okupacija

Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksandras Toršinas ketvirtadienį pasiūlė atlyginti Lietuvai „Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą” SSRS laikų rubliais, praneša „Interfax”. „Aš siūlau išmokėti Lietuvai reikalaujamą 31 milijardo dolerių sumą, bet sovietiniais rubliais, pagal kursą 90 centų už rublį.

Pasigirdo kalbų, kad gegužės 9-ąją, kai Rusijoje švenčiama pergalės Didžiajame tėvynės kare diena, į Talino ir Rygos gatves gali išriedėti autobusai su Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino portretais. Lietuvoje tokių iniciatyvų negirdėti. Tačiau politikos analitikai atkreipia dėmesį, kad nors Rusijos grėsmė ir priemonių arsenalas kitoms Baltijos valstybėms yra didesni, Lietuva vis tiek išlieka taikinyje.

Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje šeštadienį nuskambėjo nerimas dėl to, kad Lietuvai grėsmę kelia netgi NATO gynybos planai. Vienas iš TS-LKD tarybos narių gąsdino galimybe, kad Lenkija, pasinaudojusi NATO, okupuos Lietuvą. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijos vadovė Rasa Juknevičienė turi stebėti NATO planus. Neva egzistuoja grėsmė, kad, Rusijai užpuolus Lietuvą, pagal NATO planus padėti pirmiausia ateitų lenkų kariuomenė.

Šiemet kovo mėn. 26 dieną LSSR valstybinis veikėjas ir ekonomistas Aleksandras Drobnys švęstų savo 100-mečio jubiliejų. Pasitraukė jis iš gyvenimo jau sulaukęs garbaus beveik 86 metų amžiaus 1998 metais lapkričio 6 dieną.

Praėjus pusketvirtų metų nuo Pietų Osetijos karo Rusija siūlo Gruzijai atnaujinti diplomatinius santykius, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Mes buvome ir esame suinteresuoti santykių tarp Rusijos ir Gruzijos tautų stiprinimu“, – penktadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius. Maskva, anot jo, pasirengusi abipusiam vizų režimo panaikinimui, jei Gruzija garantuos rusų, kurie lankysis šalyje, saugumą.

Tai, kad šiandien net 70 proc. Lietuvos gyventojų rinktųsi ekonominę gerovę, o ne nepriklausomybę, nulėmė plačiai šalyje įsišaknijęs vartotojiškas gyvenimo būdas ir istorinė okupacijų patirtis, privertusi žmones nepasitikėti valstybe, sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, komentuodama šalies gyventojų apklausos duomenis. Parlamento vadovės teigimu, Lietuvos žmonės valstybę dažnai tapatina su valdžia, pamiršdami, kad kiekvienas iš mūsų privalo prisidėti prie gerovės kūrimo.

Afganistane per kelias saugumo tarnybos specialiąsias operacijas nukauta 30 sukilėlių, pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija. Ministerijos pranešime teigiama, kad per parą Afganistano armija kartu su policija ir NATO kariškiais įvykdė 11 specialiųjų operacijų. Kariškiai taip pat areštavo septynis kovotojus, skelbia „Associated Press“. NATO atstovas pareiškė, kad per susišaudymą buvo numuštas vienas iš Aljanso sraigtasparnių. Niekas iš įgulos narių nenukentėjo.

Lietuvos priimtas Sovietų okupacijos žalos atlyginimo įstatymas yra Lietuvos problema, mano Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis tai pareiškė trečiadienį, komentuodamas derybų su Lietuvos užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu rezultatus. „Dėl įvairių fobijų mažiau laiko lieka konkrečiam darbui“, – pabrėžė S. Lavrovas. Jis sakė esąs nustebintas viešų Lietuvos atstovų pareiškimų apie tai, kas derybose nebuvo svarstoma. „Buvo svarstomos istorinės problemos.

Paskutinis Žagarės, nedidelio Lietuvos miestelio, garsėjančio vyšniomis, žydas mirė šių metų rugsėjį. Jis buvo vardu Aizikas Mendelsonas, gimęs 1922 metais. Kai A. Mendelsonas gimė, jis buvo vienas iš beveik 2000 Žagarėje gyvenusių žydų. Tada ten buvo septynios sinagogos, hebrajų mokykla ir Žydų liaudies bankas. Žydai sudarė apie 40 proc. miesto gyventojų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad Lietuvos valdžia ir toliau veikia su neonaciais ir ignoruoja istorijos pamokas, skelbia „RIA Novosti“. Lietuvos delegacijos Jungtinėse Tautose vadovas neseniai sakė, kad Vilnius nenustos baudžiamąja tvarka persekioti asmenų, kaltų dėl „okupacijos metais padarytų nusikaltimų prieš Lietuvos žmones“. Tuo tarpu Lietuvos teisingumo ministras Remigijus Šimašius antradienį paragino apsvarstyti kompensacijų už Sovietų „okupaciją“ klausim...

Sukanka 60 metų nuo 1951 metų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų. Vilniuje prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti surengtas iškilmingas minėjimas.Pirmieji masiniai trėmimai į Sibirą ir kitas atokiausias Sovietų Sąjungos vietas prasidėjo 1941 metų birželio 14-ąją, praėjus metams nuo sovietų okupacijos. Po karo masinis lietuvių inteligentijos ir turtingesnių ūkininkų išvežimas surengtas 1948-aisiais, 1949-aisiais ir 1951 metų spalį. Pastarasis pavadintas Rudens akcija.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pabrėžia, jog Lietuva ir toliau sieks, kad būtų atlyginta okupacijos metu patirta žala, bei primins pasauliui apie tragišką savo žmonių patirtį praėjusiojo amžiaus totalitarizmo priespaudoje.

Vilniuje tęsiasi atminimo renginiai, skirti holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metams. Ketvirtadienį net 15 valandų – nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje bus viešai skaitomi Vilniaus žydų gete kalintų žmonių vardai. Skaityti tūkstančius nužudytųjų Paneriuose vardus ir pavardes kviečiami visi norintys vilniečiai ir miesto svečiai.

Po 70 metų išspausdintas paauglės dienoraštis, pasakojantis apie II pasaulinio karo metų Leningrado apgulties baisumus.Jis jau lyginamas su garsiaisiais Anos Frank užrašais, praneša naujienų agentūra AFP. 1941 metų gegužę Leningrade gyvenusi paauglė Lena Muchina pradėjo rašyti dienoraštį, kuriame išliejo viltis ir baimę, susižavėjimą klasės draugu Vladimiru ir nerimą dėl blogų pažymių.

Rusijos Šiaurės Kaukazo Ingušijos respublikoje buvo nušautas federalinės saugumo tarnybos pareigūnas, pranešė Rusijos tyrimų komiteto atstovas. Šeštadienį nežinomi vyrai užpuolė Magomedą Korigovą jo namuose Šiaurės Ingušijoje. Dėl žmogžudystės iškelta baudžiamoji byla. Užpuolikams gresia laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Išpuoliai prieš policijos ir saugumo pareigūnus yra dažni Šiaurės Kaukaze.

Tie, kam brangios amžinos vertybės – Tėvynės laisvė ir Nepriklausomybė, antradienį Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prie Amžinosios ugnies ir Laisvės paminklo, paminėjo Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną. Minėjimą organizavo politiniai kaliniai ir tremtiniai bei Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyrius.

Šeštadienį Seime vyko Nepriklausomybės gynėjų sąjungos narių susitikimas. Jis rengiamas minint paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 20-ąsias metines.

Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio inicijuota brošiūra, nukreipta į santykių su Lietuva aštrinimą, nėra naujiena. Gaila, kad šalių santykiai artėja prie tos ribos, kuomet rizikuojame astidurti tarpukario priešpriešoje, – perspėja Lenkijos politiką ir Lietuvos santykius su šia šalimi stebintis žurnalistas Vitalijus Karakorskis. Pasak V. Karakorskio, jam nėra netikėta, kad tokia brošiūra, aiškiai nukreipta prieš Lietuvą, atsirado apskritai.

Kai visas pasaulis nerimavo, ar Amerika paskelbtų „techninį defoltą“, JAV senatoriai susėdo ir priėmė rezoliuciją, kad Rusija buvo okupavusi Abchaziją ir Pietų Osetiją. Ir tai  padarė ne eilinę dieną, o  praėjus trejiems metams po Rusijos invazijos į Gruzijos teritoriją. Viena minėto dokumento priėmimo iniciatorių tapo buvusi Europos reikalų pakomisės pirmininkė Jeanne Shaheen.

Rugpjūčio 1 dieną Lenkijoje minimos 1944-ųjų Varšuvos sukilimo prieš vokiečių okupacinę valdžią metinės....

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį viešai pareiškė: „Konstitucijoje parašyta, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės, todėl nekomentuoju kitų institucijų veiklų“. Galiojanti Konstitucija apie bažnyčią sako štai ką: “43 straipsnisValstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.

Šiemet Lietuva mini ir netekčių, ir savo nešlovingo dalyvavimo holokauste, ir nesėkmingo 1941-ųjų metų birželio sukilimo jubiliejus. Nieko labai naujo šiomis temomis nepasakyta. Juodi kaspinai, paradai, minėjimai ir tylos minutės. Kas matė vieną tokį jubiliejų – matė visus. Jei nuobodu -  įdomiau prisiminti Suomiją. Sukilimai ir jubiliejai Sovietų 1941-aisiais organizuotų trėmimų, Rainių ir Pravėniškių žudynių sukaktys ginčų nekelia.

1940 m. sovietinė okupacija tragiškai palietė ne vieno žmogaus likimą. Jau 1940 m. liepos mėnesį keliasdešimt Panevėžio žinomų mokytojų, prekybininkų ir kitų profesijų žmonių atsidūrė Panevėžio kalėjime. Daug panevėžiečių buvo ištremta 1941 birželio trėmimų metu. 1941 m. birželio 22 d. SSRS nacistinės Vokietijos karas palietė ir Lietuvą. Jau birželio 22 dieną vokiečių karinė aviacija bombardavo Pajuosčio aerodromą. Sovietiniai okupantai traukėsi iš Lietuvos teritorijos.

Seimo tinklalapyje skelbiama: „2011-ieji – Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metai“. Dėl netekčių viskas aišku, o štai dėl laisvės gynimo vis dar yra abejojančiųjų. Birželio 14 dieną paminėjusi sovietinių trėmimų 70 metų sukaktį, vadinamą Gedulo ir vilties diena, Lietuva pasitinka ir birželio 23-iosios įvykių 70-metį. Valstybės mastu bus minima iškili sukaktis - numatyta daugybė oficialių renginių.

Lietuvoje minimos Birželio 23-iosios sukilimo 70-osios metinės, joms skirti renginiai vyks Vilniuje ir Kaune. Visą ketvirtadienį bus galima lankyti Vilniaus Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčią-kolumbariumą. Genocido aukų muziejuje rengiama Atvirų durų diena, dokumentinių filmų apie Birželio sukilimą peržiūra muziejaus konferencijų salėje. Kaune, Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusius ir mirusius 1941 m. Birželio sukilimo dalyvius.

82 metų tytuvėniškis Vaclovas Vytautas Šimulis, penkerius metus kalėjęs Vorkutos lageryje, šiandien, tikriausiai, nesidžiaugtų ilgu savo amžiumi, jeigu ne bendraklasis Mečislovas Paulauskas. Jis atidavė draugui savo pasą, mokslo pažymėjimą, karinį bilietą ir netgi charakteristiką. KGB persekiojamas Vaclovas pustrečių metų gyveno svetima pavarde. Taip išvengė mirties miške arba lageryje.

Kinija neįleis užsienio turistų į Tibetą iki liepos pabaigos, teigė kelionių agentūra regione, praneša BBC. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant išvengti neramumų Pekine prieš valdančiosios komunistų partijos įsteigimo 90-ies metų sukakties minėjimą. 2008 metais Tibete vyko smurtiniai protestai per iškilmes, kurios pažymėjo nepavykusį bandymą nuversti Pekino valdžią. Pekinas kaltino Dalai Lamos, kuris, pasak valdžios, siekė atskirti Kiniją nuo Tibeto, pasekėjus.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pabrėžia, kad 1941 metų Lietuvos tragedija buvo visų šalies gyventojų tragedija, nes tremiami ir naikinami buvo visų kartu gyvenusių tautybių žmonės. Tai Seimo Pirmininkė sakė pradėdama iškilmingą Seimo minėjimą, skirtą laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimui. „Visoje Lietuvoje plevėsuojančios trispalvės, perrištos juodais kaspinais, vėl ženklina Birželio 14-ąją ir primena mums skaudžiausias tautos ir valstybės patirtis, liūdniausius išgyvenimus.

Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje surengta kilnojamoji paroda „Rainių tragedija: atmintis gyva“, skirta Rainių žudynių 70-osioms metinėms paminėti. Apie vieną kruviniausių Lietuvos okupacijos istorijos puslapių pasakojančioje parodoje pateikiami dokumentai ir fotonuotraukos iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Šiaulių apygardos teismo, Telšių apskrities archyvų, Žemaičių muziejaus „Alka“. Apie šį ir kitus masinio Lietuvos piliečių naikinimo atvejus 1940–1941 m...

Nuo Vilniaus senamiesčio Vilnele atsiribojusi teritorija ties Užupio gatve yra ypatinga vieta,  nenuostabu, kad jos gyventojai nori atsiskirti nuo visos Lietuvos ir įkurti savo Respubliką. Čia išties tarsi kitas pasaulis, o atskubėjęs iš miesto nejučia sulėtini žingsnį, nurimsti.

2010 metų birželio 15-tą dieną LR Seimas pirmą kartą per  20-šimt nepriklausomybės metų išdrįso oficialiai paminėti skaudžiausią XX amžiaus Lietuvos istorijos datą - sovietinės okupacijos dienos 70-šimtmetį.   To nebuvo padaryta net per tokias apvalias datas kaip okupacijos dienos 50-dešimtmetis ar  60-dešimtmetis.

Naujųjų laikų Šiaulių istorijoje nutikę tiek pačių įvairiausių nusikaltimų, kad visiems aprašyti neužtektų storos knygos. Tačiau pradėti, be abejo, reikia nuo paties žiauriausio Šiaulių istorijoje nusikaltimo. Nuo nusikaltimo, kurį įvykdyti padėjo ir kai kurie šiauliečiai – nuo tūkstančių žydų išžudymo 1941–1944 metais. Kelis šimtus metų, iki pat Antrojo pasaulinio karo, Šiauliai buvo žydiškas miestas. Skaičiuokime – 1939 metų pradžioje Šiauliuose gyveno apie 32 000 žmonių.

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje garsiojoje genocido byloje padaryta pertrauka – bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 99 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, 4 dalies ir 138 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Kaune minimos 39-osios Romo Kalantos žūties metinės. Atminimo renginiai prasidės penktadienio rytą šalia paminklinio akmens R. Kalantai. Vilijampolės bendruomenė „Veršva“ rengia trumpą istorijos pamokėlę ir jaunųjų atlikėjų koncertą. Vidudienį Muzikinio teatro sodelyje eiles apie laisvę deklamuos Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleiviai. Čia anuomet labai populiarios grupės „The Beatles“ dainas atliks Agnius Rušys ir Julius Brazaitis.

Minėdami 60 milijonų gyvybių nusinešusio Antrojo pasaulinio karo pabaigą ir pagerbdami jo aukas, privalome galvoti apie karo konfliktų tebekrečiamus kraštus ir galimybes taikai užtikrinti, teigia prezidentė dalia Grybauskaitė. „Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo daugiau nei šeši dešimtmečiai, tačiau pasaulis taip ir netapo taikus. Ką tik grįžau iš Pietų Kaukazo, kur užsitęsę konfliktai atneša daug skausmo ir netekčių.

Įtakingas Irako šiitų dvasininkas šeštadienį pareiškė raginsiąs savo pasekėjus atnaujinti smurtą prieš JAV pajėgas, jei Vašingtonas netesės savo pažado ir neišves visų šalies kareivių iš Irako iki šių metų pabaigos, pranešė „RIA Novosti". „Jei amerikiečiai nepasitrauks iš Irako, mes sustiprinsime karinį pasipriešinimą ir atnaujinsime kovas", - pareiškime teigė Muktada al Sadras (Muqtada al-Sadr), kuris buvo perskaitytas tūkstančiams rėmėjų per mitingą Bagdade.

Lietuvos piliečiai vis dar sprendžia klausimą – ar apsimoka turėti savo valstybę – mano istorikai ir politologai. Kas kam turi duoti? „Psichologas greičiausiai pasakytų, kad kalbėjimas apie save sakant „tu“, yra atsakomybės perkėlimas, tikrovės atitolinimas. Todėl sakydami „Ar mūsų piliečiai pasiruošę sakyti: ką tu pats davei savo šaliai?", yra atsakomybės perkėlimas kitam, nes juk klausi ne savęs, o kito. Iš kito reikalauju, o pati/pats išsisuku...“, - mano politologė Morta Vidūnaitė.

Dar visai neseniai rašėme apie sovietinės okupacijos žalos atlyginimą ir retoriškai klausėme „Kam reikalinga tyla?". Tačiau tylos niekada nebuvo. Tik viena ar kita pusė pakurstydavo šią diskusiją – tai viešais pareigūnų pareiškimais, tai kokia nors iniciatyva, skirta daugiau „vietiniam naudojimui“ – politikos apžvalgininko pastabos.

Rusijos kompensacijos Lietuvai atlyginant Sovietų Sąjungos okupacijos žalą išliks dvišalių santykių darbotvarkės klausimu, penktadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Pokalbis su pirmuoju atkurtos Lietuvos generaliniu prokuroru Artūru Paulausku – apie 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius. – Kokie Jūsų, tuomečio generalinio prokuroro, atmintyje išliko 1991-ųjų sausio įvykiai? –Tų dienų nerimo ir jaudulio neįmanoma užmiršti. Net šiandien, po dvidešimties metų, kai galima lyg ir ramiau pažvelgti į tų dienų įvykius.

Prieš dvidešimt metų, 1991 metų sausį, prie parlamento ir kitų svarbių objektų liepsnojo laužai, budėjo daugelio miestų, miestelių ir kaimų praktiškai tik ryžtu išsaugoti laisvės ir nepriklausomybės siekį apsiginklavę Lietuvos gyventojai. Tarp jų buvo ir šiaulietis Algimantas Končius, Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos savanoris, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio narys, palikęs namuose kelių mėnesių dukrelę.

Prabėgę dvidešimt metų iš atminties neištrynė Sausio 13-osios nakties istorinių įvykių. Nors dabar esame šiek tiek kitokie – kartais buities užguiti, kartais susvetimėję, laisvės suvokimas vis dar gyvas – toks pat, kaip anuomet. Laisvė – pirmasis ir tikrasis tautos laimės ir gerovės, valios ir dvasios šaltinis. Netekti jos – vadinasi, netekti galimybės augti, tobulėti. Todėl šiandien lenkiame galvas prieš tuos, kurie 1991-aisiais nepabūgo tankų ir stojo prieš juos.

Nuo tada, kai lemtingąją Sausio 13-ąją beginkliai žmonės stojo prieš sovietų tankus ir automatus, prabėgo lygiai 20 metų. Tuomet dėl savo ir savo šalies laisvės daugelis buvo pasiryžę paaukoti gyvybes. O kaip būtų šiandien? Jonui Bezarui ėjo 33-eji. Iš Raudėnų (Šiaulių raj.) į Vilnių apginti Lietuvos laisvės 1991 metų sausio 12-ąją važiavo aštuoniese. Į Joną kelis kartus prie televizijos bokšto kruvinąją sausio 13-osios naktį buvo nutaikytas tanko vamzdis.

Praėjus 20-čiai metų po kruvinų Sausio 13-osios įvykių, buvę pareigūnai prisimena apsisprendimo dilemą ir nežinią: tuomet ne visi išdrįso prisisegti lietuvišką Vytį. Vis dėlto troškusieji laisvės džiaugiasi laimėję be kulkų, nes paleistas šūvis būtų kainavęs nepriklausomybę, kurią mums atnešė tautos ištikimiausiųjų aukos.

Dėl Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininko Algirdo Paleckio viešai išdėstytų teiginių, paneigiančių, kad 1991–ųjų sausį sovietų ginkluotosios pajėgos prieš nepriklausomą Lietuvą įvykdė agresiją, prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170² str.

Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Romualdas Valiulis perdavė nagrinėti apygardos teismui nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų baudžiamąją bylą, kurioje iš Anykščių Niūronių kaimo kilęs ir Kaune gyvenantis 78 metų P.J. įtariamas bendrininkavęs siekiant fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyvius – vykdęs Lietuvos gyventojų genocidą (Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis). Anykščių rajono ...

Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Romualdas Valiulis perdavė nagrinėti apygardos teismui nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų baudžiamąją bylą, kurioje iš Anykščių Niūronių kaimo kilęs ir Kaune gyvenantis 78 metų P.J. įtariamas bendrininkavęs siekiant fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyvius – vykdęs Lietuvos gyventojų genocidą (Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis). Anykščių rajono ...

Ilgametė Šiaulių Sauliaus Sondeckio konservatorijos pedagogė, žymi kanklininkė, dirigentė Regina Vaišnorienė šiemet mini kūrybinės veiklos 40-metį. Tautinės muzikos puoselėtoja nerimauja, kad, nusigręžę nuo savo šaknų, nebemokėsime nei lietuviškos šnektos, nei dainų. Ji baiminasi, kad lietuviams nenutiktų taip, kaip olandams, kuriuos šiauliečiai mokė dainuoti seną olandų liaudies dainą. Patys olandai jos nebemokėjo. Jaučiasi nereikalingi – Minite 40 kūrybinės veiklos metų.

Seimo sprendimu partizanams, pasirašiusiems 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją, po mirties suteiktas signatarų statusas. Už tokias Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė – 41. Remiantis šiomis pataisomis signatarų statusas po mirties suteiktas aštuoniems partizanams: Jonui Žemaičiui-Vytautui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Juozui Šibailai-Merainiui, Leonui Grigoniui-Užpaliui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vy...