nvi

Aferistai atranda vis naujų būdų išvilioti pinigus iš gyventojų. Šįkart sukčių taikiniu tapo onkologiniai pacientai. Į Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Kontaktų centrą paskambinęs garbaus amžiaus pacientas teiravosi, kur turėtų susimokėti, kad greičiau patektų pas gydytoją. Paaiškėjo, kad vyras jau ne pirmi metai aferistams mokėdavo po 20 eurų kasmet, manydamas, kad tai padės jam pas gydytoją patekti be eilės, rašoma NVI pranešime žiniasklaidai.

Visą savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) viešėjo kolegos iš Kyjivo – chirurgai iš Nacionalinio vėžio instituto. Jie pasakoja, kad skrandžio vėžys Ukrainoje užima aštuntą vietą statistinėje piktybinių navikų lentelėje ir tikisi glaudesnio bendradarbiavimo ateityje.

Gydytoja onkologė radioterapeutė Rūta Austėja Lenkaitytė šiais metais gavo jungtinį grįžimo grantą, įsteigtą „Darius Zubas Holding“ ir „Mariaus Jakulio Jason fondo“. Rūta į Nacionalinį vėžio institutą (NVI) parvyko iš Švedijos. Gydytoja onkologė radioterapeutė Rūta jau devynerius metus dirba su visų lokalizacijų onkologinių susirgimų gydimu, tačiau specializuojasi daugiausiai prostatos, krūties vėžio gydyme, rašoma ligoninės pranešime spaudai.

Tai, kad serga plaučių vėžiu, 70-metė p. Adelė sužinojo tada, kai pajuto skausmą nugaroje. Šiandien moteris gydosi ir sako besijaučianti gerai. Nors didžiąją gyvenimo dalį nerūkė, jaunystėje, kaip pati sako, „studentaudavo“ prie cigaretės dūmo. Medikai pabrėžia, kad rūkymas išlieka pagrindine plaučių vėžio priežastimi, o šią ligą pastebėti anksti vis dar išlieka sunkus uždavinys.

Pirmadienį į Nacionalinį vėžio institutą (NVI) atvyko pirma grupė Šalčininkų rajono moterų, pagaidaujančių profilaktiškai išsitirti dėl krūties vėžio. Prasidėjo Rožinė savaitė Nacionaliniame vėžio institute – keturias dienas bus atliekami tyrimai moterims pagal atrankinę mamografinę programą, taip pat bus tiriamos jaunesnės moterys, kurios nepatenka į programą.

Gąsdinančią diagnozė „krūties vėžys“ Dovilė išgirdo būdama vos 32-ejų, tačiau teigia niekada nesijautųsi auka ir neklaususi, kodėl būtent jai teko toks likimo iššūkis. Vis tik šiandien ji neslepia, kad norėtų atsukti laiką atgal ir pasinaudoti gydytojos patarimu prevenciškai pašalinti abi krūtis dar būnant 28-erių.

Netrukus 66-ąjį gimtadienį švęsiantis ukmergiškis Olegas apie onkologinę ligą sužinojo prieš 9-erius metus, dalyvaudamas prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Tiesa, kone dešimtmetį prostatos vėžį pakako tik stebėti, vėliau prireikė operacijos. Olegas sako, kad jei nebūtų profilaktiškai tikrinęsis dėl vėžio, apie ligą galbūt būtų sužinojęs per vėlai. „Apie tai, kad sergu prostatos vėžiu, sužinojau 2013 metais.

Moksliniai tyrimai rodo, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs 1 iš 3-ijų šalies gyventojų. Ši diagnozė Lietuvoje kasdien ateina į 50-ies šeimų gyvenimus. Duomenys rodo, kad statistika nepalankiausia moterims: nors Lietuvoje jų gyvenimo trukmė 10 metų ilgesnė nei vyrų, jos, Higienos instituto (HI) duomenimis, kur kas dažniau miršta nuo onkologinių susirgimų.

Su medikamentiniu gydymu susiduriantiems pacientams neišvengiamai kyla daugybė klausimų. Ar gydantis galima gyventi įprastinio gyvenimo ritmu? Ar reikia keisti mitybą? Ar galima sportuoti, keliauti? Ko tikėtis atvykus pas gydytoją onkologą chemoterapeutą? Kaip pasiruošti chemoterapijos kursui? Į dažniausiai pacientams kylančius klausimus atsako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai.

PastabosOnkoginekologė: ŽPV infekcija pasireiškia ne tik moterims, vyrai užsikrečia netgi dažniau

Nacionaliniame vėžio institute (NVI), šiuo metu vienintelėje gydymo įstaigoje Lietuvoje, įdiegta nauja – HyperArc™ – stereotaksinės radiochirurgijos metodika, kuri jau taikoma gydant metastazes galvos smegenyse. Naujuoju metodu jau gydomi onkologiniai pacientai, o NVI specialistai kaupdami klinikinę patirtį planuoja prisijungti ir prie tarptautinių klinikinių tyrimų.

Vasara kviečia pasimėgauti saulės voniomis, tačiau gydytojai perspėja, kad tai – ne toks jau ir sveikas malonumas. Be saiko kaitinantis saulėje ir nesirūpinant apsauga gali laukti skaudžios pasekmės – taip ne tik senėja ir glemba oda, bet ir didėja odos vėžio rizika.

Nors Lietuvoje itin išpopuliarėjo tradicinių cigarečių pakaitalai – kaitinamojo tabako prietaisai ir elektroninės cigaretės – medikai primena, kad nėra patikimų įrodymų, jog tai galėtų padėti mesti rūkyti. Juo labiau jie įspėja, kad bet kokio pobūdžio rūkymas yra žalingas sveikatai ir yra pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys.  Specialistai konstatuoja, kad rūkymas sukelia apie 80–90 proc. visų plaučių vėžio atvejų.

Laiku nesiimant gydyti dažniausiai vyrus užklumpančios onkologinės ligos – prostatos vėžio – gyvenimo trukmė gali gerokai sutrumpėti. Tuo metu jaunesniems vyrams kertantis sėklidžių vėžys grasina atimti galimybę susilaukti vaikų. Tėvo dienos išvakarėse į šias sveikatos bėdas atkreipę dėmesį specialistai ragina laiku pasitikrinti sveikatą.

Radiologiniais tyrimais nustatoma arba patikslinama onkologinės ligos diagnozė. Tačiau prieš atvykstant tirtis, neretam pacientui kyla pačių įvairiausių klausimų. Ar prieš radiologinius tyrimus galima pavalgyti? Ar tokius tyrimus galima atlikti nėščioms moterims? Ar tyrimai yra skausmingi? Ar per radiologinius tyrimus patiriama apšvita pavojinga žmogui? Į šiuos ir kitus klausimus, kurie kyla pacientams, atsako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai.

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) yra „įsimetęs“ tam tikras vėžys – taip sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apibūdino situaciją dėl gautų skundų apie galimą mobingą įstaigoje. Apie situaciją NVI ketvirtadienį Seime prabilo socialdemokratė Vilija Targamazdė. Ji teiravosi ministro, kokių veiksmų ketina imtis, mat yra gautas ne vienas pranešimas dėl mobingo NVI. „Gydytojai patvirtina, kad yra naudojamas mobingas“, – teigė ji.

Jau penktus metus Nacionaliniame vėžio institute išplitusią melanomą besigydantis 73-ejų Stanislovas Bagvilas neslepia visą gyvenimą mėgęs neribotai būti saulėje. Jis pasakoja, kaip su bičiuliais pirtyje varžydavosi, kuris tamsiau įdegęs. „Nekreipiau dėmesio į man žinomas rizikas – esu blyškios odos, blondinas. Buvau visiškai sveikas žmogus, aktyviai sportuojantis, maratono bėgikas, jau būdamas virš 60-ties bėgau paskutinius maratonus Vroclave ir Poznanėje“, – sako jis.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) įsigijo naujos kartos lazerį, kuriuo jau atliekamos operacijos. Tokios operacijos mažiau traumuoja pacientą – iškart sustabdomas kraujavimas, nereikia siūti audinio, pašalinamas tik navikas. Be to, trumpėja paciento buvimo stacionare laikas, mažėja komplikacijų rizika. Pirmajam pacientui, kuriam anksčiau gydytas liežuvio šaknies navikas, lazeriu buvo operuoti pakitimai plaučiuose. Lazerines endobronchines operacijas Lietuvoje atlieka tik NVI chirurgai.

Nuo penktadienio naujuoju laikinuoju Nacionalinio vėžio instituto direktoriumi paskirtas gydytojas onkologas radioterapeutas Ernestas Janulionis. Jis pakeitė ankstesnę laikinąją instituto vadovę Sonatą Jarmalaitę. Nuo 2008 metų rugpjūčio E. Janulionis ėjo Vėžio instituto mokslinio sekretoriaus pareigas, o nuo 2014 metų birželio – ir Brachiterapijos skyriaus vedėjo pareigas.

Ukrainai ir toliau įnirtingai priešinantis Rusijos agresijai, šalyje gilėja onkologinė krizė. Dalis onkologinių pacientų išvyko iš šalies, kiti iš Rusijos naikinamų rytinių Ukrainos regionų prieglobstį rado Ukrainos Vakaruose. Kaip pasakoja Lvive dirbantys pareigūnai ir medikai, šio miesto bendruomenė dėl evakuotų piliečių didėja kasdien, tačiau ligoniams gelbėti ir gydyti reikalingi resursai nuolat senka.

„Po to kai patekau pas gydytoją Otiliją Kutanovaitę, nesigailiu nei vieno cento iš savo sumokėtų privalomojo sveikatos draudimo mokesčių“, – sako 53-ejų vilnietis Rimas, sutikęs pasidalyti savo ligos istorija. Gal pusę metų burnoje jautęs mažiuką šašiuką, vyras atsitiktinai pastebėjo žinutę, kad vasaris yra burnos vėžio prevencijos mėnuo.  „Man buvo tada 52-eji, buvau užsiregistravęs iš anksto nemokamiems prostatos vėžio ir storosios žarnos profilaktiniams tyrimams.

Lietuvoje onkologinėms ligoms diagnozuoti ir gydyti skiriama suma, tenkanti vienam gyventojui, yra 2–3 kartus mažesnė, palyginti su Europos Sąjungos (ES) Vakarų valstybėmis. Mūsų šalyje ir visame Rytų bei Vidurio Europos regione taip pat ilgiau užtrunka ir onkologinių ligų diagnozavimas, pacientai taip pat būna priversti ilgiau laukti inovatyvių vaistų.

Pacientų organizacijos ir medikai kaip reikiant sunerimę. Jau antriems metams stringant inovatyvių vaistų vertinimui sunkūs ligoniai negali gauti tinkamo gydymo. Atsakingos institucijos gi atkerta, kad procesas buvo sustojęs dėl finansavimo naujos tvarkos modeliui ir žmogiškųjų išteklių stygiaus bei tikina, kad viskas turėtų pajudėti.

„Šalinkime kliūtis“ – trejus metus Vėžio dieną skambės šis raginimas. Kalbama apie kliūtis, kurios trukdo gauti sveikatos paslaugas, atriboja dalį žmonių nuo kokybiškų, šiuolaikiškų, mokslo pasiekimais grįstų vėžio diagnostikos ir gydymo būdų. Minimi skirtumai tarp lyčių, amžiaus grupių, socialinio statuso ir išsilavinimo, tarp regionų, tarp miesto ir kaimo.  „Spragų sveikatos paslaugose diagnozuojant ir gydant vėžį dar yra, bet mokslo pažanga daro stebuklus.

Nuo vasario 1 d. įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl genetinio „Prosigna“ tyrimo, kuris padeda spręsti dėl veiksmingiausio ir saugiausio ankstyvo krūties vėžio pooperacinio gydymo, skyrimo tvarkos. Genetinis testas „Prosigna“ padės gydytojams onkologams paskirti tikslesnį personalizuotą gydymą krūties vėžiu sergantiems pacientams.

Vėžio prevencijos programoms skiriama apie 20 mln. eurų, tačiau jomis pasinaudoja tik pusė tikslinės grupės žmonių, o pandemija dar labiau pristabdė vykdymą. Tuo metu gąsdinančios ligos diagnozę kasdien išgirsta kelios dešimtys žmonių, o ateities prognozės šiurpina –pacientų mirštamumas nuo vėžio ateityje gali padidėti net 15 proc. Skaičiai gąsdina – Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, per metus – apie 18 tūkst.

Pirmiesiems Nacionalinio vėžio instituto (NVI) pacientams atlikta tikslinė prostatos biopsija, tiesiogiai kontroliuojama magnetinio rezonanso navigacine robotine sistema. Šis naujas diagnostikos metodas leidžia laiku nustatyti kliniškai reikšmingą prostatos vėžį. Anot NVI Onkourologijos skyriaus vedėjo, gydytojo urologo dr.

Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, kuriama siekiama užkirsti kelią sergamumui šia liga, Lietuvoje nustatoma net ir labai jaunoms, vos 19 sulaukusioms moterims, ketvirtadienį pranešė institutas. „Kiekvienais metais Lietuvoje apie 400 moterų suserga ir virš 200 moterų miršta nuo gimdos kaklelio vėžio.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – viena dažniausių lytiniu keliu perduodamų ligų visame pasaulyje, atsakinga už daugelį gimdos kaklelio vėžio atvejų. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, vien Lietuvoje per metus yra diagnozuojami 400–500 nauji šio vėžio atvejai, iš kurių pusė baigiasi mirtimi. Ši statistika – viena didžiausių visoje Europoje, vis dėlto, ją gerokai sumažinti būtų galima saugojantis vieno pagrindinių šios ligų sukėlėjo – ŽPV infekcijos.

Gerėja paslaugų prieinamumas moterims, kurioms dėl vėžinių susirgimų buvo pašalintos krūtys. Nuspręsta nuo 2022 metų sausio 1-osios privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuoti krūtų implantus, atliekant krūtų rekonstrukcijos operacijas. Iki šiol PSDF lėšomis moterims buvo apmokamos krūtų rekonstrukcijos operacijos po krūtų pašalinimo. Tačiau dėl didelės implantų kainos, paslaugos kompensavimas ne pilnai padengdavo visas susijusias operacijos sąnaudas.

Nekyla abejonių, jog didžiausias COVID-19 pandemijos krūvis tenka sveikatos apsaugos sistemai. Dėl būtinybės apsaugoti ją nuo perdegimo, sutriko paslaugų teikimas pacientams, sergantiems tiek onkologinėmis, tiek kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Daugelyje šalių vėžio prevencijos programos buvo priskirtos prie nebūtinųjų paslaugų ir pristabdytos ar net visiškai sustojo, o tai turėjo reikšmingos įtakos ankstyvajai vėžio diagnostikai.

Ne vienas karantinas ir net kelių mėnesių beveik visiškas sveikatos paslaugų „uždarymas“ iki šiol grįžta skaudžiu bumerangu. Gydytojai konstatuoja, kad užleistų vėžio atvejų skausmingai daugėja. Patys onkologiniai pacientai gi skundžiasi ne tik apsunkintu patekimu pas gydytojus, bet ir kad vėžio diagnozę dažnai tenka išgirsti tiesiog telefonu. Kai, atrodytų, jau turima daug įrankių kovoti su COVID-19 pandemija, onkologinių pacientų bėdos nesibaigia.

Kuo didesnis naikinantis poveikis piktybiniam navikui ir kuo mažesnė žala sveikiems audiniams. Tai – spindulinės terapijos (dar vadinamos švitinimu) principas. Toks gydymas reikalingas daugiau nei pusei onkologine liga sergančių pacientų. Ar pacientui reikės išorinės spindulinės terapijos ir kada – priklauso nuo gydymo etapo, ligos eigos. Nors kai kurie pacientai atlikti šių procedūrų dairosi užsienyje, ne ką mažiau kokybišką gydymą gauti galima ir Lietuvoje.

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė sako, kad pasitikrinti dėl krūties vėžio moteris dažnai paskatina artimoje aplinkoje išgirsta diagnozė. Vaistininkai taip pat pasakoja, kad tenka padrąsinti moteris neatidėlioti šių tyrimų. Pasak gydytojos dr. R. Briedienės, dėl krūties vėžio tyrimų moterys dažniausiai kreipiasi dviem atvejais – pajutusios neraminančius simptomus arba tyrimus atliekančios prevenciškai.

Onkologiniai susirgimai yra palietę ne vieną šeimą, o patarimų ir mitų apie juos yra visa galybė. Dėl šios priežasties kyla grėsmė, kad nieko blogo nelinkėdami artimieji gali pakenkti pacientams. Apie tai, kuo šeimos nariai gali padėti onkologine liga sergantiems artimiesiems, pasakoja chirurgas. Bendrosios chirurgijos gydytojo, koloproktologo doc. dr. Audriaus Dulsko teigimu, svarbiausia – konsultuotis su specialistu, o ne su kaimynu ar giminaičiu.

Mokslo pažangos naujovės, įdiegtos Nacionaliniame vėžio institute (NVI), sėkmingai sprendžia vėžio gydymo iššūkius. Inovatyvios technologijos leidžia net vėlyvos stadijos vėžiu sergančiam pacientui pritaikyti radikalų gydymą, kuris sunaikina navikus, išsaugodamas organus, kuriuose liga išplitusi. Ponia Monika tokį gydymą išbandė dar prieš dešimtmetį ir šiandien gyvena pilnavertį gyvenimą.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, rodo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro duomenys. Sergamumo vėžiu rodikliai nežymiai didėja, tačiau gerėjant diagnostikai ir tobulėjant gydymo metodams, išgyvenamumas ilgėja, o mirtingumo rodikliai mažėja. Ir nors didžioji dalis gydymo finansuojama valstybės lėšomis, sergantieji susiduria su finansiniais iššūkiais tiek dėl gydymo išlaidų, tiek dėl prarasto darbingumo.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1600 krūties vėžio atvejų, daugiau nei 500 moterų nuo šios ligos miršta. Vakarų Europoje bendras penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sergant krūties vėžiu yra apie 84 proc., o Lietuvoje – 77 proc. Ir tai yra vienas prasčiausių rodiklių Europoje. Liga yra iššūkis ir ligonei, ir jos artimiesiems, nes slauga, visuomenės požiūris, galimybių stoka tampa didesne problema nei gydymas.

Minint pasaulinę kovos su krūties vėžiu dieną, Nacionaliniame vėžio institute pirmą kartą vyko naujo formato renginys – Pacientų forumas. Pirmojo pacientų forumo tema – sveika mityba ir krūties vėžys. Todėl pacientai galėjo išgirsti naudingų patarimų apie sveiką mitybą sergant vėžiu, gydantis chemoterapija, esant remisijoje. Taip pat sužinoti, kuriame maiste daugiausia kancerogenų ir kokių maisto produktų vengti.

„Sakoma, kad 40 proc. visų vėžio atvejų galima išvengti vien prevencinėmis priemonėmis“, – prevencinių priemonių naudą akcentuoja Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovė prof. Sonata Jarmalaitė. Vaistininkai savo ruožtu ragina ne tik patiems reguliariai tikrintis sveikatą, bet ir priminti apie tai giminaičiams. Dalis žmonių vis dar tiki, kad onkologinė liga – stigma ar netgi likimas, nuo kurio nepabėgsi. Vis dėlto prof. S. Jarmalaitė patikina, kad taip galvoti tikrai nereikėtų.

Namuose ir sienos gydo, vienu balsu kalba sudėtinį vėžio gydymą praėję pacientai. „Mokslo pasiekimų diegimas į kliniką vis labiau leidžia sutrumpinti pacientų hospitalizaciją, daugiau paslaugų teikti negulint ligoninėje, ambulatorinėmis sąlygomis. Taip ne tik patogiau ir pandemijos sąlygomis saugiau pacientui, taip taupomos valstybės lėšos ir medicinos personalo darbo laikas“, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinoji vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.

COVID-19 pandemijos „išvirkščioji pusė“ – apleistos ir laiku nenustatytos lėtinės ligos. Manoma, kad vien Europoje buvo nediagnozuota apie 1 mln. vėžio atvejų, o artimiausius penkerius metus numatomas mirtingumo nuo vėžio didėjimas dėl laiku nenustatytos ligos ar laiku nesuteikto gydymo. Tokias prognozes pateikusi genetikos profesorė Sonata Jarmalaitė apžvelgia vėžio diagnostikos galimybes, kurios leidžia paskirti efektyvesnį gydymą.

Beveik 30 onkologinius pacientus vienijančių organizacijų ir bendruomenių kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas (ŠMSM), prašydami nepriimti skubotų sprendimų dėl Nacionalinio vėžio instituto (NVI) pertvarkos nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Organizacijos vieningai sutaria – dėl to labiausiai nukentėtų onkologiniai pacientai, prastėtų jų ...

Pastaruoju metu vyrai vis vangiau prevenciškai tiriasi dėl prostatos vėžio, ženkliai sumažėjo konsultacijų ir atliekamų biopsijų skaičius. Tai lemia, kad kai kuriais atvejais vis jaunesniems, o kai kuriais - vyresniems vyrams diagnozuojama ši onkologinė liga. Tad Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) medikai ragina vyrus dažniau atverti gydymo įstaigų duris.  Pasaulyje 2020 m. buvo nustatyti 1,4 mln.