nvi

Krūties vėžio prevencijos mėnuo: chirurgės patarimai, kaip atpažinti ligą ir laiku ją gydyti Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga visame pasaulyje. Sergamumas ja sudaro maždaug ketvirtadalį visų moterų piktybinių navikų atvejų. Krūties vėžys išlieka ir pagrindine moterų mirčių nuo onkologinių ligų priežastimi – nuo šios ligos pasaulyje miršta viena iš šešių moterų. Mūsų šalyje kasmet ši liga diagnozuojama apie 1700 moterų.

Ketvirtadienį, spalio 31 d., patvirtinta Nacionalinio vėžio instituto (NVI) klinikinės veiklos perdavimo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms (VUL Santaros klinikos) sutartis, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Apie krūties vėžį, ypač kasmet spalio mėnesį, kalbama iš ties daug ir ne be priežasties: tai moterų onkologinė liga Nr. 1 ir mūsų šalyje kasmet ši liga diagnozuojama apie 1700 moterų.

Kuomet kalba pasisuka apie vėžio diagnozę, ne vienas skeptiškai pagalvoja – žalingų įpročių reikia neturėti, tuomet ir nesirgsite. Nenuneigsime – gyvenimo būdas reikšmingos įtakos sveikatai ir savijautai tikrai turi, tačiau vėžio diagnozę išgirsti galime kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar turimo imuniteto.  Spalis – krūties vėžio sąmoningumo mėnuo, kuriuo siekiama atkreipti moterų dėmesį į šią ligą ir skatinti reguliarias krūtų patikras bei prevenciją.

Krūties vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Kasmet mūsų šalyje diagnozuojama beveik 1700 naujų krūties vėžio atvejų ir skaičius tendencijai auga – ne tik dėl didėjančio ligos paplitimo, bet ir dėl gerėjančios diagnostikos bei didesnio moterų sąmoningumo, skatinančio laiku kreiptis į gydytojus. Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriuje prevencinės mamografijos laukiančios moterys optimistiškos.

Pasitikrinti, ar krūtyse nėra jokių pakitimų, moterys turėtų kiekvieną mėnesį. Tai leistų aptikti pokyčius krūtyse, laiku kreiptis į gydytoją, o anksti nustatytas krūtų vežys ir išgelbėtų gyvybę, teigia specialistės. „Daugiausiai vėžio atvejų nustatoma 45–50 metų amžiaus moterims, o bendrai didžiausias sergamumas pastebimas 45–60 metų amžiaus grupėje. 50 metų amžius yra riba, nuo kurios moterys yra pradedamos tikrinti profilaktiškai.

Černobylio avarija įvyko prieš 38 metus, tačiau iki šiol neturėjome įrodymais pagrįsto avarijos pasekmių Lietuvai įvertinimo. Sklandė ir tebesklando niekuo nepagrįsti teiginiai, kad Lietuvoje daugėja onkologinių ligų ir netgi mirčių dėl Černobylio avarijos poveikio. NVI atliktas didelės apimties retrospektyvinis epidemiologinis tyrimas ir pagaliau galime kalbėti apie moksliškai pagrįstus duomenis. „Įvairių veiksnių kancerogeniniam poveikiui įvertinti reikia ilgalaikio stebėjimo. Pvz.

Spalį, krūties vėžio žinomumo mėnesį, gydytojai pradeda aiškia žinute – jei norime, kad kuo mažiau moterų pasiglemžtų ši grėsminga liga, paprasčiausiai tereikia pasitikrinti. Deja, dėl krūties vėžio pasitikrina mažiau nei pusė tikslinei amžiaus grupei priklausančių moterų. Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ir viena iš pagrindinių mirties priežasčių nuo piktybinių navikų Lietuvoje. Ja kasmet naujai suserga apie 1700 moterų, o miršta – beveik pusė tūkstančio.

Vėžys – nelaukiama ir visą žmogaus gyvenimą supurtanti diagnozė. Tačiau dalimi atveju ligai galima užbėgti už akių, jei žinai, kad riziką susirgti vėžiu paveldėjai. Šiandien medikai džiaugiasi turėdami ypač pažangias ištyrimo galimybes, vis tik kartu valdžios atstovų prašo pagerinti sąlygas, kad genetiniai tyrimai būtų prieinami kuo daugiau žmonių. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof.

Irina į švitinimą ėjo tarsi SPA salonui nusiteikusi. „Mažiausiai žmonėms pažįstama spindulinė terapija, apie ją dar daug mitų, neteisingų įsivaizdavimų, internete rasite tik blogus įspūdžius po gydymo“, – sako Irina Tuminienė, šiuo metu tęsianti krūties vėžio gydymą biologine terapija.

Tėvo dienos proga onkologai linki vyrams drąsiai ateiti į profilaktines vėžio prevencijos programas ir jaustis komfortabiliai. „Vyras patikroje turi jaustis vyru, ne pacientu. Ir turi rasti laiko sau“, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotojas klinikai dr. Marius Kinčius. Pasak vilniečio Vlado, labai svarbu žmogiškas santykis ir geras jausmas gydytojo kabinete, kuris lieka atmintyje ir gydymo.

Apie kai kuriuos sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, skausmą tuštinantis ar išmatose pastebimą kraują, nepatogu kalbėti net su gydytoju, tačiau pastebėjus šiuos simptomus svarbu kuo greičiau vykti išsitirti, nes jie gali išduoti vėžį. Apie storosios žarnos, dar vadinamą kolorektalinį, vėžį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė.

Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo labiau apie vėžį. Gera žinia, kad tai sėkmingai gydomas vėžys, jeigu diagnozuojame anksti. Vilnietis Mindaugas ilgai nedelsė ir kreipėsi į gydytoją urologą dėl nepraeinančio skausmo kirkšnyje.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologinius pacientus. „Onkologinių ligonių paruošimas odontologiniam gydymui skiriasi nuo sveikų žmonių gydymo, nes turi būti radikaliai eliminuojami visi infekcijos židiniai.

Mažesnė komplikacijų po operacijos rizika, greitesnis sveikimas, geresnė tolerancija medikamentiniam gydymui, kokybiškesnis gyvenimas sveikstant. Visa tai – priešoperacinės reabilitacijos privalumai. Nacionaliniame vėžio institute tokia reabilitacija pradėta taikyti skrandžio vėžiu sergantiems pacientams. Pirmasis priešoperacinę reabilitaciją išbandęs ponas Vitas sako, kad tai jam ne tik padeda greičiau sveikti, bet ir leidžia išvengti streso.

Nors Lietuvoje veikia keturios, nemokamos vėžio profilaktikos programos, gyventojai jomis tebesinaudoja vangiai. Štai prevenciškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio ateina mažiau, nei pusė šalies gyventojų, kuriems ši programa priklauso pagal amžių. Anot psichologų, prevenciškai tikrintis sveikatą neretą žmogų vis dar atgraso baimė sužinoti onkologinės ligos diagnozę ir klaidingi įsitikinimai.

Naujausios mokslininkų prognozės baugina – su vėžio diagnoze per savo gyvenimą susidurs kas antras žmogus. Tačiau stigmos visuomenėje vis dar ryškios – susirgus vėžiu nuo kai kurių nusisuka ne tik draugai, bet ir artimieji. Ne svetimi ir diskriminacijos darbovietėse atvejai, kai susirgęs darbuotojas tampa nebereikalingas. Lietuvoje kas dieną piktybinės ligos diagnozę išgirsta apie 50 Lietuvos gyventojų. Ši liga dažniau nustatoma vyrams, nei moterims.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) tapo trečiąja šalies gydymo įstaiga, kurioje atliekamos robotu asistuojamos operacijos. Pirmoji abdominalinė operacija atlikta storosios žarnos vėžiu sergančiai pacientei, kuriai piktybinis navikas buvo nustatytas dalyvaujant patikros programoje. Vilniuje, Santaros slėnyje nuo šiol susitelkusi stipriausia robotinės chirurgijos koncentracija Lietuvoje. NVI bus atliekamos robotu asistuojamos pilvo organų, urologinio, ginekologinio vėžio operacijos.

Gimdos kaklelio vėžys – antras dažniausias onkologinis susirgimas tarp jaunų moterų Lietuvoje. Nors mūsų šalyje jau du dešimtmečius veikia gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kasmet dėl šios ligos netenkame apie 200 moterų. O štai Suomijoje gimdos kaklelio vėžys jau įtrauktas į retų onkologinių ligų sąrašą.

Daugėjant susirgimų COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis vis daugiau gydymo įstaigų praneša apie ribojimus. Šįkart apie juos paskelbė Nacionalinis vėžio institutas. „Dėl nepalankios COVID-19 situacijos iki gruodžio 22 d. laikinai stabdomas pacientų lankymas Nacionalinio vėžio instituto Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriuje. Dėkojame už supratingumą“, – nurodė įstaiga socialinio tinklo paskyroje.

Nors vėžio gydymo ir profilaktinio išsityrimo galimybės per kelis dešimtmečius šalyje gerokai pasikeitė, gydytojai apgailestauja, kad vis dar ne vieną tikrintis prevenciškai stabdo baimės. Neatmesdamas, kad galbūt tą skatinti reikėtų ir radikalesnėmis priemonėmis, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovas Valdas Pečeliūnas teigia pasigendantis ne tik žmonių sąmoningumo, bet ir valstybės dėmesio.

Paskutinį lapkričio trečiadienį šeštoji „Rožinė dovana“ įteikta trijų savivaldybių moterims. Elektrėnų, Rokiškio ir Pakruojo regionų gyventojoms atlikti prevenciniai krūties vėžio ir ankstyvosios diagnostikos tyrimai. Elektrėnų Pirminės sveikatos priežiūros centro dokumentų valdymo ir informacijos koordinatorė Nijolė Lankutienė, sako, jog moterys tikrintis važiuoja lėtai. „Yra ir baimės, kitos dėl įvairių kitų priežasčių negali atvažiuoti, reikia pastūmėti.

Akcija „Rožinė dovana moterims“ pasiekia vis daugiau šalies regionų. Lapkričio 22 d., prevenciškai išsitirti dėl krūties vėžio į NVI atvyko 42 moterys iš Lazdijų krašto. Anot NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėjos dr. Jurgitos Ušinskienės, vėžiui būdingų pokyčių neaptikta. Moterims iš regionų atliekami prevenciniai krūties vėžio ir ankstyvosios diagnostikos tyrimai.

Nuo lapkričio 20 d. penkerių metų kadencijai Nacionaliniam vėžio institutui (NVI) pradeda vadovauti docentas, biomedicinos mokslų daktaras Valdas Pečeliūnas. Jis į NVI generalinio direktoriaus pareigas paskirtas laimėjęs viešąjį konkursą ir patvirtintas instituto steigėjų. Doc. dr. V. Pečeliūnas pareigose keičia laikinai institutui vadovavusį dr. Ernestą Janulionį, kuris ir toliau eis instituto mokslinio sekretoriaus pareigas.

Lapkritis – plaučių vėžio žinomumo mėnuo. Nacionalinio vėžio instituto krūtinės chirurgas prof. Saulius Cicėnas pataria: net ir tie, kurie nerūkote, kartą per metus pasidarykite plaučių rentgeno nuotrauką. „Apie 80 proc. pacientų, kuriems nustatomas plaučių vėžys, liga yra išplitusi vietiškai arba metastazavusi į kitus organus. Daugėja moterų plaučių vėžio, taip pat vietiškai išplitusio vėžio atvejų.

Akcija „Rožinė dovana moterims“ tęsiasi: lapkričio 8 d., minint Tarptautinę radiologijos dieną, prevenciškai išsitirti dėl krūties vėžio į NVI atvyko 20 moterų iš Mažeikių ir jų apylinkių. Moterims iš regionų atliekami prevenciniai krūties vėžio ir ankstyvosios diagnostikos tyrimai. Akciją „Rožinė dovana moterims“ NVI organizuoja kartu Tarptautine moterų asociacija Vilniuje, Nacionaline krūties ligų asociacija , Vilniaus kolegija, moterų atvežimą į NVI organizuoti padeda savivaldybės.

Nors tobulėja gydymas, o prevencinės programos leidžia vėžį išaiškinti kuo anksčiau, ši liga vis dar laikoma šių dienų rykšte. Tai tampa ne tik dideliu asmens ir jo šeimos, bet ir socialiniu iššūkiu. Vis tik ne visi vėžiniai sutrikimai išsivysto su amžiumi, kai kam yra rizika susirgti jaunam. Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė portalui tv3.lt paaiškino, kad kiekvienai amžiaus grupei yra būdingos tam tikros vėžio lokalizacijos.

Nacionaliniame vėžio institute duris atvėrė atnaujintas Konsultacinės poliklinikos skyriaus Kontaktų centras. Atnaujintos registratūros erdvės, įdiegta daugiau modernios technikos, kuri leidžia operatyviau valdyti skambučių srautą, gyventojų patogumui – skambučių centras dirba ilgiau – iki 18 val. „Nacionalinio vėžio instituto Konsultacinės poliklinikos skyrius prasiplėtė naujai įrengtu bei modernia įranga aprūpintu Kontaktų centru.

Nors spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo – baigiasi, gydytojai ragina moteris nepamiršti tikrintis reguliariai. Statistika liūdina – krūties vėžiu per savo gyvenimą suserga viena iš 8 moterų. Tai yra pati dažniausia moterų vėžinė liga pasaulyje, tačiau gali būti sėkmingai gydoma, jei diagnozuojama anksti. Be to, nors vėžys paprastai laikomas vyresnių žmonių liga, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja radiologė Rūta Briedienė įspėjo neapsigauti – krūties vėžiu serga ir jaunos moterys.

Spalio 25 d. prevenciškai pasitikrinti dėl krūties vėžio atvyko beveik 50 Šalčininkų ir per 30 Širvintų rajonų gyventojų. Moterims iš regionų atliekami prevenciniai krūties vėžio ir ankstyvosios diagnostikos tyrimai. Šalčininkų rajonas prie šios iniciatyvos prisijungia jau antrus metus iš eilės. Širvintų rajonas – antrą kartą šį mėnesį.

Prevenciškai pasitikrinti dėl krūties vėžio panoro per 60 šio krašto moterų.  Akciją „Rožinė dovana moterims“ Nacionalinis vėžio institutas (NVI) organizuoja kartu Tarptautine moterų asociacija Vilniuje, Nacionaline krūties ligų asociacija, Vilniaus kolegija, moterų atvežimą į NVI organizuoti padeda savivaldybės. Moterims iš regionų atliekami prevenciniai krūties vėžio ir ankstyvosios diagnostikos tyrimai.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) spalio mėnesį organizuojama „rožinė dovana moterims“ – visapusis profilaktinis moterų ištyrimas dėl krūties vėžio po vienu stogu. Trečiadienį pirmosios 100 moterų išsitirti autobusiukais atvyko iš Širvintų. Šį mėnesį dar bus kviečiamos Kupiškio ir Šalčininkų rajono moterys.

Nors maisto papildai ir vitaminai – dažno lietuvio pirkinių krepšelyje atsiduriantys preparatai, naujausias švedų mokslininkų tyrimas verčia sunerimti. Jie atskleidė, kad antioksidantai – vitaminas A ir E gali paskatinti vėžio vystymąsi. Vis tik Nacionalinio vėžio instituto (NVI) profesorius Kęstutis Sužiedėlis ramina – tyrimo rezultatai neleidžia visuotinai teigti, kad tam tikrų vitaminų perteklius skatintų vėžio vystymąsi.

Neseniai paskelbti tyrimo rezultatai privertė suklusti – teigiama, kad per pastaruosius tris dešimtmečius pasaulyje padaugėjo jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuojamas vėžys. Vis dėlto portalo tv3.lt kalbinti specialistai ramina, kad vėžys daugiau yra pagyvenusių žmonių liga. Tiesa, tam tikri įpročiai jaunystėje šią ligą gali padėti atitolinti arba, atvirkščiai, prišaukti anksčiau laiko. Vis tik didžiausi rizikos veiksniai išlieka alkoholis ir rūkymas.

Diagnozuojant, gydant ar stebint prostatos vėžį, dažniausią vyrų onkologinę ligą, turime nemažai gerųjų žinių, viena iš jų – pritaikomoji prostatos biopsija. Štai vilniečiui Jonui (48 m.) taikomas stebėjimas po to, kai atlikus pritaikomąją prostatos biopsiją buvo nustatytas prostatos vėžys: liga pirmos stadijos, kliniškai nereikšmingas, mažos rizikos vėžys.  „Lietuvoje per metus apie 10 proc.

Neretam smalsu sužinoti, ar ateityje turi riziką susirgti vėžiu. Į šį klausimą iš dalies gali atsakyti genetiniai tyrimai. Tačiau ar juos tikslinga atlikti bet kuriam žmogui? Ar genetinė rizika būdinga visų lokalizacijų vėžiams? Ar genetiniai tyrimai gali padėti rasti tinkamiausią onkologinės ligos gydymo taktiką? Kokios šviežiausios pasaulinės naujienos dėl krūties vėžį paveldėjusių pacienčių stebėsenos? Apie tai plačiau pasakoja Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai.

Šiuolaikinis gyvenimas tapo nebeatsiejamas nuo technologijų. O kartu – ir pasvarstymų, kad įvairūs prietaisai yra žalingi žmogaus sveikatai. Kaip yra iš tikrųjų? Ar kompiuteris skleidžia pavojingą spinduliuotę? Ar saugu miegant prie lovos laikyti įkraunamą mobilųjį telefoną? Ką bendro turi rentgeno nuotrauka ir skrydis lėktuvu? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai.

Realybės šou „(ne)VISKAS ĮSKAIČIUOTA“ dalyviams suteikia ne tik galimybę pagyventi išskirtinėje viloje Ispanijoje, bet ir priverčia daryti dalykus, reikalaujančius išeiti iš komforto zonos. Laidos vedėjas Vytautas Mikaitis paskelbė, kad visos merginos turi važiuoti mokytis šokti aistringąją bačatą. Monai ši užduotis sukėlė irzulį, dėl jos įgeidžių dalyviai prarado nemenką sumą bendrų pinigų.

Sulaukęs siūlymo suėjus 50 metų atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą šiandien Algis Mameniškis džiaugiasi to neatidėliojęs. Laiku aptiktas vėžys leido vyrui išsaugoti sveikatą, o Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojai šią istoriją vadina išties išskirtine. Prostatos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrams diagnozuojama onkologinė liga. A. Mameniškis pasakojo, kad žinią apie tai, jog serga, sužinojo sudalyvavęs prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.

48-erių vilnietė Aurelija pas ginekologą lankydavosi kasmet, profilaktiškai. Per vieną apžiūrą ginekologė aptiko įtartiną polipą. Netrukus moteriai diagnozuotas gimdos kūno vėžys. Tai –trečia pagal sergamumą onkologinė moterų liga Lietuvoje. Vidutinis moterų, kurioms nustatomas šis vėžys, amžius yra 60 metų, tačiau susirgti gali ir jaunesnės. Daugiausia sergančiųjų Europoje skaičiuojama Lietuvoje ir kaimyninėje Lenkijoje.

Paciento imuninė ląstelė paimama, perdirbama ir suleidžiama atgal į žmogaus organizmą veikti – kovoti prieš vėžį. Regis, stebuklinė pasaka tampa realybe? „Imuninė sistema, atlikdama savo funkcijas, turėtų sunaikinti visas pakitusias ir pavojingas ląsteles mūsų organizme. Dažniausia taip ir padaro, tačiau vėžinės ląstelės yra atsiradę iš organizmo normalių ląstelių, imuninė sistema ne visada jas pastebi“, – sako imunologė prof. Vita Pašukonienė, NVI Imunologijos laboratorijos vedėja.

Endoskopiniai tyrimai reikalingi tam, kad būtų galima diagnozuoti viršutinio ir apatinio virškinamojo trakto ligas. Kaip atliekami šie tyrimai? Ar jie atliekami su nejautra? Kokios dietos prieš tyrimus reikia laikytis? Ar ruošiantis šiems tyrimams galima vartoti kasdienius vaistus? Į šiuos ir kitus, pacientams dažniausiai kylančius klausimus atsako Nacionalinio vėžio instituto specialistai.

Nacionalinį vėžio institutą (NVI) pasiūlius prijungti prie VUL Santaros klinikų, sukilo instituto bendruomenė. Jie teigia, kad geriau nuo to nebus nei gydymo, nei mokslo prasme. Pacientai taip pat neslepia nerimo dėl to, kaip toliau reikės gauti svarbias gydymo paslaugas.  Sujungti dvi įstaigas Vyriausybei kovo 22 dieną pasiūlė Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Neslėpdama džiaugsmo Asta A. savo ligos istorija pasidalijo tą dieną, kai sužinojo tyrimo atsakymą – po taikyto naujo gydymo metodo naviko neliko. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas ragina gyventojus aktyviau įsitraukti į profilaktinę programą, nes anksti diagnozavus vėžį, galima išvengti sunkios ligos.

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikti pirmieji Lietuvoje kontrastinės mamografijos tyrimai. Šis diagnostikos metodas pagreitins krūties vėžio diagnostiką – padės pacientams išvengti nereikalingų biopsijų, leis sutrumpinti eiles pacientų, kuriems reikalingas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Plačiau apie kontrastinę mamografiją spaudos prnešime kalbamai su NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja, gydytoja radiologe dr.

Mažyčiai radioaktyvūs implantai, vadinamos sėklos, įstumiami į prostatą ir juose esantis radioaktyvusis jodas spinduliuoja kelis mėnesius naikindamas vėžines ląsteles. Tai brachiterapija – spindulinės terapijos metodas, vienas iš prostatos vėžio gydymo būdų. „Brachiterapijos procedūrą, kaip vieną iš galimų gydymo būdų pasirinkau, kai man 2012 m. buvo diagnozuotas prostatos vėžys.

Kokybiškas vėžio gydymas visame pasaulyje – jau antrus metus ragina Pasaulio sveikatos organizacija minėdama Pasaulinę kovos su vėžiu dieną vasario 4-ąją. Pasak Nacionalinio vėžio instituto gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Editos Baltruškevičienės, džiugu, jog Lietuvos gyventojams daugeliu atvejų galime paskirti šiuolaikinį gydymą. Pavyzdžiui, tokią specifinę piktybinių navikų grupę kaip neuroendokrininiai navikai jau galime gydyti užtikrindami pacientams gyvenimo kokybę.

Pasaulį užklupus COVID-19 pandemijai neskubių medicinos paslaugų teikimas gerokai apstojo. Kaip liūdnai beskambėtų, ne išimtis – ir onkologinės ligos. Nors pradėti jas gydyti reikia kuo skubiau, nuogąstaujama, kad vien Europoje per pandemiją galėjo būti nediagnozuota 1 mln. naujų vėžio atvejų.

Nors Europa susiduria su „vėžio epidemija“, šios klastingos ligos galima išvengti arba diagnozuoti ją laiku. Dviejų moterų – Lauros ir Astos istorijos skirtingos, tačiau turi šį tą bendro: reguliariai lankantis pas ginekologą galima užbėgti gimdos kaklelio vėžiui už akių.  Ar įmanoma apsisaugoti nuo šią ligą sukeliančio žmogaus papilomos viruso? Į rūpimus klausimus atsako ekspertai, o pacientės dalijasi savo patirtimi.