nvi

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) nuogąstauja, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir vėl bando keisti NVI pavaldumą. Teigiama, kad tokiu būdu ketinama suardyti vienintelę Lietuvoje specializuotą vėžiu sergančius pacientus gydančią įstaigą. Tačiau politikai siūlo situacijos nedramatizuoti, nors ir sutinka, kad pavaldumas SAM būtų logiškas.

Iki pusės lėtinių ligų – nuo kardiologinių iki vėžinių susirgimų – galima išvengti pakoregavus gyvenimo būdą ir eliminavus rizikos veiksnius. Visgi neretai tai, kas atrodytų paprasčiausia – sveika gyvensena, įvairi mityba bei fizinis aktyvumas – sunkiausiai skinasi kelią į kasdienių įpročių sąrašą.

Odos vėžys – vienas dažniausių onkologinių susirgimų. Tarp vyrų  tai – trečias pagal paplitimą vėžys. Tarp moterų – antras. Viena agresyviausių odos vėžio formų yra melanoma, kurią, pabrėžia medikai, itin svarbu diagnozuoti laiku. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai pacientui apgamas pašalinamas dėl estetikos. Ir tik po kurio laiko paaiškėja, kad išoperuotas darinys buvo piktybinis navikas.

Savaitgalį minėta Tėvo diena – bene viena šilčiausių ir nuoširdžiausių švenčių. Tačiau tai – tik viena diena per metus. O juk su savo Tėčiais norisi švęsti ne tik šią dieną, bet ir visą gyvenimą. Tačiau kartais mūsų mylimi Tėčiai gyvenimą palieka per anksti. Viena iš priežasčių – prostatos vėžys, kuris ne visada diagnozuojamas laiku. Beveik dešimtį metų prostatos vėžiu sergantis Janis Auzinšas puikiai nusiteikęs ir blaiviai priimantis gyvenimo iššūkius.

Pastaruoju metu stebina ne tik žmonių gyvenimo tempas, tiesa, šiek tiek pristabdytas pasaulinės pandemijos, bet ir greiti pokyčiai medicinos praktikoje, inovatyvių technologijų gimimas, panaudojant naujausius mokslo atradimus. Ir tai suprantama: onkologijos tyrimų ir klinikinės veiklos objektas – vėžiu sergantis žmogus. Visuotinės pastangos skiriamos tam, kad galėtume sėkmingai kontroliuoti onkologines ligas. Jas apžvelgia genetikė prof.

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikta pirmoji, o Lietuvoje viena iš pirmųjų minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija – per nedidelius kelių centimetrų pjūvius pašalintas stemplės navikas. Stemplės vėžys ir jo gydymas yra viena iš sudėtingiausių onkologijos problemų. Deja, apie 75–80 proc. atvejų liga nustatoma vėlyvųjų stadijų, tik 20 proc. ligonių galima pasiūlyti chirurginį gydymą.

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) – neeilinis įvykis: antradienį atidaryta istorinių fotografijų paroda apie 1918–1920 metų laisvės kovose pasižymėjusius gydytojus – Vyties Kryžiaus kavalierius „Karo gydytojų auka Nepriklausomybei“. Paroda skirta artėjančiai Medicinos darbuotojų dienai, kasmet minimai balandžio 27 d. „Tauta turi žinoti savo didvyrius.

Daugeliui jau ne naujiena krūtų savityra, tačiau įdėmiai reguliariai apsičiuopti sėklides moka ne kiekvienas. Sėklidžių vėžys nėra dažna liga, tačiau tai dažniausia onkologinė liga, kuria suserga jauni vyrai. Gera žinia ta, kad ligos gydymas paprastai būna sėkmingas, dauguma vyrų visiškai pagydomi, net jeigu vėžys ir peržengęs sėklidės ribas.

Pirmą kartą Lietuvoje Nacionalinio vėžio instituto (NVI) krūtinės chirurgai pacientei susiuvo trachėjos plyšimą per endoskopą. „Ryžomės atlikti tai, ko niekas nėra daręs ne tik Lietuvoje – iš vidaus susiuvome skersinį trachėjos plyšimą, – sako NVI pavaduotojas klinikai krūtinės chirurgas prof. Saulius Cicėnas.

Nors vis daugiau moterų, išgirdusios krūties vėžio diagnozę, Lietuvoje išgyvena ilgiau, tačiau šalies rodikliai vis dar yra prasčiausi Europoje. Specialistai savo ruožtu nenustoja kartoti, kad laiku atlikti profilaktiniai tyrimai gali padėti išgelbėti gyvybes. Vienoje svarstyklių pusėje – optimistinės žinios: naujausiais Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje gyveno daugiau nei 15 tūkst. moterų, sergančių sergančių krūties vėžiu, ir net 5,6 tūkst.

Vienai iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų – storosios žarnos vėžiui – ankstyvai diagnostikai naudojamas auksiniu standartu vadinamas kolonoskopijos tyrimas. Visgi daugmaž 5 proc. žmonių jis negalimas dėl individualių anatominių priežasčių. Išeitis – virtuali kolonoskopija, kuri pasaulyje atliekama jau kone tris dešimtmečius.

Dar nuo pavasario ir pirmojo karantino nesiliaujantys gyventojų skundai dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus jau duoda savo „vaisius“. Onkologai apgailestaudami stebi sumažėjusius, bet gerokai sunkesnių būklių pacientų srautus. Neretais atvejais ligai išplitus paciento laikas būna suskaičiuotas ir tegalima pasiūlyti tik palaikomąjį gydymą. „Apmaudu, kai pacientai pirminei diagnozei atvyksta su akivaizdžiai matoma išplitusia liga.

Kažkada kaip nuosprendis skambėjusi onkologinė liga šiandien gali būti sėkmingai gydoma ir išgydoma. Štai prieš 20 metų vėžio diagnozę išgirdusiam prof. Rimvydui Jasinavičiui nieko skubiai nesiimant medikai iš pradžių težadėjo 2–3 mėnesius. Šiandien jis pasakoja prisimenantis galėjęs švęsti antrąjį gimtadienį. Vyras pasakojo, kad praktiškai lygiai prieš 20 metų, vasario 2-ąją, išgirsta diagnozė visiškai pakeitė gyvenimą.  „Liga buvo nustatyta visiškai netikėtai.

Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa vykdoma septynioliktus metus, tačiau pernai Valstybiniame patologijos centre ištirta 40 proc. mažiau profilaktinių gimdos kaklelio PAP testų ir tai verčia sunerimti onkologus. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai mano, jog ilgainiui gali padidėti užleisto gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius. „Patikslintais Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje diagnozuota 380 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Pasaulyje kuriame ne viena COVID-19 vakcina, o ir jų veikimas kiek skiriasi. Kol kas Europoje leista naudoti „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinas. Ar jos kuo skiriasi ir kuo kitokia yra DNR vakcina, aiškina Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinai pareigas einanti vadovė, prof. Sonata Jarmalaitė. Kaip dėstė ji, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinose aktyvioji dalis yra viruso spyglio baltymo seką koduojanti RNR.

Kilus pacientų nerimui, neva Nacionaliniame vėžio institute (NVI) su sergančiaisiais leidžiama dirbti medikams, kurie turi teigiamą Covid-19 testą, įstaiga pateikė savo aiškinimus ir kategoriškai neigė, kad tai galėtų būti tiesa.  „Iškart vienareikšmiškai atsakome – ne, neleidžiama. Darbuotojai, persirgę COVID-19 infekcija, į darbą gali grįžti TIK gavę du neigiamus COVID-19 testo rezultatus“, – teigiama NVI pranešime.

Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, kokia tvarka asmenys bus skiepijami nuo COVID-19. Tai, kad onkologine liga sergantys žmonės atsidūrė prioritetinės eilės gale – 9 numeriu – nerimą sukėlė ne tik onkologų bendruomenei, pacientų organizacijoms, bet ir europarlamentarei Aušrai Maldeikienei.

Nuo balandžio pradžios, kai startavo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) COVID-19 laboratorija, čia jau atlikta daugiau kaip 31 tūkst. tyrimų. Visa tai – kelių darbuotojų rankomis. Negana to, 2021-iesiems žadami ir kitokie, nei įprasta, tyrimo būdai, kurie prisidėtų prie koronaviruso diagnostikos. „Lengva nebuvo, teko kruopščiai sustyguoti darbą, sustiprinti komandinio darbo įgūdžius ne tik laboratorijoje, bet ir visoje įstaigoje, kurioje dirba tūkstantis darbuotojų.

Paskelbus skiepijimo šalyje planą onkologinius pacientus vienijančios organizacijos stebėjosi, kodėl prie labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių nėra įtraukti ir vėžiu sergantys pacientai. Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad dabartinis vakcinacijos planas nėra nepajudinamas, tačiau akcentavo, kad skiepų kol kas gaunasi per mažai, kad visiems užtektų.

Plaučių vėžys ne tik pikta, bet ir klastinga liga – pirmieji simptomai atsiranda tik tuomet, kai ji jau būna išplitusi ir ligoniams sunku padėti. Vis dėlto specialistai teigia, kad reikalai taisosi – taikant naujas gydymo technologijas, ligoniai išgyvena keletą metų, nors anksčiau gydytojai laikydavo laimėjimu, jei pavykdavo ligonių gyvenimą pratęsti iki metų. Kasmet plaučių vėžys nustatomas maždaug 1500 Lietuvos žmonių. Penkerius metus išgyvena tik apie 7 proc. susirgusių vyrų ir apie 17 proc.

Patikslintais Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje nustatyti 17 708 nauji piktybinių navikų atvejai. Sergamumo vėžiu rodikliai nežymiai didėja, o mirtingumo rodikliai ėmė mažėti. Su vėžio diagnoze Lietuvoje gyvena 110 tūkst. žmonių ir 30 tūkst. iš jų – dešimt metų ir ilgiau.

Atsižvelgiant į nepalankią epidemiologinę situaciją, nuo lapkričio 7 dienos (šeštadienio) Lietuvoje trims savaitėms įvedamas visuotinis karantinas. Nacionalinis vėžio institutas informuoja, kad šis sprendimas didelių pokyčių onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams nesukels – įstaiga iki šiol dirbo laikydamasi maksimalių saugumo reikalavimų ir bus atšaukiami/nukeliami tie vizitai, kurie yra nebūtinieji arba dėl neonkologinės patologijos bei tais atvejais, kai gydytojas yra saviizoliacijoje.

Lietuvoje, išgirdę vėžio diagnozę, šiandien gyvena daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Ir pati diagnozė, ir ligos gydymas – didelis išbandymas sergantiesiems. Neretai vien savo vidinės stiprybės neužtenka.

Kovoje su vėžiu didžiausia vieningai medikų įvardijama problema – liga diagnozuojama per vėlai. Tačiau tobulėjančios medicinos technologijos jau leidžia kovoti ir su ketvirtos stadijos vėžiu, kuris anksčiau buvo prilyginamas mirties nuosprendžiui. „Onkologinių ligų gydymas keičiasi ir keičiasi, palyginus, labai sparčiai.

Iki keturių kartų greičiau pateikiama vėžio diagnozė, šiuolaikiškai valdomos pacientų eilės ir atnaujinta diagnostinė įranga – tokie pagrindiniai akcentai pristatyti penktadienį Nacionaliniame vėžio institute simboliškai atidarant Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyrių ir Krūtų ligų radiologinės diagnostikos centrą. „Įprastai sakome,  kad onkologijoje svarbu gydymo inovacijos, kad gydymas turi būti personalizuotas, orientuotas  į pacientą.

Išklausyti, užjausti, patarti – tai tik keli tikslai, kuriuos greta pagrindinių savo profesinių užduočių sau kelia šalies slaugytojos. Daugiausiai laiko greta paciento (ir jo artimųjų) praleidžiančios slaugytojos visada buvo ypatingai svarbios, tačiau šiandien jų vaidmuo yra dar labiau sustiprėjęs.

Trečiadienį daugiau nei šimtui Rytų Lietuvos regiono medikų įteikti apdovanojimai „Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai“. Šiuos specialiai sukurtus medalius už sudėtingą darbą suvaldant koronaviruso (COVID-19) plitimą atsiėmė ir penkios Nacionalinio vėžio instituto darbuotojos – dr. Birutė Brasiūnienė, dr. Rasa Sabaliauskaitė, Nijolė Zadoreckaitė, Janina Buterlevičiūtė bei Jolanta Ašembergienė.

Nors gydymo įstaigos skelbia, kad vis plačiau atveria duris ir atnaujina planines paslaugas, ligoninių atstovai neslepia, kad „įsijungti“ pilnu tempu neleidžia ne tik griežtesni higienos reikalavimai, bet ir darbuotojų atostogos bei registraciją ateičiai koreguojantis galimos antros koronaviruso bangos laukimas.

Nacionalinio vėžio instituto mokslininkei Dominykai Dapkutei – išskirtinis įvertinimas: jaunesnioji mokslo darbuotoja pripažinta viena iš dviejų „L’Oréal Baltic“ programos „Moterims moksle“ nugalėtojų.  „Jei mano darbas bent nedidele dalimi palengvins kovą su vėžiu, aš tai jau laikysiu pergale. Tuo pačiu, šie tyrimai deda pagrindą tolimesnėms kitų mokslininkų studijoms, kurių rezultatas galiausiai galbūt ir bus vaistas nuo vėžio“, – viliasi D. Dapkutė.

Tarp Kernavėje organizuotos šventės dalyvių – ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) darbuotojai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, COVID-19 infekcija užsikrėtė dvi Kompleksinio gydymo poskyryje dirbančios medikės.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) administracijos vadovai sako, kad Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) perėmus šią įstaigą į savo rankas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), institutas gali prarasti mokslinį finansavimą ir galimybes tęsti vėžio tyrimus. O tai neišvengiamai paveiktų ir pacientus. Šis sprendimas SAM iniciatyva įrašytas trečiadienio Vyriausybės darbotvarkėje. NVI atstovai stebisi, kodėl tokio sprendimo nuspręsta imtis koronaviruso krizės akivaizdoje.

Karantino šalyje paskelbimas pakeitė ir gydymo įstaigų darbą. Atsirado nuogąstaujančių, kaip toliau bus vykdomas onkologinių pacientų gydymas, tačiau dar antradienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Verygą patikino, kad pagalba toliau bus teikiama. Apie tai, kaip Nacionaliniame vėžio institute pertvarkomi srautai plačiau komentuoja įstaigos vadovė prof. Sonata Jarmalaitė. COVID-19 pandemija apėmė visą pasaulį, nesirinkdama regionų, tautų, etninių ar socialinių grupių.

Pernai krūties vėžį gydytis pradėjusi europarlamentarė Aušra Maldeikienė pirmadienį savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė nusivylusi Nacionalinio vėžio instituto (NVI) darbu, mat šis pranešęs, kad dėl Lietuvoje įvesto karantino laikinai stabdo planines operacijas. Savo ruožtu NVI patikino, kad onkologiniais pacientais tikrai bus pasirūpinta.

Pasirodo, milijonais galima skaičiuoti ne tik pinigus, nuskaityti žmonių genomai taip pat greitai bus skaičiuojami milijonais. Beveik prieš 20 metų paskelbta pirmoji juodraštinė (nepilna) žmogaus genomo seka, atvėrusi žmogaus genomo paslaptis mokslui ir praktikai. Dabar jau nuskaityti tūkstančių žmonių genomai, o 2025 metais tikimasi, kad šis skaičius sieks kelis milijonus, rašoma pranešime spaudai.

Nors dėl tobulėjančių technologijų ir inovatyvių vaistų vėžys seniai nebėra mirties nuosprendis, gydytojai onkologai sako esantys lyg surištomis rankomis. Skamba ironiškai, bet onkologinės ligos diagnozę išgirdusiam pacientui neretai tenka siūlyti „palaukti“, mat moderniausias gydymas šalyje nėra prieinamas dėl per menko finansavimo. 50 žmonių Lietuvoje kasdien sužino, kad susirgo vėžiu, taigi – 18 tūkst. kasmet. Iš viso onkologinėmis ligomis serga apie 80 tūkst.

Prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa veiksmingai sumažina tikimybę mirti nuo gimdos kaklelio vėžio, tačiau tik nedidelė dalis moterų joje dalyvauja. Tai parodė pirmasis išsamus prevencinės programos dėl gimdos kaklelio vėžio efektyvumo vertinimas Lietuvoje, kurį atliko Nacionalinio vėžio instituto (NVI) mokslininkai, rašoma pranešime spaudai.

Prie burnos vėžio ankstyvos diagnostikos gali prisidėti patys pacientai, tačiau neretai į Nacionalinį vėžio institutą patekę žmonės išgirsta jau pažengusios ligos (3 ar 4 stadijos) diagnozę. Siekdami plačiau skleisti informaciją apie ligą ir plika akimi matomus jos požymius bei didinti kompleksinio gydymo prieinamumą Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika trečiadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Kai išsemiamos tradicinio gydymo galimybės, kai kuriems onkologiniams pacientams taikomi nišiniai modernūs metodai, galintys padėti suvaldyti ligą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Dviem tokiems pacientams trečiadienį Nacionaliniame vėžio institute atliktas Lietuvoje ir Šiaurės Europos šalyse netaikytas gydymo metodas elektrochemoabliacija.

Vienas iš populiariausių naujametinių pažadų – mesti rūkyti. Tiesa, daliai žmonių tai ir lieka tik pažadu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad šio žalingo įpročio gali atsikratyti visi, tam svarbiausia turėti pakankamai noro ir valios. Padėti priimti sprendimą gali ir Nacionalinio vėžio instituto statistika – 95 proc. Institute besigydančių plaučių vėžiu sergančiųjų – rūkaliai.

Dažnai girdėdami pasakymus apie genetiškai „užkoduotą“ vėžį tapatiname tai su paveldėjimu. Taigi jei vėžiu sirgo artimas šeimos narys, iškart gąsdinamės, kad neišvengiamai liga užklups ir mus. Vis dėlto, specialistų aiškinimu, paveldėtos genetinės mutacijos nulemia mažumą vėžinių susirgimų. Pasiteiravus, kiek vėžio atvejų nulemia genetika, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinai direktoriaus pareigas einanti prof. dr.

Žarnyno, kaip ir skrandžio, vėžys dažniausiai siejamas su netinkama mityba. Ypač daug diskusijų kelia raudonos mėsos įtaka susirgti šiomis sunkiomis ligomis. Klausiame gydytojo, kas gi labiausiai didina žarnyno vėžio riziką ir kaip atpažinti pirmuosius simptomus.

Refliuksas, nevirškinimas, įvairūs kiti skrandžio negalavimai, pasirodo, nėra toks nereikšmingas dalykas, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Gydytojai įspėja – tokiems nusiskundimams kartojantis ir nieko nesiimant ilgainiui gali išsivystyti ir vėžinės ligos.

Paprastai aptinkamas atsitiktinai ir dažnai jau nebepagydomas – taip gydytojai apibūdina itin klastingą kasos vėžį. Ar yra simptomų, galinčių padėti įtartį šią ligą, klausiame garsaus onkochirurgo, Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo Eugenijaus Stratilovo. „Jei būtų galima taip įvardyti, kasos vėžys būtų blogiausias vėžys visame virškinamajame trakte. Kasos vėžys – labai piktas, greitai progresuojantis ir sunkiai diagnozuojamas.

Nacionalinis vėžio institutas, pateikęs 2012–2015 m. Vėžio registro duomenis, pasidžiaugė, jog, nepaisant to, kad sergamumas vėžiu kasmet auga, mirtingumas nuo šios klastingos ligos mažėja. Tą lemia ir gerėjanti diagnostika, ir šalį pasiekiantys modernūs vaistai. Vis dėlto onkologiniai pacientai atkreipia dėmesį į skaudžią realybę – vien atsakymo, ar sergi vėžiu, prireikia laukti ir daugiau nei mėnesį.

Šiemet jauniausiam Nacionaliniame vėžio institute (NVI) gydytam skrandžio vėžio pacientui nebuvo nė 30-ies, o vyriausias viršijo 90 metų – liga gali užklupti bet kokio amžiaus žmogų, todėl rūpintis savo sveikata reikėtų įprasti jau nuo jaunystės, rašoma pranešime spaudai.

Nors Nacionalinis vėžio registras atsirado dar 2017 m., realiai jo veikla praktiškai buvo paralyžiuota penketui metų – paskutiniai oficialūs duomenys apie sergamumą vėžiu siekė viso labo 2012 m. Šiandien gi Nacionaliniame vėžio institute pristatyti nauji, 2012–2015 m. apimantys, duomenys. Nors sergamumo vėžiu ir mirštamumo dinamiką tyrinėjantys mokslininkai turi gerų žinių, kai kas jiems vis dėlto kelia didelį nerimą.

„Su vėžiu reikia susidraugauti. Jis gyvena mano sąskaita, jeigu aš pats mirsiu, kaip jis tada gyvens? Kuo aš ilgiau gyvenu, tuo jam geriau“, – juokiasi septyniasdešimtmetis latvis Janis (pavardė redakcijai žinoma), su prostatos vėžiu sėkmingai kovojantis jau nuo 2011 m. Atsitiktinai diagnozę išgirdęs vyras ją priėmė ramiai ir ragina kitus nepanikuoti bei pasitikėti medikais. Paprasčiausiai nusprendžiau pažymėjimą pakeisti, o šeimos gydytojas sako – pasitikrinkite dėl PSA.

Anot specialistų, pasitikrinti dėl prostatos vėžio dažnai vyrai vengia įtikėję klaidingais mitais. Tačiau medikai įspėja – taip elgdamiesi jie labai rizikuoja, mat ligą aptikus vėlyvoje stadijoje padėti gali būti kur kas sunkiau. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojas urologas Aušvydas Patašius pabrėžė, kad daugiausiai baimės ir streso kelia nežinojimas. Pasak jo, pirmiausia, ko turėtų tikėtis pas šeimos gydytoją ar urologą atėjęs pacientas, tai – nuoširdaus pokalbio.