orlen lietuva

Energetikos ministro portfelį iškeitęs į susisiekimo ministro, Rokas Masiulis per pirmąją darbo savaitę išvertė iš postų žiniasklaidos ir tyrėjų akiratyje atsidūrusių „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narius ir paskyrė naują bendrovės vadovą. R.Masiulis ketina iš esmės reformuoti neskaidriais sandoriais ir korupciniais ryšiais susaistytą geležinkelių įmonę, pagerinti jos, o kartu ir valstybės reputaciją.

  Valstybės kontroliuojamos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorės ir naftos produktų krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ teigia, kad bendradarbiavimo sutartis su Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrove „Orlen Lietuva“ nepažeidžia Konkurencijos įstatymo ir jo nuostatų.

Dešimt metų valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ vadovaujantis Stasys Daildyka, atėjus naujam ministrui, pats neketina trauktis iš pareigų. Jis pripažįsta dalyvavęs papirkinėjimu įtariamo koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio jubiliejuje, tačiau tikino neturintis jokių sąsajų su koncerno valdoma statybų bendrove „Mitnija“, kuri laimi nemažai geležinkelių konkursų. „Jeigu atsiras tokių galimybių, tai aš neprieštarausiu.

Šių metų vasarą atnaujintos valstybės valdomai bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos „Orlen“ valdomo naftos koncerno „Orlen Lietuva“ derybos dėl krovinių pervežimo tarifų vėl nutrūko. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigia, kad ginčą tikriausiai bus bandoma spręsti teisme. „Jos dabar nevyksta, kiek man žinoma, nepavyksta surasti konsensuso, tai tiesiog nežinau, matyt, artėsime prie to, kad teisinis kelias bus.

Lietuvos ir Lenkijos derybas dėl bendrų strateginių energetikos projektų gali lemti tai, kaip bus išspręstas tiesiogiai su tuo nesusijęs naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ inicijuotas ginčas su „Lietuvos geležinkeliais“. Lietuvos politikai linkę neaštrinti santykių ir nekomentuoti ryšio tarp šių derybų, tačiau Vyriausybei artimi šaltiniai BNS teigia, jog Lenkija blokuoja arba vėlina Lietuvai svarbius projektus, reikalaudama nuolaidų už „Orlen Lietuvos“ krovinių pervežimą geležinkeliais.

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomai naftos perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ derybose su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl krovinių vežimo tarifų paprašius dešimčių milijonų eurų vertės nuolaidų, vienas „Lietuvos geležinkelių“ vadovų sako, jog tokia galėtų būti Lietuvos „kaina“ už Lenkijos poziciją netrukdyti strateginiams energetikos projektams, pirmiausia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.

Į didžiausių Vidurio Europos sąrašą įmonių pateko 11 Lietuvos bendrovių, o tai - viena mažiau nei pernai. Mažėjančią tendenciją parodė tarptautinės audito ir verslo konsultacijų įmonės „Deloitte“ 500 didžiausių įmonių ataskaita, kurioje įvertintos 2015 metų įmonių pajamos.

Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo spręsti, ar priimti nagrinėti valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ ieškinį, kuriuo iš Lenkijos kapitalo naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ prašoma priteisti 6,452 mln. eurų skolą už krovinių gabenimą.

Konkurencijos taryba tirs, ar vienintelis Lietuvos naftos koncernas „Orlen Lietuva“ nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi žymėto dyzelino rinkoje. Taryba ketvirtadienį nusprendė pradėti tyrimą dėl galimo įmonės piktnaudžiavimo po to, kai vasario viduryje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutinai patenkino Lietuviškų degalinių sąjungos reikalavimą ir nurodė tarybai atlikti tyrimą.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ir didžiausio Lenkijos naftos koncerno „PKN Orlen“ valdoma „Orlen Lietuva“ susitarimą ilgai trunkančiame ginče dėl krovinių vežimo sutarties tikisi pasirašyti kitą savaitę, sako „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. Įmonės generalinis direktorius Stasys Dailydka teigia, kad „Orlen Lietuva“ nevykdo sutarties, dėl kurios įmonės bylinėjasi teismuose, ir yra skolinga geležinkeliams apie 30 mln. eurų.

Praėjusiais metais įmonių pelnai beveik pasiekė rekordinius 2007 m., kuomet uždirbtas pelnas sudarė 4,6 mlrd. eurų. Pernai įmonės uždirbo 4,2 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, o tai buvo net 40 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Lėmė keturios priežastys Tokį didelį pokytį lėmė keturios priežastys.

Konkurencijos taryba privalės aiškintis, ar vienintelis Lietuvos naftos koncernas „Orlen Lietuva“ nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi žymėto dyzelino rinkoje. Teismas dar kartą patenkino Lietuviškų degalinių sąjungos reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Konkurencijos tarybos ir „Orlen Lietuvos“ skundus bei paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) pernai balandį priimtą nutartį.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 3,803 mlrd. eurų - 7,2 proc. (255 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais, kai sumokėta 3,548 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 309,764 mln. eurų. Antroje vietoje buvo tabako gamybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, - 188,087 mln.

Naftos kainoms pasaulio rinkose nukritus iki žemiausios ribos per 11 metų, degalų kainos mažmeninėje rinkoje taip pat mažėja. Pasak Naftos prekybos įmonių asociacijos prezidentės Daivos Jokšienės, degalų kainos rinkoje mažėja jau kurį laiką ir artimiausiu metu jos neturėtų didėti. DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog naftos kaina pasaulyje neturėtų augti dėl perteklinės pasiūlos.

Nors didmeninė rinka atvira, pagrindinis naftos produktų tiekėjas Lietuvoje – monopolininkas „Orlen Lietuva“. Mažmenininkai perkantys kurą iš šios bendrovės tvirtina, kad ji siūlo geriausias sąlygas, tačiau degalinėse, kurios įsigyja kurą iš Suomijos, kainos – mažesnės. Energetikos ekspertas Vytautas Sidzikauskas teigia, kad Ūkio ministerijos, diplomatų ekonomikoje ir užsienio ambasadų atstovybėse vienas iš uždavinių – skatinti didmeninės rinkos plėtimąsi.

 Lenkijos opozicinei konservatyviajai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sekmadienį triuškinamai nugalėjus valdančiąją centristinę Piliečių platformą (PO), Lietuvos ir Lenkijos ekonominis bendradarbiavimas neturėtų keistis, teigia ekonomistai. „Aš manau, kad apskritai (Lietuvos ir Lenkijos - BNS) bendradarbiavimas turėtų būti šiek tiek intensyvesnis, taigi ekonomikos srityje taip pat.

Rusijai taikant prekių importo embargą, Lietuvos eksportas į šią šalį sumažėjo ženkliai, tačiau Rusija vis dar išlieką pirma partnere pagal eksportą. Pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, jeigu ir toliau matysime tokį eksporto mažėjimą į Rusiją, sulauksime naujo numeris vienas eksporto partnerio. SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda aiškina, kad žvelgiant į geografinę eksporto kaitą, pirmiausia matome smarkų eksporto kritimą į Rusiją.

Prieš kelerius metus dėl visuomenės pasipriešinimo sustabdyto milijardinės vertės Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto planas yra labiausiai pažengęs tarp tokių projektų Europoje, teigia Lietuvos energetikos ministras. Rokas Masiulis sako, jog Baltijos šalims apsisprendus pradėti jėgainės statybas, tai galėtų įvykti per tris mėnesius. „Naujos atominės jėgainės statybos Lietuvoje projektas labiausiai pažengęs tarp tokių projektų Europoje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėjo nagrinėti Lietuvos degalinių sąjungos (LDS) ir Konkurencijos tarybos ginčą dėl pastarosios atsisakymo pradėti tirti akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi žymėto dyzelino rinkoje.

 Arnas Mazėtis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vairuotojai pastebi, kad pastarąsias savaites degalinių švieslentėse kainos didėja kas antrą dieną. Pardavėjai tikina, kad nafta pasaulinėje rinkoje brangsta nuo sausio vidurio. Ekonomistai neguodžia: tikėtis tokių menkų kainų, kokios buvo pernai metų pabaigoje, beveik neįmanoma.

Pernai tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą sumažėjo 859 mln. eurų. „SUMMA Advisers“ vadovas Žygintas Mačėnas teigia, kad investicijų srautą galima atkurti, tačiau tam vien mažų ir vidutinių investuotojų aktyvumo nepakaks – reikalingas kryptingas Vyriausybės indėlis.

 SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda šiemet prognozuoja spartų JAV ekonomikos augimą. O euro zonos ekonomikai koją pakišti gali planuojamas Rusijos rinkos smukimas, Europos skolų krizė, griežtesnis darbo rinkos reguliavimas, didelė priklausomybė nuo eksporto ir nenuosekli pinigų politika. G. Nausėda Lietuvos ekonomikos konferencijoje skaitė pranešimą apie pingančios naftos ir susilpnėjusio euro įtaką ES ir Lietuvos ekonomikoms.

Diana JANUŠAITĖ Lietuva sensta. Medianinis gyventojų amžius 2014 m. pradžioje siekė 42 (2004 m. – 37). Vyriausia visuomenė išlieka Rytų Lietuvoje ir kurortuose, jauniausia – sostinėje ir trijų didžiųjų miestų rajonuose. Kasmet šalį palieka vis daugiau jaunų asmenų. Gyventojų skaičius šalyje per 4 metus sumažėjo 4,3 proc. Daugiausiai žmonių išvyko iš Klaipėdos ir Šiaulių miestų, Pagėgių bei Šilutės. Vis dėlto pastebima, kad į kai kurias savivaldybes grįžta ar atvyksta vis daugiau asmenų.

Energetikos viceministru nuo antradienio pradeda dirbti „tvarkietis“ Vidmantas Macevičius. Tai bus jau trečias energetikos viceministras. V.Macevičius, kuris turėtų būti atsakingas už atsinaujinančius energetikos išteklius bei šilumos ūkį, sako, kad pagrindiniu savo tikslu laiko šilumos kainų mažinimą didmiesčiuose. „Mes naudojam biokurą, o kainos kažkodėl nekinta - pagrindinė problema, kaip atpiginti šilumą. O toliau klausimas, kaip tą padaryti.

Euro kurso nuosmukio JAV dolerio atžvilgiu nauda Lietuvos verslininkams yra tik teorinė, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento direktorius Aleksandras Izgorodinas. „Teoriškai kalbant, krintantis euro kursas Lietuvos įmonėms naudingas. Mes esame eksportuotojai, o eksportas pingant eurui didina mūsų konkurencingumą rinkose už Europos Sąjungos (ES) ribų“, – „Verslo žinioms“ sakė A. Izgorodinas.

Lapkričio mėnesį AB „Klaipėdos nafta“ į talpyklas perpilta 555 tūkst. tonų arba 82,6 proc. daugiau naftos produktų nei pernai lapkritį. „Krovos augimą labiausiai lėmė dviejų pagrindinių bendrovės klientų – AB „Orlen Lietuva“ bei „Litasco“ krova“, – rašoma bendrovės pranešime. AB „Orlen Lietuva“ krovinių šių metų lapkritį perkrauta 91,7 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį, o „Litasco“ krova šiemet lapkritį buvo net 3 kartus arba 232,4 proc. didesnė nei pernai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva negali dotuoti privataus kapitalo bendrovės „Orlen Lietuva“, tačiau tikisi, kad pagrindinis akcininkas „Orlen“ padės tęsti gamybą. „Tikimės, kad privati Lenkijos įmonė suras galimybių tęsti darbą, o Vyriausybė, kiek žinau, yra pasirengusi padėti, kiek galės, kiek bus Lietuvos rankose - padėti šiai įmonei neužsidaryti.

Iškilus grėsmei, kad naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose bus uždaryta, Vyriausybė privalo nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis. „Deja, ši Vyriausybė kol kas tikrai neišnaudojo savo priemonių arsenalo, kad nuostolius skaičiuojanti gamykla atsistotų ant kojų.

Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ tolesnę veiklą ir patiriamus sunkumus Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius primena, jog „Orlen Lietuva“, kaip ir visos kitos Europos Sąjungoje (ES) veikiančios naftos perdirbimo įmonės, pastaraisiais metais susiduria su struktūrinėmis sektoriaus problemomis, kurias lemia esminiai pokyčiai pasaulinėje degalų rinkoje.

Mažeikių naftos bendrovė „Orlen Lietuva“ šiuo metu kas parą krauna vidutiniškai apie 400 vagonų produkcijos. Pagal vagonų paraiškas, kurios teikiamos „Lietuvos geležinkeliams“, matoma, kad panašūs kiekiai turėtų būti kraunami ir rugpjūtį. „Lietuvos geležinkeliai“ džiaugiasi, kad vienos iš pagrindinių jos klienčių pervežimo kiekiai stabilizavosi ir pasiekė ankstesnių metų apimtis.

Finansinių sunkumų patirianti Lenkijos kapitalo naftos bendrovė „Orlen Lietuva“ ir jos darbuotojai jau antrą savaitę derasi dėl naujos kolektyvinės sutarties projekto. Naftininkų profesinės sąjungos vadovė Virginija Vilimienė sako, kad derybos dar gali užtrukti. „Toliau vyksta derybos. Darbdavys pateikė tris, profsąjunga - du kompromisinius pasiūlymus. Toliau posėdžiauja taikinimo komisija, bet nemanome, kad darbą baigsime pirmadienį - sieksime pratęsti derybų laiką“, - BNS sakė V.Vilimienė.

Preliminariais, neaudituotais duomenimis, valstybės valdomos įmonės (VVĮ) per pirmąjį 2014 metų ketvirtį uždirbo 146,6 mln. litų normalizuoto grynojo pelno (t. y. grynojo pelno, eliminavus turto ir žaliavos mokesčius valstybei ir bankų bankrotų įtaką) – ketvirtadaliu daugiau nei per pirmąjį 2013 metų ketvirtį. Tokie duomenys pateikiami Valdymo koordinavimo centro parengtoje trijų mėnesių tarpinėje VVĮ ataskaitoje, apžvelgiančioje 137 valstybės valdomų įmonių veiklą.

Lenkijos koncerno „Orlen" valdoma bendrovė "Orlen Lietuva" šiuo metu dirba tik 60 proc. pajėgumo. Jei gamykla artimiausiu metu nesulauks investuotojų, ji gali būti uždaryta dar šiais metais. Kad Mažeikių naftos perdirbimo įmonei iškilo reali bankroto grėsmė, jau nebeslepia ir ją valdančio koncerno vadovai, rašo "Lietuvos rytas". „Mažeikių gamykla susidūrė su tomis pačiomis bėdomis, kaip ir dauguma Europos naftos perdirbimo įmonių", - „Lietuvos rytui" rašė koncerno atstovai.

Žinių radijas Finansinių sunkumų turinčios naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ ir jos darbuotojų profesinės sąjungos atstovai pradeda derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties. Šiandien pradedanti posėdžiauti taikinimo komisija per savaitę turėtų pasiekti sutarimą, „Žinių radijui“ sakė Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė. „Visą projektą derybų metu buvome aptarę, liko tik socialinių garantijų, darbo apmokėjimo klausimai, dėl kurių mes tiesiog nesutarėme.

Birželio mėnesį įmonėms buvo įregistruoti 877 turto areštai, tai yra 5 proc. mažiau nei per gegužę, tačiau įregistruotų turto areštų suma – 39 proc. didesnė, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Daugiausia naujai pritaikytų apribojimų disponuoti, valdyti ir naudotis turtu birželio mėnesį teko statybos ir NT bendrovėms – 233 (gegužę - 244), mažmeninės ir didmeninės prekybos – 209 (202) ir transporto veiklose – 219 (228). Didesni nei 1 mln.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su finansinių sunkumų patiriančios Mažeikių naftos įmonės „Orlen Lietuva“ darbuotojų bei kitų Lietuvos profesinių sąjungų vadovais. Pasak premjero A. Butkevičiaus, Vyriausybei rūpi, kad strateginė investuotoja ir didžiausia mokesčių mokėtoja „Orlen Lietuva“ veiktų sėkmingai ir stabiliai, todėl kartu ieškoma sprendimų kaip padėti įmonei.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Pirmadienį premjeras Algirdas Butkevičius su bendrovės „Orlen Lietuva“ profsąjungos atstovais ketina aptarti padėtį įmonėje. Darbuotojų profsąjunga su „Orlen Lietuvos“ vadovybe nutraukė kolektyvines sutartis, pasirašydama nesutarimų protokolą. Darbdaviams įteikti reikalavimai dėl darbo užmokesčio, garantijų ir kitų sąlygų užtikrinimo darbuotojams. Profsąjungų teigimu, taip pat ruošiamasi streikui.

Kad ir kaip paradoksaliai beskambėtų, Lietuvoje nelabai populiarios inžinerinės studijos yra pačios perspektyviausios. Jas pasirinkusieji džiaugiasi garantuotu kūrybišku darbu, kuriame gali save realizuoti, ir geru atlyginimu, prilygstančiu mokamam analogiškose įmonėse užsienyje. „Jei patinka skaičiuoti, patarčiau rinktis tik techniškuosius mokslus.

Lietuvos naftos gigantas „ORLEN Lietuva“ (OL) – ties apsisprendimo riba: būti ar nebūti? Nors garsiai apie tai nekalbama, gamyklos vadovybės su jos generaliniu direktoriumi Ireneuszu Janu Fąfara priešakyje laikysena aiškiai sako: arba Lietuva suteikia nuolaidų, arba stabdome gamybą. Bendrovė priartėjo prie bankroto slenksčio.

Lietuvos naftos gigantė „ORLEN Lietuva“ (OL) – ties apsisprendimo riba: būti ar nebūti? Nors garsiai apie tai nekalbama, gamyklos vadovybės su jos generaliniu direktoriumi Ireneuszu Janu Fąfara priešakyje laikysena aiškiai sako: arba Lietuva suteikia nuolaidų, arba stabdome gamybą. Bendrovė priartėjo prie bankroto slenksčio.

41 milijonas litų – tiek SBA baldų grupė yra numačiusi šiemet investuoti į savo valdomas gamyklas. „Nuolatinės investicijos mūsų versle yra būtinos – tik taip galime didinti gamybos apimtis, veiklos efektyvumą ir sėkmingai konkuruoti pasaulinėse rinkose“, - sako koncerno SBA viceprezidentas ir SBA baldų grupės valdybos pirmininkas Egidijus Valentinavičius. Šių metų pirmąjį ketvirtį 10,5 proc. kritus bendram Lietuvos eksportui, baldų pramonė išlieka vienu šalies užsienio prekybos variklių.

Bendrovę „Orlen Lietuva“ sudėtingoje situacijoje gelbėtų papildomos naftos perdirbimo galimybės. AB „Lietuvos geležinkeliai“ žiniomis, naujas klientas Mažeikių bendrovei yra pateikęs siūlymą dėl naftos perdirbimo. Jei „Orlen Lietuva“ su nauju klientu pasirašytų sutartį ir ją įgyvendintų, „Lietuvos geležinkeliai“ savo ruožtu sutiktų metams padidinti Mažeikių bendrovei siūlytą ir jos atmestą 12,9 proc. nuolaidą tarifui iki 16,4 proc.

 LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt „Lietuvos geležinkeliai“ atsisakė suteikti maždaug 100 mln. litų vertės nuolaidų naftos perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“. Šalių derybos antradienį truko vos 15 minučių. Geležinkelių teisės departamento direktorius Vilius Nikitinas aiškina, kad „Orlen Lietuva“ nebeprašo taikyti tokių tarifų, kokie taikomi Rusijos ir Baltarusijos vežėjams, o nori nuolaidų, kurios nepriklausytų nuo jų vežamo krovinių kiekio.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Naftos perdirbimo gamyklos „ORLEN Lietuva“ atnaujinimui buvo skirti per 2 mlrd. litų, o dabar įmonės finansinė padėtis blogiausia per visą bendrovės veiklos laikotarpį nuo 2006-ųjų. Taip teigia „ORLEN Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis. Tačiau, anot jo, problemų turi ne tik „ORLEN Lietuva“, bet ir visa Europos naftos perdirbimo pramonė. Pernai įmonė „ORLEN Lietuva“ patyrė per 200 mln.

Aiškintis padėties, Lenkijos „Orlen“ grupei priklausančiai naftos bendrovei „Orlen Lietuva“ atsidūrus sudėtingoje finansinėje situacijoje, į Lietuvą žada atvykti Lenkijos vyriausybės atstovai, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Artimiausiu metu laukiame iš Lenkijos atvykstant vieno viceministro.

AB „Orlen Lietuva“ ir toliau tvirtina, kad tolimesnei naftos perdirbimo produktų gamyklos veiklai užtikrinti būtina sumažinti geležinkeliais gabenamų krovinių tarifus. Jeigu šis „Orlen Lietuva“ reikalavimas būtų patenkintas, tai papildomos nuolaidos „Lietuvos geležinkeliams“ atsieitų daugiau nei 30 mln. litų per metus, o „Orlen Lietuva“ sąnaudos dėl to sumažėtų tik 0,14 proc.

Vakar Seime buvo aptartos AB „Orlen Lietuva“ problemos. Šios įmonės atstovai pažymėjo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ taikomi tarifai Baltarusijos įmonių naftos produktų gabenimui į Klaipėdos uostą yra žemesni, negu taikomi „Orlen Lietuvai“ ir tai suteikia konkurencinių privalumų Baltarusijos įmonėms. Jau vien todėl tarifai, „Orlen Lietuva“ atstovų teigimu, turi būti atitinkamai sumažinti. Taip pat Mažeikių naftos bendrovei itin svarbu, kad nedelsiant būtų atstatytas Rengės geležinkelio ruožas.

Balandžio 17 d. Premjero Algirdo Butkevičiaus kabinete vyko pasitarimas dėl AB „Orlen Lietuva tolesnės veiklos perspektyvos. Pasitarime dalyvavo Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka. Ministras pirmininkas išklausė „Lietuvos geležinkelių“ poziciją dėl pervežimams taikomų tarifų.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, jog Vyriausybė ieškos būdų, kaip padėti Mažeikių naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovei „Orlen Lietuva“, kuri patiria sunkumų dėl prastėjančių finansinių rodiklių. Tu tarpu SEB banko vyriausiasis analitikas Gitanas Nausėda linkęs manyti, kad bendrovių „Orlen Lietuva“ ir „Achema“ sunkumai yra laikini. „Kiek man žinoma, „Orlen Lietuva“ situacija šių metų pradžioje jau yra pasikeitusi, palyginti su praėjusių metų antruoju pusmečiu.