopose – Baltijos vanduo ties Palanga įšilo iki 18 laipsnių. Pasak Palangos gelbėtojų vadovo Jono Pirožniko, šiuo metu jūra nėra banguota, tad paskutiniu metu skęstančiųjų nėra daug. Nepaisant to, gelbėtojai atidžiai stebi vandenį, nes netikėtų nelaimių įvykti gali bet kada. „Jūra duobėta, pavojinga.

Pajūryje įsivyravus saulėtiems ir šiltiems orams atvykstančiųjų į kurortą srautai išaugo akivaizdžiai, todėl miesto turizmo informacijos centras (TIC) pataria pasirūpinti nakvynės vietomis iš anksto. Pasak TIC direktorės Alos Valužienės, tendencija, kuomet eilė prie šio centro durų nusidriekia nuo ankstyvo ryto, pastebima nuo pirmadienio. „Kasdien sulaukiame keliasdešimties prašymų rasti nakvynę, aš jau neskaičiuoju tų, kurie tokios pagalbos teiraujasi telefonu“, - sakė ji.

Išsimaudžiusią jūroje klaipėdietę užklupo sveikatos negalavimai. Gydytoja įtarė medūzas. Tačiau specialistai spėja, kad bėdų galėjo pridaryti ir nešvari jūra. Įtarė medūzos įgėlimą Nuo įprastų maudynių klaipėdietės Leonoros Ubartienės neatbaidė nei apniukęs dangus, nei nešvarus vanduo – 85 metų moteris beveik kasdien vasarą maudosi jūroje. Tąkart L.Ubartienė maudynėms pasirinko moterų paplūdimį tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės. Vėjas nebuvo malonus, tad maudėsi netoli kranto.

100 metrų iki jūros arba bent jau bangų mūšos, matomos pro viršutinių apartamentų aukštų langus, lietuviai reikalavo anksčiau. Šiandien patrauklaus būsto poilsiui sąrašas pildomas naujais pageidavimais. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai stebi antrojo būsto paklausos aktyvėjimą, o klientai atranda naujų kurortų. Reikalavimai skirtingi, tačiau visi lyg sutarę traukia toliau nuo šurmulio: iš miesto į kaimą, iš Palangos į Pamarį.

Daugelio užsienio šalių gyventojai užsikrėtę ekologijos bacila, nes tai madinga. O lietuviai ekologinį turizmą kol kas dar tik jaukinasi. Ekologiškai nusiteikę prancūzai didžiuojasi 358 Mėlynosios vėliavos paplūdimiais. Tokį įvertinimą yra pelnę trys paplūdimiai Lietuvoje - vienas Nidoje, vienas Juodkrantėje ir vienas Palangoje, rašo „Lietuvos rytas“. Kaimynai latviai turi gerokai ilgesnį pajūrio ruožą, tad ir tokių paplūdimių daugiau - net dešimt.

Įsibėgėjus vasarai Palangos komunalininkai dirba be atokvėpio – jie privalo suspėti išspręsti ne tik „kurortines“ problemas, bet ir nepamiršti pasirūpinti vietos gyventojų, palangiškių, poreikiais. Kurorto tvarkytojų diena prasideda labai anksti – jau 5 val. ryto komunalininkai triūsia paplūdimyje bei miesto gatvėse. Išvežamos šiukšlės, purenamas paplūdimio smėlis, šluojamos, o esant poreikiui – ir plaunamos Palangos gatvės, puoselėjami kurortą puošiantys gėlynai.

Kai dažnas pradeda baidytis populiariųjų šalies kurortų, bet jūrą pamatyti norisi, regis geriausia išeitis pailsėti Lietuvoje – važiuoti į Klaipėdą. Ekonomika.lt domėjosi, kiek kainuoja ekonomiškas atostogų būstas šiame mieste. Pirmosios gyvenamosios vietos Klaipėdoje žvalgybos didelių vilčių neteikė: keliuose skelbimų portaluose siūlomų butų buvo ne itin daug, o nurodoma prie jų kaina standartinė – 100 litų parai.

Nerūpestingi poilsiautojai praranda pinigus, papuošalus ir net ne itin vertingus daiktus. Palangos policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas portalui Balsas.lt sakė, jog karšta vasara pernelyg atpalaiduoja poilsiautojus, kurie pamiršta uždaryti žemutinių aukštų langus, paplūdimyje užmiega. „Ypatingai kenčia mediniuose poilsio namuose gyvenantys poilsiautojai, mat vagys akylai stebi kiekvieną neuždarytą langą. Tiesa, pinigai vagiami iki 100 litų, ne daugiau.

Savaitgalį Neringos kurortuose įrengtuose bankomatuose pritrūko grynųjų pinigų. Į kurortą atvykusių turistų šeštadienio vakarą laukė nemaloni staigmena – norintiems išsigryninti pinigų bankomatai jų negalėjo išduoti, nes buvo tiesiog ištuštinti poilsiautojų. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas portalui Balsas.

„Daugiau nei ketvirtadaliu pagausėjo techninės pagalbos kelyje iškvietimų, o pagal jų geografiją jautėsi, kad ilgąjį savaitgalį lietuviai traukė prie jūros: ypač išaugo kvietimų skaičius pajūrio regione. Techninę pagalbą žmonės kvietė dėl problemų, susijusių su automobilio aušinimo sistemomis: trūkusių žarnelių, perkaitusių variklių, išbėgusio aušinimo skysčio“, ‒ sako AB „Lietuvos draudimas“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Dažnas lietuvis piktinasi, kad nakvynės Lietuvos kurortuose kainos yra siaubingai išpūstos. Ypač daug tokių priekaištų tenka atlaikyti Neringai, kurioje, anot poilsiautojų, gali ilsėtis tik turtingi užsieniečiai arba gerai uždirbantys lietuviai. Tačiau į portalą Balsas.lt kreipėsi Neringoje kambarius nuomojanti Vilma, kuri prisipažino tiesiog norinti trumpai ir aiškiai išdėstyti, kas lemia iš tiesų nemažas nuomos kainas šiame viename gražiausių Lietuvos gamtos kampelių.