orlen lietuva

Lenkijos kapitalo didžiausias Baltijos šalyse naftos koncernas „Orlen Lietuva“, didžiąją dalį produkcijos pervežantis geležinkeliais, turi gerų naujienų - premjeras Algirdas Butkevičius Lenkijos kolegai pažadėjo ne tik atstatyti uždarytą geležinkelio liniją į Rengę Latvijoje, bet ir peržiūrėti geležinkelio tarifus. „Vyriausybė sudarė galimybę statyti produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą, mes čia nematome jokių problemų.

Gaila, kad paaugliai nebetiki Kalėdų seneliu. Antraip akliesiems po Naujametine eglute jau galėtume padėti Unės Kaunaitės romaną „Sudie, rytojau“. Tai 2012 Metų knygos paaugliams rinkimuose dalyvavusi knyga. Knygas Brailio raštu akliesiems ir silpnaregiams leidžianti VšĮ „Brailio knyga“ perdavė LAB (Lietuvos Aklųjų Bibliotekai) U. Kaunaitės knygą „Sudie, rytojau“. Knygą sudaro trys Brailio knygos.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Degalų kainos Lietuvoje šiuo metu mažesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, teigia degalinių atstovai. Jie sako, kad kainos krinta dėl pokyčių naftos rinkoje, dolerio ir lito kurso bei degalinių konkurencijos. Tačiau, jei dolerio kursas didės, degalų kainos vėl gali pakilti. „ORLEN Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis pabrėžia, kad iš anksto numatyti, kaip keisis degalų kainos, negalima.

AB „ORLEN Lietuva“ Būtingės naftos terminale rugpjūčio pabaigoje aptarnautas 1000-sis tanklaivis. Su Graikijos vėliava plaukiojantis laivas „Atalandi“ į vienintelį tokio tipo terminalą Baltijos jūroje atgabeno beveik 100 tūkst. tonų naftos krovinį. Nuo 1999 metų veikiantis Būtingės terminalas perkrovė apie 95,4 mln. tonų naftos, iš jų importuota apie 57,7 mln. tonų, o eksportuota apie 37,7 mln. tonų. Beveik 99 proc.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos apdirbamosios pramonės produkcija šių metų gegužės mėn. buvo net 24,5 proc. didesnė nei prieš metus. Deja, iš pirmo žvilgsnio, stulbinantis pramonės rodiklio metinis šuolis yra daugiau žemos praėjusių metų atitinkamo mėnesio palyginamosios bazės pasekmė, nei netikėtai aukštas šių metų rezultatas.

Lietuvoje eksportas pernai augo sparčiausiai visoje ES, šiandien metų eksportuotojo prizas įteiktas dvidešimt vienai įmonei. Lyderėmis išlieka maisto, chemijos pramonės ir įrengimus eksportuojančios bendrovės. „Turime kuo didžiuotis, Lietuvos biochemijos pramonė nėra tik verslininkų burtažodis - lietuviški vaistai ir maisto papildai sėkmingai parduodami Nepale, Mianmare, Vietname ir Nigerijoje.

Rūta Grigolytė Lėtėjantis Rusijos ekonomikos augimas, prastoka dalies euro zonos šalių padėtis, mąžtančios derliaus atsargos stabdo pastaruosius kelerius metus labai ryškią Lietuvos eksporto plėtrą. Pernai šalies eksportas augo 3,5 proc., šiemet, Lietuvos banko prognozėmis, augimas sieks 1,8 proc., kitąmet – 1,5 proc. Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko portalui LRT.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“ Lietuvos vežėjai sėkmingai užkariauja Azijos rinkas. Taip teigia Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius. Jis taip pat sako, kad vis dėlto susiduriama su įvairiomis kliūtimis, pavyzdžiui, kartais keliama iniciatyva apriboti įvežamą kuro kiekį. „Linava“ prezidento A. Kondrusevičiaus teigimu, pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos vežėjai, yra ekonominiai.

Komentarą parengė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė. Praėjusiais metais šalies eksportuotojai vėl stebino puikiais pasiekimais. Statistikos departamento duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011 m., eksportas padidėjo 14,5 proc., o importas – 9,9 procento. Sparti eksporto plėtra laikėsi jau trečius metus iš eilės, o jo apimtis beveik pusantro karto viršijo prieškrizines 2008-ųjų aukštumas.

 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskelbė sąrašus įmonių, kurios praėjusiais metais sumokėjo daugiausia mokesčių bei atskirus sąrašus įmonių, kurios praėjusiais metais laiku deklaravo ir sumokėjo pelno mokestį už 2011 metus.

Naftos perdirbimo bendrovė „ORLEN Lietuva“ 2012 metus baigė rekordiškai pagerinusi pagrindinius savo veiklos rodiklius. Jiems tiesioginės įtakos turėjo 2012 m. antrąjį ketvirtį įvykdyta sėkminga technologinė įmonės modernizacija, atlikta per 35 dienas trukusį kapitalinį remontą, ir aukštos naftos perdirbimo maržos Europoje. „Bendrovė „ORLEN Lietuva“ 2012-uosius baigė su rekordiniu 114 mln. USD EBIT pelnu, kuris yra 89 mln. USD didesnis nei 2011 metais.

 Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija, išnagrinėjusi AB „Orlen Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumo, pripažino, kad „Orlen Lietuva“ pažeidė Konkurencijos įstatymą ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.

Palanga sulaukė netikėto bendrovės "Orlen Lietuva" smūgio. Paaiškėjo, kad sumažėjus šiai įmonei priklausančio Būtingės naftos terminalo turto vertei kurorto iždas susitraukė maždaug 2 milijonais litų, rašo „Lietuvos rytas“. Palangos savivaldybės teritorijoje esantis Būtingės naftos terminalas yra didžiausias kurorto biudžeto pajamų šaltinis. Atsižvelgus į terminalo pastatų ir įrenginių vertę, bendrovė „Orlen Lietuva“ savivaldybės biudžetą kasmet papildydavo per 4 mln.

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) bendrosios pardavimo pajamos pirmąjį 2012 m. pusmetį siekė 3,29 mlrd. litų ir, palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, išaugo 22 mln. litų. Ūkio ministerijos duomenimis, ne taip sparčiai pajamos augo dėl nepalankių rinkos sąlygų: vykdyto AB „Orlen Lietuva“ planinio remonto, krovinių iš Rusijos srautų mažėjimo. Dėl mažesnės apvaliosios medienos paklausos miškininkystės sektoriaus pajamos mažėjo antrą ketvirtį iš eilės.

Rusų kapitalo įmonė „Gunvor“ beveik nebetieks rusiškos naftos. Šveicarijoje registruota kompanija yra svarbi naftos tiekėja mūsų šalies gamyklai „Orlen Lietuva“, rašo „Lietuvos rytas“. Pavyzdžiui, šių metų sausio 31 d. „Gunvor“ įsipareigojo patiekti Mažeikių įmonei 80 mln. JAV dolerių (210 mln. litų) vertės naftos. Mažeikių gamyklos savininkas – didžiausias Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ iš „Gunvor“ per metus pirkdavo naftos beveik už 2 mlrd. litų.

Statistikos departamentui paskelbus, kad antrojo šių metų ketvirčio nefinansinių įmonių pajamos buvo beveik dešimtadaliu didesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, DNB vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius pabrėžia, kad nei teigiamų, nei neigiamų netikėtumų įmonių finansiniai rodikliai neatskleidė, o dauguma įmonių šiuo metu dirba stabiliai ir veiklos lėtėjimo ženklų nerodo. Įmonių pelnas vidutiniškai padidėjo 1,1 proc. palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai.

Specialistai sako, kad prastos kokybės degalų tiekėjus reikėtų bausti labai griežtai, nes jų veiklą, ypač per javapjūtę, galima pavadinti net ekonomine diversija. Pasiūlymas pigiau įsigyti žymėto dyzelino iš karto atkreiptų daugelio ūkininkų dėmesį. Kur? Kiek? Perku! O kokia jo kokybė? Šiuolaikinės sudėtingos žemės ūkio technikos specialistai ūkininkams primena, kad sutaupius keliolika litų už degalus galima prarasti tūkstančius litų technikos remontui.

Degalų kainos artėja prie naujų aukštumų. Prognozės, kad naftos kaina sustos ties 100 JAV dolerių už barelį riba, nepasitvirtino. Lietuvoje litras populiariausio 95 markės benzino jau kainuoja daugiau nei 5 litus, nors reikšmingų priežasčių naftai brangti nėra, rašo „Lietuvos rytas“. Praėjusią savaitę „Orlen Lietuvos“ didmeninė benzino kaina siekė 4,77 lito už litrą - buvo 14 centų didesnė nei prieš dvi savaites. Nuo liepos pradžios didmeninė kaina šoktelėjo 43 centais.

Ilgiau nei mėnesį užtrukęs planinis kapitalinis remontas didžiausiai Lietuvos pramonės įmonei „Orlen Lietuva“ per antrąjį šių metų ketvirtį atnešė 86 mln. JAV doelrių (246,2 mln. Lt) nuostolių Pasak „Orlen Lietuva“ vadovo, antrojo ketvirčio rezultatams įtakos turėjo Mažeikių įmonėje atliktas kapitalinis remontas. „Tokius bendrovės veiklos rezultatus lėmė gegužės mėnesį atliktas naftos produktų gamyklos kapitalinis remontas ir dėl to 7 proc.

Per savaitę didmenėje Lietuvos rinkoje parduodami degalai ženkliai atpigo. „Orlen Lietuva“ parduodamas A95 markės benzinas atpigo 11 centų iki 4,39 lito. Tai žemiausia kaina nuo šių metų vasario mėnesio pradžios. Dyzelino kaina didmeninėje rinkoje sumažėjo taip pat 11 centų iki 3,94 lito – tai žemiausia kaina šiais metais. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras skelbia, kad praėjusią savaitę mažmeninėje rinkoje A95 ir A98 kaina sumažėjo 1 proc., dyzelino – 1,1 proc.

Biržoje jau kurį laiką fiksuojamas naftos pigimas, barelio kaina nesiekia 100 JAV dolerių ribos. Kartu su naftos pigimu pastebimas ir dolerio brangimas euro atžvilgiu. Tačiau paskutinėmis savaitėmis, Lietuvoje benzino kaina nežymiai brangsta arba išlieka pastovi. „Brent“ rūšies nafta per mėnesį atpigo beveik 13 proc. Gegužės mėnesį „Brent“ naftos kaina krito nuo 120 iki 98 JAV dolerių už barelį.

Naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ balandžio 30 d. pradeda kapitalinį naftos produktų gamyklos remontą. Per 35 dienas iki birželio 3 d. bus įgyvendinta apie 50 skirtingų modernizacijos bei remonto projektų. Didžiausias gamyklos atnaujinimas leis geriau išnaudoti gamybos pajėgumus, sumažinti energijos sąnaudas ir užtikrinti sklandų įrenginių darbą ateityje.

Lietuvos apeliacinis teismas šiandien atmetė už dyzelino vagystes iš naftotiekio į nusikalstamą susivienijimą susibūrusių nuteistų vyrų apeliacinius skundus. Teismo kolegijos nuomone, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Pasak finansų analitikų, akcizo mokesčio sumažinimas gali padidinti valstybės biudžeto deficitą, o kontrabandinių degalų mastams įtakos neturės. Šią savaitę Seime po pateikimo pritarta Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos iniciatyvai mažinti akcizą benzinui. Siūloma akcizą mažinti iki minimalios Europos Sąjungoje leidžiamos ribos. Pasak iniciatorių, benzinas pigtų apie 30 centų. Jiems pritaria ir naftos produktų prekybininkų atstovai.

Labiausiai lietuviai norėtų dirbti SEB, „Swedbank“ ir „Achemos“ kompanijose. Toliau patraukliausios darbuotojams kompanijos rikiuojasi tokia seka: „Lesto“, „Omnitel“, „Teo Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Orlen Lietuva“, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Švyturys-Utenos alus“. Šiuos rezultatus parodė „CV Market Lietuva“ ir „AC Nielsen Baltics“ tyrimas, paremtas daugiau nei 4300 respondentų apklausų analize.

Rekordines aukštumas pasiekusios dyzelinių degalų kainos į neviltį varo pavasario darbus planuojančius žemdirbius. Seimo nariai paragino Konkurencijos tarybą išsiaiškinti, ar dabartinis degalų pabrangimas Lietuvoje nėra susijęs su karteliniais susitarimais ar vienos degalų gamintojos dominavimu rinkoje. Ši įstaiga dar nebaigė jau ne vienus metus vykdomo tęstinio tyrimo dėl galimų konkurencijos pažeidimų degalų pardavimo sektoriuje.

Klaipėdos rajone pradedama išgauti nafta iš naujo telkinio. Jo geologiniai išteklia, skaičiuojama, – dvigubai didesni, nei pernai naftos išgauta iš 12 Lietuvos gręžinių. Šalyje išgaunamos naftos kiekiai mažėja, tačiau specialistai viliasi, kad žaliavos pakaks dar geram dešimtmečiui, praneša LTV „Panorama“.Naujas naftos telkinys dviejų kilometrų gylyje aptiktas Endriejavo seniūnijoje, Ližių ir Laigių kaimų apylinkėse. Bendrovė „Manifoldas“ telkinį aptiko prieš pusantrų metų.

Naftos perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ priklausančioje antrinėje įmonėje „Paslaugos tau“ penktadienį žuvo du jos darbuotojai. Nelaimingo atsitikimo metu mazuto giluminio perdirbimo (KT) komplekse sprogo kilnojamoji vakuuminė talpykla. Nelaimė įvyko į katalizinio krekingo įrenginį kraunant katalizatorių. Apie įvykį iš karto buvo informuotos visos atitinkamos institucijos, įskaitant Valstybinę darbo inspekciją. Įvykio priežastis tiria speciali komisija.

Socialiniame tinklapyje „Facebook“ išplatinta žinia, kad pastarąsias kelias dienas yra sustabdyta naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ (buvusios „Mažeikių naftos“) veikla. Balsas.lt kalbintas „Orlen Lietuva“ komunikacijos skyriaus vadovas Audrius Stasiulaitis tokias žinias vadino suinteresuotų asmenų gandais ir neigė, kad „Mažeikių naftoje“ yra rimtų problemų.

Užsienio reikalų ministerija (URM) su Ukraina sutarė atsisakyti planų įvesti naftos produktų importą ribojančias priemones. Tai atveria AB „Orlen Lietuva“ didesnes eksporto galimybes į Ukrainos rinką. Ukrainos tarpžinybinė tarptautinės prekybos komisija gruodžio 28-ąją paskelbė sprendimą baigti specialųjį tyrimą dėl benzino, dyzelino ir kitų naftos produktų importo į Ukrainą ir neįvesti importą ribojančių protekcinių priemonių.

Investicinis bankas „GILD Bankers“ surikiavo vertingiausių Lietuvos bendrovių šimtuką. Sąrašo viršūnėje atsidūrė ne didžiausius pardavimus pernai pasiekusi „Orlen Lietuva“, o prekybininkai – „Maxima grupė“, rašo ,,Verslo žinios". Sąrašo sudarinėtojai viliasi, kad dabar diskutuojant, kas kiek vertas, jau bus galima remtis jų produktu, ir žada tęsti tyrimus, nes naujas sąrašas kitąmet parodys bendrovių verčių pokyčius.

Bendrovė „ORLEN Lietuva“ pranešė skyrusi 90 tūkst. litų paramą Vilniaus, Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetų chemijos ir technologijų fakultetams. Universitetai gautą paramą panaudos tyrimams, kurie yra susiję su aplinkosauga ir chemijos mokslo studijų kokybės gerinimu. Minint Jungtinių Tautų (JT) paskelbtus Tarptautinius chemijos metus, „ORLEN Lietuva“ Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos universitetams skyrė po 30 tūkst. litų paramos.

Auksinis benzinas paprastu nevirs. Degalų pardavinėtojai ne tik išėmė kainas iš interneto, bet ir apsuko valdžią apie pirštą – vakar išsireikalavo leidimą nekaupti atsargų Lietuvoje. Tad energetikos ministras Arvydas Sekmokas jau gali pildytis visu turimus bakelius, nes degalų piginti dėl to nesiruošiama, rašo „Vakaro žinios“. Lietuvoje degalų pardavėjams ėmus slėpti degalų kainas, šie netikėtai pabrango iki rekordinių aukštumų.

Energetikos ministerija siūlo leisti verslininkams visas turimas degalų atsargas saugoti bet kurioje ES valstybėje. Iki šiol užsienyje buvo leidžiama laikyti iki 30 proc. degalų atsargų. Leidus privalomas degalų atsargas laikyti užsienyje, turėtų sumažėti kuro kaina, teigia Energetikos ministerija Naftos produktų ir valstybės naftos atsargų įstatymo pakeitimo projekto svarstymas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbotvarkę.

Degalų kainos Lietuvoje viršija visų laikų rekordus. Jų pardavėjai teisinasi, esą benzinas, dyzelinas, o dabar dar ir dujos, taip pabrango ne dėl lupikavimo, o dėl pasaulinių tendencijų. Tačiau kažkodėl tos tendencijos veikia tik Lietuvą. Kaimynėse valstybėse kuras – daug pigesnis nei pas mus. Ir ne tik dėl žvėriškų mokesčių. Kaina ten didesnė ir iki mokesčių, rašo „Respublika“. Lietuvos degalinėse trečiadienį automobilinių dujų kaina perkopė 2,4 lito už litrą ribą.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje - neeilinė byla.  Prokuroro Valdo Uždanavičiaus sprendimu pradėtas tyrimas prieš verslininką Valentiną Domogatskį, kuris kartu yra ir Ukrainos garbės konsulas Lietuvoje, ir prieš jo vadovaujamą tikrąją ūkinę bendriją (TŪB) „Energija“. Draugiškos šalies diplomatas įtariamas klastojęs dokumentus ir net sukčiavęs. Be skrupulų V. Domogatskis telefonu bendravo ir su „Respublikos“ žurnalistu.

Prieš dvidešimtmetį smarkiai kritusią, o ekonominio pakilimo metais vėl pradėjusią kilti teršalų išmetimo kreivę sustabdė krizė, bet aplinkosaugininkai prognozuoja, kad šis stabtelėjimas – neilgam. Didžiausių stacionarių oro taršos šaltinių Lietuvoje viršūnę be konkurencijos taip pat iškopusios energetikos ir pramonės įmonės. Pateikiame Aplinkos apsaugos agentūros duomenis apie teršalų išmetimus į orą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria atmetė AB „Orlen Lietuva“ prašymą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Konkurencijos tarybos, 4,7 mln. litų turtinės žalos bei 1 litą neturtinės žalos atlyginimo. Konkurencijos taryba teigiamai vertina šį LVAT sprendimą ir jame išdėstytus motyvus.

Dar pernai dešimt didžiausių mokesčių mokėtojų per 2010 metus sumokėjo 6 proc. mažiau mokesčių į biudžetą negu užpernai, o jau šiemet per pirmąjį ketvirtį dešimties didžiausių mokesčių mokėtojų indėlis į valstybės kasą padidėjo 14 proc., palyginti su 2010 metų I ketvirčiu. Šių metų I ketvirtį sąrašo 1–2 vietose nepajudinamai laikosi AB „Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos dujos“, nors pagal metinius mokesčius pernai „Lietuvos dujos“ užėmė ketvirtą, o užpernai – šeštą vietą.

Kuro kainoms Lietuvoje kylant kone kiekvieną savaitę, lažybų bukmekeriai siūlo lažintis ar iki 2011 m. rugsėjo 1 d. už litrą populiariausio A95 markės benziną degalinėse mokėsime 5 litus. Prognozės vairuotojų neguodžia – bukmekeriai duoda net 80 proc. tikimybę, jog iki rudens benzino kaina pasieks minėtą ribą. „Pasaulinės naftos kainos kyla ir yra rekordinėse aukštumose, o rinkos analitikai perspėja, kad nemato ryškių ženklų, kodėl jos galėtų mažėti.

Sekmadienį, apie 11 val., „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamykloje liepsna apdegino tris rangovinės organizacijos darbininkus. Nukentėję žmonės buvo nedelsiant nuvežti į ligoninę, kur jiems nustatyti lengvo laipsnio nudegimai. Į įvykio vietą iškviesta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba liepsną operatyviai užgesino. Incidentas įvyko dujų perdirbimo įrenginyje LK-1 rengiant šilumokaitį remontui. Įvykio priežastys tiriamos.

Fantastinis scenarijus, kad litras degalų kainuos 5 litus, pildosi – kainos artėja prie šios ribos. Pelną kraunantys degalų gamintojai ir pardavėjai kaltina Afrikos revoliucijas, brangstantį dolerį bei meta atsakomybę vieni kitiems, politikai apie tai tyli net prieš rinkimus, o vairuotojai keikia visus ir pasiduoda panikai.

Lenkijos bendrovė „PKN Orlen“ iki vasario pabaigos žada priimti sprendimą dėl naftos gamyklos Mažeikiuose likimo, pranešė bendrovė. Tikimasi, kad sprendimas bus priimtas po to, kai Tokijuje įsikūrusio „Nomura“ banko analitikai pristatys analizę ir rekomendacijas dėl „Orlen Lietuva“ ateities, remdamasis naujienų agentūra PAP praneša tinklalapis thenews.pl „PKN Orlen“ didžiąją dalį Mažeikių naftos gamyklos akcijų įsigijo 2006 metais, o nuo 2009-ųjų ji valdo 100 proc. įmonės akcijų.

Į viršų kopianti pasaulio ekonomika Lietuvos gyventojams turėtų ne tik sužadinti šviesių vilčių, bet ir kelti nerimą. Po krizės atsitiesiantis planetos ūkis teikia daugiau galimybių mūsų šalies eksportui. Tačiau kartu gali visiškai nokautuoti mūsų valstybės, kurią sunkmetis pasiuntė į nokdauną, vidaus vartojimą. Tai Lietuvai gali reikšti net bankrotą.

Šalies verslas –  šokiruotas. Savo elektros jėgaines turinčioms įmonėms nuo šių metų gerokai padidėjo mokesčiai. Verslininkai guodžiasi, kad jau nebeapsimoka sau gaminti elektros, rašo „Lietuvos rytas“. Apmokestinama kiekviena pagaminta kilovatvalandė. Kuo daugiau įmonės pasigamina elektros sau, tuo daugiau VIAP mokesčių joms reikia sumokėti. Praėjusiais metais VIAP mokesčio tarifas siekė 4,73 cento už vieną kilovatvalandę.

„Džiugi“  žinia vairuotojams –  benzino ir kitų degalų kaina, gerokai perkopusi 4 litų kartelę, gali dar kilti. „Orlen Lietuva“ neslepia, kad galimi ir nauji degalų kainų rekordai, rašo „Kauno diena“. Esą dabartines kainas vis dar labiausiai veikia JAV šeštadienį įvykusi naftotiekio avarija, o ateityje degalai gali brangti dėl atsigaunančios Lietuvos ir pasaulio ekonomikos. „Kainas prognozuoti sunku, nes „Orlen Lietuva“ produktų kainas nustato, atsižvelgdama į padėtį rinkoje.

Dėl astronominių degalų kainų vairuotojai ragina vieni kitus nesipilti degalų pagrindiniuose degalinių tinkluose – „Lukoil“, „Statoil“ ir „Orlen Lietuva“. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ jau apie 35 tūkst. žmonių pareiškė šiose degalinėse degalų nesipilsiantys visą kovą, rašo „Kauno diena“.Tačiau Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Luko Vosyliaus teigimu, gyventojai protestams pasirinko netinkamą taikinį.

Mažeikiuose veikiančios naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotoju pardavimams šią savaitę  tapo 44-erių Andrzejus Wlodzimierzas Berczakas. Jis pakeitė rugpjūčio mėnesį įmonę palikusį Jaceką Szafranskį.

Prieš tris dienas Rokiškio rajone trūkus produktotiekio vamzdžiui ir į aplinką išsiliejus dyzelinui, pasak aplinkosaugininkų, avarija likviduojama vangiai. Be to aiškėja, kad dyzelino išsiliejo daugiau nei manyta iš pradžių. Dėl sniego ir šalčio avarijos pasekmes likviduojanti technika lūžta ir genda, todėl bus prašoma Krašto apsaugos ministerijos pagalbos.