okupacija

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija siūlo kartą per metus nuo 1939-1990 metų sovietų okupacijos nukentėjusiems asmenims finansuoti reabilitaciją.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė nepritariančios naujai ilgalaikei Izraelio, kurio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pažadėjo, kad pasibaigus karui su islamistų grupuote „Hamas“ jo šalis neribotą laiką prisiims bendrą atsakomybę už teritorijos saugumą, okupacijai Gazos Ruože. „Mūsų nuomone, palestiniečiai turi būti šių sprendimų priešakyje, o Gazos Ruožas yra ir liks palestiniečių žemė“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

Vilniaus universitetas (VU) nutraukia sutartį su profesoriumi profesoriumi iš Rusijos Andrejumi Desnickiu, neigusiu Baltijos šalių okupaciją, ketvirtadienį pranešė Lietuvos radijas. „Informuoju, kad rugpjūčio mėnesį darbo sutartis su Andrejumi Desnickiu bus nutraukta“, – Lietuvos radijui patvirtino VU Filologijos fakulteto dekanas, profesorius Mindaugas Kvietkauskas.

Yra daug įtikinamų argumentų, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neturėjo pradėti karo prieš Ukrainą. Tačiau bene galingiausias rusams yra toks: net jei Kremliaus lyderis laimėtų, kaip jis vis dar tikisi, Rusija pralaimėtų. Taip yra todėl, kad kuo daugiau Ukrainos užims Putinas, tuo daugiau problemų jis ir Rusija susikurs.

Varėnos rajone ketvirtadienį bus minimos 1940–ųjų sovietinės invazijos į Lietuvą pirmosios aukos, pasienio policijos pareigūno Aleksandro Barausko, 83-iosios žūties metinės. Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Ūtos sargybos viršininką A. Barauską užpuolikai nužudė 1940 metų birželio 15 dieną. Kaip ir kasmet VSAT organizuoja šiai datai paminėti skirtus renginius. Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje ketvirtadienį bus aukojamos šv. mišios.

Seime ir kitose Lietuvos vietose trečiadienį prasidės renginiai skirti Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų netektims bei pasipriešinimui atminti, sovietmečio trėmimų aukos bus pagerbtos ir Europos Parlamente (EP) Strasbūre.

Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, ekshumatoriai aptiko dešimt į duobes sumestų partizanų palaikų. Neabejojama, kad jie buvo nukankinti vadinamųjų stribų – bolševikų mobilizuotų asmenų. Palaikų ieškoma ir toliau. Vien Leipalingyje gali būti užkasta ne mažiau šimto partizanų. Kiek jų pavyks rasti – nežinia. Antrosios sovietinės okupacijos metais, nužudytų kovotojų už Lietuvos laisvę kūnus, artimieji slapčia iškasdavo ir palaidodavo jiems žinomose vietose.

Išlaisvinti Ukrainos kaimai tik pradeda atsigauti po rusofašistų okupacijos. Vieni žmonės remontuoja namus, kiti bando atgaivinti verslą. Iziumo rajono Husarovkos kaime sunku rasti nuo apšaudymų nenukentėjusį namą, nes žmonės jau daugiau nei pusmetį gyvena už kelių kilometrų nuo fronto linijos.

Kai praėjusį spalį Svitlanos Markinos dukros paprašė vykti į atostogų stovyklą Rusijos okupuotame Kryme, ji manė, kad tai gali būti puiki galimybė vaikams pailsėti nuo žiauraus ir alinančio karo, rašo „Foreign Policy“. Mokytojai sakė, kad tai leistų mergaitėms – 15-os metų Janai ir 12-os metų Jevai – pailsėti ir atsigauti nuo Chersono, kuris, artėjant Ukrainos pietų kontrpuolimui, buvo smarkiai apšaudomas. Rusijos pajėgos šį miestą okupavo dar invazijos pradžioje.

Po 2014 metų Maskvos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos, šiame Ukrainos pusiasalyje kilo nekilnojamo turto bumas, nes daugybė rusų suskubo įsigyti namus pajūryje, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.  Nuo okupacijos pradžios į Krymą persikėlė apie 800 000 rusų, kiti čia pirko vasarnamius arba butus nuomai. Todėl nenuostabu, kodėl vietinė nekilnojamo turto rinka sužydėjo.

Įsivaizduokite, kad esate ukrainietis, tačiau turite tik Rusijos pasą. Ir tuomet esate pašaukiamas į karą, kuriame turite kovoti prieš savo gimtąją šalį. Kai vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą, Europos šalys atviromis rankomis priėmė prieglobsčio ieškančius ukrainiečius.

Irynos Diagilevos dukra lankė mokyklą, pagal kurios mokymo programą jai reikėjo atmintinai išmokti Rusijos himną. Tačiau mokytojai to nepaisė. Verčiau jie rytais pasitikdavo mokinius tyliai sakydami: „Šlovė Ukrainai!“, rašo „The New York Times“. Okupacijos vadovybė paprašė Olhos Maliarčuk, vienos taksi įmonės administratorės, atsiskaitinėti tik rubliais. Tačiau ji ir toliau mokėjo Ukrainos valiuta – grivina.

Kyjivas ketvirtadienį pasmerkė savo piliečių, gyvenančių Rusijos okupuotuose regionuose, „masinį priverstinį perkėlimą“. „Rusijos okupacinė administracija pradėjo masinį priverstinį kairiojo Chersono srities kranto gyventojų perkėlimą... į laikinai okupuotą Krymą arba į Rusiją“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime. „Panašius trėmimus Rusija taip pat vykdo Zaporižios, Luhansko ir Donecko srityse, taip pat Kryme“, – teigiama jame.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį įvedė naują sankcijų paketą Rusijai, išplėtusi draudimus prekybai ir asmenims dėl Maskvos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos. Šiomis priemonėmis, kurios įsigaliojo paskelbus jas oficialiajame bloko leidinyje, taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad jam dar reikia patikslinti dviejų okupuotų Ukrainos regionų, kuriuos Rusija ketina aneksuoti, bet kurių visiškos kontrolės jos pajėgos neturi, ribas. „Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rusija pripažįsta 2014 metų ribose. Dėl Chersono ir Zaporižios sričių teritorijų turiu tai patikslinti, dabar negaliu atsakyti į šį klausimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Lietuvai trečiadienį minint 29-ąsias Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos metines, prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad tai padariusi valstybė tapome pavyzdžiu kitoms okupuotoms šalims. „Prieš 29 metus tapome pavyzdžiu kitoms šalims, kurios taip pat siekė atsikratyti užsilikusių okupantų pajėgų. Tačiau net ir tada mums liko skaudžių prisiminimų.

Berdianskas – rusų okupuotas kurortinis Ukrainos miestas, kur dauguma gyventojų užsidirba vasarą, sezono įkarštyje. Tačiau šiemet čia turistų nėra. Gyventojai sako, kad pajamų trūkumas jiems – tikra tragedija. Klientų trūkumu skundžiasi ir kavinių bei restoranų savininkai. „Devynis ne sezono mėnesius maitinamės iš vasarą uždirbtų pinigų. Beveik baigėme tai, kas buvo atidėta juodai dienai, neįsivaizduojame, ką daryti toliau.

Ukrainoje, rusų okupuotų teritorijų gyventojai negali nieko nusipirkti, jau vyksta mainai. Chersone gresia humanitarinė nelaimė. Žmonės Chersono srityje gyvi tik todėl, kad maistą maino į kitus daiktus, o pensijų ir išmokų negauna, bet jiems brukami Rusijos pasai.  Apie tai interviu „NV“ pasakojo Chersono regiono tarybos pirmininko pavaduotojas Jurijus Sobolevskis.

Rusija tęsia Charkivo atakas. Pranešama, kad Rusijos pajėgos bandė pulti šią sritį Sosnivkos kryptimi, tačiau ukrainiečiai atmušė puolimą ir nustūmė rusus atgal. Bandydami bent kiek sutrukdyti ukrainiečiams, rusai nuotoliniu būdu užminavo teritoriją netoliese. Pirmadienis yra 131-oji karo Ukrainoje diena. Svarbiausi šios dienos įvykiai: 22:10 | Zelenskis: „Tai nėra tik sienų atstatymas“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vakare išplatino savo tradicinį kreipimąsi.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, per savo susitikimą Vokietijoje aptarę reikalus su kylančių ekonomikų lyderiais, antradienį pasmerkė Rusijos „neteisėtą ir nepateisinamą“ invaziją į Ukrainą. „Prie mūsų, Didžiojo septyneto lyderių... prisidėjo Argentinos, Indijos, Indonezijos, Senegalo ir Pietų Afrikos, taip pat Ukrainos lyderiai“, – sakoma susitikimo baigiamojo pareiškimo galutiniame juodraštyje.

Kyjive ketvirtadienį atidaryta paroda, skirta pagerbti žurnalistus, kurie žuvo arba buvo sužeisti Ukrainoje per Rusijos invaziją. „Karas tęsiasi, karas nesibaigė. Ir tai yra karas, kuriame miršta mūsų piliečiai, kuriame miršta Ukrainos ir užsienio žurnalistai“, – kalbėjo viena iš parodos organizatorių, nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos PEN“ vykdomoji direktorė Tetjana Teren.

Rusija jau „strategiškai pralaimėjo“ savo karą su Ukraina, patyrė daug nuostolių ir sustiprino NATO, penktadienį paskelbtame interviu sakė Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas. „Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos“, – sakė T. Radakinas. Jis pridūrė, kad Rusijos galia sumažės. „Rusija strategiškai jau pralaimėjo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį lankydamasis Irpinėje netoli Kyjivo sakė, kad Ukraina privalo laimėti karą su Rusija. „Prancūzija kartu su Ukraina yra nuo pirmosios dienos. Nedviprasmiškai palaikome ukrainiečius. Ukraina privalo priešintis ir laimėti“, – Irpinėje žurnalistams sakė E. Macronas, atsakydamas į klausimą dėl savo ankstesnių pastabų, kad Rusija neturėtų būti pažeminta.

Šeši iš dešimties lietuvių palaikytų visuotinį šaukimą į kariuomenę, rodo ketvirtadienį paskelbta LRT užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa. Už visuotinį šaukimą į kariuomenę pasisakė 58 proc. respondentų. 49 proc. apklaustų gyventojų pritartų, kad visuotinis šaukimas galiotų tik vaikinams, 9 proc. pritartų visuotiniam šaukimui ir merginoms, ir vaikinams. 34 proc. šalies gyventojų nepritaria visuotinio šaukimo įteisinimui Lietuvoje, o 8 proc.

Lietuvoje antradienį minima Gedulo ir vilties diena – birželio 14-ąją prieš 81 metus šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą. Šiai datai minėti renginiai vyks Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje organizuojamas iškilmingas minėjimas.  Likus minutei iki vidurdienio, 11.59 val., tylos minute visoje šalyje bus pagerbtos okupacijos aukos.

Lietuva iš turimų medicininių rezervų karo draskomos Ukrainos Mohylivo-Podolės ligoninei siunčia vaistų, kitų priemonių už beveik 380 tūkst. eurų. Kaip BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, į Ukrainos gydymo įstaiga iš valstybės rezervo iškeliauja „antibiotikai, preparatai kraujotakos sutrikimams, prieširdžių virpėjimams gydyti“. Maždaug 16,6 tūkst. eurų vertės siunta perduodama iš valstybės rezervo, tam šią savaitę pritarė Vyriausybė.

Rusijos pajėgų okupuoto Ukrainos pietinio Chersono miesto valdžia šeštadienį išdavė vietos gyventojams pirmuosius  rusiškus pasus, pranešė naujienų agentūros. Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS nurodė, kad per iškilmingą ceremoniją 23 Chersono gyventojams buvo įteikti Rusijos pasai, išduoti pagal „supaprastintą procedūrą“, kurią savo įsaku gegužę patvirtino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusijos paskirta Ukrainos Chersono srities administracija prašys Maskvos jos teritorijoje įrengti karinę bazę, praneša Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. Rusija kovo viduryje užgrobė Pietų Ukrainos Chersono sritį, esančią greta Krymo pusiasalio, kurį Maskva kontroliuoja nuo 2014 m. Įsiveržusi į Chersoną, Rusija ten paskyrė naują administraciją ir įvedė Rusijos rublį kaip valiutą, planuodama regioną integruoti į Rusijos teritoriją.

Ukrainos Valstybinio tyrimų biuro specialistai Sumų srityje esančiame Trostjaneco mieste rado svarbių Rusijos kariuomenės dokumentų, iš kurių matyti, kad Rusija ruošėsi užgrobti visą Ukrainos teritoriją. Ši informacija bus toliau tiriama. Tyrėjai taip pat ekshumavo 23 aukų kūnus, įskaitant du vaikų lavonus, rašo „UNIAN“. Ekshumacija yra palaidoto kūno iškasimas papildomiems tyrimams atlikti. Pažymima, kad biuro tyrėjai apžiūrėjo daugiau kaip du tūkst.

Situacija karo niokojamoje Ukrainoje yra stabili, o šios šalies karių veiksmuose matosi progresas, teigia Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. „Dabar įvertinčiau, kad situacija stabili, matosi progresas Ukrainos veiksmuose. Tas jų kontrpuolimas ar kontrataka, kuri buvo prie Donecko, turėjo didelę sėkmę“, – antradienį LRT sakė V. Rupšys. Jo teigimu, Rusijos kariams neišeina daryti spartaus ir plataus masto puolimo. Tai, pasak kariuomenės vado, yra tendencija.

Chersono gyventojus Rusijos pajėgos verčia paklūsti jėga. Ukrainos pareigūnai įspėja, kad okupuotoje Chersono srityje prasidėjo gyventojų, nepritariančių okupacijai, „valymas“. Be kita ko, Rusija ketina gyventojams suteikti Rusijos pilietybę, įvesti rublį, grąžinti imperinių laikų herbą.

Sekmadienį prasidėjo naujas rusų okupantų puolimas, kurio laukė ir kuriam ruošėsi, pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Apie tai praneša šalies prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius. Rusų karinės pajėgos ne tik pradėjo judėjimą šalies rytuose, bet ir atakavo Ukrainos miestus. Sekmadienis – 53-oji Rusijos karo Ukrainoje diena.

Ukrainiečiai ir toliau demonstruoja savo karingą dvasią – okupuotų šalies miestų gatvėse pasipylė protestai. Ukrainos žmonės siūlo okupantams keliauti ten, iš kur atėjo – jų negąsdina net automatų šūviais jiems grasinantys kariai. O kiti gyventojai dalijasi savo istorijomis ir pasakoja, kur slepiasi nuo karo siaubo. Naujosios Kachovkos gyventojai su šypsenomis ir iškėlę Ukrainos vėliavas žygiuoja gatvėmis.

Baltarusija šiuo metu okupuojama, o tai, kas ten vyksta, keičia ir mūsų regiono saugumo situaciją, įsitikinęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius. Pasak jo, visas dėmesys dabar natūraliai krypsta į Ukrainą, bet Baltarusija neturėtų prasprūsti pro akis.

Karinė įtampa Ukrainoje ir Rusijos grėsmė kelia nerimą ir lietuviams. Žmonės sako, kad karo bijo, tačiau jei reikėtų – Lietuvą gintų. Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerija ne tik atnaujino mobilizacijos planus, bet ir su ministrų kabinetu patvirtino pilietinio pasipriešinimo strategiją. Ji numato, kaip visuomenė turėtų elgtis karo padėties ar net okupacijos atvejais. Šakių rajone esantį Kudirkos Naumiestį nuo Rusijos skiria tik upelis.

Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos, teigia prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį pradėjęs vizitą Ukrainoje. „Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos“, – G. Nausėdos žodžius inauguraciniame Krymo platformos susitikime cituoja Prezidentūra. Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.

Balandžio 7 d. krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas dalyvavo pagrindinių Ukrainos gynybos reformų rėmėjų – JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos ir Lietuvos – gynybos ministrų nuotoliniame susitikime. Ministrai aptarė saugumo situaciją Rusijos okupuotame Kryme, Juodojoje jūroje ir prie Ukrainos rytinės sienos, kur Rusija vykdo neįprastinę karinę veiklą, koncentruoja didelį skaičių karių ir karinės technikos.

Prieš 31 metus išsivadavusi iš svetimųjų valdžios Lietuva turi vaduotis iš kitos okupacijos, sako pirmasis faktinis valstybės vadovas. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis teigė, kad valstybė – tai ir dvasia, kurią privalu kultivuoti kaip dirvą, kurti ir puoselėti, nepaisant geresnio ar blogesnio oro.

Sukanka lygiai 80 metų, kai Lietuvą prarado laisvę ir ilgiems dešimtmečiams pateko į Sovietų Sąjungos gniaužtus. Šią dieną 1940-aisiais prasidėjo valstybės okupacija, o šimtams tūkstančių tai reiškė tremtį ir badą, artimųjų netektį ar jų pačių mirtį. Istorikai įsitikinę, kad šių žiaurių istorijos puslapių pasekmes tautiečiai jaučia iki šiol, mat neteko daugybės protingiausių ir brandžiausių žmonių.

Buvęs Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas perspėja dėl gresiančios naujos aneksijos, kurią ketina įgyvendinti Maskva. Jo teigimu, Baltarusija nėra apsaugota, atsidūrė dar didesnėje grėsmėje, negu Ukraina. NATO ir ES strategija, anot Kremliaus kritiko, patyrė nesėkmę. „NATO ir ES strategija remiasi tarptautinės tvarkos atstatymu – tokiu pavidalu, kokiu ji egzistavo iki Rusijos agresijos Gruzijoje 2008-aisiais ir Ukrainoje 2014-aisiais.

Sausio 13-osios byloje už akių dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiamas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas sako, kad sovietų armijos daliniai tuo metu į Lietuvą atvyko prezidento Michailo Gorbačiovo nurodymu. Šis aukštas karininkas 1991 metų sausio 11-13 dienomis vadovavo „Alfa“ grupei, ji šturmavo Vilniaus televizijos bokštą ir radijo ir televizijos pastatus Vilniuje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį dar kartą apkaltino savo pirmtako Baracko Obamos (Barako Obamos) administraciją, esą žiūrėjusią pro pirštus į 2014 metais Rusijos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją, ir teigė, kad jam vadovaujant Maskva jokiu būdu nebūtų galėjusi taip pasielgti. „Krymo aneksija įvyko Baracko Obamo, o ne mano vadovavimo laikotarpiu“, – D. Trumpas sakė per spaudos konferenciją Briuselyje po NATO viršūnių susitikimo.

Mokyklinukai okupuotame Kryme mokomi ne tik skaičiuoti ar dainuoti, bet ir karinių reikalų. Rusijos užimtoje teritorijoje vos 12-os sulaukę vaikai mokosi, kaip neutralizuoti sprogmenis, dėti ar išminuoti minas, susipažįsta su savižudžių liemenėmis. Taiklus metimas ir vienas iš maždaug 100 vaikų lyg patyręs išminuotojas kabliu link savęs traukia miną. Kai kuriems vaikams, dalyvaujantiems šiuose specialiuose kariniuose mokymuose, vos 12 metų.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad „apgailestauja“ dėl naujo Ukrainos įstatymo, pagal kurį šalies rytuose jau kelerius metus vykstantis konfliktas oficialiai pripažintas „laikinąja rusiška okupacija“. „Apgailestaujame dėl to. Žinoma, Rusija tebebus įsipareigojusi Minsko susitarimų žodžiui ir dvasiai su kitomis šalimis-garantais Prancūzija ir Vokietija, bet apgailestaujame, kad tokie žingsniai tik atitraukia mus nuo siekiamo tikslo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Keliems Rusijos okupuoto Krymo gyventojams prireikė greitosios pagalbos po to, kai jie pasipriešinimo Rusijos karinės technikos atvykimui į jų žemes. Rusijos kariuomenės atstovai, dalis kurių buvo kaukėti, į Zolotoje gyvenvietę atvyko statyti karinio radijo lokatoriaus, o dėl šio sprendimo sunerimę vietos gyventojai aktyviai reiškė savo nepasitenkinimą.

Ketvirtadienį Vilniuje, Vašingtono aikštėje, maždaug trys šimtai žmonių susirinko į padėkos JAV šventę pažymėti istorinės Sumnerio Welleso (Samnerio Veleso) deklaracijos, kuria Valstijos nepripažino Baltijos šalių okupacijos. „Šiandien sakydami „ačiū“, ne tik už tai, kas buvo tada, bet ir už tai, kas vyksta dabar, mes reiškiame tvirtą įsitikinimą, kad jaučiame labai tvirtą savo sąjungininkų petį.

Pažyma apie Lietuvos pokario partizanų kovas prieš sovietų okupaciją atsidūrė tarp šimtų tūkstančių Jungtinių Valstijų žvalgybos internete paskelbtų išslaptintų dokumentų. 1949 metais parengtame Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slaptame dokumente buvo rašoma, kad Lietuvoje veikia apie 20 tūkst. partizanų, o su sovietų kariais aktyviai kovoja 3,5 - 4 tūkst. kovotojų.

Lietuvos institucijos ragina Rusiją kiek galima greičiau išnagrinėti pažeidimus, fiksuotus rengiantis ir vykstant rinkimams į Dūmą, bei pabrėžia, kad rinkimai nekeičia požiūrio į Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu. Prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas teigia, kad Lietuva, kaip ir, pavyzdžiui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ragina taisyti rinkimų trūkumus.

  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris penktadienį atvyko į Krymą po Ukrainai pareikštų kaltinimų dėl ginkluotų įsibrovimų, pareiškė tikįs, kad Kijeve viršų paims sveikas protas, ir pabrėžė, jog Maskva neketina nutraukti santykių su Kijevu. „Tikiuosi, kad šie (provokaciniai veiksmai) nebus galutinis pasirinkimas, nebus galutinis mūsų partnerių pasirinkimas, ir viršų paims sveikas protas“, – sakė jis per įtakingos Rusijos saugumo tarybos posėdį.