pajūris

Lietuvoje nėra nė vieno pareigūno, kuris būtų asmeniškai atsakingas už sėkmingas derybas su ES biurokratais dėl pažadėto ir tinkamo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo finansavimo, o pagrindinis derybininkas nusprendė valgyti lengvesnę duoną.

6000 − beveik tiek projektų bus finansuota iki 2013 m. pabaigos, naudojant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas. Vykdomi darbai – patys įvairiausi, tačiau tarp aplinkosaugos srityje minimų prioritetų įvardinami tokie, kaip vandenvala, daugiabučių renovavimas ir atliekų tvarkymas. Vykdant ES reikalavimus, dar iki 2009 m. liepos 16 d. buvo uždaryti visi normų neatitinkantys  šiukšlių surinkimo punktai. Tikslas buvo pasiektas.

Saulės vonių bei jūros bangų pasiilgę pramogautojai nugulė Palangos paplūdimius, tad kurorto gelbėtojams – darbymetis. Juo labiau kad karšta ne tik kopose – Baltijos vanduo ties Palanga įšilo iki 18 laipsnių. Pasak Palangos gelbėtojų vadovo Jono Pirožniko, šiuo metu jūra nėra banguota, tad paskutiniu metu skęstančiųjų nėra daug. Nepaisant to, gelbėtojai atidžiai stebi vandenį, nes netikėtų nelaimių įvykti gali bet kada. „Jūra duobėta, pavojinga.

Pajūryje įsivyravus saulėtiems ir šiltiems orams atvykstančiųjų į kurortą srautai išaugo akivaizdžiai, todėl miesto turizmo informacijos centras (TIC) pataria pasirūpinti nakvynės vietomis iš anksto. Pasak TIC direktorės Alos Valužienės, tendencija, kuomet eilė prie šio centro durų nusidriekia nuo ankstyvo ryto, pastebima nuo pirmadienio. „Kasdien sulaukiame keliasdešimties prašymų rasti nakvynę, aš jau neskaičiuoju tų, kurie tokios pagalbos teiraujasi telefonu“, - sakė ji.

Išsimaudžiusią jūroje klaipėdietę užklupo sveikatos negalavimai. Gydytoja įtarė medūzas. Tačiau specialistai spėja, kad bėdų galėjo pridaryti ir nešvari jūra. Įtarė medūzos įgėlimą Nuo įprastų maudynių klaipėdietės Leonoros Ubartienės neatbaidė nei apniukęs dangus, nei nešvarus vanduo – 85 metų moteris beveik kasdien vasarą maudosi jūroje. Tąkart L.Ubartienė maudynėms pasirinko moterų paplūdimį tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės. Vėjas nebuvo malonus, tad maudėsi netoli kranto.

100 metrų iki jūros arba bent jau bangų mūšos, matomos pro viršutinių apartamentų aukštų langus, lietuviai reikalavo anksčiau. Šiandien patrauklaus būsto poilsiui sąrašas pildomas naujais pageidavimais. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai stebi antrojo būsto paklausos aktyvėjimą, o klientai atranda naujų kurortų. Reikalavimai skirtingi, tačiau visi lyg sutarę traukia toliau nuo šurmulio: iš miesto į kaimą, iš Palangos į Pamarį.

Daugelio užsienio šalių gyventojai užsikrėtę ekologijos bacila, nes tai madinga. O lietuviai ekologinį turizmą kol kas dar tik jaukinasi. Ekologiškai nusiteikę prancūzai didžiuojasi 358 Mėlynosios vėliavos paplūdimiais. Tokį įvertinimą yra pelnę trys paplūdimiai Lietuvoje - vienas Nidoje, vienas Juodkrantėje ir vienas Palangoje, rašo „Lietuvos rytas“. Kaimynai latviai turi gerokai ilgesnį pajūrio ruožą, tad ir tokių paplūdimių daugiau - net dešimt.

Įsibėgėjus vasarai Palangos komunalininkai dirba be atokvėpio – jie privalo suspėti išspręsti ne tik „kurortines“ problemas, bet ir nepamiršti pasirūpinti vietos gyventojų, palangiškių, poreikiais. Kurorto tvarkytojų diena prasideda labai anksti – jau 5 val. ryto komunalininkai triūsia paplūdimyje bei miesto gatvėse. Išvežamos šiukšlės, purenamas paplūdimio smėlis, šluojamos, o esant poreikiui – ir plaunamos Palangos gatvės, puoselėjami kurortą puošiantys gėlynai.

Kai dažnas pradeda baidytis populiariųjų šalies kurortų, bet jūrą pamatyti norisi, regis geriausia išeitis pailsėti Lietuvoje – važiuoti į Klaipėdą. Ekonomika.lt domėjosi, kiek kainuoja ekonomiškas atostogų būstas šiame mieste. Pirmosios gyvenamosios vietos Klaipėdoje žvalgybos didelių vilčių neteikė: keliuose skelbimų portaluose siūlomų butų buvo ne itin daug, o nurodoma prie jų kaina standartinė – 100 litų parai.

Nerūpestingi poilsiautojai praranda pinigus, papuošalus ir net ne itin vertingus daiktus. Palangos policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas portalui Balsas.lt sakė, jog karšta vasara pernelyg atpalaiduoja poilsiautojus, kurie pamiršta uždaryti žemutinių aukštų langus, paplūdimyje užmiega. „Ypatingai kenčia mediniuose poilsio namuose gyvenantys poilsiautojai, mat vagys akylai stebi kiekvieną neuždarytą langą. Tiesa, pinigai vagiami iki 100 litų, ne daugiau.

Savaitgalį Neringos kurortuose įrengtuose bankomatuose pritrūko grynųjų pinigų. Į kurortą atvykusių turistų šeštadienio vakarą laukė nemaloni staigmena – norintiems išsigryninti pinigų bankomatai jų negalėjo išduoti, nes buvo tiesiog ištuštinti poilsiautojų. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas portalui Balsas.

„Daugiau nei ketvirtadaliu pagausėjo techninės pagalbos kelyje iškvietimų, o pagal jų geografiją jautėsi, kad ilgąjį savaitgalį lietuviai traukė prie jūros: ypač išaugo kvietimų skaičius pajūrio regione. Techninę pagalbą žmonės kvietė dėl problemų, susijusių su automobilio aušinimo sistemomis: trūkusių žarnelių, perkaitusių variklių, išbėgusio aušinimo skysčio“, ‒ sako AB „Lietuvos draudimas“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Dažnas lietuvis piktinasi, kad nakvynės Lietuvos kurortuose kainos yra siaubingai išpūstos. Ypač daug tokių priekaištų tenka atlaikyti Neringai, kurioje, anot poilsiautojų, gali ilsėtis tik turtingi užsieniečiai arba gerai uždirbantys lietuviai. Tačiau į portalą Balsas.lt kreipėsi Neringoje kambarius nuomojanti Vilma, kuri prisipažino tiesiog norinti trumpai ir aiškiai išdėstyti, kas lemia iš tiesų nemažas nuomos kainas šiame viename gražiausių Lietuvos gamtos kampelių.

Beveik įpusėjo vasaros atostogų sezonas. Daugelis tautiečių atostogoms renkasi Lietuvos pajūrį, nors turizmo agentūrų atstovai sako, kad nemažai poilsiautojų nusprendė atsipūsti kitose šalyse – esą daugiau nei pusė kelionių į užsienį buvo išgraibstytos dar gegužės pradžioje. Populiarūs tradiciniai maršrutai Savaitraščio „Veidas“ apklausoje dalyvavę 500 gyventojų iš didžiųjų Lietuvos miestų atsakė, kur ketina atostogauti šią vasarą. 21,6 proc.

Tradicinės, vienos didžiausių metuose pajūrio šventės, „Bitėlando“, vartai Juodkrantėje šiandien buvo atidaryti 12 tūkst.  svečių. Atvykę šventės dalyviai pirmiausia pateko į „Bitėlando“ miestelį, kuriame jau buvo paruoštos pramogos tiek mažiems, tiek dideliems, o vakare visų laukė įspūdingas Lietuvos žvaigždžių koncertas. Mažuosius šventės dalyvius pasitiko „senoji miesto pilis“ – pripučiami atrakcionai.

Gelbėtojai ne tik suteikia pirmąją pagalbą susižeidusiems ar gavusiems saulės smūgį, bet ir dėl tėvų neatsakingumo yra priversti dirbti vaikų auklėmis. Vandens telkiniai vis dar neįšilę, o  besimaudančiųjų nedaug, tačiau jau nuo gegužės pajūryje poilsiautojų saugumą akylai prižiūri gelbėtojų tarnybos. Pasirodo jiems daugiau paplušėti, net ir karštosiomis vasaros dienomis, reikia ne vandenyje, o sausumoje.

Visiškai ant nosies ilgasis savaitgalis, o Lietuvos kurortuose vyksiantys renginiai žada tikrą poilsiautojų antplūdį. Oras taip pat žada būti dėkingas vasaros išsiilgusiems tautiečiams. Todėl Balsas.lt nutarė pasidomėti galimybe išsinuomoti butą paskutinę akimirką. Paieškos situacija buvo formuluojama itin paprastai. Yra keturi suaugę žmonės, kuriems nereikia didelių patogumų, o tik stogo virš galvos. Žinoma, už prieinamą kainą. Supraskite, buto nuomai ieško jūros išsiilgę „vargšai“ studentai.

Karklės paplūdimyje – tuntai negyvų grundalų. Jūrinių tyrimų centro specialistai mano, kad juos iš tinklų išmetė žvejai. Ichtiologų versija – žuvys natūraliai nugaišo po neršto. Vietos žvejai tvirtina, jog netoli Karklės paplūdimio jūroje yra daubos, kuriose kaupiasi įvairios šiukšlės, tarp jų – ir žuvų gaišenos. Teigiama, kad esant stipriam bangavimui visa tai išmetama į krantą. Esą dėl to pastarąsias kelias dienas Karklės krantas nusėtas negyvomis žuvimis.

Šio vasaros sezono metu pirmąkart viešose vietose mokesčių inspekcijos darbuotojai jiems pavestas užduotis vykdys vilkėdami VMI ženklais pažymėta skiriamąja apranga. Ši priemonė, atsižvelgiant į specifiką, pirmiausia pradedama taikyti Klaipėdos AVMI vykdomame projekte „Kurortinis sezonas“. Mokesčių specialistai vilkės VMI logotipu pažymėtas liemenes, bus užsidėję kepurėles arba ryšės skarutes.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ statistika atspindi, jog dviračių vagišiai vasarą kraustosi į pajūrį. Būtent šiame Lietuvos krašte draudikai registruoja ženklų vagysčių skaičiaus šuolį. Informatikos ir ryšių departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vasarą kasdien vidutiniškai pavagiami devyni dviračiai. Pasak Informatikos ir ryšių departamento, pernai iš viso buvo pavogti 1788 dviračiai – 3 proc.

Per metus parduodami butai pajūryje labiausiai atpigo Preiloje ir Klaipėdoje, o pabrango – Nidoje ir Šventojoje. Tokias nekilnojamojo turto pajūryje tendencijas pateikia didžiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, birželio mėnesį išanalizavęs daugiau nei 18 tūkst. parduodamų butų skelbimų. Lyginant praėjusių ir šių metų birželio mėnesio kainas parduodami butai Klaipėdoje vidutiniškai atpigo apie 10 proc. ir vidutinė jų kaina siekia beveik 204 tūkst.

Nors vasaros sezonas paprastai skelbiamas nuo birželio, dėl gerų orų poilsiautojai jau dabar traukia Lietuvos pajūrin. Palanga bene populiariausia tarp lietuvių turistų, jau kurį laiką ji itin pamėgta ir mūsų kaimynų rusų bei baltarusių. Į Palangą nuo senų laikų atostogauti vasarą traukdavo ištisos lietuvių šeimos su vaikais. Savo ruožtu Nida visada viliojo ramesnio poilsio mėgėjus ir tuos, kurių kišenė pilnesnė.

Atsargus optimizmas sugrįžta į pasaulio ir Europos rinkas, o tai išnaudoja ir pajūrio verslininkai, kurių verslo plėtrai papildomą pagreitį suteikia Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ). Bendra LEZ įmonių apyvarta 2011 metais buvo beveik 3 mlrd. Lt, LEZ'e veikiančios įmonės net ir krizės metu padidino darbuotojų skaičių. Be to, 80 proc. įmonių apyvartos sudarė eksportas. „Eksportuojančios įmonės – pagrindinis šalies ekonominio gyvenimo variklis.

Pernai vasarą paplūdimį kavinės nuotekomis apdergęs buvęs Seimo narys Linas Karalius ir šiemet taikosi į pajūrį. Laikiną kavinę jis panoro įkurti kopose esančiame krašto apsaugos paskirties sklype, rašo „Lietuvos rytas“. Prašymą leisti prie buvusio pasieniečių stebėjimo bokštelio kopose pasistatyti kavinę L.Karalius kurorto savivaldybei pateikė gegužės pradžioje. Raštą pasirašė šiemet kovo pabaigoje Vilniuje įregistruotos bendrovės "Trys septynetai" direktorius Olegas Knezys.

Mėlyna jūra ir auksinės kopos – tokiais vaizdais atvirukuose Palanga vilioja poilsiautojus. Ar 99 km pakrantės ir 100 saulėtų dienų per metus gelbsti pajūrio regiono turizmą? Apie tai kalbamės su Palangos verslininke, viešbučio „Vanagupė“ vykdomąja direktore Giedre Kvedaravičiene. Klientų jau laukiama – Ar kurortas jau pasiruošęs turizmo sezonui? – Pasižvalgius po Palangą sakyti, kad viskas jau paruošta turizmo sezono pradžiai, būtų drąsu.

Bandys vėl įžūliai veržtis į Palangos centrą olandų verslininkai su savo skandalingai pagarsėjusiais atrakcionais ar ne? Rengdamiesi galimai atakai palangiškiai pristatė barikadų – išradingesnių nei Rusijos valdžia prieš mitinguotojus Maskvoje, rašo „Lietuvos rytas“. Šalia „Žuvinės“ restorano esantį kelią jau keletą savaičių užgriozdinęs komunalininkų šiukšliavežis. Be to, palei visą sklypo ilgį nuo J.Basanavičiaus gatvės įbetonuota dešimt granitinių rutulių.

Likus 76 dienoms iki oficialaus miesto gimtadienio, Klaipėda pradeda šventinių renginių maratoną. Šiemet rugpjūčio 1-ąją sukaks 760 metų, kai buvo įkurtas Klaipėdos miestas. Penktadienio vidurdienį Atgimimo aikštėje bus teatralizuotai įsiūbuota dailininko Anatolijaus Klemencovo sukurta erdvinė kompozicija „Šventės švytuoklė“ – 11 metrų aukščio piramidė su vėjo gaudyklėmis ir it laikrodžio švytuoklė siūbuojančiu istoriniu miesto herbu.

Vasaros sezonui besiruošiantys Neringos verslininkai poilsiautojus žada pasitikti kai kuriomis naujovėmis ir pernykštėmis kainomis. Verslininkai baiminasi, kad sezonas gali būti prastas. Mat pastebima, kad nemažai poilsiautojų atsisako maitinimo kavinėse ar restoranuose, praneša LTV „Šiandien“. Nors Neringos viešbučiai ir kavinės sako jau pasirengę priimti poilsiautojus, gausiau jų laukiama birželį, paskelbus vasaros sezono pradžią.

Nors orai kol kas nelepina, kurortinį sezoną atidariusios Palangos pajūryje nuo šiandien budi gelbėtojai. Pramogautojų saugumą vandenyje visą parą užtikrins po tris centrinėje gelbėjimo stotyje besidarbuojančius profesionalus. Nuo birželio jų skaičius gerokai išaugs –  24 kilometrų paplūdimio atkarpoje įrengtuose vienuolikoje postų nuolat dirbs 24 gelbėtojai. Paplūdimyje budintys vyrai tamsiu paros metu naudosis naktinio matymo žiūronais.

Praėjusį savaitgalį Palangoje oficialiai atidarytas 2012-ųjų vasaros sezonas. Tuo pačiu metu populiariausiame Lietuvos kurorte duris atvėrė ir 15-oji „Vero Cafe“ kavinė. Vieno didžiausių kavos tinklų plėtra pajūryje rodo ne tik naujos traukos vietos poilsiautojams poreikį, bet ir lietuvaičių pomėgius bei finansines galimybes.

80 kilogramų gintaro – tiek vadinamojo Lietuvos aukso gegužės 5 d. planuojama išbarstyti Palangos pajūryje ties tiltu. Taip didžiausiame šalies kurorte bus švenčiamas Gintarinis Palangos savaitgalis. Gintarinis savaitgalis Palangoje – jau ketvirtus metus rengiama šventė, kurios metu jūrų dievas Neptūnas saujomis žarsto gintarus paplūdimyje prie tilto, o gausiai susirinkę pramogautojai varžosi tarpusavy, kuriam pavyks surinkti kuo daugiau šio Baltijos jūros turto.

Artėjant vasaros sezonui, darbo ieškantys žmonės iš visos Lietuvos varsto pajūryje įsikūrusių kavinių, viešbučių duris. Tačiau verslininkai įsitikinę – nors norinčiųjų įsidarbinti pakanka, rinktis nėra iš ko. Dauguma vasarą dirbti norinčių žmonių neturi jokios darbo patirties. Klaipėdos teritorinė darbo birža sulaukia vis daugiau pranešimų apie laisvas vietas. Ypač suaktyvėjimas jaučiamas Palangoje.

Lietuvos pajūris išvalytas nuo sovietinės armijos palikimo. Pajūrio saugomose teritorijose nugriauta 12 be priežiūros buvusių statinių. Smiltynėje netoli antrosios perkėlos stovėjęs buvusios sovietų armijos pasieniečių poilsio namelis nugriautas paskutinis. Tai truko vos porą valandų. Specialistai sako, kad darbus sunkino tai, kad saugant aplinką teko naudoti ratinę techniką.

Artėjantį vasaros sezoną pasitinkantys pajūrio kurortų verslininkai apsisprendimų kryžkelėje. Kiekvieną litą skaičiuojantys poilsiautojai paslaugų tiekėjus verčia atsargiai kalbėti apie ketinimus didinti maitinimo ar apgyvendinimo kainas. Gerėjimo ženklų nejaučia Jei įsilingavus vasarai jos įprastai kiek ir kils, Palangos bei Neringos verslininkai linkę manyti, jog bent jau nebus didesnės nei pernai. „Aš tai kainas kelčiau kiekvieną dieną.

Palanga šeštadienį prisijungs prie pasaulyje jau šeštą kartą rengiamos akcijos „Žemės valanda“, kurios metu visi raginami vienai valandai išjungti šviesą. Kovo 31-ąją 20.30 val. bus išjungtas jūros tilto apšvietimas, tad didžiausio šalies kurorto simbolis vienai valandai panirs į tamsą.

FNTT vadovus be aiškaus pagrindo iš postų išvertęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir pats neteko pareigų. Penktadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė ministro atsistatydinimą ir pasirašė dekretą dėl R. Palaičio atleidimo nuo kovo 26-osios. Kol bus paskirtas naujas vidaus reikalų ministras, šias pareigas laikinai eiti pavesta sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui.

Pajūryje surastus du mamuto kaulų fragmentus apžiūrėję mokslininkai sako beveik neabejojantys, kad kaulai tikrai šio priešistorinio gyvūno. Tačiau kokio jie amžiaus dar nežinia, praneša „Panorama“. Radinius apžiūrėjęs Klaipėdos universiteto mokslininkas Linas Daugnora sako beveik neabejojantis, kad tai stambaus suaugusio mamuto kaulai – dalis kaklo slankstelio ir dubens fragmentas. Abu kaulai rasti maždaug prieš savaitę, pajūryje.

Per Palangos miesto jubiliejaus šventę vienas žurnalistas iš broliškosios Latvijos prasitarė, kad vis daugiau latvių mielai atostogauja Lietuvos pajūryje. Palangos žurnalistams parūpo sužinoti, iš kokių Latvijos miestų sulaukiame daugiausiai turistų. „Braliukas“ šyptelėjo išgirdęs tokį klausimą: „Kaip tai iš kokių? Juk Latvijoje tėra vienas miestas – Ryga!“ Po pusiau juokais ištarta fraze slypi nemaža dalis tiesos. Rygoje gyvena daugiau nei 30 proc. Latvijos gyventojų.

Per prieš savaitę praūžusią audrą Klaipėdoje labiausiai nukentėjo pirmosios Melnragės paplūdimys. Krantotvarkos specialistai sako, kad prieš imantis jį tvarkyti būtina apsispręsti – poilsiui ar uostui jis bus skirtas ateityje, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Teigiama, kad prieš maždaug du dešimtmečius paplūdimys šioje vietoje, šalia uosto vartų molų, buvo apie pusšimčio metrų pločio. Dabar jo beveik nelikę.

„Prieš vienuolika metų aš pajuokavau – ar jūrą kasam, ar visa kita darom“ Kaip matot – padarėme visa kita...“ – šmaikštauja Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir džiaugiasi, kad jo vadovaujamas kurortas jau išsprendė sezoniškumo problemą, rašo „Vakarų ekspresas“. Tuo metu prie jūros išsidėstę kurortai negali pasidžiaugti tokiais laimėjimais, nes be to, ką davė motulė gamta, jokio kito turistams patrauklaus objekto taip ir nesukurta.

Pamaryje kilo nemažas potvynis. Apsemti kai kurie vietinės reikšmės keliai, taip pat potvynis jau siekia sodybas. Kaip pranešė TV3, potvynis šias vietoves užklupo žiemą dėl gan šilto oro. Vanduo upėse vienur kyla, kitur slūgsta. Grėsmingiausia situacija yra Minijoje ties Priekulės miesteliu, čia upė jau pasiekė kritinę ribą. Kai kuriose Šilutės rajono vietose vanduo siekia gyventojų sodybas. Ties Priekule yra apsemtas ilgas kelio ruožas, vanduo kai kur siekia 17 cm.

Yra labai daug būdų palinkėti sėkmės savo šalies atletams būsimoje Londono olimpiadoje. Galima sirgti prie televizoriaus, galima lieti emocijas tribūnose, o taip pat galima sėkmės savo šalies rinktinei palinkėti... su šonu slystančiu automobiliu vaikant žuvėdras pajūryje. Siūlome jums pasigrožėti kaip Velso pajūrio smėlynuose su galinguoju „BMW M5“  slidinėja kaskadininkas Volfgangas Veberis.

Pamario upėse kyla vandens lygis, yra užlietų kelių ruožų. Specialistai neatmeta, kad tai gali būti potvynio pradžia. Vanduo pamario upėse sparčiai kilti pradėjo dėl itin didelio kritulių kiekio. Stichinis lygis, kada upės išsilieja iš vagų, dar nepasiektas, tačiau Minijoje ties Priekule iki jo tetrūksta 20 centimetrų. Pamaryje jau yra ir užlietų kelių ruožų. Kol kas jie išvažiuojami arba apvažiuojami kitais keliais. Pasak vietinių gyventojų, paprastai taip vanduo pakyla po vasaros liūčių.

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD) kviečia turizmo verslo atstovus į prasidedančias verslo misijas, kurių metu bus siūloma susipažinti su aktyvaus, kultūrinio bei SPA turizmo naujienomis. Turistams turiningai leisti laisvalaikį siūlantys verslininkai patys išbandys ir edukacines programas bei dalyvaus interaktyviuose pristatymuose: mokysis kepti šakotį, gaminti laikrodį ar aitvarą, išbandys gintaro terapiją. „Vietinio turizmo rodikliai džiugina nuolatiniu augimu.

Sekmadienio naktį Lietuvoje praūžusi vėtra ne tik išvartė medžius, nutraukė elektros tinklus, bet ir atnešė nuostolių gyventojams. (papildyta 14.35 val.) Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ jau užregistravo apie 30 žalų, kurias klientai patyrė dėl siautėjusios audros. Turto ir kasko draudimo klientų žaloms atlyginti bendrovė jau rezervavo 110 tūkst. litų. Prognozuojama, kad žalų skaičius augs iki 70, o išmokų suma gali siekti 330 tūkst. litų.

Pajūrio paplūdimius ketinama puoselėti kruopščiau: Aplinkos ministerija paskelbė konkursą Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos plano, kuriame, be kita ko, bus suplanuota įvairių infrastruktūros objektų, tarp jų – ir paplūdimio kavinių, vieta, parengimui. Naujasis dokumentas detalizuos Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą, patvirtintą šių metų liepą.

Geriausios vietos poilsiui prie jūros paprastai būna mažai lankomos turistų: atokus paplūdimys, kurį atrandi eidamas nežinomu taku, nusileidęs nuo uolos ar atplaukęs kanoja. Bet yra ir geriau žinomų vietų, kuriose galite atsipalaiduoti. Tiesiog reikia pasirinkti tinkamą laiką jas aplankyti. Geriausias metas atostogauti prie jūros – rugsėjo–spalio mėnesiai, kai oras vis dar šiltas, o minios turistų jau išvykusios.

Palangos politikai dar šiais metais turėtų apsispręsti dėl nerūkymo zonų kurorte atsiradimo. Tokia idėja jau kelta Narkotikų prevencijos komisijoje, šią savaitę svarstyta Miesto bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos posėdyje. „Mintį kai kurias Palangos vietas paskelbti nerūkančiųjų zona siūlysime miesto Tarybai - būtent vietos politikai turės galutinai apsispręsti, ar pritarti šiai idėjai“, - VE.lt sakė Palangos mero pavaduotojas Saulius Simė.

Žygiui per visa Lietuvos pajūrio ruožą šiemet ryžosi dvigubai daugiau šiaurietiškojo ėjimo entuziastų nei pernai. Jau ketvirtus metus iš eilės šiaurietiškojo ėjimo entuziastai pasaulinę širdies dieną minėjo įspūdingu žygiu per visą Lietuvos pajūrį, teigiama pranešime spaudai. Rugsėjo 22 dieną pradėję keliauti žygeiviai per keturias dienas nužingsniavo beveik 100 km pajūrio ruožą – nuo Latvijos sienos iki Rusijos sienos.