okupacija

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 29 dieną Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos aukšto lygio susitikime Ženevoje kalbėjo apie žmogaus teisių padėtį įvairiuose pasaulio regionuose, žurnalistų saugumą, pažymėjo, jog minimas Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 50-asis jubiliejus. Kalbėdamas apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje, ministras pabrėžė, jog separatistų kontroliuojamose teritorijose vykdomi rimti žmogaus teisių pažeidimai.

Rusijos kariai pasirengę bet kada įžengti į Lietuvą. Jie Kaliningrade jau rengiasi mūšiams Baltijos valstybėse, netrūksta ir vaizdų iš jų pratybų. Reaguodama į Rusijos grėsmes, Jungtinių valstijų prezidento administracija keturis kartus iki 3 milijardų eurų per metus padidino karinį biudžetą Europai. Didžioji dalis Jungtinių valstijų numatomų 3 milijardų eurų atiteks senosioms amerikiečių bazėms vakarinėje Europoje.

 Šiemet sukanka 22 metai, kai okupacinė kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau tik šią 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos oficiali pabaiga. Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai.

Ar įsivaizduojate tokį savaitgalio rytą, kai jus pažadina ne žadintuvas, vaikai ar kaimynų šuo, o viršgarsiniai naikintuvai ar haubicos? Kol kas tai atrodo toli ir nesuvokiama, bet taip bet kada gali atsitikti, kai mūsų didžioji kaimynė Rusija nuolat prie Lietuvos sienos rengia karinius mokymus ir pratybas. Rusijos keliama įtampa visoje Europoje gali virsti visaverčiu karu.

Sostinės Antakalnio kapinėse pirmadienį minint Gedulo ir Vilties dieną buvo atidengtas monumentas žuvusiems už Lietuvos laisvę. Skulptoriaus Kazio Venclovos sukurtas paminklas skirtas visų Lietuvos karių, kurie žuvo partizaninio karo metais, tremtyse, kalėjimuose ir kurių palaidojimo vieta nėra žinoma, atminimui. Užrašas ant jo skelbia: „Žuvusiems už Tėvynę. Jų kapai žinomi Dievui.

 Sovietų okupacijos pamokos dar nėra iki galo išmoktos, Lietuvoje prisimenant prieš 75 metus įvykusią okupaciją, sakė prezidentė. „Manau, kad mokomės, ir mokytis reikės kiekvieną dieną, ir vakar tai reikėjo daryti, ir šiandien, ir rytoj.

 Lietuvos okupacija ir genocidas buvo skaudžiausia praėjusio amžiaus Lietuvos istorijos dalis, bet nepaisant nuožmių represijų lietuvių tautos dvasia nepalūžo, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Antrojo pasaulinio karo pamokos rodo, kad sprendimas likti agresijos stebėtojais reiškia žmonių mirtis, okupacijas ir terorą, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį Lenkijoje kartu su Vidurio ir Rytų Europos šalių lyderiais minėsianti Antrojo pasaulio karo pabaigą. „Būtina prisiminti istoriją ir ypač mokytis iš jos skaudžių pamokų. Todėl šiandien Lietuva supranta, kas vyksta Europoje, kur yra grėsmė ir kur vyksta okupacija ir teroras prieš europines valstybes.

  Artėja laikas, kai iš Seimo tribūnos nuskambės oficialus Rusijos atsiprašymas už sovietinę okupaciją, antradienį minint Sausio 13-ąją teigė buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje, signataras Petras Vaitiekūnas.

 Parengė Angonita Rupšytė, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo VI sesijos pirmasis posėdis Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, 1989 m. rugpjūčio 23 d., 10 val. VYTAUTAS LANDSBERGIS. Garbingas Seime. Susirinkome į sesiją labai reikšmingą dieną. Didžiulio tarptautinio nusikaltimo, įvykdyto prieš 50 metų, dieną. Esame kelyje į to nusikaltimo padarinių panaikinimą, į trijų Baltijos valstybių savarankiško, nepriklausomo valstybingumo atstatymą.

 Raginimai Lenkijos prezidentui atsiprašyti Lietuvos už Vilniaus krašto okupaciją 1920–1939 metais yra „žalingi“, pareiškė dienraščio „Rzeczpospolita“ užsienio naujienų redaktorius Jerzy Haszczynskis (Ježis Haščynskis). Tokį pasiūlymą anksčiau šį mėnesį duodamas vieną interviu išsakė buvęs Lenkijos disidentas Zbigniewas Gluza (Zbignevas Gliuza), istorijos almanacho „Karta“ vyriausiasis redaktorius.

Lietuvoje akivaizdžiai vykstant propagandiniam Kremliaus užsakytam karui prieš Lietuvą ir jos žmones, labai svarbu nepasiduoti emocijoms ir racionaliai, šaltai pabandyti atsakyti į klausimą – ko siekia Kremlius? Galima viską lengvai paaiškinti amžinu rusų troškimu užkariauti visą pasaulį, bet realu ir tai, kad V. Putino galvoje SSRS asocijuojasi su milžiniška, didžiausia galia pasaulyje. Su kažkuo didingu. Deja, aš negaliu pasigirti panašiais prisiminimais.

„Padėtis Rytų Europoje yra labai sudėtinga, – pokalbį pradėjo „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas. – Lietuva privalo laukti, kol pabus Vakarai ir galės pritaikyti labai griežtas sankcijas Rusijai. Manau, kad kol kas Vakarai nerimtai žiūri į besiklostančią padėtį.“ Pasak jo, Europos valstybės vengia didelių kivirčų su Rusija. „Čia svarbiausią vaidmenį atlieka Vokietija, kuri nenori jokių konfliktų su Rusija.

Rusijos tinklalapis „Politonline“ sudarė visuomenės informavimo priemonių, kurios nepalaiko oficialios Kremliaus politikos, sąrašą, praneša censor.net.ua. Norėdami įsitikinti „antirusiškumu“, tinklalapio darbuotojai sudarė specialų raktinių žodžių, memų, pavadinimų, politikų pavardžių ir terminų paieškos sistemose algoritmą, pranešą censor.net.ua.

Karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne, kiekvienas dabar turi padaryti sprendimą - pasipriešinti ar prisitaikyti, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Pastarosiomis dienomis žodžiai Laisvė, Nepriklausomybė, Suverenitetas, teritorinis vientisumas ir Taika įgavo naują vertę. Daugiau nei pusę amžiaus taikiai sugyvenusi Europa – ir už tai gavusi Nobelio premiją – vėl susidūrė su agresija.

Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienio vakarą atvyko į Lietuvą, siekdamas pademonstruoti JAV įsipareigojimus kolektyvinei NATO gynybai. JAV viceprezidentas trečiadienį Vilniuje susitiks su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir Latvijos vadovu Andriu Bėrziniu. Į Vilnių J.Bidenas atskrido iš Varšuvos, kur pasmerkė Rusijos vykdomą Krymo okupaciją ir perspėjo dėl papildomų sankcijų.

Rita Miliūtė, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Rusija, pradėjusi karinius veiksmus Kryme, net negalvoja apie atsitraukimą ir orumo išsaugojimą. „Kai kas kalbėjo, kad negalima šiuo metu perspausti Rusijos – tam, kad būtų galima jai neva leisti išsaugoti veidą ir palikti „išėjimo strategiją“. Europai reikia išsaugoti veidą, o ne Rusijai – ji nesiruošia saugoti savo veido.

„Rusija parodė savo dantis. Ja pasitikėti negalima“, - rėžė Europos parlamento narys, socialdemokratas Aloyzas Sakalas, paklaustas apie situaciją Kryme. Politiko teigimu, Lietuva dabar savo veiksmus turėtų derinti su Europos sąjunga. „Pati juk Lietuva negali laikykis kokių nors pozicijų. Lietuva jau priėmė sprendimą uždrausti kai kuriems veikėjams atvykti į Lietuvą, tačiau labai abejoju, ar reikėtų priimti ekonomines sankcijas“, - kalbėjo A. Sakalas.

Kas prasidėjo kaip vietos konfliktas Kryme, de facto jau virto karo padėtimi tarp Ukrainos ir Rusijos, rašo portalas foreignpolicy.com. Po to, kai prorusiškos separatistinės pajėgos praėjusią savaitę užgrobė Krymo parlamentą, penktadienį ir šeštadienį rusų daliniai pradėjo vykdyti strategiškai svarbių objektų okupaciją visame autonominiame regione.

„Vladimiras Putinas, skatindamas separatizmą visoje Rytų Ukrainoje, pats susikuria problemas Rusijoje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Jo teigimu, V. Putinas skatina separatizmą Šiaurės Kaukaze, Dagestane, Tatarstane, su kuriuo anksčiau brutaliai kovojo.

„Manau, kad į tokį raginimą reikia reaguoti tik teigiamai“, - sakė politologas Kęstutis Girnius, sureagavęs į Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso raginimą Baltijos šalims daugiau investuoti į valstybės gynybą. „T. H. Ilvesas ne pirmą kartą ragina tai daryti. Beje, ne tik jis yra atkreipęs dėmesį į tai, kad Baltijos šalys, ypač Lietuva, skelbiasi esančios dideliame pavojuje, pavojingoje zonoje, bet nepaprastai mažai skiria pinigų gynybai, - balsas.lt sakė politologas.

Lietuvai 23-ąjį kartą minint tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną, vėl pasigirsta balsų, kad visa tiesa apie to meto įvykius taip ir nebus atskleista.Tačiau sužinome vis daugiau.

Už kelių tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos yra šalis, kurioje netyla patruliuojančių naikintuvų garsas, kur gatvėmis važinėjantys tankai ir automatais ginkluoti kareiviai jau yra tapę kasdienybe, o vietinių gyvenimus ir širdis pusiau perskyrė aštuonių metrų aukščio siena.

Už kelių tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos yra šalis, kurioje netyla patruliuojančių naikintuvų garsas, kur gatvėmis važinėjantys tankai ir automatais ginkluoti kareiviai jau yra tapę kasdienybe, o vietinių gyvenimus ir širdis pusiau perskyrė aštuonių metrų aukščio siena.

Pirmadienį miręs politikas Kazys Bobelis gyvendamas Jungtinėse Valstijose dėjo visas pastangas, kad Vašingtonas nepripažintų Lietuvos okupacijos, sako kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Sovietų okupacijos metais JAV taip pat gyvenęs prezidentas sakė, kad K.Bobelis buvo vienas iš lietuvių išeivijos vadovų ir aktyviai užsiėmė visuomenine bei politine veikla. "Jis visą laiką dėjo visas pastangas, kad Lietuvos okupacija būtų nepripažinta", - LRT radijui pirmadienį sakė V.Adamkus.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt 1943-aisiais rugsėjo 23-iąją buvo likviduotas didžiausias Vilniaus getas. Minint 70-ąsias metines, holokausto aukų atminimas pagerbtas Vilniaus choralinėje sinagogoje, Panerių memoriale. Prezidentūroje įteikti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai. Per trejus metus trukusią nacistinę okupaciją Lietuva neteko daugiau nei 90 proc. žydų – maždaug 200 tūkstančių.

Nėra korektiška lyginti Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją su situacija Ispanijoje, Ispanija pajėgi demokratinėmis, teisinėmis priemonėmis spręsti visas savo vidaus problemas, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM). URM sekmadienio vakarą pranešė esanti susirūpinusi Ispanijos spaudoje tendencingai ir klaidingai interpetuota Lietuvos pozicija Katalonijos klausimu. "Didžiuojamės Lietuvos žmonių nueitu keliu į nepriklausomybę.

Prieš 72 metus, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje įsiplieskė ginkluotas sukilimas, kurio tikslas buvo išsivaduoti iš sovietų okupacijos ir atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Šiandien istorikai neabejoja, jog daugelis tuomet išgyveno gėdą dėl beginklės Lietuvos kapituliacijos 1940-aisiais ir kartu – jautė pareigą tą gėdą nuplauti.

87 metų Verpenos kaimo gyventojas Juozas Urbonas matė keturias santvarkas. Augo Smetonos laikais. Jaunystė prabėgo per karą – patyrė vokiečių okupacijos laikotarpį. Didžioji gyvenimo dalis praėjo tarybiniais laikais. Senatvėje pajuto atgautos nepriklausomybės skonį. Šviesaus proto ilgaamžis turi progos palyginti keturias santvarkas, prie kurių gyveno Lietuva. „Gyvenu už tuos, kur atgulė prie Varšuvos“ 87 metų sulaukęs Juozas Urbonas – dar visiškai žvalus ir energingas.

Romo Kalantos susideginimą, protestuojant prieš sovietų okupaciją, Kaune 1972 metų gegužės 14 dieną Vilniaus universitete dirbantis istorikas Algirdas Jakubčionis vadina aukščiausia protesto forma. – Ar šis R. Kalantos apsisprendimas sukėlė tarptautinį rezonansą? – Tam tikrą tarptautinį rezonansą sukėlė. Visų pirma, Maskvoje tuo metu viešėjo JAV prezidentas Richardas Nicksonas. Buvo, aišku, tikimasi, kad rezonansas bus stipresnis.

 Lietuva nuo pat 1992 m., tiesa, gana neryžtingai, bando Rusijai nusiųsti žinią, kad ši turi prisiimti Sovietų Sąjungos padarytų skriaudų atsakomybę.

Tikra tiesa. Nieko jūs, Lietuvos žmonės, negausite. Už okupaciją, už senolių kančias, už išžudytus tautiečius Sibire ir Lietuvos miškuose. Nieko jūs negausite. Nė rublio, nė lito, nė dolerio. Niekinis referendumas Na tai kas, kad 1992 metų birželio 14 dieną referendume daugiau kaip 90 proc. Lietuvos piliečių pareikalavo savo valdžios siekti žalos atlyginimo iš SSRS teisių perėmėjos (Rusijos Federacijos) už 50 okupacijos metų.

Australijos leiboristų vyriausybė 1974 metais Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos atsisakė įvertinusi imigrantų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos politines simpatijas - jog jie bet kokiu atveju linkę balsuoti už tuometinės opozicijos partijas, rodo Jungtinių Valstijų diplomatinio susirašinėjimo dokumentai. Šis Australijos vyriausybės žingsnis netrukus buvo pasmerktas šalies Senato, o Australijoje nuvilnijo protesto demonstracijos.

Prieššventine, garbingos Vasario 16-osios minėjimo proga, Lietuvos lenkų politikieriai ir vėl išraitė eilinį polonezo viražą prieš gerbiamus svečius iš Lenkijos, visai nesiskaitydami su lietuvių Tautos jausmais, siekiais ir begaline kantrybe, kurios užteko per kelis šimtmečius. Ir ne tik kantrybė, bet ir atjauta, netekus Katynėje Tautos žiedo, o lėktuvo katastrofoje ir aukščiausios valdžios. Ir ne tik atjauta, bet ir pagalba, bėgantiems lenkams nuo fašistinio okupanto.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Teresei Birutei Burauskaitei už ypatingą dvasios tvirtybę, ištvermę, pasiaukojimą ir pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui, sąžiningą darbą Lietuvos valstybei bei istorinės tiesos puoselėjimą įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių. T. B. Burauskaitė - ilgametė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė ir tyrėja.

Šį rytą atsibudau gyvas ir sveikas. Jau 22 antrą kartą per savo keturiasdešimt metų. Ir taip kasmet. Kasmet, kai sausio 13-osios rytą pramerkiu akis, išsiverdu rytinės kavos, tada vėl pamatau brangius man žmones. Tada prieinu prie lango ir nužvelgiu, ką veikia kaimynai. Kai kurie šiandien kasa sniegą. Tolėliau mama stumia vežimėlį su kūdikiu. Pagalvoju, gerai, kad niekas nesikeičia jau 22 metus, nes kaimynai užsiima kasdieniais darbais, bet prieš 22 metus buvo kitoks rytas.

Šeštadienį užsienio reikalų ministrė Maja Pandžikidzė pareiškė, jog Gruzija niekada negrįš į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą (NVS) - posovietinių valstybių sąjungą, praneša „RIA Novosti“. „Gruzija nori įstoti tik į dvi organizacijas: Europos Sąjungą (ES) ir NATO. Tai visas mūsų strategijos tikslas, o klausimas dėl įstojimo į NVS net nekeliamas“, - sakė M. Pandžikidzė „Rustavi 2 TV“ televizijai.

„Metas pradėti kurti naują kalbą, naujus žodžius sovietmečio laikotarpiui apibūdinti“. Taip teigia Tomas Vaiseta, Vilniaus universiteto Istorijos fakultete apsigynęs disertaciją apie vėlyvojo sovietmečio Lietuvą. Savo darbe „Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva“ mokslininkas tyrė archyvinius dokumentus, laiškus, dienoraščius, kalbėjosi su žmonėmis ir į Brežnevo epochos laikotarpį nuo 1964-ųjų iki 1984-ųjų metų pažvelgė kurdamas teorinį modelį, grįstą „nuobodulio“ sąvoka.

Gruzija nepasiruošusi atnaujinti diplomatinių santykių su Rusija, kol ši tęs Gruzijos teritorijos „okupaciją“, pareiškė naujoji užsienio reikalų ministrė Maja Pandžikidzė, praneša „RIA Novosti“. „Rusija yra okupavusi 20 proc. Gruzijos teritorijos, atidarė savo ambasadas Suchumyje ir Cchinvalyje. Kol bus tokia situacija, diplomatiniai santykiai negali būti atnaujinti, - sakė ministrė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sudarė tarptautinę komisiją nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Prezidentė antradienį pasirašė tai numatantį dekretą, kuris skelbiamas Prezidentūros puslapyje.

1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos armija. Rusija nuo 1991 metų gruodžio 25 d. perėmė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos teises ir pareigas. Šią dieną 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. – Kuris iš visų pasipriešinimų paliko ryškiausią pėdsaką Lietuvos istorijoje? – Negalima suabsoliutinti vienos laisvės išraiškos. Būtų neteisinga sakyti, kad viena data yra mažiau reikšminga nei kita.

Prabėgo lygiai 25-eri metai, kai 1987-ųjų rugpjūčio 23 d. susirinkus į mitingą pirmąjį kartą buvo viešai paminėtos Molotovo–Ribentropo pakto metinės. Tuomet, nepaisydami sovietinės administracijos draudimų, laisvės ištroškę žmonės rinkosi prie paminklo Adomui Mickevičiui. Žmonių susirinkimas buvo didelis. Pamenu tokį epizodą: viena moteris kalbėdama pasakė, kad „tikėkite jau greit ateina laisvė ir nepriklausomybė, tironas palieka Lietuvą“. Gerai įsiminiau tuos žodžius.

1989-ųjų rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo metines, Vilnių, Rygą ir Taliną sujungė gyva 600 kilometrų žmonių rankų grandinė. Manoma, kad gyvą žmonių grandinę sudarė apie 2 milijonus žmonių, iš jų net vienas milijonas buvo lietuvių. Pasak Baltijos kelio akcijos organizatorių, ši istorinė data dabar nepelnytai pamirštama.

Artėja rugpjūčio 23-ioji, Juodojo kaspino diena. Šią dieną, 1939 m., J. Ribentropas ir V. Molotovas pasirašė nelemtąją nepuolimo sutartį ir papildomus slaptuosius protokolus, kuriais remdamosi nacistinė Vokietija ir SSRS įtakos zonomis pasidalijo Rytų Europą. Ši agresorių sutartis įskėlė didžiausio bei baisiausio žmonijos istorijoje Antrojo pasaulinio karo žiežirbą. Per karą žuvo dešimtys milijonų žmonių, sunaikinta okupuotų šalių ekonomika.

Vyriausybė antradienį per pasitarimą pritarė darbo grupės „Dėl vyriausybinės komisijos žalos, padarytos Lietuvos Respublikai 1940–1991 metais buvusios TSRS ir 1991–1993 metais Rusijos federacijos kariuomenės, atlyginimo derybinėms nuostatoms ir veiksmų planui parengti“ pasiūlymams. „Iš esmės pritarėme jos pasiūlymui.

Šiandien Seime Kovo 11-osios salėje vyksta iškilmingas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos minėjimas. Seimo pirmininkė Irena Degutienė pažymėjo, kad šios dvi dienos pažymėtos valstybės ir artimųjų netektimis, kančiomis, skausmu ir mirtimis. „Šios dienos lėmė Lietuvos valstybės ir daugelio žmonių likimus“, – sakė ji. Minėjimas buvo pradėtas giedant Lietuvos Respublikos himną.

Lietuva mini Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną – prisimenamos ir pagerbiamos masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukos. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst.

Ateinančią savaitę Lietuva minės Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną – prisimins ir pagerbs masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukas. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst.

Perskaičiau žinią apie tai, kad Kauno policija labai uoli – iškart ima kažkaip ir pagauna kiekvieną, kuris, matote, „teršia“ miestą. Ypač jei tai nepilnametis, rašantis ne x, y ir dar vieną raidę ant tvoros, o kreidelėmis rašo „TIE-SA“. „Kaune apie 14 val. policijos pareigūnai sulaikė šešis asmenis, kurie Nemuno krantinėje prie Vytauto bažnyčios bandė kreidelėmis nupiešti žodį „TIE-SOS“. Kaip Alfa.